Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-11150-897/2020 pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dapkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – M. M., M. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolio prašymas dėl baudos CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka skyrimo vaikų motinai už sprendimo, kuriuo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas antstolis M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių taikymo skolininkei M. M.. Antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-10967-1044/2018 dėl tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Bendravimo tvarkos taisyklėse, be kita ko, nustatyta, kad: 1) Tėvas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu per pasirinktas internetines programas. Tėvo ir vaikų bendravimo laikas nuotoliniu būdu neribojamas – nedraudžiama ir nevaržoma bendrauti interneto programų ir mobiliojo ryšio pagalba; 6) Pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, motina ne vėliau kaip per 5 dienas elektroniniu paštu turi nurodyti vaikų tėvui tikslų pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą; 7) M. M. privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti M. M. apie ugdymo įstaigą, kurią lanko šalių vaikai, nurodant ugdymo įstaigos pavadinimą, adresą ir kitą informaciją, reikalingą M. M. dalyvavimui ir domėjimuisi nepilnamečių vaikų ugdymo procesu, prisijungimo prie vaikų elektroninio dienyno, jei toks yra, duomenis. Pakeitus vaikų ugdymo įstaigas, M. M. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties su ugdymo įstaiga sudarymo dienos turi raštu informuoti M. M., suteikiant reikalingą informaciją. M. M. privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti M. M. apie visus vaikų lankomus papildomo ugdymo, lavinimo užsiėmimus, nurodant reikalingus asmenų, su kuriais M. M. yra sudariusi sutartis dėl papildomo vaikų ugdymo ir lavinimo, kontaktinius duomenis. Pasikeitus vaikų lankomiems papildomo ugdymo, lavinimo užsiėmimams, M. M. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo dienos apie tai turi raštu informuoti M. M., nurodydama asmenų, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl papildomo vaikų ugdymo ir lavinimo, kontaktinius duomenis. M. M. privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti M. M. apie gydymo įstaigą (įstaigas), kuriose vykdoma nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, nurodant gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. M. M. privalo per ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad šalių vaikų medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys M. M. teisę gauti visą informaciją apie šalių nepilnamečių vaikų sveikatos būklę.

17. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

18. M. D. 2020 m. vasario 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkė M. M. nėra įvykdžiusi veiksmų, numatytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. vykdomajame rašte Nr. 2-10967-1044/2018, todėl prašė teismo išspręsti klausimą dėl baudos iki 300 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo skolininkei M. M. išieškotojo M. M. naudai. Apeliacinės instancijos teismas dėl toliau nurodytų priežasčių sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria antstolio Mindaugo Dabkaus prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

19. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad M. M. 2019 m. spalio 2 d. laiške, siųstame apeliantui, informavo jį apie vaikų gyvenamosios vietos adresą bei vaikų ugdymo įstaigas, taip pat vaikų papildomas ugdymo veiklas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. M. rūpinosi vaikų sveikata, ką įrodo M. M. susirašinėjimas su gydymo įstaigomis, pažymos apie H. M. apsilankymą klinikose, klinikinės laboratorijos diagnostikos rezultatai, kiti sistemingi apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose (b. l. 41, 50-74; 87-92). Apie vykdomą užklasinę veiklą liudija prašymai švietimo paslaugų fondui, registracija į baseino būrelį, braziliškų džiu-džitsu imtynių sutartis (b. l. 75-86). Pateiktuose dokumentuose matyti sveikatos įstaigų pavadinimai, adresai, su vaikais kontaktuojančių asmenų kontaktai.

20. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apelianto atskirojo skundo argumentais, pastebi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad M. M. per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodytą terminą raštu pateikė apeliantui teismo sprendime numatytus duomenis. Teismas sutinka, kad dalis informacijos (vaikų gyvenamosios vietos) raštu apeliantui buvo pateikta 2019 m. spalio 2 d. ir 2020 m. gegužės 10 d. elektroniniuose laiškuose, tačiau byloje nesurinkta duomenų, jog M. M. raštu būtų raštu informavusi apeliantą apie sveikatos įstaigas, kuriose atliekama vaikų sveikatos priežiūra, ar būtų suteikta informacija apie vaikų užklasinę veiklą ir veiklas vykdančių pedagogų kontaktinę informaciją. Tačiau tuo pačiu teismas pastebi, kad, nors pastaroji informacija turėjo būti pateikta per 5 dienas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2019 m. sausio 13), byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad apeliantas kada būtų prašęs M. M. pateikti teismo sprendime nurodytą informaciją. Sprendžiant iš to, jog apeliantas su vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravo ryšio priemonėmis, su sūnumi (duomenys neskelbtini) susirašinėjo socialiniame tinkle (b. l. 93-95), darytina prielaida, kad apeliantas, nors formaliai ir nebuvo raštu gavęs tam tikrų teismo sprendime nurodytų duomenų, informaciją apie aplinkybes, susijusias su vaikų sveikatos priežiūra ir užklasine veikla, gavo tiesiogiai ir betarpiškai bendraudamas su vaikais ir M. M..

21. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

22. Teismas pastebi, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, jog M. M. trukdė apeliantui bendrauti su vienu iš vaikų - F. M., teismas tokį teiginį vertina kaip įrodymais nepagrįstą prielaidą (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad F. M. būtų trukdoma bendrauti su tėvu. Be to, asmeninio pobūdžio teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant vaiko atžvilgiu negali būti įgyvendinta priverstinai, t. y. prieš vaiko valią. Teismas pastebi, kad, atsižvelgiant į F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), amžių, mažai tikėtina, jog tokio amžiaus nepilnamečiui vaikui, išreiškiančiam valią bendrauti su tėvu, galėtų būti objektyviai užkirstos galimybės interneto bei mobiliųjų programų būdu bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu.

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog M. M., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su išieškotoju tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaiko interesai bei sklandus nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimas, todėl tam būtinas suinteresuotų asmenų kooperavimasis.

24. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).

25. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, yra išaiškinta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik viena iš šalių, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda šaliai yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime numatyta, kad M. M. nevykdant bendravimo tvarkos 1,2,4,6,7 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, motina moka tėvui 0,2 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo mokamos išlaikymo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti nurodytą įsipareigojimą iki tinkamo pareigų įvykdymo dienos. Todėl teismas sprendžia, kad antstolis netinkamai taikė instituto, reglamentuojančio baudų skyrimą vykdymo procese, nuostatas.

26. Pirmosios instancijos teismas atkreipė proceso dalyvių dėmesį į tai, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: pirma, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą; antra, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas atlieka specialią - kompensacinę - funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip skatinant skolininką laiku įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodyta, kad 0,2 proc. dydžio bauda, apskaičiuojama nuo mokamos išlaikymo sumos, mokama už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti nurodytą įsipareigojimą iki tinkamo pareigų įvykdymo dienos. Teismas konstatuoja, kad dalis bendravimo tvarkos 7 punkte nurodytos informacijos raštu apeliantui buvo pateikta ne vėliau kaip 2019 m. spalio 2 d., o su nepilnamečių vaikų gydymo įstaigų kontaktais bei gydytojų duomenimis apeliantas tinkamai galėjo susipažinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, M. M. pateikus atsiliepimą ir jo priedus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti skolininkei baudą už sprendimo nevykdymą, yra išnykusios, nes iš bendravimo tvarkos taisyklių kylantys reikalavimai bylos nagrinėjimo metu yra įvykdyti ir baudos, turinčios paskatinti skolininką laiku įvykdyti prievolę, skyrimas prieštarautų tikriesiems baudų skyrimo vykdymo procese tikslams.

27. CPK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – asmenų pažeistų ar ginčijamų materialinių subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimas. Pažeista ar ne konkrečiu atveju materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, teismas konstatuoja tik išnagrinėjęs bylą ir iš esmės priimdamas joje sprendimą. Teismas sprendžia, kad apelianto teisės ir teisėti interesai, net M. M. formaliai ir neįgyvendinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime numatyto reikalavimo per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti raštu apeliantui tam tikrą informaciją, pažeisti nebuvo: apeliantas turėjo galimybę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su vaikais interneto, socialinių tinklų pagalba, žinojo, kurioje užsienio valstybėje ir kokiu adresu gyvena nepilnamečiai vaikai, kokias ugdymo įstaigas ir kokius papildomus būrelius jie lanko. Baudos priteisimas minėtomis aplinkybėmis tuo pačiu reikštų kreditoriaus pasipelnymą iš skolininko, o tai prieštarautų bendriesiems civilinės teisės principams (CK 1.5 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti baudą, nustatęs, jog tam nėra materialinio pagrindo, t. y. apelianto teisių ar teisėtų intereso pažeidimo, kuriam turėtų būti taikoma teisinė apsauga. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino CPK 771 straipsnyje numatytos baudos tikslus, iš kurių spręstina, kad baudos skyrimas ne tik kad nepadėtų atkurti pažeisto teisinio santykio, bet padarytų ir realios žalos kasdieniams vaiko interesams, nes pareiga apmokėti paskirtą baudą kiltų nepilnamečių vaikų motinai iš šeimos biudžeto lėšų.

29. Atsižvelgiant į anksčiau apeliacinės instancijos teismo išsakytus argumentus, teismas papildomai pažymi, kad antstolis, prašydamas išspręsti klausimą dėl 300 EUR baudos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną skyrimo M. M., neteisingai kvalifikavo CPK 273, 771 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl papildomų įrodymų prijungimo byloje

31. Apeliantas 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo civilinėje byloje, kuriame nurodė, kad tik pateikus atskirąjį skundą paaiškėjo, jog M. M. du kartus pakeitė vaikų gyvenamosios vietos adresą, tačiau apie tai, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime, apelianto neinformavo. Apeliantas pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR1A-8623, iš kurios matyti, kad H. M. gyvenamąją vietą deklaravo 2020 m. birželio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad apie tokį nepilnamečio sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą apeliantas informuotas nebuvo.

32. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti patekti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręstina, kad apelianto pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat galėjo būti teismui pateikti pateikiant atskirąjį skundą, todėl teismas atsisako juos priimti.

33. Remiantis CK nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tačiau nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Vadovaujantis išsakytais argumentais, teismas sprendžia, kad apelianto įrodymai, net juos ir priėmus, neturėtų esminės teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl suinteresuoto asmens M. M. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. 2020 m. rugsėjo 11 d. suinteresuotas asmuo M. M. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos procese suinteresuoto asmens patirtų išlaidų sumą teisinei pagalbai apmokėti sudaro 1 310 EUR. M. M. ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punkte nustatytas rekomendacinis dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomendacinis dydis – 0,4. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamos teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 381 EUR. Teismas, remdamasis CPK 93, 98 straipsniu, suinteresuotam asmeniui M. M. iš apelianto priteisia 552,4 Eur (0,4 x 1381) advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas netenkintinas, apelianto pateiktų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93,98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti M. M. iš M. M. 552,40 (penki šimtai penkiasdešimt du eurai 40 ct) EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.