Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-98-813/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-11
Bylos Nr.: 1A-98-813/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14052-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: N. Ž.
Nukentėjusysis: R. Ž.
Advokatai: Antanas Jarašius, Saulius Majauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14052-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.4.3 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorams Gintarui Jakštui, Nerijui Gružauskui,nuteistajam N. Ž., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,nukentėjusiajai R. Ž., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Ž. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir N. Ž. skirti įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per visą bausmės laikotarpį N. Ž. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios R. Ž. arčiau kaip 150 (vieno šimto penkiasdešimt) metrų atstumu, bei uždrausta lankytis nukentėjusiosios R. Ž. gyvenamojoje ir darbo vietose, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, N. Ž. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš N. Ž. nukentėjusiajai R. Ž. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 300 eurų (vienas tūkstantis trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. Ž. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei – sutuoktinei R. Ž., tyčia važiuodamas su traktoriumi „John Deere 6320“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kliudė su prie jo prikabinta sėjamąja „Amazone“ R. Ž. dešinės rankos žastą, po ko tęsdamas savo smurtinius veiksmus, traktoriaus kabinoje ranka spaudė R. Ž. dešinės rankos riešą, kumščiu jai sudavė 5 kartus į dešinę koją, abejomis rankomis spaudė jai kairiąją koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei padarė kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad N. Ž. kaltė yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios R. Ž. parodymais, kad 2021 m. balandžio 12 d. po 19 val. į lauką su traktoriumi atvažiavo N. Ž. ir įvyko konfliktas, kurio metu N. Ž. trankė ją kumščiu, bandė išstumti iš traktoriaus, stovint prie traktoriaus, kaltinamasis tyčia kliudė jai žastą su sėjamąja ir nuvažiavo toliau. N. Ž. į koją sudavė ne mažiau kaip penkis kartus, dėl jo veiksmų koją skaudėjo. Jis spaudė jai riešą, taip pat skaudėjo, stūmė koją. Nukentėjusiosios nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja Ž. N., kuri patvirtino, jog 2021 m. balandžio 12 d. laukuose matė grumtynes tarp N. Ž. ir R. Ž.. Matė, kaip N. Ž. klubu bandė išstumti R. Ž. iš traktoriaus. R. Ž. jai parodė mėlynes ant rankų ir kojų. Suprato, kad mėlynės ant R. Ž. atsirado dėl įvykių traktoriuje. N. Ž. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Liudytojas A. P. patvirtino, jog pas R. Ž. sėjo lauką, o kitą dieną ant jos rankų matė mėlynes. R. Ž. jam paaiškino, jog mėlynės atsirado po grumtynių su N. Ž. traktoriuje. Matė, kad sėjos dieną N. Ž. rėkė ant R. Ž.. Matė tarp jų grumtynes prie traktoriaus. R. Ž. jam dar sakė, kad nestipriai ją kliudė N. Ž. su sėjamąja. Nukentėjusiosios R. Ž. ir liudytojų Ž. N. bei A. P. nurodytas aplinkybes, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, eksperto Gregoire Abi Chaker parodymai. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis N. Ž. ir jo gynėjas advokatas Saulius Majauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ignoravo N. Ž. teisinančius vaizdo įrašus, jų tiesiogiai nevertino, formaliai konstatavo smurtinį kraujosruvų atsiradimo mechanizmą ir smurtinius N. Ž. tikslus. Teismas visiškai netyrė ir nevertino nukentėjusiosios mušimo negalimumo atsižvelgiant į apelianto ir nukentėjusiosios kūno padėtis vienas kito atžvilgiu. Teismas byloje užkirto galimybę apeliantui surinkti papildomus jį teisinančius įrodymus byloje. Byloje nėra duomenų, aiškiai ir neabejotinai patvirtinančių, jog nuteistasis atliko pirmos instancijos teismo nustatytus smurtinius veiksmus. Iki galo neištyrus visų byloje esančių faktinių prieštaravimų ir neaiškumų dėl nukentėjusios sužalojimų atsiradimo aplinkybių, priežastinis ryšys tarp šių sužalojimų ir nuteistojo veiksmų preziumuotas, o abejonės nebuvo pašalintos.

3.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. P. ir Ž. N. nepatvirtino matę bent vieną iš pirmosios instancijos teismo nustatytų smurtinių veiksmų, kuriuos neva atliko nuteistasis. Ž. N. teigė mačiusi tik, kad traktoriuje tarp N. Ž. ir nukentėjusiosios vyko grumtynės ir nuteistasis su klubu stūmė R. Ž. iš traktoriaus. A. P. teisme aiškino, kad akivaizdžiai nematė, jog R. Ž. ir N. Ž. vienas kito atžvilgiu atliko kokius smurtinius veiksmus, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. Ž. su N. Ž. konfliktavo ir grūmėsi, bet jis detaliau negali įvardinti, kas kam ką padarė. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad minėtų liudytojų santykiai su nukentėjusiąją buvo (ir yra) kur kas geresni negu su nuteistuoju, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir jų paaiškinimus vertinti kritiškai.

3.3. 2021 m. balandžio 12 d. R. Ž. ir Ž. N. žemės sklype darė vaizdo įrašus, tačiau nei viename iš byloje pateiktų vaizdo įrašų taip pat nėra užfiksuota, kad nuteistasis būtų padaręs pirmos instancijos teismo nustatytus smurtinius veiksmus. Vaizdo įraše „A1 R.“ (04:10 - 04:47 min.) matoma, kaip nuteistasis, kalbėdamas telefonu, įsėda į traktorių „John Deere 6320“, o nukentėjusioji žengia kelis žingsnius traktoriaus link ir sako apeliantui, kad ne jis, o ji sėja šį lauką. Apeliantas užveda traktorių, patraukia traktoriaus bėgių svirtį į apačią - traktorius šiek tiek pavažiuoja atgal, tuomet pastumia traktoriaus bėgių svirtį ir pradeda važiuoti į priekį. Visą šį laikotarpį, t. y. nuo traktoriaus užkūrimo iki traktoriaus pradėjimo važiuoti, nukentėjusioji nejuda ir stovi toje pačioje vietoje. Matoma, kaip traktoriaus galinis ratas pravažiuoja pro nukentėjusiąją ir tuomet ji sušunka „aaa“. Kaip matyti iš paliktų traktoriaus vėžių, traktorius, įskantant sėjamąją, pasuka dešinėn, t. y. tolyn nuo nukentėjusiosios, link A. P. traktoriaus. Akivaizdu, kad apeliantas neturėjo jokios tyčios užkabinti nukentėjusiąją su prie traktoriaus galo prikabinta sėjamąja. Šiame vaizdo įraše (A1 R.) taip pat aiškiai nesimato, jog apelianto vairuojamo traktoriaus sėjamoji būtų palietusi nukentėjusiąją. Vien iš nukentėjusiosios sušukimo nėra galimybės neabejotinai spręsti, kad pirmos instancijos teismo nurodytas kontaktas su nukentėjusios žastu buvo, bei jeigu ir buvo - ar buvo pakankamo reikšmingumo ir pavojingumo fiziniam skausmui sukelti. Be to, duodamas parodymus teismo posėdyje, A. P. nurodė, kad pasakodama apie 2021 m. balandžio 12 d. įvykius, nukentėjusioji nurodė jam, kad jos „vos neužkabino su sėjamąja“, „beveik kliudė, praslydo pro megztinį“.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas nukentėjusiajai į dešinę koją kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus ir kairę koją spaudė jiems būnant traktoriaus kabinoje. Tačiau vaizdo įrašuose, kuriuose yra užfiksuotas sutuoktinių konfliktas traktoriaus kabinoje, nebuvo atliktas nei vienas iš tokių nurodytų smurtinių veiksmų. Be to šie inkriminuojami veiksmai ne tik nėra matomi, bet jų vaizdo įrašuose negalima ir girdėti. Akivaizdu, kad smūgis kumščiu, skleistų tam tikrą smūgio garsą, tokių smūgių garsų turėjo būti ne mažiau kaip 5, o jų nėra nei vieno. Vaizdo įrašuose (3-as Ž. 00:00 - 01:15 min., A1 R. 06:20- 08:02 min.) galima girdėti tik nukentėjusios sušukimus, kurie neduoda pagrindo preziumuoti smurto faktą ar daryti kitokias kaltinančias prielaidas. Vaizdo įrašuose matoma, kaip apeliantas, siekdamas išlipti iš traktoriaus per galinį langą, netelpa kabinoje prasilenkti su nukentėjusiąją ir ji pasvyra atgal, tačiau tai nėra nei inkriminuojami, nei iš esmės smurtiniai veiksmai, nes apeliantas norėjo pasišalinti iš kabinos siekdamas išvengti provokuojančio nukentėjusiosios elgesio.

3.5. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatytų nukentėjusiosios sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios (tiriamosios) nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi ši išvada yra tikimybinė ir vienareikšmiškai ir konkrečiai nepatvirtina, jog sužalojimai atsirado būtent dėl nuteistojo veiksmų, o teismų praktikoje pasiakyta, kad sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnį taikymo, specialisto išvada, kuri nepatvirtina fakto, kad būtent kaltinamasis padarė nustatytus sužalojimus, tokia specialisto išvada negali būti traktuojama kaip vienareikšmiškas ir besąlyginis kaltinamojo kaltės įrodymas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje N r. 1A-98-606/2020).

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo jau ilgą laiką yra susiklostę konfliktiniai santykiai, vyksta sudėtingas skyrybų procesas. Vertinat nukentėjusios parodymų pagrįstumą ir tikslumą, reikia atsižvelgti į tai, kad ji apeliantui jaučia priešiškumą ir dėl asmeninės antipatijos yra motyvuota jam pakenkti. Todėl R. Ž. parodymai nėra pakankamas pagrindas, jog būtų įrodyti pirmosios instancijos teismo nustatyti N. Ž. smurtiniai veiksmai. Pažymima, kad visi byloje esantys vaizdo įrašai taip pat buvo pateikti išskirtinai nukentėjusiosios, įskaitant ir tuos, kuriuos filmavo liudytoja Ž. N.. Peržiūrint į vaizdo įrašus akivaizdu, jog jie nėra nuoseklūs, t. y. matomos vaizdo iškarpos ir sumontavimai. Pavyzdžiui vaizdo įrašo „A1 R.“ 00:02 - 00:00 - 02:55 - 02:56 min. matomi kadrų šuoliai, kurių niekaip negalima paaiškinti kameros ar filmuojančio asmens (nukentėjusiosios) natūraliu judėjimu. Tai patvirtina, jog nukentėjusioji iškirpo pateiktų vaizdo įrašų dalis, kuriose buvo užfiksuotos jai nepalankios aplinkybės ir apeliantą teisinančios aplinkybės, nukentėjusioji į bylą pateikė ne visus tą dieną darytus savo ir Ž. N. darytus vaizdo įrašus. Prašymas padaryti nukentėjusiosios ir Ž. N. mobiliųjų telefonų ir jais įvykio dieną darytų vaizdo įrašų poėmį, taip pat skirti nukentėjusiosios pateiktų vaizdo įrašų ekspertizę, siekiant nustatyti ar jie nebuvo iškarpyti ir (ar) kitaip pažeistas jų vientisumas, atmestas, tuo atimant galimybę apeliantui rinkti jį teisinančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė tenkinti apelianto prašymą įpareigoti prokurorą atlikti nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje, tikslu nustatyti inkriminuojamų smurtinių veiksmų mechanizmą. Taigi nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo konstatuoti remiantis vien tik formaliais ir nepatikrintais nukentėjusiosios parodymais, taip ir nenustačius inkriminuojamų veiksmų atlikimo būdo, eiliškumo, asmenų padėties vienas kito atžvilgiu, ir kitų menamo smurto prieš nukentėjusiąją detalių, kurios yra itin svarbios tokio pobūdžio bylose.

3.7. Nuteistasis nurodo, kad 2021 m. balandžio 12 d. žemės sklype tarp jo ir nukentėjusiosios buvo tam tikras fizinis sąlytis. Siekdamas kuo greičiau įlipti į savo traktorių, jis palietė R. Ž. į traktoriaus laiptelius įsikibusią ranką; kartu būnant itin ankštoje traktoriaus kabinoje, norėdamas išlįsti į lauką, stodamasis bei sukdamasis galinio traktoriaus lango link, klubu, ir (ar) kitomis kūno vietomis galėjo liestis su nukentėjusiąją, kuri aktyviai neleido jam atsistoti ir išlipti iš kabinos. Tačiau ne bet koks fizinis sąlytis yra laikytinas smurtu, juolab yra pakankamo pavojingumo, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnyje, vien tik susistumdymas su savo šeimos nariu (sutuoktiniu) nėra pakankamo pavojingumo veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-606/2020; skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-361/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-932/2020; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-137-332/2019 ir kt.). Pakankamo pavojingumo nesiekianti veika yra ir, kaip teismas nurodo, „rankos laikymas vyriška jėga” (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-361/2019). Apeliantas šiuo atveju prieš nukentėjusiąją neatliko smurtinių veiksmų baudžiamosios atsakomybės taikymui.

3.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad paminėti fizinio sąlyčio veiksmai nebuvo atlikti tyčia, vertinat BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties prasme. Apeliantas, pamatęs, jog A. P. važiuoja toliau sėti lauko, tenorėjo kuo greičiau įlipti į savo traktoriaus kabiną ir užstoti A. P. kelią. Nukentėjusioji, pati inicijuodama fizinį kontaktą, savo kūnu užstojo apeliantui traktoriaus laiptelius, į juos įsikibdama. Susijaudinęs ir sumišęs, didele dalimi ir dėl pačios nukentėjusios provokuojančių veiksmų, apeliantas skubėjo patekti į traktoriaus kabiną, ir siekdamas laiptelių, kartu patraukė ant jų buvusią nukentėjusios ranką. Atlikdamas šį veiksmą, jis nesikėsino į R. Ž. sveikatą, toks veiksmas nėra tokio pavojingumo lygio, jog būtų pagrįstai laikomas nusikaltimu. Tokiu veiksmu apeliantas nenorėjo ir nesiekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, o tik stengėsi patekti į savo traktoriaus kabiną. Kaip pavojingos veikos, kėsinančios nukentėjusios sveikatai, apeliantas nesuvokė ir netyčinio jos pastūmimo, jam stojantis iš vairuotojo vietos ir bandant pasiekti galinį traktoriaus langą prasispraudžiant kairiąja traktoriaus sėdynės puse. Tai, kad jis nenorėjo šiuo veiksmu sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo ar kokio pavojaus sveikatai, įrodo aplinkybė, jog pamatęs, kad dėl šio veiksmo nukentėjusioji nebetelpa itin mažoje traktoriaus kabinoje ir svyra į lauką, jis tuoj pat grįžo į savo vietą (3-as Ž. 00:50 min.). Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad norėdamas išstumti nukentėjusiąją per kabinos šoną, apeliantas turėjo galimybių tai padaryti, tačiau sąmoningai rinkosi nukentėjusiajai saugesnį elgesio variantą - lipti per galinį traktoriaus langą, o ne per duris, tarpdurį piktybiškai blokuojant nukentėjusiajai.

3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad N. Ž. tyčia kliudė nukentėjusiosios žastą su prie traktoriumi „John Deere 6320“ prikabinta sėjamąja „Amazone". Vaizdo įraše „A1 R.“ (04:10- 04:47 min.) užfiksuota, kad prieš užkurdamas traktoriaus variklį, apeliantas pasižiūri į nukentėjusiąją ir pamato jos buvimo vietą. Tuomet užkuria traktorių, pastumia traktoriaus krypties svirtelę į apačią - traktorius pavažiuoja atgal, taip padidinant atstumą tarp jo ir nukentėjusiosios. Apeliantas pastumia traktoriaus krypties svirtelę į viršų ir traktorius pradeda važiuoti į priekį. Visą šį laikotarpį nukentėjusioji stovi prie traktoriaus, ir nors mato, kad jis tuoj pradės važiuoti, nejuda iš savo vietos, neatsitraukia (arba atsitraukia itin mažai ir sunkiai pastebimai). Nukentėjusioji pajuda, tik pro ją pravažiavus sėjamajai. Iš traktoriaus paliktų vėžių yra aiškiai matoma, kad traktorius važiuoja į dešinę pusę, t. y. tolyn nuo nukentėjusiosios ir link A. P. vairuoto traktoriaus. Taigi matyti, kad nuteistasis savo veiksmais už vairo siekė padidinti atstumą iki nukentėjusiosios, o ne važiavo „ant jos“. Apeliantas įvertino, kad prieš pradedant važiuoti atstumas iki nukentėjusiosios buvo pakankamas, nes ji buvo pakankamu atstumu nuo galinio traktoriaus rato. Be to, traktoriaus gale prikabintos sėjamosios gabaritai yra didesni už traktoriaus, todėl susijaudinęs dėl konfliktinės situacijos, apeliantas galėjo jų tiksliai ir neapskaičiuoti. Todėl net ir manant, jog neva apeliantas sėjamąja kliudė nukentėjusios dešinės rankos žastą, nėra jokio pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, o ne per neatsargumą.

3.10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent N. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, o R. Ž. su liudytojais pasišalino iš įvykio vietos pareigūnų net nesulaukę. Tad jeigu nuteistasis iš tikro būtų suvokęs savo veiksmų pavojingą pobūdį ir pavojingumo laipsnį, galima pagrįstai manyti, kad jis nebūtų motyvuotas kviesti policijos pareigūnų, kurie galėjo užfiksuoti šiuos neva neteisėtus veiksmus. LAT praktikoje pasisakyta, kad tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje N r. 2K-152-693/2016) Šiuo atveju apeliantas nesuvokė savo atliekamų veiksmų pavojingo pobūdžio, nenumatė, kad dėl jų gali kilti fizinis skausmas nukentėjusiajai ir šių padarinių nenorėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tyčia padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

3.11. Nuteistasis N. Ž. tvirtina, kad 2021 m. balandžio 12 d. atvykęs į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pamatęs ten dirbantį kitą traktorių, buvo įsitikinęs, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi jis, kaip bendraturtis, leidimo tokiems darbams atlikti nebuvo išreiškęs bei sutarimas dėl sėjimo nebuvo pasiektas, R. Ž. neparuošė lauko sėjai, lauko neprižiūrėjo, savavališkai sugalvojo jį sėti, kai N. Ž. atliko visus paruošiamuosius darbus. Nors atvykęs į žemės sklypą apeliantas pastebėjo netoli esančią nukentėjusiąją, tačiau jo tikslas nebuvo turėti kokį nors žodinį ar fizinį kontaktą su ja, vienintelis tikslas buvo sustabdyti, jo vertinimu, neteisėtai sėjimo darbus vykdantį A. P. traktorių. Šio tikslo apeliantas siekė vienintelėmis tuo metu jau žinomomis ir prieinamomis teisėtomis priemonėmis - iškviečiant policijos pareigūnus ir be smurto užstojant A. P. traktoriui kelią, kol pareigūnai atvyks. Visi 2021 m. balandžio 12 d. žemės sklype atlikti apelianto veiksmai buvo motyvuoti būtent tik šio tikslo, t. y. sustabdyti jam, kaip bendraturčiui, priklausančio žemės sklypo sėjimo darbus, kol atvyks policijos pareigūnai ir padės išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Atvykęs į žemės sklypą jis visiškai ignoravo R. Ž. ir važiavo tiesiai prie A. P. traktoriaus. Pati nukentėjusioji priėjo prie apelianto ir pradėjo įkyriai jį sekioti, nuolat filmuodama ir provokuojančiai teigdama, kad žemės sklypas priklauso jai ir ji šį sklypą sės, nors žemės sklypas sutuoktiniams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir apeliantas jau buvo lauką apdirbęs ir patręšęs. Nors jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę galėjo padėti išsiaiškinti situaciją ir išspręsti kilusį konfliktą, tačiau nukentėjusioji nurodė A. P. nelaukti policijos ir toliau tęsti lauko sėjimo darbus, tokiu būdu dar labiau eskaluodama kilusį konfliktą. Sekiodama paskui apeliantą, nukentėjusioji atsistojo per pavojingą atstumą nuo jo traktoriaus, ir kaip matyti iš vaizdo įrašo „A1 R.“ (04:10 - 04:47 min.), pamačiusi, kad apeliantas užkuria traktorių, pavažiuoja atgal ir ruošiasi judėti į priekį, ji liko stovėti, visiškai nesitraukdama iš savo vietos (arba pasitraukdama itin nežymiai). Vėliau, žinodama, kad apeliantas ketina tuoj pat važiuoti su traktoriumi, ir kad traktoriaus kabina yra itin maža bei nepritaikyta joje saugiai būti tokioje pozicijoje, vis tiek lipo į šią traktoriaus kabiną, užlipusi spaudinėjo traktoriaus pedalus, bei tokiu būdu sukėlė realų ir rimtą pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas ne kartą perspėjo nukentėjusiąją apie jos keliamą pavojų ir pareikalavo išlipti, tačiau ši vis tiek liko kabinoje. Taigi pačios nukentėjusiosios veiksmų pavojingumas, ženkliai viršijo nuteistojo. Galiausiai, nors duodama parodymus teisme, nurodė, kad įvykio metu, ir po to ji bijojo nuteistojo, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo „3-as Ž.“ (02:28, 02:31, 02:32; 02:42 min.) vos apeliantui ištrūkus iš traktoriaus kabinos, nukentėjusioji, prieš kurią neva ką tik buvo smurtaujama suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu ir spaudžiant kairę koją, pati pasivijo apeliantą ir drąsiai bei įžūliai naudojo prieš jį smurtinius veiksmus - agresyviai stumdė, o šiam bandant pasitraukti, tempė link savęs, įsikibusi į drabužius. Liudytojų provokuojantys veiksmai pasireiškė tuo, kad - Ž. N., kaip ir nukentėjusioji, įkyriai ir agresyviai sekiojo apeliantą iš paskos ir nuolat filmavo, kai tuo metu A. P. nesutiko laikinai sustabdyti sėjimo darbų, kol atvyks policijos pareigūnai ir padės išsiaiškinti konfliktinę situaciją.

3.12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas su nukentėjusiąją traktoriaus kabinoje, ne mažiau kaip 5 (penkis) kartus smūgiavo kumščiu į dešinę jos koją, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei kraujosruvą dešinėje blauzdoje. Nurodoma, kad vaizdo įraše „3-as Ž.“ (00:00 - 00:44 min.) matyti, jog traktoriaus kabinoje, kuomet šie sužalojimai neva ir buvo padaryti, nukentėjusioji yra dešine puse atsirėmusi ant savo dešinės kojos, įsiremdama į vairuotojo sėdynę, o kaire koja įmynusi sankabos pedalą (3-as Ž. 00:23, 00:36 min.). Būnant tokioje padėtyje, nukentėjusios dešinės kojos blauzda ir šlaunies šonas buvo priglausti prie užlenktos sėdynės ir (ar) traktoriaus galinio rato vidinės arkos, bei su dešinės kojos šlaunies priekiu pridengti vairuotojo sėdyne. Taigi nėra aišku, kaip esant tokiam nukentėjusiosios ir apelianto išsidėstymui kabinoje, jis būtų galėjęs pasiekti ir kumščio smūgiais sužaloti šias nukentėjusios kūno vietas. Apeliantas prašė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atlikti nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

3.13. Apeliantui nėra aišku, kuo remdamasis teismas nustatė kraujosruvos ant dešinio žasto priežastinį ryšį būtent su šia veika. Vaizdo įraše „A1 R.“ nėra užfiksuota jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. Ž. pravažiuojant pro nukentėjusiąją su traktoriumi „John Deere 6320“, prie šio traktoriaus pritvirtinta sėjamoji „Amazone“ prisilietė prie R. Ž., o jeigu ir prisilietė - ar šis prisilietimas galėjo sukelti tokias pasekmes. Juolab, kad A. P., kalbėjęs su nukentėjusiąją po įvykio, nurodė, kad ši sakė, jog jos vos neužkabino su sėjamąją. Taigi, šie duomenys rodo, kad nukentėjusioji vis dėlto nebuvo užgauta traktoriaus sėjamosios. Nukentėjusiosios vaizdo įraše užfiksuotas aiktelėjimas yra išgąsčio reakcija, po kurio ji ramiu žingsniu nusekė paskui N. Ž. traktorių. Šis elgesys taip pat leidžia spręsti, kad ji nebuvo užgauta šio įvykio metu. Remiantis vaizdo medžiaga, galima pagrįstai spręsti, jog R. Ž. dešinės rankos žasto ir riešo kraujosruvos galėjo atsirasti nukentėjusiajai dešine ranka bandant užsikabinti, kuomet ji prarado pusiausvyrą po netyčinio nuteistojo ir nukentėjusiosios susistumdymo kabinoje. Vaizdo įraše „3-as Ž.“ (00:47- 00:50 min.) matyti, kaip N. Ž. yra traktoriaus kabinoje su nukentėjusiąją. Apeliantui keliantis iš vairuotojo sėdynės, R. Ž. bando jį stumti atgal, neleidžia prasilenkti, prasisprausti. Apeliantas bando suktis traktoriaus galinio lango link. Šiam pasisukus, nukentėjusiajai nebeužtenka vietos kabinoje ir ji pradeda svirti atbulomis. Svirdama ji visų pirma atsitrenkia su dešinės rankos žastu į traktoriaus durelių statramstį (3-as Ž. 00:49 min.). Nukentėjusi toliau svyra iš kabinos ir svirdama braukia dešinės rankos žastą per tą patį statramstį ir taip atgaudama pusiausvyrą (3- as Ž. 00:50 min.). Žastas praslysta, bet nukentėjusioji įsikimba su per riešą sulenkta ranka į statramstį ir išsilaiko kabinoje (3-as Ž. 00:51 min.).

3.14. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2021 m. balandžio 11 d., R. Ž. buvo įsibrovusi į nuteistajam priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šį įsibrovimo faktą nukentėjusioji patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11301-21. Į gyvenamąjį namą nukentėjusioji pateko išdaužusi nedidelį pusrūsio langą, kurio aukštis nuo pusrūsio grindų yra 120 cm, o iš lauko pusės langas yra žemės lygyje. Patekimo metu pusrūsis buvo netvarkingas, nepritaikytas per jį patekti į butą, todėl yra reali galimybė, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusioji patyrė būtent šio įsibrovimo metu, nes per šį langą saugiai įlysti į vidų ir išlipti neįmanoma, o naudojantis šiuo langu patekimui neišvengiamai bus paviršutinėmis kraujosruvomis sužalotos kojos (šlaunys, blauzdos), nes toks patekimas į pastatą yra nesaugus, ir jis nėra tam skirtas.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusioji R. Ž. ir jos atstovas advokatas Antanas Jarašius atsiliepime į nuteistojo N. Ž. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš N. Ž. 400 eurų atstovavimo išlaidų už teisinę pagalbą ir atsiliepimo parengimą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2016 metų N. Ž. už smurtą prieš sutuoktinę R. Ž. jau nuteistas trimis (du įsiteisėję, trečias - šis, skundžiamas) teismų nuosprendžiais dėl devynių atskirų nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Nuo 2020 m. sausio mėnesio vyksta skyrybų procesas civilinėje byloje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo N. Ž. kaltės ir didelės vertės santuokinio turto padalinimo. Nuteistasis N. Ž. po eilinio smurto prieš sutuoktinę, jau keliolika kartų kvietė policiją, teikė melagingus paaiškinimus, R. Ž. buvo skirtos netgi kardomosios priemonės, pradėti tyrimai, kurie visais atvejais buvo nutraukti, tačiau sukėlė daug ir negrįžtamų nepatogumų bei padarė didelės žalos (kardomosios priemonės pagrindu buvo priversta palikti namus: uždrausta artintis prie „nukentėjusiojo“, metus laiko negalėjo dirbti savo ūkyje /dirbo UAB „R.“ sandėlio darbininke/, kt.). Tokiu pat „pagrindu“ nuteistasis N. Ž. kvietė policiją ir nusikaltimo padarymo metu – 2021 m. balandžio 12 d., ir šį faktą nuteistojo gynėjas traktuoja kaip vieną iš kaltės nebuvimo įrodymų.

4.2. Po 2021 m. balandžio 12 d. įvykio N. Ž. pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad jį traktoriumi „Massey Ferguson“, sveriančiu 18.000 kg, A. P. pervažiavo, kad, nežiūrint to, yra gyvas ir kad kreipsis į Kauno klinikas. Tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios R. Ž. atstovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. N. Ž. veiksmai prieš A. P. įvardinti kaip administracinis nusižengimas, o prieš R. Ž. - kaip nusikalstama veika. N. Ž. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nubaustas bauda. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad N. Ž. veiksmai, neva siekiant apsaugoti savo nuosavybę, buvo teisėti ir kokiu tai būdu pagrįsti. N. Ž. neteisėti veiksmai, pradėti kaip administracinis nusižengimas, R. Ž., žinančiai neprognozuojamą sutuoktinio elgesį siekiant užkirsti tam kelią, kad nebūtų sukeltos sunkios ir pavojingos pasekmės, bandant sutrukdyti N. Ž. taranuoti A. P. traktorių (juo toliau važiuoti), peraugo į nusikaltimą, kurio metu ji ir buvo sužalota.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad N. Ž. A. P. atliekamas darbas pagal oficialią sutartį su R. Ž. nebuvo ir negalėjo būti netikėtas, nes 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1865- 259/2020) N. Ž. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų - ir įpareigojimas netrukdyti R. Ž. dirbti tą žemės sklypą, kuriame jis ir padarė nusikaltimą ir administracinį nusižengimą prieš R. Ž. ir A. P.. 2021 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku R. Ž. informavo, kad N. Ž. neatlikinėtų jokių žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros darbų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 10 d. tai elektroniniu laišku padarė dar kartą.

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios R. Ž. ir įvykių liudininkės Ž. N. mobilaus ryšio telefonais nufilmuoti tam tikri vaizdai nesudarė ir negalėjo sudaryti vientiso vaizdo, kaip tai galėtų būti filmuojant stacionare vaizdo kamera ir esant geroms, palankioms sąlygoms. Todėl, jeigu tam tikru metu filmuotame vaizde nesimatė konkrečių nuteistojo smūgių į tam tikras nukentėjusiosios R. Ž. kūno dalis, nereiškia, kad kiti teismo turimi įrodymai yra beverčiai ar vien tuo paneigiami.

4.5. Atsiliepime pabrėžiama, kad traktoriaus kabina yra pritaikyta vežti keleivius, joje yra keleivio sėdynė, o kai ji nereikalinga, yra užlenkiama. Taigi, šio traktoriaus kabina nėra tokia maža, kaip tikina apeliantas, dviem asmenims esant kabinoje, yra galimybė skaudžiai suspausti riešą ar suduoti smūgius kumščiu į atitinkamas kūno dalis. Juo labiau, kad į visus klausimus atsakė ir savo išvadą pagrindė teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker.

4.6. Atsiliepime nurodoma, kad N. Ž. turi traktorininko teises, žino traktoriaus ir sėjamosios gabaritus bei eismo taisyklių ir saugumo technikos reikalavimus vairuojant didelių gabaritų techniką su priekabomis. Šiuo atveju N. Ž. matė R. Ž. buvimo vietą, prieš pradėdamas važiuoti dar sušuko, kad suvažinės, po to demonstratyviai nusisuko ir didelėmis apsukomis nuvažiavo, sukdamas į dešinę. Taigi, jo tikslas kaip tik ir buvo kliudyti sutuoktinę, tai darant demonstratyviai ir piktavališkai. Skundo argumentai, kad „susijaudinęs dėl konfliktinės situacijos, apeliantas galėjo jų tiksliai ir neapskaičiuoti", patvirtina, kad N. Ž. matė ir žinojo R. Ž. stovėjimo vietą, tačiau sąmoningai į tai nekreipė dėmesio, o netiesioginė tyčia taip pat yra tyčia.

4.7. Apelianto cituojami liudytojo A. P. parodymai: „vos neužkabino su sėjamąja", „beveik kliudė, praslydo pro megztinį", ne paneigia, o patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad buvo kliudyta jos ranka (nugriauta nebuvo), tai patvirtino ir teismo medicinos ekspertas.

4.8. Apeliacinio skundo motyvai, kad 2021 m. balandžio 11 d. lįsdama pro langą R. Ž. būtinai turėjo apsidaužyti ir susižaloti, yra vien apelianto neribotos fantazijos vaisius.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. Ž. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistasis N. Ž. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pateikia byloje surinktų įrodymų savo vertinimą ir teigia, kad byloje nėra neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad N. Ž. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot apeliantų, nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nesilaikyta principo, kad visi neaiškumai, abejonės vertinami kaltinamojo naudai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai N. Ž. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

8. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantų argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, visų prima, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, t. y., nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti paties nuteistojo, nukentėjusiosios R. Ž., liudytojų A. P., Ž. N., eksperto Gregoire Abi Chaker parodymai, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai bei kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Teismas šiuos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo N. Ž. kaltę. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl N. Ž. kaltės grindė įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų, kaip kad tai daroma apeliaciniame skunde, vertinimu. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad N. Ž. tyčia, važiuodamas traktoriumi, kliudė su prie jo prikabinta siejamąja R. Ž. dešinės rankos žastą, padarydamas kraujosruvą dešiniame žaste. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

10. Apeliantai skunde itin detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų Ž. N., A. P. parodymus, vaizdo įrašų, specialisto išvados duomenis, taip pat apeliacinės instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose analizuoja apeliacinės instancijos teismo nurodymu atlikto nukentėjusiosios R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis), teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas.

11. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. apie 19 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių (vyksta skyrybų procesas) N. Ž. ir R. Ž. kilo konfliktas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo dirbimo, tačiau nuteistasis ir nukentėjusioji skirtingai apibūdino konflikto eigą, kiekvieno iš konflikte dalyvavusių asmenų atliktus veiksmus, vienas kitą kaltino nederamų veiksmų atlikimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko skyrybų procesas, jų santykiai buvo įtempti, jie nesutarė dėl bendro turto, dirbamos žemės sklypų pasidalinimo, dėl to, kas ir kokiame sklype, kokius žemės ūkio darbus gali atlikti ir pan. Įvykio vakarą R. Ž. pasamdytas ūkininkas A. P. su traktoriumi sėjo kviečius ir tuomet į lauką savo vairuojamu traktoriumi atvažiavo N. Ž. ir ėmėsi veiksmų sutrukdyti sėjai. Esant gana įtemptai emocinei situacijai ir kilo aptariamas konfliktas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio bylose (kurios glaudžiai susijusios su paraleliai vykstančiomis skyrybų bylomis), teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Abejoms konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – šiuo atveju tai, visų pirma, būtų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota informacija, liudytojų parodymai ir kita.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. Ž. visiškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tvirtina, kad tyčia nukentėjusiosios nesužalojo. Nurodė, kad pradėjus važiuoti traktoriumi, jis gal ir galėjo sėjamąja kliudyti R. Ž., tačiau tikino, kad to tyčia nedarė. Kadangi R. Ž. stovėjo šone, jis jos nematė, o jei ji bėgo, tai gal ir kliudė. Aiškino, kad vienu metu pamatęs, kad ir toliau bus tęsiamas jo lauko sėjimas, norėjo kuo greičiau įlipti į traktorių ir važiuoti sustabdyti A. P., tačiau R. Ž. pastojo jam kelią, įsikibdama rankomis į žemiau traktoriaus durų esančią rankenėlę. Susijaudinęs dėl konfliktinės situacijos ir skubėdamas kuo greičiau patekti į traktoriaus kabiną, jis taip pat kabinosi už tos pačios rankenėlės ir ant ten buvusios nukentėjusiosios rankos. Patekęs į traktoriaus kabiną, užvedė traktorių ir norėjo važiuoti prie A. P., bet tuo metu nukentėjusioji užlipo ant traktoriaus šone esančių laiptelių ir jais pasiekė kabiną. Kabinoje dešine koja pasiremdama į galinio rato arką ir kabinos vidinės pusės kaire koja įspausdama sankabos pedalą. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kažkuriuo momentu nukentėjusioji ištraukė iš traktoriaus užvedimo spynelės raktelius. Jis prašė jos pasitraukti, išlipti, tačiau ši nesutiko, neleido ir jam išlipti, keliais buvo prisispaudusi prie sėdynės krašto. Tuomet jis bandė išlipti per galinį langą. Kabinoje neužtekus vietos, R. Ž. pradėjo svirti į lauką, svirdama atgal, prarado pusiausvyrą, dešinės rankos žastu atsitrenkė į durelių statramstį ir bandė dešinės rankos žastu išsilaikyti. Įremtas dešinės rankos žastas slydo per statramstį, dėl ko ji galėjo susižaloti dešinės rankos žasto galinę pusę. Galiausiai jis išlipo per langą iš traktoriaus ir ėjo link A. P., o nukentėjusioji po to jį bandė nustumti, tampė už drabužių.

13. Tačiau visiškai kitokią įvykių versiją pateikė nukentėjusioji R. Ž.. Pastaroji aiškino, kad 2021 m. balandžio 12 d. apie 17 val. su jos samdytu ūkininku sėjo kviečius. Po 19 val. į lauką su traktoriumi atvažiavo N. Ž.. Matė, kaip jis bėgo link ūkininko traktoriaus, rinko akmenis, buvo piktas, konfliktavo su pastaruoju. Jis buvo įtūžęs, kadangi nepripažįsta fakto, jog ir ji yra žemių savininkė ir gali jomis naudotis, sėti. Vienu metu ji buvo prie traktoriaus kabinos, matydama, kad N. Ž. ruošiasi važiuoti, atsitraukinėjo, tačiau jis ją kliudė su sėjamąja. Nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad jis taip padarė tyčia. Po to ji nenorėjo leisti N. Ž. į traktorių, todėl uždėjo ranką ant traktoriaus durelių rankenos, bet N. Ž. ją nubloškė ir įlipo į traktorių. Jai skaudėjo riešą. Kabinoje N. Ž. sėdėjo ant sėdynės, o ji viena koja buvo traktoriuje. Kaire koja ji nuspaudė sankabą, kad N. Ž. negalėtų važiuoti. Tuo metu N. Ž. trankė ją kumščiu per dešinę koją, kuri buvo šalia jo. Jis bandė ją išstumti iš traktoriaus. N. Ž. į koją sudavė ne mažiau kaip penkis kartus, dėl jo veiksmų koją skaudėjo.

14. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus apeliantų prašymą, siekiant patikrinti nukentėjusiosios parodymus, buvo pavesta prokurorui organizuoti nukentėjusiosios R. Ž. parodymų patikrinimą vietoje. Parodymų patikrinimo metu R. Ž. parodė, kad jai kalbant su N. Ž., šis įlipo į traktorių, prie kurio buvo prikabinta sėjamoji, jį užsikūrė ir nepažiūrėjęs į ją, staiga pradėjo judėti. R. Ž. nurodė, kad ji nespėjo pasitraukti saugiu atstumu nuo judančio traktoriaus ir važiuojantis traktorius, prie kurio buvo prikabinta sėjamoji, kliudė dešinės rankos žastą. R. Ž., stovėdama prie traktoriaus, kurio durys buvo uždarytos, parodė, kaip su dešine ranka laikė už durų rankenos ketindama neįleisti N. Ž. į traktoriaus vidų. N. Ž., priėjęs prie jos, sugriebė su ranka už dešinės rankos riešo ir spaudė, ketino ją atitraukti nuo traktoriaus durų. R. Ž. parodė, kad N. Ž. būnant traktoriaus kabinoje su atidarytomis durimis, ji buvo užlipusi abejomis kojomis ant traktoriaus laiptelių. Parodė, kad dar jai pilnai neįlipus į traktoriaus vidų, N. Ž. pradėjo su ranka kumščiuoti į jos dešinę koją ties keliu. R. Ž. nurodė, kad jos dešinė koja, kai ji buvo įlipusi į traktoriaus vidų, niekur nebuvo įsirėmusi. R. Ž. nurodė, kad pamačiusi, kad N. Ž. gerai neįjungė pavaros, staiga pasisuko ir būdama nugara į traktoriaus langą kaire koja įmynė sankabos pedalą. Jai įmynus sankabos pedalą, N. Ž. abejomis rankomis sugriebęs jai už kairės kojos, šiek tiek žemiau kelio suspaudęs rankomis, plėšė jos koją nuo pedalo. R. Ž. traktoriaus viduje su manekeno rankomis parodė ant savo kojos, kaip N. Ž. buvo suspaudęs abejomis rankomis jos kairę koją. Nurodė, kad N. Ž. nepavykus nutraukti jos kairės kojos nuo pedalo, jis pasisuko nugara į ją, dešine ranka įsikabino į vairuotojo sėdynės atlošą, o kairę ranką uždėjo ant vairo, kur buvo jos ranka ir taip bandė su sėdimąja dalimi išstumti iš kabinos. Nukentėjusioji R. Ž. nurodė, kad ji atsilošė atgal, iš kabinos neiškrito, tvirtai laikėsi įsikibusi su kaire ranka į vairą, o dešine ranka į rankeną, esančią traktoriaus viduje prie durų. N. Ž. greitai abiejų kojų keliais atsiklaupęs ant vairuotojo sėdynės persisuko ir išlipo per galinį traktoriaus langą (3 t., b. l. 6-49). Taigi nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje metu detalizavo nuteistojo prieš ją atliktus veiksmus. Parodė, kokioje padėtyje jai esant buvo suduoti smūgiai kumščiu į dešinę koją, kokioje padėtyje esant, t. y., nugara atsisukus į traktoriaus langą kairę koją uždėjus sankabos pedalo, buvo spaudžiama kairė koja. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu teikti paaiškinimai esminėse detalėse sutapo su jos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat nukentėjusiosios parodymų patikrinimu paneigti apeliantų teiginiai, kad N. Ž. dėl nukentėjusiosios padėties ankštoje traktoriaus kabinoje negalėjo jai suduoti kumščiu į dešinę koją.

15. Kadangi nuteistojo N. Ž. ir nukentėjusiosios R. Ž. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių skiriasi, esminę reikšmę objektyvios tiesos nustatymui turi konfliktinę situaciją ar bent dalį jos mačiusių liudytojų Ž. N., A. P. parodymai, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai. Šiuos įrodymus sugretinus tarpusavyje ir su nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymais, susiejus šiuos įrodymus tarpusavyje, sujungus juos į nuoseklią įrodymų grandinę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad objektyvią tiesą atitinka nukentėjusiosios parodymai, o N. Ž. parodymai, kad jis nesmurtavo R. Ž. atžvilgiu, kad jai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl netyčinių nuteistojo veiksmų jam stojantis, sukantis traktoriaus kabinoje ir taip kontaktuojant su nukentėjusiąja, ar jai pačiai susižalojus įsiremiant į traktoriaus kabinos atitinkamas dalis arba netgi dieną prieš aptariamą įvykį lipant per langą į rūsį, laikytini tik jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie nuteistojo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams.

16. Kad įvykio metu N. Ž. buvo aršiai nusiteikęs be nukentėjusiosios patvirtino ir liudytojai A. P. ir Ž. N.. Jie taip pat nurodė, kad N. Ž. stengėsi sutrukdyti A. P. sėti lauką, savo vairuojamu traktoriumi važiavo priešais A. P. traktorių, žodžiu konfliktavo su A. P., mėtė žemes ir akmenis į jo traktorių. Pastaroji aplinkybė, kaip ir tai, kad N. Ž. važiavo priešais A. P. traktorių, užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose. Liudytojai A. P. ir Ž. N. nurodė konfliktą tarp N. Ž. ir R. Ž. matę iš toli, tad, natūralu, kad jie negalėjo pastebėti ir smulkiai nurodyti kiekvieno iš konflikte dalyvavusių asmenų atliktų veiksmų. Nežiūrint to, A. P. nurodė, kad matė, kad buvo grumtynės prie traktoriaus, nes R. Ž. nenorėjo N. Ž. leisti įlipti į traktorių. Taip pat nurodė matęs mėlynės ant R. Ž. rankų. Paklausus, iš kur jos, R. Ž. paaiškino, kad po grumtynių su vyru. Vaizdo ir garso įraše „A1 R.“ užfiksuotas N. Ž. ir R. Ž. konfliktas, kurio metu nukentėjusioji nenorėjo leisti nuteistajam patekti į traktorių. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota moters, kuri filmuoja (R. Ž.), ranka (plaštaka), kuria ji laikosi už rankenos. Tuo metu vyras (N. Ž.) savo ranką uždeda ant moters rankos ir dar su kita ranka bando atitraukti moters ranką nuo rankenos. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (stiprus suėmimas rankomis nukentėjusiosios į rankeną įsikibusios rankos) leidžia tikėti nukentėjusiosios parodymais, kad tuo metu, kai nuteistasis ją bandė patraukti nuo traktoriaus rankenos, o kad tai bandė padaryti, akivaizdžiai matyti iš vaizdo ir garse įraše užfiksuotų duomenų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo pačiu šiame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys paneigia apelianto aiškinimą, kad jis, skubėdamas kuo greičiau patekti į traktoriaus kabiną, jis tik kabinosi už tos pačios rankenėlės ir ant ten buvusios nukentėjusiosios rankos. Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios rankos stiprus suėmimas buvo tyčinis veiksmas. N. Ž., būdamas suaugęs, normalaus fizinio ir protinio išsivystymo vyras, neabejotinai suvokė, kad tokiu savo veiksmu – stipriu R. Ž. rankos suėmimu ir jos spaudimu, gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

17. Liudytojai A. P. ir Ž. N. nurodė, kad traktoriaus kabinoje tarp N. Ž. ir R. Ž. vyko grumtynės, jos užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose, nors pastarieji ir nėra itin detalūs, juose aiškiai nesimato nukentėjusiosios ir nuteistojo atliekami veiksmai tiek visumoje, tiek vienas kito atžvilgiu, tačiau girdimi šauksmai, aikčiojimai, jų vienas kitam išsakyti žodžiai, kas šiuos įrodymus sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia spręsti, kurio iš konflikte traktoriaus kabinoje dalyvavusių asmenų paaiškinimai atitinka objektyvią tiesą. Tai, kad minėtus vaizdo įrašus pateikė nukentėjusioji ir jos marti Ž. N., ar kad juose fiksuotas vaizdas nėra vientisas, nemenkina šių vaizdo įrašų įrodomosios vertės. Pastebėtina, kad R. Ž. filmavo ir tuo metu, kada vyko jos ir sutuoktinio konfliktas prie traktoriaus, o po to ir jo kabinoje, tuo metu vyko grumtynės, tad natūralu, kad nebuvo užfiksuotas nuoseklus, „nešokinėjantis“ vaizdas. Iš vaizdo ir garso įrašuose „A1 R.“, „3-as Ž.“ užfiksuotų duomenų galima spręsti, kad po konflikto prie traktoriaus, kurio metu N. Ž. suspaudė R. Ž. ranką, N. Ž. pateko į traktoriaus kabiną, o paskui jį į kabiną lipo (įlipo) ir R. Ž.. Vaizdo ir garso įraše girdėti moters šauksmas „Aaaa“ ir vyro balsas „suvėžinsiu, nuimk“, po ko moteris vėl šaukia „aaa“, o vyras ragina lipti, bet moteris verksmingu balsu atsisako tai daryti, girdisi jos jau verksmingas šaukimas „aaa“, žodžiai „Nedaužysi tu mane“. Girdisi kaip padidėja traktoriaus variklio apsukos, pasikartojantis moters šauksmas „aaa“. Po to, seka vyro raginimas išlipti iš traktoriaus, pasitraukti, o moteris atsisako tai daryti. Šiuose vaizdo garso ir įrašuose užfiksuoti duomenys – nukentėjusiosios pasikartojantys šūksniai, verksmingas balsas (iki konflikto traktoriaus kabinoje R. Ž. balsas buvo įprastas), pasakymas „nedaužysi tu manęs“, leidžia tikėti nukentėjusios paaiškinimais, kad traktoriaus kabinoje jos atžvilgiu buvo vartojamas ir fizinis smurtas, juolab, kad po įvykio mėlynes nurodė mačiusi ir Ž. N., kraujosruvos fiksuotos specialisto išvadoje. Tai, kad garso įraše nesigirdi smūgių sudavimo garso, šios aplinkybės nepaneigia. Tuo metu traktorius buvo užvestas ir garsiai dirbo jo variklis, net ir N. Ž. išsakyti žodžiai, frazės nėra aiškiai girdimi, tad šiuo atveju ir smūgių sudavimo garsas galėjo nesigirdėti.

18. Nors apeliaciniame skunde aiškinama, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiąja galėjo būti tik dėl to, kad nuteistajam ankštoje kabinoje bandant atsistoti, o nukentėjusiajai neleidžiant to padaryti, jis stodamasis ar sukdamasis galėjo ją užkliudyti, prisiliesti, bet smūgių jai tyčia nesudavė, tačiau tokie jo teiginiai atmetami, kaip prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 637/2021 nurodyta, kad R. Ž. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje, kraujosruvos kairio kelio srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Specialistui R. Ž. nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. apie 20 val. laukuose sutuoktinis, važiuodamas traktoriumi, užkliudė jos dešinę ranką, suko ir traukė dešinį riešą, kumščiais sudavė į kojas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49). Tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis, savaime nepaneigia minėtos specialisto išvados pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėta išvada, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialistų išvados turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi, specialisto išvadą vertino kartu specialisto paaiškinimais, taip pat kartu su byloje esančiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis. Šių duomenų visumos vertinimas teismui leido daryti išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

20. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino savo surašytos specialisto išvados Nr. G 637/2021 teisingumą, pateikė detalius paaiškinimus dėl R. Ž. užfiksuotų sužalojimų (kraujosruvų), jų susidarymo mechanizmo. Jis paaiškino, kad visi sužalojimai kojose galėjo būti padaryti kumščiu, pirštais, rankomis. Jis paaiškino, kad tam, jog atsirastų kraujosruva, turėjo būti kontaktas su buku daiktu, dar reikalinga jėga kontakto metu. Paprastai atsirėmus kraujosruva neatsiranda. Kraujosruvai atsirasti reikia kontakto, jėgos, pagreičio. Šis sužalojimas atsirado kūnui judant ir kontaktuojant su buku daiktu. Tokio pobūdžio kraujosruvos galėjo būti padarytos krumpliais, pirštais. Taigi, specialistas iš esmės paneigė apelianto aiškinimą, kad R. Ž. kraujosruvos ant rankos, kojų galėjo atsirasti dėl to, kad ši buvo atsirėmusi į traktoriaus detales ar kad fizinis kontaktas galėjo būti tik dėl to, kad N. Ž., ankštoje kabinoje, stodamasis ir sukdamasis galėjo netyčia klubu ar kitomis kūno vietoms užkliudyti R. Ž. netyčia. Kadangi specialisto išvadoje nukentėjusiajai kraujosruvos fiksuotos būtent tose vietose, į kurias, kaip ji nurodė, N. Ž. sudavė kumščiu, suspaudė rankomis, o teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju kraujosruvų atsiradimui buvo reikalingas kontaktas su buku daiktu, pagreitis, daroma išvada, kad šie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios R. Ž. nurodytas jai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes (jų padarymo mechanizmą), o tuo pačiu paneigia nuteistojo teiginius kad nagrinėjamu atveju jis tik netyčia galėjo pastumti R. Ž. stodamasis ir sukdamasis traktoriaus kabinoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas N. Ž. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios R. Ž., o ne nuteistojo N. Ž. parodymais.

21. Aplinkybė, kad N. Ž., turėdamas galimybę išstumti nukentėjusiąją, kai ši buvo pasvirusi atgal iš traktoriaus kabinos, bet to nepadarė, nepaneigia prieš tai atliktų jo smurtinių veiksmų, t. y., smūgių kumščiu į dešinę koją sudavimo, kairės kojos suėmimo ir spaudimo, bandant patraukti ją nuo sankabos pedalo.

22. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad N. Ž. 2021 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei – sutuoktinei R. Ž., tyčia traktoriaus „John Deere 6320“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kabinoje ranka spaudė R. Ž. dešinės rankos riešą, kumščiu jai sudavė 5 kartus į dešinę koją, abejomis rankomis spaudė jai kairiąją koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei padarė kraujosruvą kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., kad jo veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra paneigti minėtais nukentėjusiosios, liudytojų, teismo medicinos eksperto parodymais, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. Ž. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau mano, kad aplinkybė, jog nuteistasis tyčia važiuodamas traktoriumi, kliudė su prie jo prikabinta siejamąja R. Ž. dešinės rankos žastą, padarydamas kraujosruvą dešiniame žaste, yra nepagrįsta.

23. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tų pačių veiksmų atlikimas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui užtraukia atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan.

24. Apeliaciniame skunde viena vertus teigiama, kad neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad N. Ž., važiuodamas traktoriumi su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja, kliudė nukentėjusiosios dešinę ranką, kita vertus sutinkama, kad N. Ž. visgi galėjo kliudyti nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios R. Ž., liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad N. Ž., važiuodamas su sėjamąja kliudė nukentėjusios dešinę ranką. Liudytojas A. P. patvirtino, kad nukentėjusioji, praėjus porai dienų po įvykio, jam sakė, kad N. Ž. užkabino ją sėjamąja, sakė, kad gerai, jog nestipriai kliudė. Kraujosruva dešiniame žaste nustatyta ir specialisto išvadoje. Pats nuteistasis neneigia, kad jis galėjo užkliudyti netoli traktoriaus stovėjusią nukentėjusiąją. Įvertinus šiuo įrodymus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. Ž. dešiniosios rankos žastas buvo kliudytas su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja. Nors N. Ž. aiškino, kad nenorėjo kliudyti nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad minėtus veiksmus N. Ž. atliko tyčia, motyvavo nukentėjusiosios paaiškinimu, kad tai jis atliko tyčia ir tuo, kad N. Ž. matė, jog netoli traktoriaus stovi nukentėjusioji ir žinodamas traktoriaus ir sėjamosios gabaritus, net neperspėjęs nukentėjusiosios pasitraukti, pradėjo pakankamai greitai važiuoti ir nesustojęs nuvažiavo tolyn.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie tyčinį N. Ž. veiksmų pobūdį. Nukentėjusiosios R. Ž., liudytojų A. P., Ž. N., o taip pat ir nuteistojo parodymais, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad N. Ž. į lauką, kuriame R. Ž. samdytas ūkininkas A. P. vykdė sėjos darbus, atvyko, norėdamas sustabdyti šiuos darbus. Dar iki incidento, kuomet jis kliudė su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja R. Ž., užfiksuota, kaip N. Ž. savo vairuojamu traktoriumi važiavo link A. P. traktoriaus, nepavykus sustabdyti darbų, skambino ir policijos pareigūnams. Tuo tarpu R. Ž. ėmėsi veiksmų, kad sėjos darbai būtų tęsiami – ragino A. P. važiuoti, konfliktavo su N. Ž., sekiojo jį, filmavo. Vertinat konkrečiai epizodą, kuomet N. Ž. su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja kliudė R. Ž., vaizdo ir garso įraše „A1 R.“ užfiksuota, kaip N. Ž. įlipa į traktorių, atsisėda, kalbėdamas telefonu, užveda traktorių ir nesižvalgęs į šalis pradeda važiuoti, o netrukus pasigirsta ir moters šūksnis „aaa“. Žalios spalvos traktorius tolsta. Artėja prie atvažiuojančio raudonos spalvos traktoriaus. Žalios spalvos traktorius važiuoja greitai. Moteris, kuri filmuoja pradeda bėgti prie traktoriaus. (1 t., b. l. 137-142). Remiantis nukentėjusiosios paaiškinimais, ji tuo metu stovėjo netoli traktoriaus kabinos, tačiau kurioje tiksliai vietoje, kokiu atstumu nuo kabinos, nenustatyta. N. Ž. aiškino, kad įvykio metu buvo susijaudinęs, norėjo kuo skubiau, jo nuomone, jam priklausančiame sklype sustabdyti vykdomus sėjos darbus. Akivaizdu, kad prieš pradėdamas važiuoti, jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, nestebėjo, ar netoli traktoriaus stovėjusi ir filmavusi R. Ž. traukiasi nuo pradedančio važiuoti traktoriaus, neįsitikino, kad jis nekliudys iš už traktoriaus išsikišusia sėjamąja R. Ž., dėl ko šiai nespėjus pasitraukti, jis kliudė su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja R. Ž. dešinįjį žastą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis norėjo tokių pasekmių. Vien nukentėjusiosios manymas, kad jis tyčia ją kliudė su prie traktoriaus prikabinta sėjamąja, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad N. Ž. tikrai šiuos veiksmus atliko tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia jog yra pagrindas iš pripažintų nustatytomis bylos aplinkybių pašalinti aplinkybę, jog N. Ž. tyčia važiuodamas su traktoriumi „John Deere 6320“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kliudė su prie jo prikabinta sėjamąja „Amazone“ R. Ž. dešinės rankos žastą bei padarė kraujosruvą dešiniame žaste.

26. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios R. Ž. atstovas advokatas Antanas Jarašius prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad R. Ž. pagal 2021 m. gruodžio 15 d. advokatui A. Jarašiui sumokėjo 400 Eur atstovavimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 153), už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kitas teisines paslaugas 2022 m. sausio 5 d. sumokėjo 400 Eur (2 t, b. l. 187), 2022 m. vasario 28 d. sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 186), 2022 m. balandžio 7 d. sumokėjo 400 Eur (3 t., b. l. 60), t. y., viso sumokėjo 1 500 Eur.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas tik mažoje dalyje, pašalinant vieną faktinę aplinkybę, pateikė tik nuteistasis ir jo gynėjas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Kadangi nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiosios interesus byloje, todėl ji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per 3 teismo posėdžius, siekiant nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakyti į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog nurodyta suma dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokatui apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta visiškai, iš nuteistojo N. Ž. priteisiant 1 500 eurų nukentėjusiosios R. Ž. turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Jokių duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo finansinę padėtį, dėl kurios šios išlaidos galėtų būti sumažintos, apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. Ž. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytą faktinę aplinkybę, kad N. Ž. tyčia, važiuodamas su traktoriumi „John Deere 6320“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kliudė su prie jo prikabinta sėjamąja „Amazone“ R. Ž. dešinės rankos žastą bei padarė kraujosruvą dešiniame žaste.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo N. Ž. nukentėjusiajai R. Ž. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokato atstovavimo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusValdas Vitunskas