Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant O. B., dalyvaujant pareiškėjams A. L., V. L., jų atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimą iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą; kreditoriai N. K., akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė DNB bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, Lindorff Oy, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Aveplast“, S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, O. P., A. P., T. M., L. S., L. K., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Turtuvos grupė“; išieškojimus vykdantys antstoliai A. L., V. Š., T. U., R. K., E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme priimtas pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą, savo prašymą argumentuodami tuo, kad nemokūs jie tapo dėl ekonominio sunkmečio ir nekilnojamojo turto kainų kritimo.

Posėdžio metu pareiškėjas A. L. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad 2006-2009 metais, turėdamas verslo liudijimą, užsiėmė individualių namų statybos verslu. Individualius namus statė kitiems fiziniams asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, statybos darbams pinigus skolindavosi. Jo žinioje dirbo apie 20 žmonių, pastatė 10 namų. Dėl ekonominės krizės per trumpą laiką smarkiai kritus nekilnojamojo turto kainoms, verslas sužlugo, todėl jis negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiuo metu skolų kreditoriams suma yra daugiau negu 1 milijonas litų, tai reiškia, kad pradelstų skolų suma viršija 25000 Lt, grąžinti šių skolų pareiškėjai neturi galimybių, o pagrindo manyti, kad kada nors galės įvykdyti visus turimus įsipareigojimus, taip pat nėra. Jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, nedirba, nuo 2014-08-07 registruotas darbo biržoje, 2014-06-25 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Šeimos pajamas sudaro sutuoktinės V. L. 1250 Lt darbo užmokestis ir jo gaunama 395 Lt netekto darbingumo pašalpa. Pareiškėjai augina nepilnametę dukrą A. L., gim. 2007 m., išlaidos šeimos poreikiams sudaro 2450 Lt. Iš kokių lėšų planuoja atsiskaityti su kreditoriais, nurodyti negali. Teigia, kad skolininkas S. K. yra skolingas 81 000 Lt, iš šios sumos tikisi sumokėti bankroto administratoriui ir iš dalies dengti kreditorinius įsiskolinimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra sąlygų, neleidžiančių teismui jam iškelti bankroto bylą. Prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Principo reikalas“.

Posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas D. L. nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-30 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013-06-14 sprendimo dalį, kuria A. S. iš A. L. priteista 500 000 Lt negrąžintos skolos, 43 497,50 Lt palūkanų, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 543 497, 50 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė įrodymus, kad A. S. 2014-07-01 sudarė su UAB „Tartuvos grupė“ reikalavimo perleidimo sutartį.

Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ nurodė, kad yra perėmusi reikalavimo teisę į A. L. vardu susidariusį įsiskolinimą už suteiktas ryšio paslaugas ir įrangos mokestį, skola sudaro 632,70 Lt, 215,24 Lt delspinigių, 220 Lt skolos išieškojimo išlaidų, viso 1067,94 Lt (111 b. l.).

Kreditorė S. Š. posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Kreditorės nuomone, 2009 metais skolindamasis iš jos 30 000 Lt pareiškėjas A. L. žinojo, kad pinigų negrąžins.

Kreditorė O. P. posėdžio metu nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Kreditorės nuomone, pareiškėjas galėjo toliau dirbti ir tęsti statybų verslą, tačiau darbus metė.

Kreditorius A. P. posėdžio metu paaiškino, kad 2008 metais pareiškėjui A. L. paskolino 30 000 Lt, nesutiko, kad pareiškėjams būtų keliama bankroto byla.

Kreditorius L. S. posėdžio metu paaiškino, kad 2007 metais paskolino pareiškėjui 75 000 Lt, pareiškėjas jam yra sumokėjęs 20 000 Lt palūkanų; nesutinka, kad būtų keliama bankroto byla.

Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo kreditoriams pranešta teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2014-07-22 (155 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Pareiškėjų A. L. ir V. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (30 b. l.) Pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Vadovaudamiesi LR CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nustatytu sutuoktinių po santuokos sudarymo momento įgyto turto bei prievolių teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai (sutuoktiniai) teigia esantys solidariai atsakingi už prievolių kreditoriams vykdymą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (VŽ, 2012, Nr.: 152-7772) minimali mėnesinė alga nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta 1000 Lt. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25000 Lt.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas, ar pareiškėjai yra nemokūs Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėjas A. L. yra skolingas kreditoriams: N. K. - 20 550 Lt, AB „Swedbank“ - 24 123,93 Lt, AB „Šiaulių bankas“ teisių perėmėjui Lindorff Oy - 28 249,31 Lt, VMI – 35403,63 Lt, A. P. – 10609 Lt, UAB „Aveplast“ – 17995,00 Lt, S. Š. – 31527,44 Lt, VSDFV Šiaulių skyriui - 1909,21 Lt; UAB „Sergel“ 1052,89 Lt, O. P. – 45 000 Lt, A. P. 30 000 Lt, T. M. – 75 000 Lt, L. S. – 75 000 Lt, L. K. – 25 188 Lt, A. S. - 543 497, 50 Lt, UAB „Tartuvos grupė“ - 2700 Lt. Pareiškėjai A. L. ir V. L. yra solidariai skolingi AB DNB bankui 22144,37 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai ir daug kartų viršija 25000 Lt (25 MMA).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiškėjų vardu nekilnojamojo ar kito registruotino turto nėra, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, viršijančių 1MMA, indėlių bankuose neturi. Pareiškėjas A. L. nuo 2014-07-31 nedirba, nuo 2014-08-07 registruotas darbo biržoje, 2014-06-25 jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Šeimos pajamas sudaro pareiškėjos V. L. 1250 Lt darbo užmokestis ir pareiškėjo A. L. 395 Lt netekto darbingumo pašalpa. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t.y. pareiškėjai yra nemokūs (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjų elgesiu.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas A. L., turėdamas aukštesnįjį automechaniko išsilavinimą, organizavo gyvenamųjų namų statybos verslą. Pažymėtina, kad įrodymų, jog pareiškėjas dirbo turėdamas verslo liudijimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Pareiškėjas A. L. 2006 metais, paėmęs kreditą iš Swedbank, AB, 2007 m. paėmęs kreditą iš Šiaulių banko, 2007 m. paėmęs kreditą iš AB DnB bankas, t. y. turėdamas finansinių įsipareigojimų, 2007 m. – 2009 m. laikotarpiu skolinosi dideles pinigų sumas iš fizinių asmenų, jiems žadėdamas dideles palūkanas (152 b. l.), įsiskolino valstybei. Pareiškėjas A. L., elgdamasis sąžiningai, protingai ir rūpestingai, galėjo bei turėjo suprasti, kad imdamas vis naujus kreditus, didina savo įsipareigojimus ir jų sumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigdamas, kad jo paimtos paskolos buvo panaudojamos statybų verslui, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Taigi, pareiškėjas A. L. prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalės vykdyti ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumą. Pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius vieną po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir įsiteisėję teismo sprendimai (CPK 179 str. 3 d.). Pareiškėjas vartojimo kreditą iš Šiaulių banko 2007 metais paėmė neturėdamas sutuoktinės sutikimo (civilinė byla Nr. 2-1050-810/2011); ginčijo 2008-10-01paskolos sutartį, sudarytą su A. S. (civilinė byla Nr. 2-351-154/2013); pareiškėjai visiškai negrąžino 2007-11-19 iš AB DnB Nord banko paimto 219 600 Lt kredito, dėl ko išieškotojui buvo perduoti kredito grąžinimo užtikrinimui įkeisti A. S. ir O. P. priklausantys žemės sklypai (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 05200904584L/2009).

Iš teismui pateiktų Sodros duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjo pajamos iš legalios darbinės veiklos yra labai mažos, laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2014-05-08 pareiškėjas pajamų iš darbinės veiklos neturėjo. Pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad dirbdavo pavienius darbus. Tai reiškia, kad pareiškėjai visų savo pajamų teismui neatskleidė, todėl daroma išvada, kad ir po paskolų paėmimo pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, nesistengė atsiskaityti su kreditoriais. Todėl vertinant pareiškėjų elgesį per paskutinius tris metus kartu su per ankstesnį laikotarpį sudarytais sandoriais, jų elgesys negali būti pripažintinas sąžiningu.

Be to, pareiškime nurodyta šeimos mėnesio išlaidų suvestinė niekaip nepagrindžia, kokiu būdu pareiškėjai, gaudami tik pareiškėjos V. L. 1250 Lt darbo užmokestį ir pareiškėjo 395 Lt netekto darbingumo pašalpą, sugeba per mėnesį išlaidoms skirti 2450 Lt. Nagrinėjamu atveju trijų asmenų šeimos išlaidų suma viršija 2 asmenų minimalius atlyginimus gaunančios šeimos išlaidas ir objektyviai negali būti laikoma nemokios (neturinčios pakankamai lėšų) šeimos išlaidomis. Akivaizdu, kad tokios išlaidos pareiškėjams yra nerealios ir tokios lėšų sumos pareiškėjų būtiniausiems poreikiams tenkinti teismas tvirtinti negalėtų (FABĮ 6 str. 3 d, 4 p.).

Pareiškėjai nei procesiniuose dokumentuose, nei posėdžio metu nenurodė, kaip jie planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad dirba atsitiktinius darbus, tačiau toks teiginys nepagrindžia ateityje galimų gauti pajamų. Teismui pateiktų dokumentų apie S. K. 81000 Lt įsiskolinimą pareiškėjui A. L. kopijos kelia teismui pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įrodomosios vertės (39–49 b. l.) Teismui pateiktos 2008-01-19 sutarties tekste nurodoma, kad A. L. patvirtina, jog S. K. parduodamas žemės sklypas su gyvenamuoju namu A. L. priklauso nuosavybės teise (39 b. l.), tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kreditorei O. P. (2007-03-30 įgaliojimas, 41 b. l.). Be to, pateiktose dokumentų dėl dalinio apmokėjimo kopijose netgi nėra pareiškėjo parašo (45, 46 b. l.).

Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningi fiziniai asmenys, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.