Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. R. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Eglei Morkūnienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei K. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą – nustatyti ieškovo V. R. bendravimo su dukra M. R. (toliau - Dukra) tvarką tokiu būdu:

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį ne anksčiau kaip 8:00 valandą ryte ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą antradienį ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau kaip 8:00 valandą ryte ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginėmis savaitėmis pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos trečiadienį ne anksčiau kaip 8:00 valandą ryte ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

- ieškovas praleidžia su Dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su Dukra gali būti vientisos arba išdalintos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su Dukra į užsienio valstybę;

- atsakovė turi teisę praleisti su Dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su Dukra gali būti vientisos arba išdalintos dalimis. Atsakovės atostogų metu tėvo bendravimas su Dukra nevyksta;

- ieškovas bendrauja su Dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 17:00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 12:00 valandą dienos; Nelyginiais metais pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. ne anksčiau kaip 12:00 valandą dienos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. ne vėliau kaip 20 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus;

- ieškovas bendrauja su Dukra per Naujųjų metų sutikimo šventę nelyginiais metais pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 18:00 valandą vakare ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus;

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginiais metais pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos per jos gimtadienį (rugpjūčio 3 d.) ne anksčiau kaip 8:00 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare;

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginiais metais pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos per rugsėjo 1-osios šventę (pirmosios mokslo metų dienos šventę) ne anksčiau kaip tos dienos 8:00 valandą ryte ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare;

- ieškovas bendrauja su Dukra pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) bei per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) ne anksčiau kaip tos dienos 8:00 valandą ryte ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00 valandą vakare;

- ieškovas negali pasiimti Dukros, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.);

- apie tikslų Dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti Dukrą atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisė atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką;

- ieškovas turi teisę bendrauti su Dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20:00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis;

- ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie Dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su Dukra.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys gyveno ir kartu augino Dukrą iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Šalims nutraukus tarpusavio santykius ir nustojus kartu gyventi, jos sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutartimi jie susitarė, kad Dukros gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama Taikos sutartyje jie nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo su Dukra tvarkos, tačiau, siekdamos išvengti galimų nesutarimų, jie susitarė, kad jis apie ketinimą susitikti su Dukra praneš atsakovei ne vėliau kaip prieš dieną. Nurodė, jog pradžioje atsakovė nedarė jokių kliūčių jam matytis su Dukra, tačiau pastaruoju metu (apie tris mėnesius iki ieškinio pateikimo), dėl jam nežinomų priežasčių, atsakovė užblokavo jo telefono numerį (įskaitant visas bendravimo programėles) bei kliudo jam pasimatyti su Dukra. Atsakovė niekada nenurodė aiškios, realios ir konkrečios priežasties, kodėl jam nebeleidžia matyti Dukros ir su ja bendrauti. Pasak atsakovės jis Dukrą per daug lepina, per daug duoda jai saldumynų, ji nepasitiki jo galimybėmis rūpintis Dukra. Atsakovės argumentai nebuvo niekuo pagrįsti ar motyvuoti, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo su Dukra tvarkos nustatymo, nes abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaiko auklėjime.

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas Dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginių savaičių sekmadieniais, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas bendrauja su Dukra lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas turi teisę dalyvauti mažametės Dukters gimtadienio šventėje.

- ieškovas turi teisę dalyvauti Dukters Rugsėjo 1-osios šventėje.

- ieškovas bendrauja su Dukra tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) bei per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.), pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 12 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.

- ieškovas neturi teisės pasiimti Dukters, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.).

- apie tikslų Dukters paėmimo laiką ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 parą iki numatomo ieškovo bendravimo su dukra.

- ieškovas turi teisę bendrauti su Dukra mobilaus ar internetinio ryšio priemonėmis nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą. Ieškovo bendravimo su mažamete Dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18 val. Apie numatomą bendravimo su mažamete laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas.

- Dukters ligos metu bendravimas su ieškovu nevyksta atsakovei pateikus medicininius dokumentus, patvirtinančius vaiko ligą.

- atsakovė turi teisę atostogauti su mažamete Dukra nepertraukiamą 14 kalendorinių laikotarpį (arba atostogauti 2 kartus per metus nepertraukiamą 7 kalendorinių dienų laikotarpį). Šių atostogų metu atsakovė turi teisę išvykti su Dukra į užsienį be ieškovo sutikimo. Apie numatomas atsakovės ir Dukters atostogas, jų trukmę bei tikslią atostogų vietą atsakovė ieškovą informuoja prieš 1 kalendorinį mėnesį.

Nurodė, jog ji nekliudo bendrauti atsakovui su Dukra. Konfliktas kilo tik po to, kai ji pradėjo naujus santykius. Šiai dienai ieškovas su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 m. birželio mėn. Ji mano, kad vaiko bendravimo tvarkos nustatymas su skyriumi gyvenančiu ieškovu savaitgaliais nuo 8 val. ryto neatitiktų vaiko interesų. Šalių Dukra lanko darželį, todėl darbo dienomis vaikui tenka anksti keltis, taigi savaitgaliais turi būti sudarytos sąlygos mažametei rytais pailsėti ir išsimiegoti. Todėl, jos manymu, ieškovas savaitgaliais galėtų bendrauti su Dukra nuo 12 val. Jos manymu, ieškovas siekia nustatyti sau patogią bendravimo su mažamete tvarką, kuri ne tik neatitinka mažametės interesų, bet ir ieškovo faktiškai nebus vykdoma, nes iki šios ieškovas su dukra bendraudavo tik kas 2-3 savaites, kartais nebendraudavo net ilgesnį laiką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad skyrius susipažinęs su šalių siūlomomis bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tvarkomis mano, jog atsakovės atsiliepime išdėstyta bendravimo tvarka labiau atitinka mažametės M. poreikius bei interesus, tačiau galutinę savo poziciją jie pateiks po visų įrodymų ištyrimo.

2021 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis nepamena to įvykio, kai buvo sulaužyta lovytė. O SMS žinutės galėjo būti rašytos bet kokiam draugui. Psichologiškai jis nesmurtavo. Jie susipyko, policija atvyko dėl jų abiejų, po to nebegyveno kartu. Įtampą šeimoje jie kėlė abu, o ne jis vienas.

2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ji nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kad jis su dukra bendrauja 5 dienas iš eilės, nes jis ilgą laiką nematė dukros, todėl 4 - 5 naktys vaikui bus per didelis tarpas, gal reikėtų pereinamo laikotarpio. Dukra senai nebendravo su tėvu, todėl ji saugiau jaučiasi jos namuose. Ji sutinka, kad iš pradžių, kai tėvas grįžta, jie matosi dieną, o vėliau prijungiama ir naktis, kad viskas vyktų palaipsniui. Jai nėra ta aplinka svetima pas tėtį, tačiau reikėtų vėl pradėti pratinti ją prie tos aplinkos iš naujo. Vaikas su tėčiu nebendrauja nuo 2021 m. birželio mėn., iki tol buvo viskas gerai. Viskas prasidėjo nuo to, kai ieškovas pradėjo tiesiog įsakinėti, kad nori matytis su vaiku 5 dienas, nebeliko jokio tarimosi. Ji siūlė kitas dienas, jam netiko. Konstruktyvaus bendravimo tarp jų nevyko ir realiai nepavyko susitarti dėl dienų. Po to ieškovas išvyko į užsienį, tai ir užsitęsė pusę metų. Nori nusistatyti bendravimo tvarką, nes nesant konstruktyvaus bendravimo, sutarti yra sunku, ir jiems nepavyko. Netinka daug dienų iš karto, ir dėl rugsėjo 1-osios šventės bei vaiko gimtadienio. Ji mano, kad abu tėvai turi dalyvauti šventėje, nesvarbu kuris iš tėvų suruoštų tą šventę. Dėl kitų švenčių, kad nenuskriausti abiejų tėvų, ji siūlo pakoreguoti valandų skaičių. Su nakvyne, jei bus pereinamas laikotarpis, ji sutiktų. Paaiškino, kodėl jos bendravimo tvarkoje nėra numatytos nakvynės ir kuo ji remiasi, viena priežastis ta, kad 2020-08-10 į jų namus buvo iškviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Vaikas tuo metu buvo kartu, viską matė, nuo tos dienos jie kartu negyveno, nes ji suprato, kad vaikui yra nesaugi aplinka. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl lovytės sulaužymo paaiškino, kad jos tuo metu nebuvo namie, ieškovas turėjo užmigdyti vaiką, ji grįžusi namo rado tokį vaizdą. Ji nematė kas vyko, ji klausė ieškovo dėl lovytės įskilusios. Ieškovas jai atsakė, kad dukra neužmigo, jis nesmurtavo vaiko atžvilgiu. Ji nematė pačio įvykio. Tai įvyko 2018 metais. Anksčiau neminėjo tų aplinkybių, nes nespėjo, nenurodė atsilepime nes manė ras bendrą sprendimą. Po to, dar gyveno iki 2020 metų, 2 metus. Nurodė, kad gyvenant kartu išgyveno tokių situacijų, kai ieškovas lėkdavo su automobiliu ir sakydavo trenksis į sieną, namie visada buvo tokių situacijų. Šiuo metu dukra bendrauja su ieškovu telefonu - vaizdu. Kai dukra pakalba su tėčiu, tampa irzli, o kodėl ji tokia tampa, ji negali pasakyti. Ieškovas tiesiogiai prieš dukrą nėra smurtavęs, jei trenkdavo, tai į lovą. Ji siūlė jam pagalbą, kad vaikas augtų normalioje šeimoje, tačiau jis nesikreipė, todėl ji išėjo iš namų, tai buvo visada psichologinis smurtas. Ji nesutinka, kad butų nustatyta bendravimo tvarka su nakvyne pas tėvą. Dukrai reikia užtikrinti saugumą. Mano, kad teisingiausia būtų, kad tos nakvynės prasidėtų mokykliniame amžiuje, kai ji turės mobilųjį telefoną ir galės išsikviesti pagalbą. Dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko nurodė, kad ji nesutinka, kad dukrą paimtų darbo dienomis 8 val., tinkamas laikas paėmimo darbo dienomis po darželio nuo 16 val.- 18 val., o grąžinimo 19 val., kad vaikas spėtų pavakarieniauti ir susiruošti miegui. Savaitgaliai paėmimo laikas jos manymu būtų normalus 11-12 val., o grąžinti 18-19 val. Dėl ieškovo atostogų laiko mano, kad būtų normalu 14 dienų. Ji mano, kad turi būti pereinamasis laikotarpis pusę metų, po to jis galės pasiimti. Ji mano, kad 14 d. galėtų būti atostogos per metus. Dabar vasaros atostogų metu ji nesutinka, kad ieškovas pasiimtų dukrą su nakvyne 14 dienų. Atostogos galėtų būti be nakvynės. Ieškovas nesusitinka su dukra jau 7 mėnesiai, nes jis yra užsienyje. Iki išvykimo ieškovas kreipėsi dėl susitikimo su vaiku, ji siūlė dienas, jam netiko. Jis norėjo susitikti, bet netiko nei viena diena jam, matyt nebuvo noro. Su dukra ieškovas leisdavo labai mažai laiko, gimtadienių su dukra nešvęsdavo, nevalgydavo kartu nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės kartu. Laisvalaikį jis leisdavo kartu su draugais, sodyboje. Kartais nuveždavo į darželį, bet tas bendravimo laikas buvo minimalus. M. dienos metu miega 1-1,5 val., miegoti eina 21 val. Užmiega ji jos lovoje ar savo lovoje, bet naktį ateina pas ją. Gyvenant kartu ieškovas ne kartą buvo išvykęs darbo reikalais gyventi kitur. Paaiškino, kad ji sugyventinio neturi. Dėl pateiktų teismui SMS ji sutinka, kad susirašinėjimas vyko su ja. M. yra žmogus su kuriuo ji susitikinėjo. Paaiškino, kad jai niekada nebuvo kviesta policija, ji gerai elgiasi su dukra. Psichologinės pagalbos ji kreipėsi. Jai buvo nurodyta, kad vaikas yra mažas ir reikia bendrauti su tėvais, tačiau ji gavo nurodymų kaip turi elgtis su dukra. Vieną kartą dukra buvo pasilikusi su nakvyne pas tėvą. Dukra grįžta namo su blogomis emocijomis, rėkia, verkia. Ji klausė kas atsitiko, ji neatsako. Ji siūlė ieškovui susitikti, į darželį vesti, tačiau iš ieškovo nebuvo tokio noro, kiek turi dabar. Ji abejoja ieškovo noru bendrauti su dukra, mano, kad čia kerštas kažkoks. Ji mano, kad dukra irzli po susitikimo su tėčiu būna todėl, gal tie namai primena jai jų nesutarimus ir kt. Nuo jos namų iki darželio pėsčiomis yra kokios 4 min. Ji nesiūlė su vaiku susitikti per jos gimtadienį, nes sirgo. Mano, kad ieškovas pats turėjo ieškoti būdų susitikti su dukra. Ji mano, kad gimtadienyje vaiko turėtų dalyvauti abu tėvai, seneliai, giminaičiai abu. Ji mano, kad organizuoti vaiko gimtadienį reikėtų kartu.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Nurodė, jog palaiko savo išvadą teiktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad bendravimas vaiko su tėvu būtų užtikrintas, bet labiausiai vaiko interesus atitiktų tai, kad bendraujant ieškovui su vaiku, kartu dalyvautų vaiko mama arba psichologas. Klaipėdos vaiko gerovės centras turi tapatų paslaugų paketą į kurį pasikreipus jie padėtų įgyvendinti tokią bendravimo vaikui su tėvu tvarką. Jie mano, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka šiuo atveju, kuri buvo nustatyta paskutinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Paaiškino, kad jie visada turi bendradarbiauti užtikrinant vaiko interesus, tačiau jų pačių specialistai neturi psichologo išsilavinimo, tačiau jie turi tokį paslaugų paketą, kurį užtikrina savivaldybė, galėtų papildomai su vaiko tėvo prašymu kreiptis į Klaipėdos vaiko gerovės centrą, kad užtikrinti psichologo bendravimą. Bendravimas vyktų jų centre nustatytomis valandomis, sudarant neutralią aplinką. Šiuo metu, kadangi buvo fiksuotas vaiko teisių pažeidimas, jie turi tyrimo išvadas ir jiems kelia abejonių tos išvados, todėl tų išvadų pagrindu jie mano, kad toks turėtų būti numatytas bendravimas tarp tėvo ir vaiko, koks yra nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Paaiškino, kad su darbuotojais bendravimo valandas galima koreguoti, nuo 16-18 val. laiką galėtų suderinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui V. R. ir atsakovei K. D. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. R.

Klaipėdos lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-19 išduota pažyma patvirtina, kad šalių dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-09-01 lanko jų darželį, už kurį kas mėnesį moka išlaikymo mokestį 76 Eur (priklausomai nuo lankytinų dienų skaičiaus).

Nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste 2021-09-28 raštu ieškovui į jo 2021-08-26 pranešimą dėl K. D. neleidimo jam bendrauti su nepilnamete dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), informavo jį, kad skyrius nenustatė vaiko teisių pažeidimo.

Nustatyta, kad ieškovas su UAB „(duomenys neskelbtini).“ sudarė paslaugų sutartį dėl kurjerio paslaugų teikimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2022-02-22 pranešimu informavo teismą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02424-22, kuriame nukentėjusiąja pripažinta mažametė M. R. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-01-20 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su motina (atsakove). Išklausius šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, šalys nelinkusios bendrauti tarpusavyje gražiai, o šalių bendravimo neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių nepilnametė dukra. Tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria vaikas gyvena ir nustatyta gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 straipsnis).

CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys nesutaria dėl geriausiai tiek jų, tiek vaiko interesus atitinkančios skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Ieškovas prašo nustatyti maksimalią jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tvirtina, kad toks vaiko bendravimas su tėvu atitiktų vaiko interesams. Šioms aplinkybėms pagrįsti teismo posėdžio metu pateikė argumentus, kad jis myli savo dukrą ir nori visokeriopai prisidėti prie jos auginimo, auklėjimo. Jis turi sąlygas dukrą pasiimti pas save į namus, turi galimybę ją slaugyti ligos atveju. Patvirtino, kad pagal atsakovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens tvirkinimas), kuriame jis yra specialusis liudytojas. Teigė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis ne kartą bandė bendrauti su dukra vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau atsakovė nesiekė su juo bendradarbiauti.

Teismas, vertindamas ieškovo prašomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su dukra, įvertina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, pateiktą žodžiu teismo posėdžio metu. Institucijos atstovė tvirtino, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų tai, kad bendraujant ieškovui su vaiku, kartu dalyvautų vaiko mama arba psichologas. Jie mano, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka šiuo atveju, kuri buvo nustatyta paskutinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, siekdamas išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę, buvo pavedęs teismo psichologei išklausyti nepilnamečio vaiko M. R. nuomonę, todėl nustatant tėvo su dukra bendravimo tvarką, vertintina ir teismo psichologės pateikta išvada išklausius vaiko nuomonę. Iš psichologės raštu pateiktos nuomonės matyti, kad apklausiant nepilnametę M. R., ji viso pokalbio metu drąsiai atsakinėjo į klausimus, daug šypsojosi, savo mamai piešė spalvingus piešinius (gėles), komentavo savo šeimos piešinį, buvo nusiteikusi bendradarbiauti ir pateikė savo nuomonę bylai aktualiais klausimais. Pokalbio pradžioje M. iš karto ėmė kalbėti apie tai, kaip tėtis „viską tranko“ ir kaip jai patinka būti „tik“ su mama. Tačiau vėliau mergaitė tarsi pameta mintį ir ima atvirai pasakoti, kaip jai patinka būti kartu su tėčiu ir pan. Vaikas iš abiejų savo tėvų jaučia meilę, šilumą bei rūpestį. Tiek būdama su tėčiu, tiek su mama M. jaučiasi saugi, kelis kartus pakartoja, kad nei vienas iš tėvų nėra jos kaip nors nuskriaudęs ir nei vienam iš tėvų nejaučia pykčio. M. patinka būti tėčio namuose, kartu su juo pramogauti, bendrauti telefonu.

Atsakovė nesutikimą su ieškovo pateikta bendravimo tvarka grindė ir tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kuriame ieškovui yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo statusas ikiteisminio tyrimo byloje nepasikeitė, jis yra specialusis liudytojas, jokios kardomosios priemonės jam nėra skirtos, o atsakovės pateiktas pareiškimas dėl neva jo padaryto nusikaltimo yra tik atsakovės siekis kliudyti jam matytis su vienintele dukra ir taip kerštauti dėl nepavykusių santykių. Teismas pažymi, kad šalių dukra M. yra dar mažo amžiaus, tačiau į psichologės pateiktus klausimus ji atsakinėjo noriai, išsakė savo nuomonę, todėl 2022 m. sausio 20 d. pateiktoje teismo psichologo išvadoje teismas nenustatė jokių užuominų apie galimą tėvo nederamą elgesį su dukra. Kita vertus, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02424-22, kuriame nukentėjusiąja pripažinta mažametė M. R. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-01-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, o ieškovui yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Be to, šalių dukra M. R. yra labai mažo amžiaus (bylos nagrinėjimo metu jai nėra suėję penkeri metai), todėl ji ne tik negali pasirūpinti pati savimi, bet yra natūraliai prisirišusi prie kartu su juo gyvenančios motinos, dėl ko ilgesnis atsiskyrimas nuo jos gali sukelti vaikui psichologinį diskomfortą ar net stresą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bendravimas su vaiku šiuo metu nėra pastovus ir nuolatinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku neatitiktų šalių vaiko M. R. interesų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje pažymėjo, kad šiuo metu labiausiai vaiko interesus atitiktų tai, kad bendraujant ieškovui su vaiku, kartu dalyvautų vaiko mama arba psichologas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

Teismo vertinimu, esant visoms pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, ir esant neginčijamajai vaiko teisei bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, kartu įvertinus ir psichologės pateiktą nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bei vertinant faktą, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02424-22, bei išklausius Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu labiausiai vaiko interesus atitiktų 2022 m. vasario 2 d. teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, su tam tikrais papildymais.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas iš dalies, nustatytina tokia V. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R., 2017 m. rugpjūčio 3 d., tvarka:

1) ieškovas bendrauja su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 16:00 val. iki 18:00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui.

2) ieškovas bendrauja su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių pirmadieniais ir penktadieniais, nuo 16:00 val. iki 18:00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui.

3) ieškovas V. R. turi teisę bendrauti su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mobilaus ar internetinio ryšio priemonėmis lyginių ir nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, ne ilgesnį nei 60 minučių laikotarpį, su vaizdu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą, dalyvaujant vaiko motinai K. D. Ieškovo bendravimo su mažamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18 val. Apie numatomą bendravimo su mažamete laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi pasikeitus esamai situacijai, tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina, patiems neradus sutarimo, turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Be to, pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas 50 proc., o tai reiškia, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas V. R. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1133,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 83,00 Eur žyminis mokestis ir 1050,00 Eur advokato padėjėjo / advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovui priteistinos 566,50 Eur (1133,00 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė K. D. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistinos 712,50 Eur (1425,00 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) ieškovas V. R. bendrauja su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 16:00 val. iki 18:00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui;

2) ieškovas V. R. bendrauja su dukra M. R. , gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių pirmadieniais ir penktadieniais, nuo 16:00 val. iki 18:00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui;

3) ieškovas V. R. turi teisę bendrauti su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mobilaus ar internetinio ryšio priemonėmis lyginių ir nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, ne ilgesnį nei 60 minučių laikotarpį, su vaizdu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą, dalyvaujant vaiko motinai K. D. Ieškovo bendravimo su mažamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18.00 val. Apie numatomą bendravimo su mažamete laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

Priteisti iš atsakovės K. D. 566,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. R.

Priteisti iš ieškovo V. R. 712,50 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei K. D.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. R., panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.