- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-372-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08835-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, A. B. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.
Civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš nuteistojo A. B. priteista 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. B. netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 14 d., apie 19.40 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. V. tyčia ant kėdės prie staliuko sėdinčiam A. V. kaire ranka suėmė už plaukų ir dešinėje rankoje laikytu plastikiniu buteliu su jame esančiu skysčiu aštuonis kartus sudavė į veido ir galvos sritį, o nukentėjusiajam A. V. išėjus iš kavinės, perbėgus kelią ir pribėgus prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. B. prisivijo A. V., ranka jam suėmė už rūbų krūtinės srityje ir rankoje laikytu plastikiniu buteliu šešis kartus sudavė per galvą, buteliui iškritus iš rankų ant žemės jis (A. B.), pakėlė butelį ir suėmęs A. V. už dešinės rankos buteliu vieną kartą sudavė per galvą, kairės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. V. į galvos dešinę pusę, o A. V. atsitūpus du kartus koja įspyrė į galvos sritį, tokiu būdu A. V. padarydamas kraujosruvos dešinėje akiduobės srityje, nosies sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu ir 21-ojo danties netekimu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip atėmęs galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo kompiuterio krepšio pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia TA1316“ su jame buvusia „Telia Ežys“ SIM kortele.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo A. B. apeliaciniu skundu prašoma dėl byloje esančių neaiškumų sušvelninti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti bent iki laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu.
Šalies argumentai
2.1. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis pirminės apklausos metu nurodė, jog mobiliojo ryšio telefonas „Nokia TA1316“ išsimokėtinai kainavo 600 Eur, tačiau nuteistasis su tuo nesutinka, nes perkant telefoną iš karto jo kaina yra tik 50,73 Eur. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kaip buteliu sutrenkus žmogui galvą 6–8 kartus, kaip teigia nukentėjusysis, gali galvoje neatsirasti jokio guzelio. Nuteistojo vertinimu, taip negalėjo būti, o nukentėjusysis nori pasipelnyti iš susidariusios situacijos.
2.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į liudytojos D. Š. parodymus, jog pats nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti nuteistąjį necenzūriniais žodžiais. Be to, iš liudytojos žodžių nuteistasis suprato, kad A. V. yra neadekvatus asmuo, turintis psichikos sutrikimų, todėl apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nebuvo pateikta specialisto išvada, ar A. V. negalėjo prisigalvoti, jog nuteistasis jam išmušė dantį ir kitaip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. B. gynėjas prašė bent iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais bei dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
5. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo pateiktu apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į byloje esančius neaiškumus ir dėl jų sušvelninti nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, atsižvelgdama į paties apeliacinio skundo turinį ir į nuteistojo gynėjo išdėstytą poziciją apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija, pirmiausia, vertina, ar pagrįstai A. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
6. Pažymėtina tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam nusikalstama veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-190-303/2022).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepadarė teisės aiškinimo ir / ar taikymo klaidų ir pagrįstai bei teisėtai A. B. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu nuteistajam skyrė teisingą bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje
8. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu dėl to, kad, kavinėje kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. V., tyčia kaire ranka suėmė jam už plaukų ir dešinėje rankoje laikytu plastikiniu buteliu su jame buvusiu skysčiu aštuonis kartus sudavė nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį, o pastarajam išėjus iš kavinės, A. B. jį prisivijo ir ranka suėmė už rūbų krūtinės srityje, o rankoje laikytu plastikiniu buteliu šešis kartus sudavė per galvą, po to, suėmęs A. V. už dešinės rankos, buteliu vieną kartą sudavė per galvą, o kairės rankos delnu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į dešinę galvos pusę, o šiam atsitūpus, du kartus koja spyrė į galvos sritį. Tokiais veiksmais nuteistasis A. B. nukentėjusiajam A. V. padarė kraujosruvą dešinėje akiduobės srityje, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, ir 21-ojo danties netekimą, t. y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmęs galimybę priešintis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia TA131“ su jame buvusia „Telia Ežys“ SIM kortele. Dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. B. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
9. BK 180 straipsnio 1 dalyje (tiek nusikalstamos veikos metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal teismų praktiką pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017). Fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011).
10. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 15 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad apie įvykį pranešęs A. V. parodė, jog 2022 m. kovo 14 d., apie 18 val., du iš matymo žinomi vyrai jį užpuolė, abu jį mušė rankų kumščiais, sudavė į nosį, į dešinę akį ir į lūpas ne mažiau kaip keturis kartus. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir išmuštas dantis. Be to, netrukus po to asmenys išvertė A. V. daiktus iš jo kuprinės ir pavogė du jam priklausančius telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ bei galimai jo namų durų raktus. A. V. vertinimu, jam padaryta 1 000 Eur dydžio turtinė žala ir fizinė žala (1 t., b. l. 1). Nukentėjusiojo A. V. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 2).
11. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad atėjęs į kavinę kalbėjosi su barmene, o į kavinę užėjus A. B. ir M. S., nukentėjusysis paklausė, kada (A. B.) atiduos pinigus ir tada prasidėjo konfliktas. Nukentėjusysis patvirtino, kad minėtuosius asmenis išvadino „gaidžiais“; sakė negražius žodžius, nes turėjo jam grąžinti skolą. Nukentėjusiojo teigimu, jiems susistumdžius, jis išbėgo į gatvę ir gavo smūgį į nosį, po to nugriuvo ant nugaros; be to, jis gavo smūgį į veidą, ir dešine ar kaire ranka jam smūgiavo į nosį ir jis nugriuvo; nukentėjusiojo teigimu: „jie iš kojų dar pavarė“. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jo minėti asmenys iškratė jo rankinę, kurioje buvo aštuoni „Apple“ telefonai, telefonai „Nokia“ ir „Samsung“. A. V. nurodė, kad telefonas „Samsung“ atsirado, bet sudaužytas, o telefonai „Apple“ neturi vertės. Patvirtino, kad telefoną „Nokia“, dėl kurio negalėjo tiksliai pasakyti, ar jis buvo sugrąžintame krepšyje, ar nebuvo, įvykio metu turėjo ir jis buvo rankinėje (3 t., b. l. 42).
12. Pirminėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nukentėjusysis A. V. parodė, kad jam būnant kavinėje į ją užėję du jam iš matymo žinomi vyrai sugriebė jį už striukės ir išvedė į (duomenys neskelbtini) gatvę prie banko (duomenys neskelbtini), ten vienas iš jų nukentėjusiajam numovė žemyn striukę, kad šis negalėtų pakelti rankų. Po to, galimai A. B. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas, nuleidęs galvą nukentėjusysis nebematė, kuris asmuo jį mušė. Nukentėjusiojo A. V. teigimu, po to jis jautė ne mažiau kaip tris smūgius į akį ir į lūpas, o po šių smūgių nukentėjusiajam buvo išmuštas dantis. Nukentėjusysis nurodė, kad asmenys išvertė iš jo kuprinės daiktus ir pavogė du jo telefonus „Nokia“ ir „Samsung“, galimai ir jo namų raktus. Nukentėjusiojo vertinimu, jam padarytas 1 000 Eur dydžio turtinis nuostolis (1 t., b. l. 18–20). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu su savimi turėjo kompiuterio krepšį, kuriame laikė du iš jo pavogtus mobiliojo ryšio telefonus. Kai sumuštas atsikėlė nuo žemės ir nuėjo namo, kompiuterio krepšį jis paliko ant žemės, nes ne tas buvo galvoje, tačiau kitą dieną ryte šalia tvoros vartelių rado kompiuterio krepšį, kuriame rado visus daiktus, išskyrus du telefonus (1 t., b. l. 64–66). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Sutiktina, kad gretinant nukentėjusiojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie nėra visiškai nuoseklūs, be to, nukentėjusysis negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ buvo jam grąžintas, vis dėlto, nuteistajam A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindžia kiti objektyvieji bylos duomenys, dėl to nukentėjusiojo parodymais remiamasi tiek, kiek jie sutampa su kitais duomenimis ir sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę.
13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. B. kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad mušė nukentėjusįjį A. V., bet kategoriškai neigė ėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną. A. B. parodė, kad užėjus į barą nukentėjusysis jį su M. S. išvadino „piderastais“, dėl to nuteistasis, priėjęs prie sėdėjusio nukentėjusiojo, rankoje laikytu sidro „bambaliu“ trenkė A. V.. A. B. teigimu, prie lauko durų nukentėjusysis bandė jam suduoti ir bėgo per gatvę, o jis, pasivijęs nukentėjusįjį, nepamena, ar davė sidro „bambaliu“, bet spyrė koja ir iškrito tašė. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis A. V. bėgdamas susmuko, tada jis (A. B.) koja šiam smūgiavo (3 t., b. l. 41). Ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad užėjus į kavinę, iš matymo pažįstamas vyras pradėjo šaukti ant jo ir M. S., vadindamas juos „gaidžiais, piderastais, velniais“ be jokios priežasties, o tai jį įžeidė. Priėjęs prie sėdinčio vyro su pilnu plastikiniu sidro buteliu sudavė jam du–tris kartus per galvą. A. B. teigimu, eidamas į lauką A. V. vis tiek juos „koliojo“ įvairiais žodžiais, o lauke mosikuodamas kuprine ar taše uždavė A. B. per galvą. Nukentėjusiajam perbėgus gatvę, A. B. su M. S. pasivijo jį ir apeliantas sidro buteliu kelis kartus sudavė nukentėjusiajam per galvą, nuo šių smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės (1 t., b. l. 169–171).
14. Kaip matyti iš nuteistojo A. B. parodymų, jis nuosekliai pripažino vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, filmuotame kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, matyti, kaip 19.37.25 val. į kavinės patalpas įeina A. B. (past. – pats A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu dėvėjo kepurę su bumbulu (1 t., b. l. 169)). Matyti, kaip nukentėjusysis A. V. ranka rodo į A. B., gestikuliuoja. Apie 19.38.20 val. M. S. ir A. B. prieina prie A. V. ir kalbasi, matyti, kaip A. V. traukiasi nuo link jo artėjančio A. B.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 19.38.43 val. A. B. kaire ranka suima nukentėjusįjį, o apie 19.39.05 val. suima už plaukų ir 19.39.09 val. su dešinėje rankoje laikytu plastikiniu buteliu, kuriame matomas gelsvos spalvos skystis, smūgiuoja nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį, iš viso suduoda aštuonis smūgius. Vaizdo įraše, be kita ko, matyti, kad 19.40.25 val. A. B., paėmęs nukentėjusiojo A. V. krepšį, apžiūri jo turinį ir padeda atgal prie nukentėjusiojo. 19.41.29 val. iš kavinės išeina A. V., o jam iš paskos A. B. su M. S. (1 t., b. l. 78–80).
15. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. parodė, kad su M. S. buvo prie „tašės“, jis „prasikniso“, kai dar buvo A. V.. Krepšys gulėjo ant žemės ir jie pasilenkę žiūrėjo, o A. V. tuo metu buvo išjungtas, nes A. B. jam pataikė į galvą. Nuteistojo teigimu, „tašė“ gulėjo ant žemės, jie pažiūrėjo jos turinį; gal ieškojo išgerti, spontaniškai tikrino „tašės“ turinį, bet nieko neėmė (3 t., b. l. 41). Pažymėtina, kad paties nuteistojo A. B. parodymai dėl nukentėjusiajam priklausiusio mobiliojo ryšio telefono (ne)ėmimo nėra nuoseklūs, nes, viena vertus, jis teigė, kad M. S. pasiėmė telefonus; susidėjo telefonus į kišenes, tačiau taip pat nurodė, jog iš „tašės“ nieko neėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis gatvės, kurioje nusikalstama veika buvo tęsiama ((duomenys neskelbtini)), vaizdo įrašas ne tik patvirtina, kad A. B. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, bet ir paneigia nuteistojo A. B. parodymus, kad jis neėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono.
16. Pirmiausia, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip A. B., gatvėje prisivijęs nukentėjusįjį A. V., pastarajam šešis kartus plastikiniu buteliu smūgiuoja į galvos sritį tol. Kol turėtas plastikinis butelis iškrinta A. B. iš rankų (vaizdo įrašas 00.20–00.43 min.). Po to pasiėmęs iškritusį butelį A. B. dar kartą juo smūgiuoja nukentėjusiajam į galvos sritį (vaizdo įrašas 00.54 min.). Iš aptariamo vaizdo įrašo matyti ne tik A. B. atlikti smurtiniai veiksmai, bet ir tai, kad A. B. apžiūrinėja A. V. turėtą krepšį, t. y. matyti, kaip nuteistasis paima nukentėjusiojo krepšį, jį apžiūri, po to pasideda jį ant žemės ir atsitūpęs toliau apžiūrinėja (vaizdo įrašo apie 01.53–02.51 min.). A. B. atsistojus jo rankose matyti mobiliojo ryšio telefonai, kuriuos apeliantas toliau apžiūrinėja. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. B. apieško ne tik nukentėjusiojo turėtą krepšį, bet ir patį nukentėjusįjį. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. B. ranka du kartus smūgiuoja A. V. į veido-galvos sritį (vaizdo įrašo 06.09–06.11 min.), po to vėl matomi A. B. smūgiai, suduodami ranka nukentėjusiajam į veido-galvos sritį (vaizdo įrašo 06.18 min., 06.23 min., 06.38 min.). Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kaip A. V. atsitūpus A. B. jam spiria dešine koja, po to ir kaire koja į galvos sritį (vaizdo įrašo 07.13 min., 07.16 min.) (1 t., b. l. 11–13).
17. Vertinant byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad sutrenkus buteliu žmogui per galvą 6–8 kartus, kaip teigia nukentėjusysis, negali galvoje neatsirasti jokio guzelio. Kaip jau buvo išsamiai išanalizuota, fizinio smurto ir nukentėjusiajam suduotų smūgių faktas byloje yra neabejotinai pagrįstas objektyviaisiais bylos duomenimis, kurių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad proceso metu nebuvo įvertinta nukentėjusiojo psichinė būklė, dėl kurios šis galėjo prisigalvoti, jog A. B. nuskėlė jam dantį ir sukėlė fizinį skausmą. Iš byloje esančio VšĮ „Ukmergės ligoninė“ 2022 m. kovo 15 d. gydytojo įrašo matyti, kad A. V. kreipėsi gydymo įstaigą, nes vakar buvo sumuštas, gavo smūgius į nosį, galvą, skundžiasi, jog buvo išmuštas dantis. Nukentėjusiajam konstatuotas 21-ojo danties netekimas (1 t., b. l. 25). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole, apžiūrėjus nukentėjusiojo A. V. medicininius dokumentus, nurodyta, kad A. V. padaryta kraujosruva dešinės akiduobės srityje, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir 21-ojo danties netekimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 30–31). Vertinant nukentėjusiojo A. V. parodymus, kuriuos patvirtina vaizdo įrašų duomenys, byloje neabejotinai įrodyta, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko būtent nuteistasis A. B..
18. Sutiktina, kad iš pradžių kavinėje A. B. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo panaudoti dėl jį įžeidusių necenzūrinių nukentėjusiojo žodžių. Tai, kad A. V. pirmas žodžiais užsipuolė A. B. ir jo draugą, išvadino juos „gaidžiais, piderastais ir t. t.“ parodė ir liudytoja įvykio metu kavinėje barmene dirbusi D. Š. (1 t., b. l. 71–73; 3 t., b. l. 42–43). Vis dėlto, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo A. B. tyčia dėl svetimo turto pagrobimo, atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, susiformavo konflikto eigoje. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).
19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašuose užfiksuotų A. B. veiksmų matyti, kad nuteistajam dėl kilusio žodinio konflikto pradėjus naudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu būtent tolesnių smurtinių veiksmų atlikimo metu susiformavo tyčia, be kita ko, pagrobti nukentėjusiajam priklausiusį turtą. Šios išvados pagrįstumą sustiprina tai, kad nukentėjusiojo krepšio kraustymas nebuvo vienkartinis, jo turinį nuteistasis apžiūrėjo tiek kavinėje, o vėliau ir gatvėje, ilgai jį kraustė, apžiūrinėjo nukentėjusiojo turėtus telefonus, be to, apieškojo ir patį nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdo įrašo matyti, jog nuteistasis A. B. paėmė nukentėjusiojo turėtą krepšį ir pradėjo jį apžiūrinėti po mažiau nei 1 minutės, kai prisivijo nukentėjusįjį (vaizdo įrašo 01.06 min.). Tokie nuteistojo A. B. veiksmai negali būti laikomi tik atsaku į nukentėjusiojo įžeidžius žodžius, nesant tyčios pagrobti nukentėjusiojo turtą.
20. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad kitą dieną po įvykio krepšys buvo atiduotas nukentėjusiajam, tačiau pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020). Vadinasi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, baigtumas nustatomas įvertinus, ar asmuo, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, turėjo galybę disponuoti paimtu turtu ir naudoti jį kaip savą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad po smūgių nukentėjusiajam A. V. sudavimo A. B. paėmė nukentėjusiajam priklausiusį telefoną ir turėjo galimybę juo naudotis, taigi, nuo šio momento A. B. nusikalstama veika buvo baigta.
21. Išanalizavus byloje esančius duomenis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius matyti, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d., 18.02.50 val., iki 2022 m. kovo 18 d., 07.48.38 val., veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d., 21.26.36 val., iki 2022 m. kovo 20 d., 11.29.36 val., veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95–99). Pagal byloje esančią abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, kad 2022 m. kovo 14 d., 21.26.09 val., užfiksuotas praleistas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuteistajam A. B., be to, šiuo abonentu naudojęsis asmuo kontaktavo su A. B. ir kitu metu. Visgi, pagal išklotinės duomenis matyti, kad minėtasis skambutis buvo atliktas iš kitą IMEI turinčio telefono, vadinasi, nėra pagrindo spręsti, jog šie duomenys paneigia, jog A. B. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu pagrobė jam priklausantį turtą, juo labiau, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, ką su pagrobtu turtu darė jį pagrobęs asmuo jau po turto pagrobimo.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrobto turto vertė neturi įtakos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Nokia TA1316“ vertės nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra reikšmingi. Pažymėtina ir tai, kad mobiliojo ryšio telefono vertė neturi įtakos ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimui. Nukentėjusysis A. V. dėl jam padarytos turtinės žalos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuris buvo grindžiamas dėl netekto danties nukentėjusiajam sudarytu gydymo planu, kurio bendra suma siekia 1 200–1 500 Eur (1 t., b. l. 41, 68). Atsižvelgus į tai, kas paminėta, nėra pagrindo spręsti, kad iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur civilinio ieškinio suma yra nepagrįsta, neprotinga ir neteisinga, juo labiau, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde neišreiškė nesutikimo su civilinio ieškinio klausimo išsprendimu.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. B. nusikalstama veika, nustačius visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, tinkamai kvalifikuota kaip plėšimas, jos nėra pagrindo perkvalifikuoti, juo labiau išteisinti nuteistąjį kaip nepadariusį nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nesant argumentų, pagrindžiančių nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagrįstumą, taip pat tokių aplinkybių nenustačius ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
24. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir jos nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog A. B. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
26. Nuteistojo A. B. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę: ją sumažinti iki vienerių metų trijų mėnesių, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo prašymus, teisėjų kolegija aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo klausimus.
27. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, privaloma atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. tyčia padarė nusikalstamą veiką, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią išvadą patvirtina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys (2 t., b. l. 3–19).
29. Iš apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytos nuteistojo gynėjo pozicijos matyti, kad nesutinkama su tuo, jog nuteistojo A. B. atžvilgiu nebuvo konstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Gynybos vertinimu, nuteistojo neteisėtus veiksmus lėmė tai, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo laisvės atėmimo vietų įstaigose bausmes atliekančių asmenų subkultūroje netoleruotinus ir įžeidžiančius žodžius, nepagarbiai atsiliepė apie nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia gynybos pozicija.
30. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).
31. Nors nagrinėjamu atveju konflikto pradžioje nuteistojo A. B. veiksmai galėjo būti vertinami kaip atsakas į nuteistąjį galėjusius įžeisti nukentėjusiojo žodžius, tačiau A. B. tęsiant smurtinius veiksmus bandančio pabėgti, nesipriešinančio smurtui, vėliau ir nugriuvusio ant žemės nukentėjusiojo atžvilgiu, jau susiformavus nuteistojo tyčiai apiplėšti nukentėjusįjį A. V., tokie apelianto nusikalstami veiksmai, atitinkantys plėšimo objektyviuosius požymius, negali būti vertinami kaip atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo provokuojantį ar rizikingą elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone, tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
32. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
33. Skiriant bausmę A. B., be kita ko, buvo įvertinti ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys. Jis nusikalstamą veiką padarė būdamas devyniolika kartų teistas (didžioji dalis teistumų už nusikalstamas veikas nuosavybei) (2 t., b. l. 3–19). Be to, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus A. B. daugiau nei šimtą kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 59–154). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas, didžioji dalis administracinių baustumų yra už smulkias vagystes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė teisingai.
34. Konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
35. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
36. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).
37. Apylinkės teismas, net ir nenustatęs nagrinėjamu atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs vieną sunkinančią, vis tik skyrė mažesnio dydžio bausmę nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apibendrinus visas aptartas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam A. B. buvo paskirta nepagrįsta ir neteisinga bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnio pobūdžio bausmė, kuri pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirta, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.
38. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalių nuostatomis, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta galutine laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Nors apeliaciniu skundu prašoma bausmes bendrinti apėmimo būdu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymą. Bausmių apėmimas taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas minėtose nuostatose įtvirtintas atvejis, o, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, juo A. B. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki ankstesnio (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 10 d.) nuosprendžio priėmimo, dėl to bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo A. B. atžvilgiu taikytinas visiškas bausmių sudėjimas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais, o jų pagrįstumą paneigiančių argumentų nepateikė nei nuteistasis apeliaciniame skunde, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.
39. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.
40. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors A. B. atžvilgiu nustatytos formaliosios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nuteistajam A. B. anksčiau taikytos bausmės (tarp jų ir terminuotas laisvės atėmimas) jo nepaveikė taip, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, o nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika laikytina ne atsitiktine, o nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, dėl to teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei bausmė, kuri tinkamai subendrinta su ankstesniu nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam A. B. paskirta bausmė turėtų būti švelninama.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo
42. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės naudai prašoma iš A. B. priteisti 86,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
43. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
44. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo A. B. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Be to, apeliacinį skundą surašė ir pateikė pats nuteistasis, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo skundas nėra tenkinamas – jam paskirta laisvės atėmimo bausmė paliekama nepakeista, o pati byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.