Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiajai A. D., gynėjui advokatui Kaziui Bitariui, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustato:

2016-11-19 apie 19.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė kumščiu ne mažiau kaip du kartus sugyventinei A. D. į veidą, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje išsidėsčiusią kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto, kairio smilkinio, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio žando ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityse, turintį antspaudą, primenantį galimai bato pado protektoriaus raštą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame krūties vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame klubo šone, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą stuburo juosmeninės dalies projekcijoje, turintį analogišką raštą, primenantį galimai bato pado protektorių, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio kelio sąnario užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

2016-11-19 apie 19.50 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė kumščiu vieną kartą sugyventinės mažametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą, po to tempė už plaukų, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai sukėlė mažametei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-19 namuose adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventine vartojo alkoholį, nes turėjo svečių. Kai svečiai išėjo, tarp jų prasidėjo konfliktas dėl nereikšmingų dalykų. Sugyventinė kėlė nepagrįstus priekaištus, šaukė, kėlė triukšmą. Jis, žinodamas, kad ji išgėrusi tampa agresyvi, pradėjo mautis batus, tuo metu ji jam sudavė smūgį iš rankos į galvą, jis ją įspėjo ir toliau movėsi batus, sugyventinė vėl jam sudavė, tuomet jis jai sudavė atgal, nes tiesiog gynėsi. Ji puolė ant jo su peiliu, jis jai spyrė nelabai taikydamasis ir peilį jai išmušė iš rankų. Ji pradėjo šaukti dukrą, kuri buvo kitame kambaryje. Dukra stojo tarp jų skirti juos. Jis dukros nemušė. Smūgiai kliuvo E., nes ji bandė juos skirti, tačiau jokio tikslo sumušti ar kitaip sužaloti E. nebuvo. Gali būti, kad sugyventinei spirdamas pataikė į galvą ar kur kitur, iš pykčio nelabai atsimena įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, kad sužalojimus galėjo padaryti. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, negali paaiškinti. Dėl įvykusio konflikto nuoširdžiai gailisi, priklausomybių neturi.

Iš nukentėjusiosios A. D. pagarsintų parodymų matyti, kad 2016-11-19 su sugyventiniu J. V. buvo svečiuose, ten girtavo. Butas, esantis duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., priklauso jai. Grįžo namo apie 19 val., tarp jų kilo konfliktas, nes jam pradėjo reikšti priekaištus, kodėl nedirba, jam nepatiko priekaištai, jie susižodžiavo, jis pradėjo pulti. Bandė jį išstumti per duris, bet neužteko jėgų. Jis sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į veidą, ji pradėjo šauktis dukros, kuri buvo kitame kambaryje, norėjo kviesti policiją, bet sugyventinis išplėšė iš rankų telefoną, pargriovė ant grindų, spardė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip penkis kartus, sudavė dar vieną smūgį kumščiu į galvą, ji prarado sąmonę. Po to sąmonę atgavo, kai pajuto smūgį koja į nugarą. Jau buvo atbėgusi dukra, kuri pasakė, kad kol ji buvo be sąmonės, sugyventinis jai sudavė smūgį į veidą. Kadangi sugyventinis vėl ją tąsė, dukra pradėjo juos skirti, o sugyventinis ją pradėjo tąsyti už plaukų. Jai skaudėjo, verkė, buvo sukrėsta ir išsigandusi. Nepilnametė dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat verkė ir šaukė, abi patyrė fizinį skausmą. Matė, kaip jis pagriebė dukrai už plaukų, ją palenkė ir tada jai smogė kumščiu vieną kartą į galvą, kur pataikė, negali pasakyti, nes abi nuvirto ant lovos. Tada keldamasi, nuo spintelės ji paėmė peilį, matė, kaip dukra išbėgo iš kambario, jam pasakė, kad jei dar muš ją ir vaiką, paleis žarnas. Taip sakė, nes norėjo, kad jis ramintųsi, nors tokios minties net nebuvo. Sugyventinis yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, buvo kreiptasi į policiją, bet visada jam atleisdavo. Prieš jos dukrą jis smurtavo pirmą kartą. Dukra iškvietė policiją. Kadangi patyrė rimtus sužalojimus, kreipsis į medikus, sugyventiniui neatleis (b. l. 23-24, 29-30).

Iš pagarsintų nukentėjusiosios E. S. parodymų matyti, kad 2016-11-19 apie 19.50 val. būdama kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) m., kur dažniausiai būna, išgirdo, kad mama ją šaukia. Iš karto išbėgo iš kambario ir pamatė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) tarpduryje stovi mama, rankomis įsirėžusi į durų staktą, o koridoriuje stovėjo mamos sugyventinis J. V., jis mamą laikė ir neleido jai išeiti į koridorių. Tuo momentu pamatė, kad jis užsimojo dešine ranka ir smogė mamai, mano, kad jai į veidą, nes mamos tuo metu buvo nematyti, o jis ranką laikė aukštai. Nuo jo smūgio išgirdo garsą, pribėgo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir pamatė nukritusią mamą, ji buvo be sąmones. Vos įėjus į kambarį ji buvo už mamos sugyventinio nugaros. Kai pamatė, kas įvyko, čiupo jam už megztinio ties juosmeniu ir prašė jo liautis, ramintis, nes kitaip skambins policijai. Jis atsisuko į ją, pamatė jo piktą veidą, jis sukandęs dantis pasakė: „Tik pamėgink skambinti policijai“ ir iš karto jai sudavė kumščiu į veidą, smūgis tikrai buvo ne iš visos jėgos, tačiau jai skaudėjo. Kol jis buvo atsisukęs į ją, mama atsipeikėjo, atsistojo ir stūmė jį norėdama išstumti iš buto, ji atsistojo tarp mamos ir jos sugyventinio, norėdama padėti mamai jį išstumti iš kambario, tačiau tada jis, pasakęs „traukis“, griebė jai už plaukų ties sprandu ir stipriai kaire ranka tempė, ji pasilenkė, ir tada jis dešine ranka smogė mamai kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio mama atbula žengė porą žingsnių, tada ji jį stūmė nuo mamos, sakydama liautis. Tada jis ją pastūmė į abu pečius, ji neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į mamą, ir jos abi nukrito ant lovos. Ji pašoko nuo lovos, prasmuko pro Jurijų, trumpam atsisuko ir pamatė, kad mama laiko rankoje virtuvinį peilį, ji išsigando ir nubėgo į savo kambarį, kur iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, nuėjo į kambarį pas mamą, pamatė, kad Jurijus lėtai movėsi batus, o kambaryje mama sėdėjo ant lovos su peiliu rankoje. Kas vyko toliau, ji nematė, nes išbėgo į savo kambarį, girdėjo, kad bute toliau vyko konfliktas ir muštynės. Po kurio laiko nebegirdėjo mamos balso, ji užsirakino savo kambarį ir pro langą žiūrėjo, kada atvyks policija. Pamačiusi atvykusius pareigūnus, atidarė langą ir juos pašaukė, nes jie buvo sustoję prie kitos laiptinės. Kai į jų laiptinę įėjo pareigūnai, ji pasižiūrėjo pro durų akutę, pamačiusi, kad Jurijus išeina pro duris į laiptinę, ji atsargiai išėjo iš buto ir nuėjusi prie laiptų pamatė, kad Jurijus prasilenkia su ateinančiais pareigūnais, ir pašaukė, kad tai jis mušė jos mamą. Tada pareigūnai jį nusivijo ir sulaikė. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kai smogė kumščiu bei tempė už plaukų, tačiau jokių žymių sužalojimų nepadaryta (b. l. 42-43).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 34-35).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. S. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Padarytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 52).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad J. V. 2016-11-19 20 val. 38 min. nustatytas 1,34 promilių girtumas (b. l. 54).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. D. 2016-11-19 20 val. 23 min. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 18).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. V. 2016-11-19 apie 19.50 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę A. D. bei mušdamas nežymiai sužalojo mažametę E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį. Kaltinamasis J. V. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį ir mažametį asmenį, kad tokiais veiksmais sukelia jiems fizinį skausmą, juos žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Byloje J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš fiziškai silpnesnius asmenis – moterį, mažametį asmenį, į nusikaltimų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, jam 2016-11-22 išduotas verslo liudijimas, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad smurto atvejai ne atsitiktiniai – praeityje J. V. atžvilgiu jau buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo, kurie nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant artimą šios bausmės vidurkiui jo trukmę. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, J. V. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant kaltinamajam teismo įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas J. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-19 iki 2016-11-21 (2 dienos).

J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d. ir nuteisti:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 9 mėnesių laisvės atėmimu;.

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 9 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. V. nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-19 iki 2016-11-21 (2 dienas).

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, taip pat keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos

teismui, per šį apylinkės teismą.