Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė BAB bankas Snoras 2015-08-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-02-17 patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir Melfa Group LTD 2011-09-22 sudarytą paskolos sutartį, priteisti ieškovei iš atsakovų Meinl Bank AG, Melfa Group LTD ir R. B. 11 000 000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai Meinl Bank AG ir Melfa Group LTD, pasinaudoję neteisėtomis pinigų pasisavinimo schemomis, padarė ieškovei 11 000 000 Eur dydžio žalą. Ieškovė paskolos sutartį ginčija actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir kaip pažeidžiančia viešąją tvarką. Ginčijama paskolos sutartimi atsakovas Meinl Bank AG įsipareigojo suteikti 20 000 000 Eur paskolą atsakovui Melfa Group LTD, kurio įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ieškovė 2011-09-22 deponavimo ir įkeitimo sutartimi įkeitė savo lėšas, buvusias ieškovės sąskaitoje Meinl Bank AG. Po minėtų sutarčių sudarymo, Melfa Group LTD 2011-09-29 pateikė atsakovui Meinl Bank AG prašymą atlikti 11 000 000 Eur išmoką pagal paskolos sutartį. Ieškovė tą pačią dieną pervedė į įkeitimo sutartimi apsunkintą Meinl Bank AG esančią sąskaitą minėtą sumą. Melfa Group LTD gavęs minėtas lėšas, dalį jų pervedė įmonei Bandiron Corporation Limited, taip siekdamas šias lėšas paslėpti. Tokiu būdu buvo pasisavintos 11 000 000 Eur lėšos, priklausančios ieškovei.

3. Atsakovas Meinl Bank AG teismui pateiktame 2018-12-05 prašyme prašė išspręsti jurisdikcijos (bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams) klausimą, pripažinti, kad ieškovės BAB banko Snoras reikalavimai atsakovo Meinl Bank AG atžvilgiu teismingi arbitražui ir BAB banko Snoras ieškinio dalį dėl reikalavimų pareikštų atsakovo Meinl Bank AG atžvilgiu palikti nenagrinėtą. Prašymą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-969/2018 pateiktais išaiškinimais, kad pirmiausia byloje turi būti išspręstas jurisdikcijos klausimas. Atsakovo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-57-178/2016, kurioje jau buvo sprendžiamas ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų jurisdikcijos klausimas, nėra galutinis teismo sprendimas dėl ginčo jurisdikcijos. Be to, teismui, priėmusiam ieškinį, esant arbitražiniam susitarimui, leidžiama pakeisti poziciją dėl ginčo jurisdikcijos, ypatingai tuo atveju, kai ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas neišklausius atsakovo. Paskolos sutartyje numatytos arbitražinės išlygos taikymą lemia: 1) ieškovės vaidmuo (elgesys) paskolos sutarties sudarymo procese; 2) paskolos bei įkeitimo sutarties neatsiejamas ir glaudus ryšys; 3) ieškovės glaudžios sąsajos su atsakovu Melfa Group LTD. Atsižvelgiant į paskolos sutartyje numatytą arbitražinę išlygą, Vilniaus apygardos teismas neturi kompetencijos nagrinėti tiek šio ginčo

4. Pažymėjo, kad atsakovas Meinl Bank AG, vadovaudamasis deponavimo ir įkeitimo sutartyje įtvirtinta arbitražine išlyga, 2016-10-03 kreipėsi į Austrijos federalinių rūmų Vienos tarptautinį arbitražo teismą su ieškiniu BAB bankui Snoras dėl įkeitimo pagal įkeitimo sutartį bei jo realizavimo pripažinimo teisėtu ir pagrįstu. Arbitražo teismas pareikštus reikalavimus priėmė nagrinėti kaip arbitruotinus ir išnagrinėjo iš esmės, kadangi ir aplinkybes, susijusias su deponavimo bei įkeitimo sutarties teisėtumu gali nustatyti tik arbitražo teismas.