- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1034-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. D., V. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8425-676/2022 pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys V. R., K. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo, juo prašo skirti suinteresuotam asmeniui K. D. baudą išieškotojo suinteresuoto asmens V. R. naudai už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 nevykdymą, tai yra už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su nepilnamete dukra jos atostogų metu.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00897 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Antstolė nurodė, jog vykdomojoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo K. D. nevykdo teismo sprendimo 2 punkto: „Ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio atostogas per kalendorinius metus.“
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui skolininkei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) baudos išieškotojo V. R. naudai už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymo dieną – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/22/00897 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 pagrindu dėl tėvo V. R. bendravimo su dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos (vykd. b. l. 4–8). Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 matyti, jog apeliacine tvarka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistas ir nustatyta ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. V. R. 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimo, nuo 2022 m. birželio 23 d. draudžia tėvui bendrauti su dukra, todėl kreipiasi į antstolį, kad tarpininkautų dėl vaiko bendravimo su juo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuo 10.00 val. Antstolei K. D. įteikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimą vykdyti teismo sprendimą taip, kaip nurodyta jo rezoliucinėje dalyje, reikalaudamas, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė praleisti 30 dienų atostogas su savo tėvu – 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), dukra M. R. turi būti perduota tėvui V. R.. Antstolės 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavime nurodytą dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 2 d., K. D. 10.00 val. tėvui V. R. nesudarė galimybės pasiimti dukros bendrauti. Antstolės surašytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. aktas dėl V. R. nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog skolininkė nevykdo antstolės teisėtų reikalavimų. Skolininkės paaiškinimai antstolei vykdymo procese ir bylos nagrinėjimo metu, kodėl ji nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, taip pat kodėl ji nevykdys jo nurodytos dalies ateityje (tai susiję su nesaugia dukrai aplinka) ir jos teikiami duomenys bei įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog jos pozicija yra teisėta ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Skolininkės nurodytos aplinkybės, jog atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neigiamo tėvo poveikio dukrai ir paskirtos kompleksinės ekspertizės, nesant byloje kitų tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų bei įrodymų, nei patvirtina, nei paneigia skolininkės nurodytas aplinkybes dėl tėvo galimo neigiamo poveikio dukrai; šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog skolininkė įstatymų nustatyta tvarka bando šias jos nurodytas aplinkybes tirti ir jas konstatuoti. Tas pats pasakytina ir dėl skolininkės teikiamo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinio skundo fakto. Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog skolininkė nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka dėl teismo nustatytos tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarkos pakeitimo, panaikinimo, sustabdymo ar kitais skolininkės atsiliepime į antstolės prašymą nurodytais motyvais ar (ir) pagrindais. Kitų duomenų, įrodymų bei paaiškinimų, kodėl reikalavimas nevykdomas, skolininkė neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininkė apsunkina vykdomosios bylos vykdymą ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojo lūkesčius bei teisėtus interesus, ir suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teismas paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, baudos dydį parinko atsižvelgdamas į antstolio reikalavimų pobūdį ir neįvykdymo laikotarpį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6, 7 dalys). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog skolininkės nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys bei įrodymai apie jos šeiminę bei turtinę padėtį nesudaro pagrindo netenkinti antstolės prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo K. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – antstolės pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą neskirti baudos už sprendimo nevykdymą, – civilinis ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra išspręstas, kadangi pareiškėja yra pateikusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties; yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02424-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį, kuriame nukentėjusiąja pripažinta mažametė šalių dukra; nepilnamečio vaiko tėvas su dukra nebendravo ilgiau nei metus – nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio bendravo tik vieną kartą.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą už sprendimo nevykdymą, nenustatė apeliantės kaltės dėl sprendimo nevykdymo.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į skolininkės turtinę padėtį – yra vieniša mama, neturi nekilnojamojo turto, gauna mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga pajamas, todėl paskirta bauda neigiamai atsilieps mažametės dukters interesų tenkinimui ir yra nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Skolininkės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantės nurodytame baudžiamajame procese nepilnamečio vaiko tėvas neturi jokio procesinio statuso, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, jis nėra proceso dalyvis.
6.3. Nepilnamečio vaiko tėvas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio bendravo su dukra tik vieną kartą ne dėl savo pasyvaus elgesio, o dėl to, kad jam buvo nesudaromos galimybės su ja bendrauti, todėl tėvas pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip pat nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
6.4. Apeliantė nurodo, kad bauda skirta nenustačius jos kaltės. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad apeliantė būtų sudariusi galimybes geranoriškai vykdyti teismo sprendimą, būtų ėmusis aktyvių veiksmų užtikrinti nepilnamečio vaiko buvimą su suinteresuotu asmeniu.
6.5. Skolininkės veiksmuose matomas sistemingas piktybiškumas ir manipuliavimas vaiku, bendravimo tvarkos nėra laikomasi ilgą laiką, todėl teismas skolininkei pagrįstai skyrė baudą, kurios dydis laikytinas adekvačiu padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00897, kuri pradėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 pagrindu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nustatyta suinteresuoto asmens V. R. ir nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą pakeitė. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė aktą dėl V. R. nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo, kuriame antstolė nurodė, jog nepilnamečio vaiko mama nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkto: „Ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus“, jo pagrindu antstolė pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl baudos nepilnamečio vaiko mamai skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
11. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
12. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantei baudą, nenustatęs jos kaltės, be to, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą neskirti baudos už sprendimo nevykdymą, – civilinis ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra išspręstas, kadangi pareiškėja yra pateikusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties; yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02424-22 pagal BK 153 straipsnį, kuriame nukentėjusiąja pripažinta mažametė šalių dukra; nepilnamečio vaiko tėvas su dukra nebendravo ilgiau nei metus – nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio bendravo tik vieną kartą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
13. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
14. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog, pagal sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, rezoliucinėje dalyje patvirtintos tvarkos 2 punktą, „ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę“. Nepilnamečio vaiko tėvas antstolei nurodė, jog vaiko mama nevykdo minėtos teismo sprendimo dalies.
15. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. antstolė nepilnamečio vaiko mamai įteikė įpareigojimą, kuriame antstolė konstatavo tokias faktines aplinkybes: nepilnamečio vaiko tėvas 2022 m. birželio 23 d. SMS žinute informavo apeliantę, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. paims nepilnametį vaiką 30 dienų atostogų. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 1 d. vaiko tėvui neperdavė, į telefono skambučius neatsakė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, antstolė minėtu įpareigojimu įpareigojo nepilnamečio vaiko mamą perduoti nepilnametį vaiką tėvui 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. ir surašė 2022 m. rugpjūčio 1 d. aktą, kuriame, be minėtų aplinkybių, nurodė tai, kad, įteikus įpareigojimą apeliantei vykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktą, nepilnamečio vaiko mama paaiškino, jog 30 dienų terminui vaiko neduosianti, nes „tėvas seniai nebendravo su dukra“, „dukra nepratusi kitur būti“, „dukrai bus nesaugu“, „neturi pareigos perduoti vaiko tėvui, kadangi tėvo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, dukrai paskirtas specialistas psichologinei būklei nustatyti“. Papildomai apeliantė nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. taip pat vaiko tėvui neduosianti. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. akte konstatavo, jog 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val., kaip buvo nurodyta įpareigojime vykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktą, apeliantė nepilnamečio vaiko tėvui dukters neperdavė, į dukters tėvo telefono skambutį neatsiliepė.
16. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečio vaiko tėvas, kaip tai numatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 10 punkte, informavo apeliantę apie atostogų, kurios numatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkte, datą ir laiką, tačiau apeliantė nei vaiko tėvo nurodytą dieną, nei antstolės įpareigojime vykdyti teismo sprendimą nurodytą dieną nepilnamečio vaiko tėvui neperdavė. Suinteresuotas asmuo K. D. pripažino, jog nevykdo teismo sprendimo ir neketina vykdyti. Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, jog buvo teisinis pagrindas apeliantei taikyti sankciją – baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
18. Atskirajame skunde apeliantė nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, buvo netinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo ir kurios sudaro pagrindą neskirti baudos už sprendimo nevykdymą, – civilinis ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra išspręstas, kadangi pareiškėja yra pateikusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties; yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02424-22 pagal BK 153 straipsnį, kuriame nukentėjusiąja pripažinta mažametė šalių dukra; nepilnamečio vaiko tėvas su dukra nebendravo ilgiau nei metus – nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio bendravo tik vieną kartą. Apeliantės nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos dėl toliau nurodomų motyvų.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-571-796/2022 atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. spalio 10 d nutartimis. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Dėl apeliantės nurodyto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02424-22 pagal BK 153 straipsnį paminėtina tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, jog šalių nepilnametei dukrai yra paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizė, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog minėto ikiteisminio tyrimo pagrindu būtų sustabdytas teismo sprendimo vykdymas. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolei paprašius pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų galima sustabdyti sprendimo vykdymą, apeliantė tokių įrodymų nepateikė. Dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, jog tėvas dėl savo pasyvaus elgesio dukters nematė ilgą laiką ir nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio bendravo tik vieną kartą, todėl toks ilgas 30 dienų bendravimo laikotarpis bus žalingas nepilnamečiam vaikui, pažymėtina, jog pagrindo pripažinti tėvo elgesį pasyviu nėra, kadangi ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pareiškė dukters tėvas, apie norą praleisti su vaiku atostogas tėvas pranešė daugiau nei prieš mėnesį. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą nepilnamečio vaiko tėvas nurodo, jog, nagrinėjant bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, apeliantė nesilaikė laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tėvas, priešingai, nei nurodo apeliantė, siekia bendrauti su dukra.
20. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti apeliantei baudos už sprendimo nevykdymą.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantei baudą, nenustatęs jos kaltės, pažymėtina, jog apeliantė neginčija fakto, jog sprendimo nevykdo, ir nurodė, jog jo nevykdys ateityje, ir nenustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepilnamečio vaiko tėvas trukdo sprendimo įvykdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantei baudą, tinkamai nustatęs jos veiksmuose kaltę dėl sprendimo nevykdymo.
Dėl baudos dydžio
22. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į skolininkės turtinę padėtį – yra vieniša mama, neturi nekilnojamojo turto, gauna mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga pajamas, todėl paskirta bauda neigiamai atsilieps mažametės dukters interesų tenkinimui ir yra nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
23. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog apeliantė neturi nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro apie 412 Eur, viena augina nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus apeliantės turtinę padėtį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 3 Eur dydžio bauda išieškotojo V. R. naudai už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymo dieną – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra – neproporcingai didelė. Baudos dydžiui taip pat turi įtakos tai, jog bauda skiriama apeliantei pirmą kartą, bauda skiriama tik už vieno bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punkto nevykdymą.
25. Esant minėtų aplinkybių visumai darytina išvada, jog yra pagrindas skirti apeliantei vienkartinę 30 Eur baudą už sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, dalies, tai yra 2 punkto, nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, paskirta bauda adekvati padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau parinkdamas baudos dydį iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – skirti suinteresuotam asmeniui K. D. vienkartinę 30 Eur baudą išieškotojo V. R. naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
28. Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė įrodymus apie patirtas 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Skirti suinteresuotam asmeniui skolininkei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 30 Eur dydžio baudą išieškotojo V. R. naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su nepilnamete dukra, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos.