- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-623-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02193-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl laikino tėvo valdžios ribojimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) laikinai apriboti atsakovo J. V. tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini);
2) pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti su dukra dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei – du kartus per kalendorinį mėnesį – neporinių savaičių trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val.;
3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su dukra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4593-676/2020 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Teismo patvirtinta sutartimi ieškovės ir atsakovo dukters M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val. bei šeštadieniais nuo 13 val. iki 15 val. Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės. Atsakovas tiek bendravimo su dukra M. V. metu, tiek kitu laiku savo veiksmais daro jai žalą, taipogi ir ieškovės vyresniajai dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bendrauti su dukra atvyksta į ieškovės gyvenamąją vietą, nes atsakovo gyvenamojoje vietoje dukrai bendrauti su atsakovu būtų itin nesaugu dėl atsakovo vaiko priežiūros įgūdžių stokos. Bendravimas vyksta ieškovei dalyvaujant, nes dukra dar tik 1 metų kūdikis, o atsakovas jokio supratimo apie vaiko poreikius neturi (nėra auginęs, prižiūrėjęs nė vieno savo vaiko). Bendravimas su dukra atsakovui yra tik pretekstas atvykti į ieškovės namus. Tačiau bendravimo metu atsakovas dėmesį ir laiką skiria ne dukrai, bet nuolat kabinėjasi prie ieškovės. Komentuoja ieškovės gyvenimą, šūkauja, rėkia, keikiasi, išvadina ieškovę įvairiais epitetais, nuolat grasina, kad vaikas atsidurs kūdikių globos namuose, nes jis paslėpsiąs ieškovės namuose narkotinių medžiagų, smurtauja, veržiasi į butą ne lankymo laiku. Ieškovės vyresniąją dukrą E. veja iš namų. Atsakovas pavyduliauja ir nuolat išsako ieškovei priekaištus dėl ieškovės bute neva gyvenančių vyrų, bendravimo su dukra metu visą dėmesį koncentruoja ne į vaiką, o į ieškovės gyvenimo aplinkybes. Atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, yra labai žemo socialinio supratingumo. Vaikui nenori pakeisti net sauskelnių. Tačiau deklaruoja dukrą labai mylįs ir ji jam labai rūpinti. Dukters gyvenimu atsakovas nesidomi, auklėjime nedalyvauja, niekada nėra nuėjęs pasidomėti vaiko sveikata pas šeimos gydytoją. Atsakovas atvyksta prie ieškovės buto durų (gyvena bendrabutyje) dažnai nakties metu, klausosi pokalbių prie buto durų, jas daužo, spardo, taip gąsdindamas vaikus, tenka kviesti policiją. Siekiant užfiksuoti atsakovo elgesį ir galbūt jį atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, įrengė vaizdo kameras ieškovės bute, nes iškvietus policiją atsakovas pasišalina ir atvykę pareigūnai jo jau neberanda. Toks atsakovo elgesys itin kenkia kūdikiui, taip pat ir ieškovės paauglei dukrai.
3. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas taipogi nevykdo ir savo pareigos teikti dukrai išlaikymą. 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinus šalių sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėn., iki 2020 m. liepos 28 d. atsakovas išlaikymo išvis neteikė. Pagrasinus kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui, atsakovas pradėjo iš dalies vykdyti savo pareigas. Vėliau vėl nustojo mokėti dukters išlaikymui skirtas lėšas. Šių metų sausio ir vasario mėn. pervedė tik po 50 Eur – kad nebūtų įmanoma jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Išieškoti iš atsakovo išlaikymo lėšų nėra jokios galimybės, nes atsakovas visą gyvenimą nedirba, savo vardu jokio turto neregistruoja, turi daug vykdomųjų bylų, įskaitant ir dėl išlaikymo išieškojimo sūnui. Taigi atsakovas tyčia neužtikrina savo dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, gydymo, maitinimo, vaiko vystymosi aplinkos, taip darydamas vaikui žalą ir veikdamas priešingai vaiko interesams. Atsakovas išlaikymo nemokėjimo ir tinkamo išlaikymo pareigos nevykdymo niekaip nemotyvuoja.
4. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas dažnai būna neblaivus. Ieškovės vyresnioji dukra atsakovo labai bijo, dar tebeprisimena 2016 metais atsakovo vartotą smurtą prieš ją pačią ir ieškovę. Atsakovas už šią nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. I-47-659/2017. Tačiau išvadų nepadarė. Ieškovė pagalbos kreipėsi į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, kad atsakovui būtų sudarytos sąlygos su dukra bendrauti neutralioje erdvėje – tam tinkamoje centro patalpoje, kad galėtų išvengti kontakto su atsakovu ir neigiamos atsakovo veiksmų įtakos kūdikiui. Tačiau centras paaiškino, kad tokios pagalbos suteikti negali. Dėl atsakovo piktybiškų veiksmų susiklostė itin nepalanki ieškovei ir ieškovės vaikams situacija, kai atsakovas savo netinkamais veiksmais žaloja ieškovės vaikų psichiką, juos savo elgesiu ir agresyvumu baugindamas, vaikai nesijaučia saugūs, nes ieškovė pati viena negali nei jų apginti nuo atsakovo, nei tuo labiau apsiginti pati. Vaikų aplinka, atsakovui lankantis ieškovės būste, tampa nesaugi tiek fizine, tiek psichologine prasmėmis. Jaunėlės dukters emocinė būklė tiesiogiai priklauso nuo ieškovės, nes judviejų ryšys yra glaudus. Atsakovui nuolat keliant konfliktus prie kūdikio, dukra tapo irzli, nerami. Dėl atsakovo keliamos grėsmės ieškovės nepilnamečiams vaikams yra reikalinga laikinai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Atsakovas nededa jokių pastangų pakeisti susidariusią situaciją ir šiuo metu duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti, nėra. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, turi problemų su šia priklausomybe, tačiau vengia gydytis nuo alkoholizmo. Dėl atsakovo visiško emocinio nesivaldymo, ekspresyvaus agresyvumo jaunėlė dukra tapo verksminga, nerimastinga, dirgli, sutriko miegas, krūpčioja nuo garsų. Dažni susitikimai (net 3 per savaitę po 2 val.) tiek ieškovei, tiek ieškovės nepilnamečiams vaikams žalingi, kenkia mergaičių sveikatai. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti neigiamų psichologinių padarinių ne tik dukrai M. V., bet ir ieškovės dukrai E. S., taipogi ieškovei, užkirs kelią žalai padidėti, apsaugos vaikų neturtinius interesus į ramią, saugią, psichologiškai sveiką aplinką. Be kita ko, skatins atsakovą siekti operatyvaus bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo ieškovės prašymą atmesti.
6. Atsiliepime į prašymą nurodoma, kad
ieškovė tiek savo ieškiniu, tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia apriboti atsakovo teises bendrauti su savo vaiku, o tai yra ne tik atsakovo, bet ir vaiko neturtinių teisių pažeidimas – atėmimas vaiko teisės bendrauti su tėvu ir jį pažinti. Iš pateiktų prie bylos ieškovės dokumentų tikrai negalima daryti išvados, kad atsakovo bendravimas su dukra kažkokiu būdu kenktų jos interesams, kad jai būtų daroma kažkokia žala. Ieškovė akcentuoja šalių tarpusavio santykius ir santykius su jos vyresne dukra, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Pati ieškovė ir jos dukra savo elgesiu inicijuoja konfliktines situacijas, visokeriopai siekdamos trukdyti atsakovo bendravimą su dukra, nebendrauja ir nesidalija informacija dėl dukros, be perstojo kviečia policiją dėl bet kokios menkavertės priežasties. Štai 2020 m. liepos 9 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos skundą, kad atsakovas atėjo ne teismo sprendimo nustatytu laiku, nors į atsakovo žinutes apie dukros savijautą po skiepo ieškovė neatsakinėjo ir atsakovas tik atėjo pasiteirauti dėl dukros sveikatos. Šiame nutarime nurodyta, kad ieškovė kvietė policijos pareigūnus ne kartą, tačiau niekada neteigė, kad atsakovas kada nors būtų neblaivus, nors dabar ieškinyje kaltina atsakovą piktnaudžiavimu alkoholiu. Šalys gyvena kaimynystėje, toje pačioje gatvėje, todėl būna, kad lauke pamatęs vaikštančią ieškovę su vaiku, atsakovas norėtų prieiti, pažiūrėti, tačiau ieškovė šaukia, rėkia, kad atsakovui tokia teisė nenumatyta, kad gali bendrauti tik numatytu laiku. O atėjus bendrauti teismo numatytu laiku atsakovui daromos kliūtis, yra vejamas lauk. Prie ieškinio pridėti vaizdo įrašai patvirtina atsakovo žodžius – spalio mėn. įraše matyti, kaip ieškovė su dukra atsakovą pargriovė ir net spardė, neleido įeiti, o rugsėjo mėnesio – irgi, kad atsakovą išvarė, nesudarė sąlygų pabendrauti su dukra. Ieškovė, matyt, skatina savo vyresniąją dukrą atsakovui daryti kliūtis, trukdyti bendravimui. Nors ieškovės dukra turi savo kambarį, bet atsakovui atėjus bendrauti su savo dukra, ji visada taip pat ateina ir atsakovui trukdo, tai matyti ir rugsėjo mėn. įraše. Jeigu ieškovė nedarytų kliūčių atsakovui bendrauti su dukra, tai nebūtų ir jokių konfliktų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į prašymą teigiama, jog atsakovas siekia tik vieno – maksimaliai bendrauti su savo dukra be kliūčių, prašo ieškovės ja rūpintis ir teikti apie ją atsakovui informaciją. Bendravimas su vaiku tik ieškovės namuose ir jai dalyvaujant nėra geriausias sprendimas, tą pripažįsta ir vaikų teisės (2021 m. kovo 19 d. Pagalbos planas), todėl siūloma keisti bendravimo su vaiku tvarką, bet ne ją ribojant, o atsakovui leidžiant su dukra bendrauti nedalyvaujant motinai. Atsakovas kreipėsi tuo klausimu dėl mediacijos, bet ieškovė, sužinojusi apie tai, vietoj to, kad ieškotų kompromiso, pateikė teismui ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo. Jos prašymas uždrausti atsakovui bendrauti su dukra, iki nebus įsiteisėjęs sprendimas šioje byloje (o tai gali užtrukti pusę metų ir daugiau), yra netgi nelogiškas, nes ji pati savo ieškiniu vis dėlto pripažįsta, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir prašo nustatyti bendravimo tvarką, todėl nesuprantama, kodėl ji visiškai atsakovui turėtų būti atimta. Savo ieškinyje teigia, kad atsakovas nesirūpina savo dukra, nesidomi ir čia pat, prieštaraudama sau, prašo apriboti atsakovo teises bendrauti su dukra ir kartu ja rūpintis. Nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 7 d. šalys buvo susitaikiusios, gyveno kartu, šventė Kalėdas ir Naujuosius metus, atsakovas vienas, ieškovei išėjus su reikalais, prižiūrėjo ir rūpinosi judviejų dukra, jokių pretenzijų ieškovė atsakovui neturėjo ir nereiškė. Visą sausio mėnesį, net po to, kai atsakovas vėl išėjo gyventi atskirai, ieškovė netgi leido atsakovui matytis su dukra faktiškai kasdien, pasiimti į namus, vaikštinėti lauke. Po to vasario mėnesį ieškovei vėl nuotaikos persimainė, prasidėjo trukdymai, nes atsakovas prašė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos – kad galėtų pasiimti dukrą pas save, kreipėsi dėl mediacijos. Paskutiniu metu ieškovė vėl lyg ir normaliai atsakovui leidžia bendrauti su dukra teismo sprendimo nustatytu laiku, paskutinis susitikimas praėjo sklandžiai. Nežino ieškovės pasikeitimo priežasčių – ar dėl to, kad kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo, ar dėl to, kad esant bylai teisme vaikų teisių atstovė buvo atėjusi ir tikrino šalių (bent jau atsakovo) gyvenimo sąlygas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atimti atsakovui teisę bendrauti su dukra. O teiginys, kad, pritaikius tokias priemones, atsakovas neva bus paskatintas nevilkinti bylos, išvis skamba ciniškai. Vaiko teisės, atsakovo teisės negali būti ribojamos siekiant padaryti atsakovui spaudimą, nes ne toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius), išvada nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vaiko interesams.
9. Išvadoje nurodoma, kad iš bylos medžiagos bei Skyriaus turimų duomenų matyti, jog atsakovo bendravimas su dukra, kuriai vos vieneri metai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Šeima Skyriui žinoma nuo 2018 m. spalio 23 d., kai šeimai buvo skirta atvejo vadyba bei priimtas sprendimas šeimai teikti socialines paslaugas. Šeimoje situacija nepasikeitė, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gimė dukra, tačiau ir toliau šeiniai reikalinga specialistų pagalba. Nors šalys kartu negyvena, tačiau šalių tarpusavio santykiai įtempti, atsakovas nekeičia savo elgesio, atvykęs bendrauti su dukra, sukelia konfliktus, todėl dažnai kviečiami policijos pareigūnai. Skyriaus duomenimis, per 2020–2021 metus gauti net 7 pranešimai iš policijos. Vertinant turimą informaciją, akivaizdu, jog atsakovo dukra nuo gimimo patiria emocinį smurtą, vaikui neužtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, žalojama psichinė sveikata, dėl to, ieškovės teigimu, vaikas tapo irzlus, neramus, verksmingas, sutriko miegas, krūpčioja nuo garsų. Su šeima nuo 2018 m. dirba specialistai, šeimai teikiama kompleksinė pagalba, tačiau intensyvus darbas rezultatų nedavė. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai teismas nusprendžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos aplinkybės ateityje gali pasikeisti ir laikinas tėvų valdžios apribojimas bus taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams. Todėl, Skyriaus nuomone, laikinas tėvo valdžios ribojimas J. V. nenustatant konkrečios bendravimo su dukra tvarkos šiuo atveju geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrinant vaiko teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, garantuojančias vaiko raidą. Skyriaus nuomone, būtų tikslinga įpareigoti atsakovą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei išklausyti tėvystės įgūdžių kursus, gavus tai patvirtinančius dokumentus, būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės A. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
11. Teismas iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatė, kad jau seniai šalių santykiai yra konfliktiniai, kad vyksta nuolatiniai tarpusavio šalių ginčai, ginčų sprendimams šalių dažnai kviečiami policijos pareigūnai, tačiau nepateikta įrodymų, jog būtent atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams. Atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-47-659/2017 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas bei nustatytos aplinkybės negali būti nagrinėjamu atveju pagrindas uždrausti atsakovui matytis su dukra, nes ieškovė vadovaujasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ir įvertintos gerokai prieš nepilnametės dukros gimimą, taip pat ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik dėl šalių nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą fiksuotos aplinkybės, kad šalys nuolat konfliktuoja dėl įvairių buitinių priežasčių bei dėl jų bendro vaiko auginimo, tačiau vien ieškovės teigimas, kad jaučia baimės ir nesaugumo jausmą, neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei įrodymais, o iš surinktų duomenų atsakovo veiksmuose nėra įžvelgiama nusikalstamos veikos, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą nėra teisinio pagrindo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą.
12. Teismas kartu įvertino ir tai, jog ieškovės taip pat nurodomas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra skatinimas atsakovą operatyviai išnagrinėti bylą. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad objektyvių duomenų bei įrodymų, jog tėvas darytų vaikui neigiamą įtaką ir (ar) pažeistų jo teises ir interesus, byloje nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš savo dukterį būtų naudojęs psichologinį smurtą, keltų stresą, neigiamai veiktų vaiko psichologinę būklę. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė būtinumo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis ir bendrauti su dukra. Teismas pažymi, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai apribotų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį ir neatitiktų geriausių vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų valdžios lygybės principą, t. y. tėvo asmeninio pobūdžio teisę, taip pat ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl ieškovė, teikdama prioritetą vaiko interesams, privalo vengti jos ir atsakovo ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, ir siekti atsakovui ne uždrausti bendrauti su vaiku, bet leisti jam matytis ir bendrauti su dukra, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšį su jam artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą. Teismas vertina, kad nustačius bent minimalaus bendravimo galimybę, su ieškovės pagalba galima užtikrinti stabilų ir nekenksmingą tėvo ir vaiko bendravimą. Kadangi ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė pareikšto ieškinio kontekste neabejotinai reiškia ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių teisių ribojimą, tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis ir faktinis pagrindas. Priešingas minėtų nuostatų taikymas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje yra nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
13. Teismas, įvertinęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas (uždrausti matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose) bei atsižvelgęs į atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su vaiku ir vienodai su ieškove rūpintis jo auklėjimu, tinkama jo priežiūra, mano, kad draudimas atsakovui iš esmės matytis su vaiku būtų neprotingas ir yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. kad atsakovo bendravimas su vaiku jam yra žalingas ar atsakovo elgesys dėl vaiko yra netinkamas bei sukeliantis neigiamas pasekmes. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas be pagrindo ribotų vieno iš tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaiką ar matytis su juo. Pritaikius nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaiku būtų nepagrįstai apribota, dėl to gali vaiko ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti. Todėl ieškovės prašymas uždrausti atsakovui matytis su dukra netenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovė A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, tačiau atsakovas nesilaiko įstatymų numatyto reikalavimo šią asmeninę teisę ir pareigą vykdyti tik vaiko interesais. Atsakovas privalo vengti ginčų su ieškove, ypač vaiko akivaizdoje, koncentruotis ne į santykių su ieškove aiškinimąsi, domėjimąsi jos gyvenimu, tačiau bendrauti su dukra, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšių su jam artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą. Atsakovo elgesys nė iš tolo neatitinka geriausių 1-erių metų vaiko interesų. Atsakovas nė karto nebuvo pasilikęs su dukra pats vienas. Kokius keturis kartus atsakovui buvo sudarytos sąlygos pasiimti vaiką bendravimui į savo namus, tačiau į prašymus parvesti ją namo apie 20 val. nereagavo, nors vaikui tuo metu reikėjo gerti vaistus, valgyt. Vaiko dienos režimas dukrai vykstant į atsakovo namus yra sutrikdomas. Mergaitė yra įpratusi pietų miegą miegoti savoj aplinkoj, tad atsakovo namuose tebuvo užmigusi 20-čiai minučių. Nors prašyta dukrą parvest namo, kai bus laikas miegot, atsakovas to prašymo nepaisė. Tik ką atsikėlusią (tiesiai iš lovytės) atsakovas vedė dukrą namo lauke esant -12? C, po to vaikas susirgo. Prie vaiko gydymo jis neprisidėjo, nors pagalbos iš jo buvo prašyta. Išlaikymą nuo 2021 m. atsakovas piktybiškai teikia tik po 50 Eur – kad nebūtų įmanoma jam iškelti baudžiamosios bylos. Neva prisideda, kiek gali. Tačiau aplinkybės, kad atsakovas savo vardu neregistruoja jokio turto, nors turi ir automobilį, ir butą (mamos vardu), kad metų metais nedirba, nes jam neapsimoka (begalė vykdomųjų bylų vykdomų antstolių kontorose), o tik registruotas užimtumo tarnyboje, kad galėtų turėti sveikatos apsaugą to prireikus ir kad nereikėtų mokėti sveikatos draudimo įmokų, yra svarbi ir parodanti atsakovo sistemingą piktnaudžiavimą valstybės teikiamomis garantijomis.
16. Atskirajame skunde teigiama, jog atitinkamai itin piktybiškas elgesys yra ir situacijose dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje per šventes, ieškovė stengėsi dėl vaiko gerovės – kad būtų abu tėvai. Tačiau atsakovas siekė kitko – jam įdomu buvo ieškovės telefonas bei žmonės, su kuriais ieškovė bendrauja. Pasinaudojęs proga, ieškovei nematant, ištrynė vaizdo įrašus iš jos telefono, dokumentų nuotraukas. Atsakovas nuolat įkyriai bando grįžt į ieškovės gyvenimą kaip partneris. Ieškovei išreiškus konkrečią ir kategorišką nuomonę, kad bendraujama bus tik dėl vaiko, kad atsakovas nedomina jos kaip vyras, iš atsakovo pusės pasipylė grasinimai, jog ramiai su vaikais ieškovė negyvens, prieš ieškovę vėl prasidėjo agresija. Atsakovas neturi jokių įgūdžių vienas pats rūpintis vaiku. Nesuvokia vaiko poreikių – kada vaikas alkanas, kada pavargęs. Atsakovui 2020 m. spalio 31 d. vienam su vaiku būnant lauke, jis net nesugebėjo vaiko prisegti vežimėlio saugos diržais, dukra iškrito iš vežimėlio ant galvos ir teko vykti į ligoninę bei daryti rentgeno nuotrauką, siekiant įvertinti, ar patyrė sužalojimus. Atsakovui atvejo vadybos posėdyje siūlyta lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus. Tačiau, soc. darbuotojos duomenimis, atsakovas kursus lankyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybės prisijungti nuotoliniu būdu, tai yra visiškas melas. Karantino metas yra nepaprastai gera terpė atsakovo piktybiškumui realizuoti, nes galima dėl visų pareigų nevykdymo karantinu prisidengti. Ieškovės patarimų, kaip elgtis su mažu vaiku, nepriima ir nepaiso išvis. Vaikas jam ne tik kad nerūpi, bet jis daro žalą dukrai bendravimo metu kabinėdamasis prie ieškovės, melagingai kviesdamas pareigūnus (dėl to baustas administracine tvarka), psichologiškai terorizuodamas, ir nėra kas pagelbėja (nei policija, nei vaiko teisių apsaugos institucija), tačiau net ir teismas neįžvelgia atsakovo veiksmuose nieko žalingo vaikui ir ieškovei. Būtent aplinkybės, kad atsakovas inicijuoja daugkartinius konfliktus vaikų akivaizdoje, pakanka konstatuoti atsakovą psichologiškai smurtaujant ir prieš vaiką. Atsakovo negebėjimas susivaldyti, panaudoti savo psichines galias išvengiant pavydo scenų, konfliktų su ieškove apskritai arba susilaikant nuo jų vaiko akivaizdoje leidžia spręsti apie atsakovo nusistovėjusių ypatybių visumos, lemiančios bei prognozuojančios jo elgseną, netinkamumą vaiko auklėjimui šiuo metu. Todėl, ieškovės nuomone, teismas neteisingai įvertino aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo uždrausti atsakovui laikinai (iki sprendimo byloje įsiteisėjimo) bendrauti su dukra.
17. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė neneigia atsakovo bendravimo teisės su vaiku, tačiau toks prašymas dėl laikino draudimo bendrauti su dukra buvo pareikštas dėl būtinybės apsaugoti tiek vaiko, tiek motinos teisę į saugią aplinką. Be to, tik iki kol įsiteisės teismo sprendimas. Laikinas uždraudimas tėvo teisės matytis ir bendrauti su vaiku yra būtinas todėl, kad šiuo metu nebebūtų papildomai traumuojama dukra. Tuo atveju, jei teismas mano, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tinkama pagal esamas aplinkybes, jis turi teisę parinkti geriausius vaiko interesus užtikrinančią kitą laikinąją apsaugos priemonę, pvz., nustatyti bendravimą vieną kartą ar du per mėnesį po porą valandų. Teismas taipogi galėjo nustatyti papildomą sąlygą atsakovo ir vaiko bendravimui – psichologo pagalbą bendravimo laikotarpiu, tokiu būdu užtikrinant tiek kūdikio, tiek ieškovės, tiek paties atsakovo teisių balansą bei stabilų ir nekenksmingą tėvo ir vaiko bendravimą. Byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų (vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta medžiaga ir išvada, vaizdo įrašai), kad dėl atsakovo elgesio jam atvykus bendrauti su dukra tikrai kyla grėsmė ieškovei ir vaikams. Dėl amžiaus dukters neįmanoma nei apklausti, nei sužinoti jos nuomonės. Tačiau vaiko psichologinei būklei, baziniam emocinio saugumo poreikiui užtikrinti, atsakovui būtina taikyti bendravimo su dukra ribojimą. Vaiko interesams yra realus ir pagrįstas pavojus, kadangi dėl tokių atsakovo agresyvių veiksmų prieš ieškovę daroma žalinga įtaka jų nepilnamečiam vaikui. Nuolatinis maksimalus atsakovo su vaiku bendravimas kenkia vaiko interesams ir sukelia neigiamas pasekmes – dirglumą, irzlumą, jautrumą, krūpčiojimą nuo garsų, neįprastą verkimą naktimis. Tolimesnėje ateityje, jei situacija užsitęs, tai sąlygos nervinio pobūdžio pakenkimus, atsiradusius dėl per didelės įtampos ar psichologinės traumos (neurozes, neurastenijas ir (ar) kt.). Todėl atsakovo teisė bendrauti su vaiku, atliekant tai netinkamai ir žalingu kitiems asmenims – dukrai, ieškovei ir jos kitai nepilnametei dukrai – būdu, turi būti ribojama iki bylos išnagrinėjimo.
18. Atskirajame skunde nurodoma, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek ieškovės ir atsakovo dukra, tiek ieškovė, tiek ieškovės vyresnė dukra būtų bent laikinai apsaugotos nuo psichoemocinės agresijos iš atsakovo. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias žalai padidėti tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės ieškinį. Svarbu tai, kad atsakovo elgesys sukelia neatitaisomus ir negrįžtamus pakitimus nepilnametės šalių dukters psichikai. Atsakovo elgesys pats savaime yra neatitinkantis atsakingo, pareigingo, rūpestingo tėvo standarto. Jei tokį atitiktų, atsakovas visų pirma rūpintųsi dukters gerove, jos nuotaika, užsiimtų su ja, žaistų, maitintų, keistų sauskelnes, plėstų jos akiratį, o ne kabinėtųsi prie ieškovės, keltų pavydo scenas, kaltintų nebūtais dalykais (girtavimais, narkotikų vartojimu ir t. t.). Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų atsakovo teisės bendrauti su vaiku, kuri nėra svarbesnė už vaiko teisę į saugią, harmoningą aplinką bendravimo metu, priešingai, laikinai užtikrintų vaiko ir šalių interesų pusiausvyrą, leistų vaikams ir ieškovei atsikvėpti ir pailsėti nuo atsakovo psichologinio smurto.
Atsiliepimas
19. Atsakovas J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkes teismo 202l m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad savo atsiliepime paneigė visus ieškovės ieškinyje išdėstytus teiginius ir tik papildomai norėtų atkreipti apygardos teismo dėmesį į tai, jog: 1) ieškovė ieškinyje, įvardydama visas atsakovo lyg tai esamas neigiamas savybes (piktnaudžiavimą alkoholiu, netinkamą elgesį vaiko akivaizdoje, neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo) nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, ir nors, kaip teismas nurodė, kad šioje stadijoje neatlieka įrodymų tyrimo, parodo pačios ieškovės netinkamą elgesį – bet kokiais būdais parodyti teismui, kad atsakovas netinkamai atlieka savo, kaip vaiko tėvo, pareigas; 2) pagrįsdama savo ieškinyje iškeltą reikalavimą apriboti atsakovo, kaip vaiko tėvo, valdžią vaikui ir prašymą taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones ieškovė pati sau prieštarauja – ieškinyje nurodo „rūpintis savo vaiku yra abiejų tėvų pareiga, tačiau atsakovas ją vykdo netinkamai – neauklėja savo nepilnametės dukters, su ja nebendrauja, nežaidžia, neplečia jos akiračio, nesirūpina jos sveikata, nesudaro palankių sąlygų dukrai augti ir visapusiškai harmoningai vystytis, nededa pastangų formuotis tėvo ir dukters tarpusavio ryšiui, dukters materialiai neišlaiko“ ir tuo pagrindu nori, kad atsakovas išvis su dukra nebebendrautų, t. y. kad vaikas nuo atsakovo atprastų, užmirštų, kad atsakovas – jos tėvas, tada vaiko motina galėtų visoms institucijoms teigti, jog ir jo emocinis ryšys su dukra yra nutrūkęs; 3) atsiliepime į ieškinį atsakovas detaliai paneigė visus ieškovės teiginius ir tai, kad pateikė priešieškinį, įrodo, kad atsakovas norėtų aktyviau dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime. Svarbiausias šioje civilinėje byloje atskirojo skundo motyvas – gauti aukštesnės instancijos nuomonę dėl iškeltų ieškinyje reikalavimų, ieškovė tikisi, kad atskirasis skundas bus tenkinamas, ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismui neišsprendus bylos iš esmės, neištyrus įrodymų, pasisakys dėl spręstinų ieškinyje reikalavimų, taigi ieškovei bus sudarytas pagrindas remtis aukštesniojo teismo išsakyta nuomone dėl jos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės A. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
24. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai padarė išvadas, jog objektyvių duomenų bei įrodymų, kad tėvas (atsakovas) darytų vaikui neigiamą įtaką ir (ar) pažeistų jo teises ir interesus, byloje nepateikta, taip pat, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš dukterį būtų vartojęs psichologinį smurtą, keltų stresą, neigiamai veiktų vaiko psichologinę būklę ir jog ieškovė neįrodė būtinumo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su dukra.
Dėl laikino išlaikymo
25. Nagrinėjamu atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės ir skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
26. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
27. Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
28. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 7 punktą, teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
29. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
30. Sutiktina, jog pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
31. Tačiau taip pat pažymėtina, jog vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
32. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4593-676/2020 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl nepilnamečio vaiko – dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Teismo patvirtinta sutartimi ieškovės ir atsakovo dukters M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val. bei šeštadieniais nuo 13 val. iki 15 val. Šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas į susitikimus su dukra atvyksta į ieškovės gyvenamąją vietą, kurioje taip pat gyvena ieškovės vyresnė dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini).
33. Tačiau byloje nėra ginčo, kad šalių santykiai jau kurį laiką yra itin konfliktiški, vyksta nuolatiniai tarpusavio šalių ginčai, ginčų sprendimams šalių dažnai kviečiami policijos pareigūnai. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios šalys, taip pat byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose, be kita ko, matoma šalių konfliktų metu pradedanti verkti jų dukra, ir kt. Vykstant teisminiam ginčui ir toliau atsakovui lankantis ieškovės ir jos vaikų gyvenamojoje vietoje, kuri yra ir ieškovės ir atsakovo dukros gyvenamoji vieta, išlieka didelė rizika ir toliau provokuoti konfliktus. Nors tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis, šalių konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali neigiamai paveikti jų psichologinę būseną ir raidą. Vaikai matydami ieškovės ir atsakovo konfliktus bei galimą smurtą namuose yra traumuojami.
34. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadoje taip pat nurodyta, kad iš bylos medžiagos bei Skyriaus turimų duomenų matyti, jog atsakovo bendravimas su dukra, kuriai vos vieneri metai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Teigiama, kad šeima Skyriui žinoma nuo 2018 m. spalio 23 d., kai šeimai buvo skirta atvejo vadyba bei priimtas sprendimas šeimai teikti socialines paslaugas. Nurodoma, kad šeimoje situacija nepasikeitė, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gimė dukra, tačiau ir toliau šeimai reikalinga specialistų pagalba. Teigiama, kad nors šalys kartu negyvena, tačiau šalių tarpusavio santykiai įtempti, atsakovas nekeičia savo elgesio, atvykęs bendrauti su dukra sukelia konfliktus, todėl dažnai kviečiami policijos pareigūnai. Teigiama, kad, Skyriaus duomenimis, per 2020–2021 metus gauti net 7 pranešimai iš policijos. Nurodoma, kad vertinant turimą informaciją, akivaizdu, jog atsakovo dukra nuo gimimo patiria emocinį smurtą, vaikui neužtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, žalojama psichinė sveikata, dėl to, ieškovės teigimu, vaikas tapo irzlus, neramus, verksmingas, sutriko miegas, krūpčioja nuo garsų. Teigiama, kad su šeima nuo 2018 m. dirba specialistai, šeimai teikiama kompleksinės pagalba, tačiau intensyvus darbas rezultatų nedavė. Skyriaus nuomone, laikinas tėvo valdžios ribojimas J. V. nenustatant konkrečios bendravimo su dukra tvarkos, šiuo atveju geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrinant vaiko teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, garantuojančias vaiko raidą. Teismas neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo, kuris bus atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės, neturi pagrindo nepritarti Skyriaus nuomonei.
35. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-659/2017 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šio straipsnio BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis). Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-659/2017 pripažino įrodyta, kad kaltinamasis J. V. 2016 m. lapkričio 19 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę A. D. bei mušdamas nežymiai sužalojo mažametę E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nors kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos gerokai prieš atsakovo nepilnametės dukros gimimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos laikytinos charakterizuojančiomis atsakovą.
36. Kadangi CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o minėtos aplinkybės patvirtina, jog esama situacija kelia pagrįstą grėsmę vaikų gerovei, saugumui ir interesams, darytina išvada, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė geriausiai garantuoja taip pat ir vaikų gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą, iki bus išspręstas ginčas tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimo neužtikrina. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniu pripažįstant vieno iš vaikų interesą bendrauti su tėvu, tačiau neužtikrinant saugios abiejų ieškovės vaikų asmeninės gyvenamosios aplinkos ir neužkertant kelio tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir pažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip minėta, nėra sprendžiamas.
38. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
39. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4329-676/2021 dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4329-676/2021 įsiteisėjimo dienos.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.