- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-452-431/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11678-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 687,85 Eur turtinės žalos, 120 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką nepagrįstai buvo įtariamuoju, vėliau kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, jam ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau kitos kardomosios priemonės, kitaip varžomos jo teisės ir laisvės, nors jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aišku, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-197/2017 prokuroro apeliacinis skundas dėl ieškovo išteisinimo buvo atmestas. Teismai pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, jog ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kuriomis buvo įtariamas ir kaltinamas.
3. Ieškovui nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2013 m. kovo 15 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau iki nuosprendžio paskelbimo buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Suėmimo sąlygos Lukiškių kalėjime buvo ypatingai blogos, buvo apribotas ieškovo bendravimas su šeima. Ieškovas buvo prašęs teismo, jog laikas, kurį jis buvo suimtas, būtų subendrintas su dabar jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau teismai subendrinti bausmes atsisakė ir nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovės atstovas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2009 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje. Buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrityje veikia ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio nariai platina narkotines ir psichotropines medžiagas Vilniaus mieste ir rajone. Ieškovas buvo sulaikytas tik 2010 m. birželio 23 d., tai yra praėjus daugiau nei metams nuo pradėto ikiteisminio tyrimo pradžios, surinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Prokuroras ieškovo kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo grindė įtariamųjų, liudytojų parodymais. Buvo daromi parodymai atpažinti asmenį pagal nuotraukas, kurių metu atpažįstantieji asmenys atpažino ieškovą, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Ikiteisminio tyrimo metu, iki ieškovo sulaikymo, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
5. Atsakovės atstovė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ieškovo ryšys su kitais nuteistaisiais, nustatyta, kad ieškovas lankėsi vietose, kuriose būdavo kiti nuteistieji ir su jais bendravo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti liudytojo R. E. parodymai, kad 2002-2003 m. jis buvo supažindintas su ieškovu, kad pardavinėtų jo narkotines medžiagas. Nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos pirmosios instancijos teismo sprendime. Išteisinamuoju nuosprendžiu nėra per se preziumuojama, kad baudžiamosios bylos iškėlimas buvo neteisėtas. Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Ieškovas išteisintas būtent dėl kitokio įrodymų vertinimo, o ne dėl teismo padarytų pažeidimų.
6. Atsakovės atstovė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nenurodė konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų, iš kurių kildina savo reikalavimą, apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdamas jį buvus neteisėtu, analizuoja atskirus bylos įrodymus bei pateikia jų vertinimus. Atsižvelgiant į visas baudžiamojo proceso metu nustatytas aplinkybes, ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 2 dalies, 266 straipsnio 1 dalies, požymius. Buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrityje veikia ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio nariai platina narkotines ir psichotropines medžiagas Vilniaus mieste ir rajone. Prokuroras ieškovo kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo grindė įtariamųjų, liudytojų parodymais, buvo duodami parodymai atpažinti asmenį pagal nuotraukas, kurių metu atpažįstantieji asmenys atpažino ieškovą, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Todėl negalima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir nebuvo pagrindo baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu perduoti į teismą.
9. Ieškovas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. birželio 23 d., 11 val. 10 min. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 15 d. suėmimo terminai buvo pratęsiami. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta ir paskirta kita kardomoji priemonė – 50 000 Lt užstatas. Dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių dėl suėmimo pratęsimo buvo pateikti skundai, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis visi ieškovo skundai buvo atmesti.
10. Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-7/2013 nurodė, kad byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas, būdamas suimtas, pažeisdamas nustatytą tvarką, naudojosi kompiuteriu su paslėptu internetiniu ryšiu ir galimai per tarpininkus palaikė ryšius su galimais nusikalstamų veikų bendrininkais. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neužtikrinus ieškovo visiškos izoliacijos, jis tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus ir įtariamuosius, kurie duoda parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat gali bandyti sunaikinti arba paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Todėl teismas sprendė, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir termino pratęsimo pagrindą.
11. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 patvirtina, jog kai tik byloje buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji bei kaltinamieji, teismas iš karto pakeitė ieškovui taikytą suėmimą į užstatą. Tikrai labai ilgą laiką ieškovui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, tačiau ji buvo taikoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstomo susivienijimo veikloje, narių veiksmai buvo gerai organizuoti ir koordinuojami, buvo rengiami slapti susitikimai ir jų metu aptariami narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, byloje įtarimai buvo pareikšti 33 asmenims, daugelį asmenų (tarp jų ir ieškovą) tarpusavyje siejo giminystės, svainystės ir artimos draugystės ryšiai. Ieškovui buvo inkriminuojamas organizatoriaus ir vadovo vaidmuo. Buvo nustatyta, kad jis net būdamas suimtas naudojosi kompiuteriu su paslėptu interneto ryšiu ir galimai palaikė ryšius su kitais galimais bendrininkais. Griežčiausia priemonė buvo taikoma iki to laiko, kol atsirado pagrindas ją pakeisti. Todėl teismas negali konstatuoti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokurorų bei teismo neteisėtų veiksmų arba neteisėto nerūpestingumo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo ieškovui.
12. Teismas sutiko, kad baudžiamasis procesas byloje truko labai ilgai, apie 7 metus, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių. Baudžiamojoje byloje buvo 32 kaltinamieji. Baudžiamoji byla yra labai didelės apimties, ją sudarė 144 tomų. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo proceso, kuris truko ieškovo atžvilgiu nuo jo sulaikymo 2010 m. birželio 23 d. iki bylos perdavimo teismui 2011 m. liepos 29 d., eiga bei su baudžiamuoju procesu abiejų instancijų teismuose, pripažino, jog procesas nebuvo vilkinamas. Net pats ieškovas tokio pagrindo dėl vilkinimo nenurodo, teigdamas, kad procesas jo atžvilgiu vyko nuo pradžios iki pabaigos nepagrįstai. Teismas, išanalizavęs visus į bylą pateiktus įrodymus, išsamiai susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais, esančiais LITEKO sistemoje, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų ar teisėjų veiksmuose dėl baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu nėra neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), taip pat teismas nenustatė, kad nurodyti asmenys neveikė atidžiai ir rūpestingai.
13. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį (organizavo šaunamaisiais ginklais nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo šio susivienijimo veikloje) tuo pagrindu, kad byloje nėra surinkta įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių ieškovo kaltę, taip pat ieškovas buvo išteisintas šiuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tokią išvadą Vilniaus apygardos teismas padarė vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija, o būtent, kad visos abejonės kaltinamojo kaltumu turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad dėl pareikštų kalinimų dėl 14 nusikalstomų veikų apygardos teismas konstatavo, kad ieškovas nepadarė nusikalstomų veikų (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
14. Prokuroras ieškovo kaltę dėl nusikalstomo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo grindė liudytojų R. E., I. L., A. K., D. J. (S.), A. K., D. M., V. G., Nr. 5, Nr. 15 parodymais. Liudytojas Nr. 15 ir liudytoja V. G. mirė. O kitų teismo posėdyje dalyvavusių liudytojų parodymų neužteko teismui padaryti besąlygiškos išvados apie ieškovo kaltę. Baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių ieškovo telefoninių pokalbių, užrašų, iš kurių būtų galima spręsti apie narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, platintojų instruktavimą, fizinius susidorojimus su skolininkais. Tačiau liudytojų parodymai patvirtina, kad platinant narkotines (psichotropines) medžiagas buvo laikomasi atsargumo: stebima aplinka, įtartini automobiliai, mobiliojo ryšio telefonai, kurių turėjo po keletą skirtingi žmonės ir kuriuos bei SIM korteles dažnai keisdavo. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai neturėjo teisės neperduoti baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu į teismą, o teismas neturėjo teisės baudžiamosios bylos, jos neišnagrinėjęs, nutraukti. Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, nenustatė, kad jie pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pripažino, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Abiejų instancijų teismai, nagrinėję baudžiamąjį bylą, kurioje kaltinamuoju buvo ieškovas, konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl išteisino ieškovą. Teismas, atmesdamas ieškovo civilinį ieškinį, padarė nepagrįstą išvadą, kad prokuroras turėjo pagrindą perduoti bylą į teismą, jog ieškovui pagrįstai itin ilgą laiką buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Tokiu būdu teismas kvestionavo baudžiamojoje byloje aukštesniojo teismo padarytas išvadas, iš naujo vertino įrodymus ir padarė priešingą, nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai išvadą, kad buvo pagrindas traukti ieškovą baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti jam procesines prievartos priemones. Baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams pripažinus, kad surinkti įrodymai nepatikimi, jų nepakanka, tokią pačią išvadą turėjo padaryti jau ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras.
15.2. Teisinį ieškinio pagrindą sudaro konkrečių teisės normų, kuriomis vadovaujantis turėjo būti sprendžiamas ieškovo pripažinimo įtariamuoju, kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, jo perdavimo teismui, kaltinant padarius nusikalstamas veikas, bei bylos trukmės, klausimas. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras neatliko BPK 1-2 straipsniuose nustatytų pareigų atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, imtis visų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas, kad nekaltas asmuo nebūtų nuteistas. Nesant jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo.
15.3. Pagal BPK 301 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Todėl prokuroras, savo kaltinimą grįsdamas iš esmės tik tokių liudytojų parodymais, grubiai pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, nesilaikė teismų suformuotos praktikos. Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, neturint duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad kardomosios priemonės ir kitos procesinė prievartos priemonės ieškovui taip pat buvo paskirtos nepagrįstai.
15.4. Nustačius, jog baudžiamasis procesas užtruko nepateisinamai ilgai ir buvo vilkinamas, nei teisės aktai, nei teismų praktika nekelia reikalavimo konkrečiai nurodyti, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti proceso veiksmai buvo neteisėti, netikslingi, nurodyti konkrečius teisėjo veiksmus ir elgesį, kuris sąlygojo tokią šio proceso trukmę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą. Vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti, kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumo civilinio proceso tvarka. Baudžiamasis procesas iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo truko beveik 7 metus.
Šalies argumentai
15.5. Ieškovas patyrė turtinę žalą. Iki suėmimo ieškovas užsiėmė verslu, jam priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas bendrovės direktoriumi, ieškovas gaudavo darbo užmokestį. Dėl suėmimo jis neteko 1 687,85 Eur pajamų. Ieškovas patyrė ir 120 000 Eur neturtinę žalą. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turėtų įvertinti, kad labai ilgą laiką, metus ir beveik 9 mėnesius, ieškovui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Po to jo laisvė buvo ribojama ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Jis prarado galimybę gyventi taip, kaip nori, užsiimti norima veikla, bendrauti su artimaisiais. Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo nepaneigia ir panašaus pobūdžio bylose priteistos sumos. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismo sprendimas prieštarauja teisinės valstybės principui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir civilinio įstatymų paskirčiai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Baudžiamojoje byloje suėmimas ieškovui buvo skirtas ir pratęstas, esant pagrįstam įtarimui, kad ieškovas, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Vien aplinkybė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant kardomąsias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, patvirtina, kad skiriant suėmimą, egzistavo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
16.2. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina egzistavus suėmimo taikymo pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-7/2013 nurodė, kad byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas, būdamas suimtas, pažeisdamas nustatytą tvarką, naudojosi kompiuteriu su paslėptu internetiniu ryšiu ir galimai per tarpininkus palaikė ryšius su galimais nusikalstamų veikų bendrininkais. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog neužtikrinus ieškovo visiškos izoliacijos, jis tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus ir įtariamuosius, kurie duoda parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat gali bandyti sunaikinti arba paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Suėmimo taikymo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka. Visi ieškovo skundai dėl suėmimo skyrimo ir pratęsimo buvo atmesti aukštesnės instancijos teisme.
Atsiliepimas
16.3. Suėmimas ieškovui buvo taikomas tik tiek, kiek buvo būtina BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Kai tik byloje buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji bei kaltinamieji, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas iš karto pakeitė ieškovui taikytą kardomąją priemonę suėmimą į užstatą. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – buvo būtina, kadangi ieškovas buvo kaltinamas, dalyvavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, narių veiksmai buvo gerai organizuoti ir koordinuojami, buvo rengiami slapti susitikimai ir jų metu aptariami narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, byloje įtarimai buvo pareikšti 33 asmenims, daugelį asmenų (tarp jų ir ieškovą) tarpusavyje siejo giminystės, svainystės ir artimos draugystės ryšiai. Ieškovui buvo inkriminuojamas organizatoriaus ir vadovo vaidmuo. Todėl suėmimas ieškovui buvo taikomas, esant objektyvioms priežastims, buvo proporcingas ir pagrįstai tęsiamas tol, kol išnyko pagrindas jo taikymui.
16.4. Ieškovas nepateikė įrodymų ir įtikinamų argumentų, kad teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios tie patys teismo veiksmai civiliniame procese galėtų būti pripažinti neteisėtais veiksmais. Ieškovas nenurodo konkretaus laikotarpio, kurio metu nepateisinamai nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai. Tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso operatyvumo (greitumo) principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes, imtis reikiamų priemonių, numatytų baudžiamojo proceso normose. Septynerius metus trukęs baudžiamasis procesas byloje įvyko dėl objektyvių priežasčių, kadangi byloje buvo 32 kaltinamieji, baudžiamoji byla buvo labai didelės apimties (144 tomų). Teismo pagrįstai nenustatė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų bei teisėjų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ar bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
17. Atsiliepimu į ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė, Generalinė prokuratūra, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Apeliaciniame skunde pateikiama daug nuorodų į konkrečius baudžiamosios bylos dokumentus, procesinių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis, kurie patys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimui bei atlikimui būta realaus pagrindo, nustatytosios aplinkybės nesudarė prielaidų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, prokurorui konstatuoti BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo aplinkybę argumentuotai konstatavo ir teismas, pažymėjęs, kad pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, kurio įtarimu buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jam pareikštas įtarimas buvo grindžiamas nepakankamais ir (ar) neleistinais įrodymais, kurių nepakankamumas ir neleistinumas tariamai buvo akivaizdus jau ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovui pareikštas įtarimas grįstas ir kitų liudytojų, kuriems netaikytas anonimiškumas, parodymais, kitų bylos įtariamųjų parodymais, asmenų parodymo atpažinti protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis ir kt. Baudžiamojoje byloje vienais procesiniais tyrimo veiksmais gauti duomenys ikiteisminio tyrimo metu buvo nuodugniai tikrinami kitais proceso veiksmais, taip nuosekliai atkuriant tirtų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jas galimai padariusių asmenų vaidmenį, bendrininkavimo formas, kitas veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes.
17.3. Prokuroras, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, nurodančias į galimą ieškovo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, pagrįstai vadovavosi universaliu argumenta ponderantur non numerantur (argumentai sveriami, o ne skaičiuojami) principu, įvertindamas ir įrodymų viseto, ir kiekvieno atskiro jį sudariusio įrodymo svarumą, jų susietumą tarpusavyje bei su kitomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino tokių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tiek bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas teismui buvo teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas tik 2010 m. birželio 23 d., tai yra daugiau nei po metų nuo pradėto ikiteisminio tyrimo pradžios, surinkus pakankamai duomenų, nurodančių į tai, kad jis galėjo padaryti nusikalstamas veikas.
17.4. Prokuroras negalėjo nutraukti ikiteisminio tyrimo, nes toks sprendimas būtų sukėlęs pagrįstų abejonių dėl tinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, BPK 6 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, laikymosi. Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo neperduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos su kaltinamuoju aktu teismui, kur visi tyrimo metu surinkti duomenys ir turi būti galutinai patikrinti ir įvertinti. Baudžiamasis procesas byloje truko ilgai, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, nes baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami 32 asmenys, byla sudėtinga, kaltinamiesiems inkriminuota daug nusikalstamų veikų, pati baudžiamoji byla yra labai didelės apimties (140 tomų, iš jų – 80 tomų ikiteisminio tyrimo medžiagos). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai paneigti apeliacinio skundo argumentus dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso.
Šalies argumentai
17.5. Ieškovui taikyto suėmimo pratęsimai ne kartą buvo apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau skundai dėl tokių teismo sprendimų motyvuotai atmetami. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad byloje yra duomenų apie tai, kad apeliantas, net būdamas suimtas, pažeisdamas nustatytą tvarką, naudojosi kompiuteriu su paslėptu internetiniu ryšiu ir galimai per tarpininkus palaikė ryšius su galimais nusikalstamų veikų bendrininkais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neužtikrinus ieškovo visiškos izoliacijos, jis tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus ir įtariamuosius, kurie duoda parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat gali bandyti sunaikinti arba paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ikiteisminio tyrimo metu iki ieškovo sulaikymo buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl ieškovo teiginys, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neturint duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, atmestinas kaip nepagrįstas. Ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra būtina nenuginčijamai nustatyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o galutinį sprendimą dėl asmens kaltės priima teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, asmenų paaiškinimus ir bylos aplinkybes. Aplinkybė, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išteisino ieškovą nepaneigia teisėtai ir pagrįstai pradėtame ikiteisminiame tyrime pareigūnų pareigos apklausti ieškovą įtariamuoju. Nėra pagrindo teigti, kad jau įtarimo pareiškimo ieškovui metu buvo aišku, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo.
Šalies argumentai
18.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad įtarimas jam buvo grindžiamas nepakankamais ar neleistinais įrodymais, kurių nepakankamumas ir neleistinumas tariamai buvo akivaizdus jau ikiteisminio tyrimo metu, kad jam pareikštas įtarimas buvo grindžiamas vien tik liudytojų parodymais. Įtarimas buvo grindžiamas ir asmenų parodymo atpažinti protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis ir kt. medžiaga. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareiškus įtarimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Tai, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras atliko neteisėtus veiksmus.
18.3.Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neužtikrinus ieškovo visiškos izoliacijos, jis tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus ir įtariamuosius, kurie duoda parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat gali bandyti sunaikinti arba paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Ieškovui griežčiausia kardomoji priemonė buvo taikoma, kadangi jis buvo kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstomo susivienijimo veikloje, narių veiksmai buvo gerai organizuoti ir koordinuojami, buvo rengiami slapti susitikimai ir jų metu aptariami narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, byloje įtarimai buvo pareikšti 33 asmenims, daugelį asmenų (tarp jų ir ieškovą) tarpusavyje siejo giminystės, svainystės ir artimos draugystės ryšiai. Ieškovui buvo inkriminuojamas organizatoriaus ir vadovo vaidmuo.
18.4. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą. Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 buvo 33 kaltinamieji asmenys. Byla buvo labai sudėtinga ir labai didelės apimties (144 tomų, iš jų 80 tomų surinkta ikiteisminio tyrimo metu) dėl sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų. Ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai bei savalaikiai ir nebuvo procesinio delsimo laikotarpių. Baudžiamoji byla buvo labai sudėtinga tiek dėl inkriminuojamų veikų kaltinamiesiems, tiek dėl tyrimo ypatumų, šios baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas buvo labai sudėtingas, ir tam reikėjo išskirtinių, ilgesnių negu paprastai laiko sąnaudų, todėl manome, kad įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas. Teismas pagrįstai pripažino, jog procesas nebuvo vilkinamas.
18.5. Ieškovas buvo išteisintas, nes nebuvo įrodymų besąlygiškai patvirtinančių ieškovo kaltę, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Tačiau tai reiškia, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus ieškovą, nėra paneigti. Teismas pripažino, kad veikė nusikalstamas susivienijimas. Išteisinamasis nuosprendis, kaip toks, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą nenustatė procesinių trūkumų, ar ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Pareigūnų veiksmų neteisėtumas, skirtingai negu kaltė, nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę galimam ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
18.6. Ieškovas apskaičiavo 1 687,85 Eurų turtinę žalą. Tačiau turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Ieškovas nepagrindė prašomos neturtinės žalos dydžio. Ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų išrašų ir jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių, kad jo išgyvenimai buvo akivaizdžiai viršijantys vidutinio asmens galimą patirti nerimą ir neigiamas emocijas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui atsirado aukščiau minėto masto neigiami padariniai, taigi nėra ir pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
20. Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog nustačius, kad Vilniaus apskrityje veikia ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio nariai platina narkotines ir psichotropines medžiagas Vilniaus mieste ir rajone, 2009 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šio tyrimo metu 2010 m. birželio 23 d. buvo sulaikytas ieškovas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiama iki 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo panaikinta, paskiriant kitą kardomąją priemonę – 50 000 Lt užstatą. Ikiteisminis tyrimas 2011 m. liepos 29 d. buvo užbaigtas kaltinamuoju aktu, kuris su baudžiamąja byla buvo perduotas teismui.
21. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų, tai yra turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas vienu iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, jas pardavė bei platino, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pagrobė narkotinę medžiagą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, tyčia nužudė asmenį, sutrikdė priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, neturėdamas leidinio, įgijo, laikė ir gabeno šaudmenis.
22. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 ieškovas buvo išteisintas, kadangi nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-197/2017 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. išteisinamasis nuosprendis ieškovui buvo paliktas nepakeistas. Todėl ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl 1 687,85 Eur turtinės ir 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų
23. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų atliktą įrodymų tyrimą, neteisėtai padarė priešingas, nei nurodytos nuosprendžiuose, išvadas, jog prokuroras veikė neteisėtai, kadangi, atsižvelgiant į baudžiamąsias bylas nagrinėjusių teismų išvadas, privalėjo iš karto nutraukti tyrimą dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
25. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; kt.).
27. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009;kt.).
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė, jog prokuroras ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamuoju ir kaltinamuoju buvo ir ieškovas, pradėjo pagrįstai, kadangi įtarimus ir kaltinamąjį aktą grindė liudytojų parodymais apie ieškovo dalyvavimą nusikalstamose veikose, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolais, kuriuose buvo užfiksuota, jog liudytojai atpažino ieškovą, kaip asmenį, apie kurį jie davė parodymus, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija. Taigi pagrindas pareikšti ieškovui įtarimus buvo.
30. Sutiktina su ieškovu, jog pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau baudžiamojoje byloje buvo tik du tokie liudytojai, tuo tarpu apie ieškovo galimai nusikalstamus veiksmus parodymus davė dar bent aštuoni liudytojai, kuriems toks statusas nebuvo suteiktas.
31. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008 ir 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015, kaip patvirtinančiomis prokuroro veiksmų neteisėtumą. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje vertino mirusio liudytojo parodymų įrodomąją galią. Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo tik du liudytojai, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jau buvo mirę. Be to, kasacinis teismas ieškovo nurodytoje 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje nepadarė kategoriškos išvados, jog tokie parodymai neturi jokios įrodomosios galios, tačiau išaiškino, kokiomis sąlygomis jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.
32. Nagrinėjamoje byloje didžioji dalis liudytojų, parodžiusių apie ieškovo galimą dalyvavimą nusikalstamose veikose, prieš tai buvo įtariamaisiais, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip asmenys, kurie buvo įtariami dalyvavę organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausę nusikalstamam susivienijimui, bet prisipažinę dalyvavę darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausę nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėję atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.
33. Ieškovo cituojamoje kasacinio teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008 buvo pripažinta, jog teismas turėjo teisėtą pagrindą remtis liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį parodymais, taip pat išaiškinta, jog teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juo įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga. Taigi ieškovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse faktiškai buvo išaiškinta, jog tiek mirusiojo liudytojo, tiek liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis. Taigi toks išaiškinimas visiškai nereiškia, jog prokuroras, turėdamas tokių liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, privalo tokį tyrimą nutraukti, neperdavęs bylos su kaltinamuoju aktu teismui.
34. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti iš viso 32 kaltinamiesiems ir didžioji dauguma jų buvo nuteisti pagal jiems pareikštus kaltinimus. Tuo tarpu aplinkybės, jog ieškovas su dauguma jų, taip pat ir su liudytojais, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bendravo, buvo pažįstamas ar lankėsi tose pačiose vietose, kuriose buvo vykdomos nusikalstamos veikos, nebuvo paneigtos. Todėl aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų.
Dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės
35. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog vien tik nepateisinamai ilga prieš jį vykdyto baudžiamojo proceso trukmė yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jam yra padaryta neturtinė žala.
36. Sutiktina su ieškovu, jog asmens teisei į tinkamą baudžiamojo proceso trukmę ar, kitaip tariant, proceso greitumo principui pripažįstama konstitucinė reikšmė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą procesą detalizuojama BPK 44 straipsnio 5 dalyje, suteikiant kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui teisę į nešališko ir nepriklausomo teismo bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Taigi teisingumas turėtų būti vykdomas operatyviai, priešingu atveju galima pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui bei patikimumui, kartu gali sumažėti pagarba teisės viršenybės principui.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, § 60;2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; kt.).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė nuo ieškovo suėmimo 2020 m. birželio 23 d. ir įtarimų jam pareiškimo iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo 2017 m. balandžio 2 d. yra 6 metai 10 mėnesių. Taigi procesas truko ilgai, šią aplinkybę pripažino ir pirmos instancijos teismas. Tačiau pats ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą truko tik kiek ilgiau nei vienerius metus, o ilgą proceso trukmę lėmė baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme (2 metai 10 mėnesių) ir apeliacinės instancijos teisme (2 metai 11 mėnesių). Tačiau baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti iš viso 32 kaltinamiesiems, buvo tiriama nusikalstamo susivienijimo veika, todėl turėjo būti vertinami šio susivienijimo narių tarpusavio ryšiai, jų bendri susitarimai veikti tam tikru būdu, byloje pateikti įrodomieji duomenys buvo itin didelės apimties (baudžiamąją bylą sudarė 144 tomai).
39. Pirmos instancijos teismas nenustatė, jog tam tikru metu ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nebūtų atlikę tam tikrų procesinių veiksmų ar abiejų instancijų teismų būtų nepagrįstai atidėję teismo posėdžius. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Todėl nepripažintina, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu būtų trukęs pernelyg ilgai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų.
Dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovui nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2013 m. kovo 15 d., tai yra dvejus metus aštuonis mėnesius penkiolika dienų buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
41. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovas pirmos instancijos teismo nutartis, kuriomis jam buvo skiriamas bei pratęsiamas suėmimas, skundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau pastarasis nenustatė jokių šios kardomosios priemonės skyrimo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 1S-375/2011 konstatavo, jog yra duomenų apie tai, kad ieškovas, būdamas suimtas, pažeisdamas nustatytą tvarką, naudojosi kompiuteriu su paslėptu internetiniu ryšiu ir galimai palaikė ryšius su galimais nusikalstamos veikos bendrininkais. Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neužtikrinus ieškovo visiškos izoliacijos, tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, ieškovas gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus ir įtariamuosius, kurie duoda parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, taip pat gali bandyti sunaikinti arba paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme, t. y. apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
42. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kaip teisėtu pagrindu ieškovui taikyti suėmimą. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, galinčių paaiškinti arba paneigti abiejų instancijų teismų nustatytą jo bandymą trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Taigi pats ieškovas savo veiksmai prisidėjo prie jam skirto suėmimo termino tęsimo iki tol, kol byloje buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji ir kaltinamieji.
43. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.