- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-574-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00486-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. P., B. O. A.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“
- Trečiasis asmuo
- G. S., A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovėms S. P., B. O. A., tretiesiems asmenims G. S., A. G. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms S. P., B. O. A. prašydama atidalyti atsakovių S. P. ir B. O. A. nuosavybės dalis į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), jas prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovėms kompensaciją: S. P. – 2 672,54 Eur, o B. O. A. – 70,33 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo žemės sklypu. Atsakovės yra visiškai neaktyvios ir nesirūpina savo turtu, dėl to ieškovei ir tretiesiems asmenims nepavyksta susitarti su atsakovėmis nei dėl atsidalijimo, nei dėl žemės sklypo užstatymo, nei kaip juo naudotis esant savininkų daugetui, todėl žemės sklypo naudojimas yra apsunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja ir nesirūpina, jis šiuo metu yra apleistas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka.
4. Atsakovė B. O. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir ieškinį pripažįsta.
5. Tretieji asmenys G. S., A. G. atsiliepimų į ieškovės ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė.
6. Ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui ieškovės ir atsakovės B. O. A. pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, nes šalys susitarė taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir atidalijo atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę MB „Turto vystymo sprendimai“ sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės S. P. 61,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Be to, teismas patvirtino ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir atsakovės B. O. A. 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį pagal ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei B. O. A. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nutraukė.
8. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, kad atsakovė S. P. valdo 19/2788 dalių arba 38 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini). Yra visos sąlygos atidalyti atsakovės nuosavybės dalį jai nesuformuojant atskirą žemės sklypą, o kompensuojant jos dalį pinigais rinkos verte. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą, Žemės sklype sumažėtų bendraturčių ir liktų tik tie, kurie yra aktyvūs ir rūpinasi savo turtu, tarp kurių jokių ginčų nekyla ir kurie turi norą tinkamai naudoti Žemės sklypą ir gauti iš jo naudą. Atsakovei tinkamai atlyginus už jos nuosavybės dalį, jai tai taip pat turėtų teigiamą poveikį, nes ji turėtų naudos iš nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
9. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pažymėjo, kad iš esmės nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl piniginės kompensacijos dydžio, t. y. dėl teisingo atlygio atsakovei S. P. už jos turimą Žemės sklypo dalį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dar 2021 m. lapkričio mėn. užsakė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertei UAB „Oberhaus“ nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ kvartale esančių dviejų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę. Ši įmonė parengė konsultacinę ataskaitą, kurioje nurodoma, jog šių žemės sklypų (jie yra šalia Žemės sklypo) rinkos vertė yra 110 000 Eur, t. y. po 7 033 Eur už 1 arą (100 kv. m) arba po 70,33 Eur už vieną kvadratinį metrą. Nors ši ataskaita buvo panaudota kitoje civilinėje byloje, tačiau ieškovė ja remiasi ir šioje byloje, nes naujas Žemės sklypo vertės nustatymas didina bylinėjimosi išlaidas, kurių ieškovė neketino prašyti atlyginti priteisiant iš bendraturčių. Ieškovė garantavo, kad ji turi galimybę tokią sumą sumokėti atsakovei iškart įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti atsakovei nurodytą sumą. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad nors ir nesutiko su ieškovės siūloma žemės sklypo verte ir jai siūloma priteisti piniginės kompensacijos suma, tačiau atsakovė S. P. jokių priešpriešinių įrodymų bylai nepateikė ir nepagrindė to, kad jai nagrinėjamu atveju turėtų būti sumokėta didesnė piniginė kompensacija, nors tokia galimybė jai buvo išaiškinta ir buvo pakankamai laiko priešpriešiniams įrodymams pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje vertino, kad 70,33 Eur už vieną kvadratinį metrą, t. y. 7 033 Eur už vieną arą, nesant byloje jokių kitų priešpriešinių objektyvių įrodymų, yra teisinga, sąžininga ir proporcinga kaina esamai situacijai, todėl atsakovės teisės nebus pažeistos, teismui tenkinus ieškovės ieškinį. Atsakovės S. P. nurodyta aplinkybė, kad ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ privalėjo su ja derinti jos žemės sklypo dalies kompensavimo klausimą ir nesikreipti į teismą, vertintina kaip nepagrįsta. Šalims ne kartą buvo suteikta galimybė bylą užbaigti taikiu būdu, tai, kad šalims nepavyko derybos dėl taikos sutarties, neatima iš asmens teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Be to, atsakovei buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą, tačiau atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, kuri negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga.
11. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, kad byloje susidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės S. P. valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė S. P. viso teismo proceso metu neprieštaravo, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis būtų atidalyta išmokant piniginę kompensaciją, tačiau atsakovė prieštaravo ieškovo ieškinyje nurodytai žemės sklypo vertei, kadangi, atsakovės duomenimis, žemės sklypo vertė yra didesnė, negu nurodė ieškovė ieškinyje. Siūlomos kompensacijos dydis privalo atitikti realią to meto žemės sklypo dalies vertę. Tai, kad atsakovei žemės sklype priklauso mažiausia dalis lyginant su kitais bendraturčiais, nėra pagrindas sumažinti jai priklausančio turto dalies vertę. Atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies vertė nustatyta remiantis bylai pateikta UAB „Oberhaus“ 2021 m. lapkričio 22 d. konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 6757 PRL_2021 RGR PALA. Pažymėtina, kad pateiktoje konsultacijoje vertinamas ne ginčo žemės sklypas, o greta ginčo žemės sklypo esami kiti žemės sklypai. Tai reiškia, kad pateikti duomenys nėra tikslūs ir pakankami, kad jais vadovaujantis būtų galima nustatyti tikslų ir teisingą atsakovei mokėtos kompensacijos dydį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pateikė nekilnojamojo turto brokerės informaciją, kad ginčo sklypo vertė yra žymiai didesnė, nei nurodo ieškovė. Ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje 2021 m. nurodoma bendra sklypo vertė – 111 000 Eur, o bylai pateikto 2023 m. nekilnojamo turto banko išrašo duomenimis, sklypo vidutinė vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 101 000 Eur. Visuotinai yra žinoma, kad masinio vertinimo būdu nustatytos vertės maždaug apie 30 procentų mažesnės, vadinasi, turto vertė yra ne 111 000 Eur, o 130 300 Eur, t. y. vertė padidėjusi mažiausiai apie 19 000 Eur, lyginant su 2021 metais, todėl darytina išvada, kad konsultacinės išvados duomenys yra netikslūs ir jais remtis negalima. Teismas, nepaisydamas to, kad ieškovo pateikta konsultacija atlikta vertinant ne ginčo žemės sklypą, vis dėlto vadovavosi šios konsultacijos išvadomis, nors teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad žemės sklypo aro kaina (duomenys neskelbtini), gali būti apie 32 5000 Eur už vieną arą, o ši kaina žymiai viršija konsultacinėje išvadoje nustatytą kainą.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 44 nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gali būti formuojami 15 arų dydžio žemės sklypai, tai reiškia, kad teismas nenustatė reikšmingos aplinkybės, jog žemės sklypo dalis atsakovei gali būti atidalyta natūra. Ieškovė tik prasidėjus teisminiam procesui pradėjo siūlyti galimus taikos, tariamai abiem pusėm tinkančius, variantus, tačiau faktiškai derybos buvo orientuotos tik į ieškovo poreikių patenkinimą, ignoruojant atsakovės poziciją. Atsakovė nuosavybės teise žemės sklypo dalį pradėjo valdyti 2022 m. liepos 26 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. balandžio 7 d. Pastebėtina ir tai, kad ieškinio pareiškimo teismui dieną ieškovė net nebuvo nustačiusi tikrosios žemės sklypo rinkos vertės, teismui buvo pateikta konsultacinė išvada dėl visiškai kitų žemės sklypų rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o šios aplinkybės yra itin svarbios, kadangi, kaip nurodė atsakovė, ji sutiko su turto atidalijimo būdu, bet nesutiko su žemės sklypo kaina. Ieškovo ieškinyje nurodyta žemės sklypo rinkos kaina net nebuvo nustatyta. Vadinasi, jeigu ieškovė tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnyje numatytą turto atidalijimo procedūrą ir kreiptųsi į atsakovę su pasiūlymu įsigyti jos žemės sklypo dalį už rinkos kainą, ginčo nereikėtų nagrinėti teisme, o šalys kartu užsakytų turto vertinimą ir nustatytų tikrą žemės sklypo rinkos kainą. Atsakovės vertinimu, kompensuojant nuosavybės į konkretų turtą praradimą, turi būti nustatyta ne bet kokio, bet būtent prarandamo turto vertė.
Atsiliepimas
15. Ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas ne vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą vien tik todėl, kad šalys susitartų dėl kainos, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovė bylai teikė nekilnojamojo turto brokerio atsakymus dėl vieno aro kainos, tačiau šis brokeris neturi net tos srities išsilavinimo, jis neatliko jokios analizės ir pateikė kainą, kuri yra tiesiog išgalvota. Teismas siūlė atsakovei kreiptis į tos srities specialistą, kad jis pateiktų savo konsultacinę išvadą su ginčo žemės sklypo realios rinkos kainos nustatymu, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, matyt sužinojusi iš nekilnojamojo turto vertinimo specialistų, kad jie negali nustatyti didesnę vertę, nei ji buvo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto R. G. konsultacinėje išvadoje. Konsultacijos duomenys atspindi ne ginčo žemės sklypo, o gretimo žemės sklypo rinkos kainą, tačiau atskiros ekspertizės ieškovė neužsakė todėl, kad nenorėjo didinti bylinėjimosi išlaidų, o gretimi žemės sklypai labai panašūs ir tuo, kad juose yra bendraturčių daugetas. Vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tai nėra viso žemės sklypo pardavimo kaina, o tik nedidelės jo dalies, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje ir kurios dėl jos mažumo nėra galimybės net naudoti, tuo labiau gauti kažkokios naudos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad masinio vertinimo būdu nustatytos vertės maždaug apie 30 procentų mažesnės, nei yra reali kaina, nors tokių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovės dalis ginčo žemės sklype sudaro tik 38 kv. m. Skirtingai nei teigia atsakovė, Palangos mieste yra draudžiama formuoti mažus žemės sklypus (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 44, skirtas atskiriems kvartalams). Atsakovė bylai nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių suabejoti teismo eksperto konsultacine išvada, tuo labiau, kad joje žemės kaina yra nustatyta didesnė nei Nekilnojamojo turto registre, ir tai nurodo pati atsakovė. Atsakovė nesąžiningai siekia gauti daug didesnę pinigų sumą nei yra verta jai priklausanti ginčo žemės sklypo dalis.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip nurodoma, kad iš apeliacinio skundo taip pat neaišku, kodėl prašoma panaikinti visą skundžiamą sprendimą, nes ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir atsakovės B. O. A. 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimas niekaip nesusijęs su atsakovės teisių ir pareigų apimtimi, t. y. ši skundžiamo sprendimo dalis jai asmeniškai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl ji toje dalyje laikytina nesuinteresuotu asmeniu. Tai, kad savo apeliaciniame skunde nepagrindė (nemotyvavo), dėl ko yra prašoma naikinti visą skundžiamą sprendimą, o ne jo dalį, laikytina, kad šis apeliacinio skundo reikalavimas yra tiesiog nemotyvuotas ir, matyt, suklysta pačios atsakovės dėl pažeistų teisių gynimo apimties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį ir atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę MB „Turto vystymo sprendimai“ sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją. Taip pat skundžiamu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės S. P. 61,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Be to, skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir atsakovės B. O. A. 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį pagal ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei B. O. A. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nutraukė.
21. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatas, dėl to buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas, t. y. teismas, parinkęs atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją, nenustatė tikrosios atidalijamo turto vertės.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
22. Visu pirma apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, pažymi, jog atsakovė S. P. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų ar argumentų dėl nesutikimo su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta patvirtinti ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir atsakovės B. O. A. 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti bylos dalį pagal ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei B. O. A. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo šią sprendimo dalį analizuoti ir dėl jos pasisakyti ir laikyti neteisėta ar nepagrįsta.
23. Atsakovė S. P. su kita skundžiamo sprendimo dalimi nesutinka dėl to, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atidalydamas atsakovės S. P. nuosavybės dalį (19/2788 dalys, 0,38 a arba 38 kv. m) į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę MB „Turto vystymo sprendimai“ sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją, nenustatė tikrosios atidalijamo turto vertės. Tarp šalių ginčo dėl nuosavybės teisių dalių, atidalijimo būdo ir kt. nekyla ir kyla tik dėl kompensacijos dydžio nustatymo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
27. Taigi, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies, rinkos vertę. Tačiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
28. Teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją pinigai turi būti nustatoma daikto rinkos vertė. Pagal įstatymo analogiją gali būti taikoma panašius santykius reglamentuojanti norma, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį teisinį santykį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.8 straipsnis). Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. Turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai atidalijama teismo sprendimu, išmokant kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Tačiau tokiu atveju individualus turto vertinimas, nors ir labiausiai atitinkantis tikrąją turto vertę, yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime spręsdamas dėl kompensacijos dydžio rėmėsi ieškovės kartu su 2023 m. balandžio 7 d. teisme gautu ieškiniu pateikta UAB „Oberhaus“ 2021 m. lapkričio 22 d. konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 6757 PRL_2021 RGR PALA, kurioje nurodoma, kad dviejų žemės sklypų – 0,5164 ha ploto (duomenys neskelbtini), ir 0,1563 ha – (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 220 000 Eur arba po 110 000 Eur už kiekvieną sklypą, t. y. po 7 033 Eur už 1 a (100 kv. m) arba po 70,33 Eur už vieną kvadratinį metrą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šie žemės sklypai yra šalia ginčo žemės sklypo, todėl siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų yra tikslinga vadovautis šia konsultacija nustatant ginčo sklypo vertę. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jokių priešpriešinių įrodymų atsakovė bylai nepateikė ir nepagrindė to, kad jai nagrinėjamu atveju turėtų būti sumokėta didesnė piniginė kompensacija.
30. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. P. 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė bylai papildomus dokumentus byloje – rašytinius įrodymus dėl turto vertės nustatymo byloje (procesinio dokumento Nr. DOK-24843), tarp jų – 7,65 a ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo už 250 000 Eur kainą skelbimą (tokiu atveju 1 a kaina gaunasi 32 680 Eur), taip pat 2023 m. birželio 12 d. elektroninį laišką su nekilnojamojo turto brokerės atsakymu dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą, kuriame nurodoma, kad galima preliminari kaina už arą (duomenys neskelbtini) 32 000 Eur.
31. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo sklypo individualus rinkos kainos vertinimas byloje nėra pateiktas. Kartu su ieškovės ieškiniu pateikta konsultacija dėl galimos nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo pateikta ne dėl ginčo žemės sklypo. Kita vertus, minėtoje konsultacijoje nekilnojamojo turto kaina nustatyta 2021 m. lapkričio 22 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 7 d., t. y. šiek tiek mažiau nei po pusantrų metų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė ir visiškai nevertino atsakovės S. P. pateiktų įrodymų dėl galimos ginčo turto rinkos vertės.
32. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir procesiniame sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kartu su 2023 m. balandžio 7 d. teisme gautu ieškiniu pateikta UAB „Oberhaus“ 2021 m. lapkričio 22 d. konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 6757 PRL_2021 RGR PALA yra dėl kitų nei ginčo nekilnojamojo turto objektų, į tai, kad konsultacija parengta apie pusantrų metų iki ginčui aktualaus laikotarpio, į tai, kad atsakovė pateikė kitų įrodymų dėl galimos ginčo turto rinkos vertės, kurie apima ir ginčo nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta konsultacija nėra pakankamas ir patikimas įrodymas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei įrodyti.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi ieškovės kartu su 2023 m. balandžio 7 d. teisme gautu ieškiniu pateikta UAB „Oberhaus“ 2021 m. lapkričio 22 d. konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 6757 PRL_2021 RGR PALA. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovė, ieškiniu prašydama atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės teisės dalį į žemės sklypą, ją prijungiant prie ieškovės turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją, turi įrodyti, kad ši kompensaciją atitinka atsakovės turimos dalies tikrąją rinkos kainą.
36. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, jog būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Kasaciniam teismui akcentuojant teismo pareigą tinkamai išnagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismo pasiūlymas teikti šalims (ne tik atsakovei, bet ir ieškovei) papildomus įrodymus, negali būti vertinamas kaip jo šališkumas, priešingai, tokiu būdu įvykdoma teisėjo vadovavimo procesui pareiga (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi būtent ieškovei pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, t. y. ne kito, o būtent ginčo turto vertinimo ataskaitą ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktą ar kitus įrodymus pagrindžiančius ginčo turto vertę.
37. Dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą išsamiai ir visapusiškai neištirtos ir neišsiaiškintos aplinkybės dėl tikrosios ginčo atidalijamo turto vertės. Vertinant tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį ir atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, ją prijungiant prie ieškovės turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją, taip pat kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės S. P. 61,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta patvirtinti ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir atsakovės B. O. A. 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti bylos dalį pagal ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei B. O. A. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį ir atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę MB „Turto vystymo sprendimai“ sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją, taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovės S. P. 61,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį ir atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5576 ha, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę MB „Turto vystymo sprendimai“ sumokėti atsakovei S. P. 2 672,54 Eur kompensaciją, taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovės S. P. 61,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.