Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-571-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-23
Bylos Nr.: e2A-571-796/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06155-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: K. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-571-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06155-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.18.3; 2.3.1.2.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. ir atsakovės K. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei K. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra M. R. tvarką: 1) ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį ne anksčiau kaip 8 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antradienį ne vėliau kaip 20 val. vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; 2) ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau kaip 8 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20 val. vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; 3) ieškovas bendrauja su dukra nelyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos trečiadienį ne anksčiau kaip 8 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį ne vėliau kaip 20 val. vakare. Dukra pasiimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; 4) ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę; 5) atsakovė turi teisę praleisti su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atsakovės atostogų metu tėvo bendravimas su dukra nevyksta; 6) ieškovas bendrauja su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 17 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 12 val. dienos; nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. ne anksčiau kaip 12 val. dienos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. ne vėliau kaip 20 val. vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 7) ieškovas bendrauja su dukra per Naujųjų Metų šventę nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 18 valandą vakare ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau kaip 20 val. vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 8) ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos per jos gimtadienį (rugpjūčio 3 d.) ne anksčiau kaip 8 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. vakare; 9) ieškovas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos per Rugsėjo 1-osios šventę (1-osios mokslo metų dienos šventę) ne anksčiau kaip tos dienos 8 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. vakare; 10) ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) ne anksčiau kaip tos dienos 8 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 valandą vakare; 11) ieškovas negali pasiimti dukros, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.); 12) apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisę atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką; 13) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20 val., išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis; 14) ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra. Ieškinio pagrindas:

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys gyveno ir kartu augino dukrą iki (duomenys neskelbtini). Šalims nutraukus santykius, jos sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi 2020 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. E2SP-9781-991/2020. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama. Taikos sutartyje taip pat nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos, tačiau, siekdamos išvengti galimų nesutarimų, šalys susitarė, kad ieškovas apie ketinimą susitikti su dukra praneš atsakovei ne vėliau kaip prieš dieną. Teigia, kad iš pradžių atsakovė nedarė kliūčių matytis su dukra, tačiau šiuo metu, apie tris mėnesius iki ieškinio pateikimo, dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovė užblokavo ieškovo telefono numerį, bendravimo programėles, kliudo pasimatyti su dukra. Teigia, kad atsakovė nenurodė aiškios priežasties, kodėl jam neleidžiama matyti dukros ir su ja bendrauti. Pasak atsakovės, ieškovas dukrą per daug lepina, per daug duoda saldumynų, ji nepasitiki ieškovo galimybėmis rūpintis dukra. Teigia, kad atsakovės argumentai nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka neaiški, neatitinka vaiko interesų. Teigia, kad nekliudo ieškovui bendrauti su dukra. Pažymi, jog ieškovas su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 m. birželio mėn. Mano, kad vaiko bendravimo tvarkos nustatymas su skyriumi gyvenančiu ieškovu savaitgaliais nuo 8 val. ryto neatitiktų vaiko interesų. Dukra lanko darželį, todėl darbo dienomis vaikui tenka anksti keltis, taigi savaitgaliais turi būti sudarytos sąlygos vaikui rytais išsimiegoti. Teigia, kad ieškovas savaitgaliais galėtų bendrauti su dukra nuo 12 val. Jos manymu, ieškovas siekia nustatyti sau patogią bendravimo su vaiku tvarką, kuri ne tik neatitinka vaiko interesų, bet ir ieškovo faktiškai nebus vykdoma, nes iki šios ieškovas su dukra bendraudavo tik kas 2–3 savaites, kartais nebendraudavo net ilgesnį laiką. Pateiktu atsiliepimu prašo nustatyti tokią jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką:

4. 1) ieškovas bendrauja su dukra lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 2) ieškovas bendrauja su dukra nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 3) ieškovas bendrauja su dukra nelyginių savaičių sekmadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 4) ieškovas bendrauja su dukra nelyginių metų šv. Kūčių dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 5) ieškovas bendrauja su dukra lyginių metų šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 6) ieškovas bendrauja su dukra nelyginių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 7) ieškovas bendrauja su dukra lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 8) ieškovas turi teisę dalyvauti mažametės dukters gimtadienio šventėje; 9) ieškovas turi teisę dalyvauti dukters Rugsėjo 1-osios šventėje; 9) ieškovas bendrauja su dukra Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos / ugdymo įstaigos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.; 10) ieškovas neturi teisės pasiimti dukters, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.); 11) apie tikslų dukters paėmimo laiką ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 parą iki numatomo ieškovo bendravimo su dukra; 12) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra mobiliojo ar internetinio ryšio priemonėmis nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą. Ieškovo bendravimo su mažamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18 val. Apie numatomą bendravimo su dukra laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas; 13) dukros ligos metu bendravimas su ieškovu nevyksta atsakovei pateikus medicininius dokumentus, patvirtinančius jos ligą; 14) atsakovė turi teisę atostogauti su dukra nepertraukiamą 14 kalendorinių laikotarpį (arba atostogauti 2 kartus per metus nepertraukiamą 7 kalendorinių dienų laikotarpį). Šių atostogų metu atsakovė turi teisę išvykti su dukra į užsienį be ieškovo sutikimo. Apie numatomas atsakovės ir dukters atostogas, jų trukmę bei tikslią atostogų vietą atsakovė ieškovą informuoja prieš 1 kalendorinį mėnesį.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikė išvadą byloje, joje nurodė, kad skyrius susipažinęs su šalių siūlomomis bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tvarkomis mano, jog atsakovės atsiliepime išdėstyta bendravimo tvarka labiau atitinka šalių dukros poreikius bei interesus, tačiau galutinę savo poziciją jie pateiks po visų įrodymų ištyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad sutinka su psichologės išvada dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis (ieškovo ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktai) (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 28 d. garso įrašo 14.30–15.00 min.), taip pat ieškovo 2022 m. balandžio 12 d. apeliacinio skundo 2 punktas, kuriais šių tvarkos punktų atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra M. R. tvarką: 1) ieškovas bendrauja su dukra M. R. lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui; 2) ieškovas bendrauja su dukra M. R. nelyginių savaičių pirmadieniais ir penktadieniais nuo 16 val. iki 18 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui; 3) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra M. R. mobiliojo ar internetinio ryšio priemonėmis lyginių ir nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį ne ilgesnį nei 60 minučių laikotarpį su vaizdu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą, dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei). Ieškovo bendravimo su mažamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18 val. Apie numatomą bendravimo su mažamete laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 dieną, taip pat teismas priteisė iš atsakovės 566,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir priteisė iš ieškovo 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

7.1 Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas siekė bendravimo su dukra, ieškovas taip pat kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl atsakovės trukdymo bendrauti su vaiku. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąja pripažinta šalių dukra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, jog tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, šalys nelinkusios tinkamai bendrauti tarpusavyje, o šalių bendravimo neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių nepilnametė dukra.

7.2 Dėl siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos atitikties vaiko interesams pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šiuo atveju prašo nustatyti maksimalią bendravimo su dukra tvarką. Atsakovė neginčija, jog ieškovas turi teisę dalyvauti dukros auklėjime, tačiau nesutinka, jog dukra galėtų nakvoti pas tėvą, mano, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis. Pirmosios instancijos eismas įvertinęs aplinkybes, jog šalių dukra yra mažo amžiaus, tai, jog mažo amžiaus vaiko atskyrimas nuo mamos gali vaikui sukelti diskomfortą, tai, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur šalių dukra pripažinta nukentėjusiąja, konstatavo, jog šiuo atveju maksimalus siūlomas nustatyti ieškovo bendravimas su vaiku neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesų.

7.3 Dėl bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju įvertinus byloje pateiktą psichologės nuomonę, išklausius Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, atsižvelgiant ir į faktą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur nukentėjusiąja pripažinta šalių nepilnametė dukra, manytina, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka su papildymais. Pirmosios instancijos eismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl nusprendė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis (nutarties 6 punktas), nusprendė, jog ieškovas taip pat turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti mobiliojo ryšio priemonėmis su vaizdu, dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, nustatyti ieškovo ieškinyje nurodytą bendravimo su dukra M. R. tvarką, išskyrus bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktus, bendravimo tvarkoje numatyti ieškovo teisę slaugyti dukrą ligos atveju, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai neatsižvelgė į ieškovo padėtį ikiteisminiame tyrime, rėmėsi neįgaliotos vaiko teisių apsaugos specialistės išvada, kuri paremta byloje nesančiais įrodymais.

8.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo faktu, kuriame ieškovas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teismas šį faktą vertino kaip grėsmę dukrai. Su tokiu vertinimu nesutinka. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas inicijuotas atsakovės, siekiant neleisti bendrauti su dukra. Teigia, jog dukra buvo apklausta psichologų keletą kartų. Nė vienos apklausos metu dukra apie seksualinės prievartos, išnaudojimo, tvirkinimo epizodus nekalbėjo, apie tokius faktus duomenų byloje taip pat nėra.

8.3 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimą priima remdamasis išklausyta Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus išvada. Ieškovo teigimu, šiuo atveju galutinę išvadą pateikė skyriaus atstovė V. L., kurios įgaliojimo byloje nėra. Mano, kad nesant įgaliojimo teismas negalėjo bylos nagrinėti šiai specialistei dalyvaujant ir vertinti jos pateiktos išvados. Pažymi, jog minėta specialistė pateikė išvadą, kuri paremta byloje nesančiais įrodymais, o jų teismo posėdyje paskelbti negalėjo.

8.4 Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė teismo psichologės išvada. Teigia, jog teismo psichologė pritarė, jog vaiko interesus atitiktų ir vaiko nakvynė ieškovo gyvenamojoje vietoje, teismo psichologė taip pat neįžvelgė to, jog vaiko ir tėvo bendravimas bus orientuotas į smurtą. Pažymi, jog teismo psichologės išvadoje konstatuota, jog vaikas jaučiasi saugus su abiem tėvais.

8.5 Pirmosios instancijos teismas nustatydamas minimalią bendravimo su vaiku tvarką dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui nepaskyrė konkretaus asmens, nenustatė, kas turės apmokėti tokias paslaugas. Pažymi, jog vaiko teisių tarnybos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tarnyba tokių paslaugų neteikia, o ir be to, teismas neatsižvelgė į psichologės rekomendaciją nerengti susitikimų darbo dienomis.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1 Dėl ikiteisminio tyrimo reikšmės bendravimo tvarkos nustatymui nurodė, kad galutinį sprendimą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo priims baudžiamąją bylą nagrinėsiantis teismas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo baigtis gali būti įvairi, todėl, esant tokiai situacijai, ieškinio tenkinimas sukeltų pernelyg didelę riziką vaiko interesams.

9.2 Dėl teismo psichologo išvados vertinimo nurodo, kad teismas psichologės išvadą laikė patikima, sprendime šia išvada rėmėsi. Mano, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, teismas atsižvelgė ir į teismo psichologės išvadą ir nustatė intensyvesnę bendravimo tvarką.

9.3 Dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo nurodo, kad, teismui 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas su vaiku nebendravo. Teigia, jog vaiko teisių tarnybos specialistė paaiškino, jog vaiko ir tėvo bendravimas gali vykti Šeimos gerovės centre dalyvaujant psichologui. Pažymi, jog vaiko dalyvavimą bendraujant su ieškovu turi užtikrinti atsakovė, todėl ieškovo argumentai formalūs.

9.4 Dėl ieškovo bendravimo su mažamete dukra ligos atveju nurodo, kad negali būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kai vaikas verčiamas bendrauti, nepaisant vaiko fizinių ir sveikatos galimybių. Mano, jog ieškovo reikalavimas leisti bendrauti su vaiku ir ligos atveju prieštarauja vaiko interesams.

Šalies argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su mažamete dukra M. R. tvarką: 1) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis tėvas (ieškovas) bendrauja su dukra M. R. lyginių ir nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 12 val. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui; 2) nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra M. R. mobiliojo ar internetinio ryšio priemonėmis lyginių ir nelyginių savaičių sekmadienį ne ilgesnį nei 60 minučių laikotarpį su vaizdu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir laisvalaikio režimą, dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei). Ieškovo bendravimo su mažamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 18 val. Apie numatomą bendravimo su mažamete laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 dieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į tai, jog ši tvarka pažeidžia vaiko dienos rėžimą. Teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dukra lanko darželį, kuriame 15–16 val. numatytas miego rėžimas, 16–16.30 val. – vakarienė. Mano, kad tvarka turi būti pakeista, nes vaikas į susitikimą su tėvu vyks nepavakarieniavęs. Be to, atsakovė į Šeimos gerovės centro patalpas vyks viešuoju transportu, todėl po susitikimo su ieškovu ji su vaiku grįžtų namo tik 19 val., dėl to vaikas bus nepavalgęs. Pažymi, kad atsakovė dirba, todėl neturi galimybės užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimo 16–18 val., nes tuo metu atlieka darbo funkcijas.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2022 m. sausio 20 d. teismo psichologės išvadą, dėl ko, atsakovės vertinimu, ieškovo ir vaiko bendravimas turėtų apsiriboti palydėjimu į ugdymo įstaigą ar atsiėmimu, o ne tęstiniu bendravimu. Prašo nustatyti, kad vaikas su tėvu bendrauja šeštadieniais nuo 10 val. iki 12 val., dalyvaujant vaiko teisių tarnybos atstovui ar psichologui, taip pat prašo pakeisti tvarkos dalį dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė dvigubai intensyvesnę bendravimo su vaiku tvarką nei Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, tačiau priimamo sprendimo nemotyvavo, neaišku, kokie motyvai, įrodymai lėmė sprendimą nustatyti dvigubai intensyvesnę bendravimo tvarką.

10.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ieškinį pareiškė prieš išvykdamas vykti dirbti į užsienį, tai yra žinodamas, jog su dukra nebendraus. Teigia, kad, tik Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. vasario 2 d. priėmus nutartį dėl laikinos tvarkos, ieškovas kreipėsi į atsakovę su paklausimu, ar atsakovė pasirūpino psichologu, per kurį vyks bendravimas. Atsakovei nurodžius, kad ieškovo ir dukters bendravimu turi rūpintis pats ieškovas, jis nei į vaiko teisių specialistą, nei į psichologę nesikreipė. Pažymi, kad ieškovas su dukra nebendrauja, tiesioginio bendravimo nesiekia, todėl ieškinys pareikštas nesiekiant teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Nurodo, kad atsakovė nesudaro galimybių ieškovui pasimatyti su dukra, pasikalbėti elektroninio ryšio priemonėmis. Pažymi, kad dukra nuo 2022 m. sausio mėn. nelanko darželio, ieškovui nėra žinoma, kur dienos metu būna dukra.

11.2. Nurodo, kad sutinka su argumentu, jog teismas turi vadovautis teismo psichologės išvada, tačiau šiuo atveju išvada yra interpretuojama netinkamai, nevertinant viso konteksto. Pažymi, jog ieškovui nėra kliūčių darbo dienomis dukrą parvežti, jei bendravimo tvarka nebus pakeista.

11.3. Nurodo, kad atsakovė prašė sustabdyti bylą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas bylą nagrinėjo toliau, dėl to, ieškovo vertinimu, bylos esmė nebuvo atskleista.

11.4. Nurodo, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, o į užsienį buvo išvykęs tik vieną kartą užsidirbti lėšų. Taip pat pažymi, kad nutartis pagal apeliantės projektą negalėtų būti vykdoma, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, jog vaiko teisių specialistai (psichologai) dirba ir savaitgaliais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

15. Ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus: šalių vaiko lankomo Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lankomumo ataskaitos duomenis nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., nurodyta, jog vaikas nelankė darželio dėl pateisinamų ir nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. nepateisinamų priežasčių; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. raštą, kuriame nurodyta, jog tarnyba nesuteikia patalpų ir specialistų teismo nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti ir tokių paslaugų neteikia (Nr. DOK-20599); biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro 2022 m. gegužės 17 d. raštą, kuriame nurodyta, jog minėta įstaiga dirba darbo dienomis, o šeštadienis ir sekmadienis yra poilsio dienos, neturi patalpų susitikimams organizuoti, psichologas dėl darbo krūvio negali dalyvauti susitikimuose; 2022 m. gegužės 5 d. atsakovės atstovo kreipimąsi į biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centrą dėl informacijos suteikimo; 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. metaduomenų lenteles; susirašinėjimo su šalių vaiko lankomu lopšeliu-darželiu medžiagą; Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą, jog vaikas nelanko darželio nuo sausio 7 d. (Nr. DOK-7372).

16. Atsakovė pateikė šiuos įrodymus: (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog šalių vaikas lanko treniruotes du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais), 2022 m. balandžio mėnesio atsakovės darbo grafiką, šalių vaiko lankomo Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienotvarkės programą, kurioje nurodytas vaiko užimtumas nuo 7.30 val. iki 18 val. (Nr. DOK-16904).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, į tai, kad šalių pateiktų rašytinių įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat siekdamas bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, nusprendžia, jog yra pagrindas priimti šalių teikiamus rašytinius įrodymus ir juos vertinti nagrinėjant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

18. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. CPK 199 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas nurodyti konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, tai yra informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas gali išreikalauti ir pridėti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų.

19. Ieškovas 2022 m. birželio 9 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą (Nr. DOK-8470), juo prašo atidėti sprendimo priėmimą ir išreikalauti duomenis iš Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigą. Prašyme nurodo, kad 2022 m. birželio 8 d. sužinojo, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau minėtame tyrime ieškovas neturėjo jokio procesinio statuso, dėl to negavo prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo faktu remiasi abi šalys, o jo nutraukimas reikšmingas priimant sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos intensyvumo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į ieškovo pareikštų reikalavimų ribas, į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija nutaria ieškovo prašymo dėl teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėjimo ir įrodymų išreikalavimo netenkinti.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

21. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, tai yra kad ieškovui ir atsakovei 2017 m rugpjūčio 3 d. gimė dukra M. R.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9781-991/2020 patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis dėl šalių dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo vaiko auklėjimo procese. Šalys taikos sutarties 5 punktu susitarė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau, siekdamos išvengti galimų nesutarimų, šalys susitarė, kad ieškovas apie ketinimą susitikti su dukra įsipareigoja pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš dieną.

22. Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 19 d. pažyma patvirtina, kad šalių dukra lanko darželį, už kurį kas mėnesį mokamas išlaikymo mokestis – 76 Eur (priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus). Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog lopšelyje-darželyje vaikai yra priimami 7.30–8.30 val., vakarieniauja 16.00–16.30 val. Šalių dukra taip pat užsiima pomokykline veikla, tai yra antradieniais ir ketvirtadieniais lanko treniruotes. Vaikui nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo teikiama psichologinė pagalba. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2022 m. vasario 22 d. pateikė informaciją teismui, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąja pripažinta šalių dukra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį. Ieškovas 2022 m. birželio 9 d. pateikė informaciją teismui, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

23. Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalių pateikti susirašinėjimai (trumposios SMS žinutės) pagrindžia, jog šalys ne kartą siekė susitarimo dėl bendravimo su vaiku, susitikimų, taip pat ieškovas pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą, iš kurio matyti, jog ieškovas kreipėsi į tarnybą, informuodamas, jog atsakovė neleidžia susitikti su vaiku. Pažymėtina, jog minėtame rašte tarnyba nurodė, jog vaiko teisių pažeidimo nenustatyta.

Dėl ikiteisminio tyrimo vertinimo įrodinėjimo procese

24. Ieškovas nurodo, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatydamas minimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, netinkamai įvertino ieškovo padėtį ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo faktą vertino kaip galimą ieškovo kaltumą, todėl teismas suvaržė ieškovo teisę bendrauti su vaiku (ieškovo apeliacinio skundo 10–14 punktai). Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą dėl ikiteisminio tyrimo reikšmės nurodo, kad teismas ikiteisminio tyrimo faktą vertino tinkamai, mano, kad ieškovą pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje, esant patenkintam ieškiniui, neabejotinai nukentės vaiko interesai (atsakovės atsiliepimo 4–6 punktai).

25. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2022 m. vasario 22 d. pateikė informaciją pirmosios instancijos teismui, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąja pripažinta šalių dukra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį. Šalys neginčija faktinės aplinkybės, jog ieškovas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, įtarimai jam pareikšti nebuvo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2022 m. birželio 9 d. pateikė duomenis, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė.

26. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. psichologo išvadą raštu, taip pat išklausius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 20.00–26.00 min.), galima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, remdamasis pradėto ikiteisminio tyrimo faktu, nepagrįstai susiaurino ieškovo teisę bendrauti su vaiku, neįvertino, jog vien ikiteisminio tyrimo faktas, jo metu priimti nutarimai neturi prejudicinės galios, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, tai, jog šiuo atveju byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų spręsti, kad ieškovas netinkamai elgėsi ir (ar) elgiasi su šalių nepilnamečiu vaiku.

27. Priešingai – byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovas, tiek šalių nepilnametis vaikas siekia palaikyti tarpusavio ryšį, jų ryšys yra artimas ir stiprus, o šiuo atveju minimalus bendravimas neatitiktų vaiko norų ir interesų (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. psichologo rašytinės išvados 3, 5 ir 8 punktai), be to, kaip matyti, duomenų apie bet kokį galimą atsakovo netinkamą elgesį su vaiku nepateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, iš kurio 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto matyti, kad tarnyba tokių duomenų nėra nustačiusi (nutarties 23 punktas), todėl, teismo vertinimu (CPK 185 straipsnis), šiuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ikiteisminio tyrimo fakto reikšmingumą šioje byloje, apribojo tėvo ir vaiko bendravimą, neatsižvelgdamas į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, priimti nutarimai neturi prejudicinės galios, neįvertindamas aplinkybės, jog išvadą duodanti institucija byloje nereiškė poreikio riboti vaiko bendravimo su tėvu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Kita vertus, šiuo aspektu kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog ieškovui galbūt bus pareikšti įtarimai ateityje, bus pradėta baudžiamoji byla, kadangi šie atsakovės argumentai grindžiami spėjimais dėl ikiteisminio tyrimo, o vėliau dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultato) ateityje, kai pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (CPK 263 straipsnis), šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog, pagal ieškovo pateiktus duomenis, ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas turi specialiojo liudytojo statusą, yra nutrauktas.

Dėl Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir teismo psichologo išvados vertinimo

28. Ieškovas nurodo, kad teismas, vertindamas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, neatsižvelgė į tai, jog išvadą byloje 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje teikė neįgaliota atstovė, kuri taip pat nurodė, kad galutinė išvada galima tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo remtis neįgaliotos atstovės išvada. Teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo remtis teismo psichologės išvada, kuri yra išsami ir pagrįsta (apeliacinio skundo 15–19 punktai). Atsakovė su ieškovu nesutinka, teigia, kad šiuo atveju teismas neprivalo vadovautis tik psichologo pateikta rašytine išvada, o ir be to, priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi psichologės išvada ir nustatė intensyvesnę bendravimo su vaiku tvarką nei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta (atsiliepimo 7–8 punktai).

29. CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tai yra šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).

30. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, galima sutikti su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada buvo išklausyta esant procesiniams pažeidimams, tai yra nepateiktus institucijos pavedimo dėl atstovo dalyvavimo posėdyje (CPK 57 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, vertinama kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais (CPK 183 straipsnis), į tai, jog pateikta išvada iš esmės nėra priešinga kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams (CPK 185 straipsnis), į tai, jog minėtas procesinis pažeidimas neturėjo esminės įtakos materialiajam bylos rezultatui, nutaria, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą dėl procesinių pažeidimų formaliais motyvais. Kolegija taip pat pažymi, jog vėliau po apeliacinių skundų padavimo, institucijos atstovė V. L. pateikė į bylą įgaliojimą, tuo patvirtindama, kad turėjo teisę atstovauti instituciją teisme. Kita vertus, kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo argumentas, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje pateikta Klaipėdos apylinkės teismo psichologės 2021 m. sausio 28 d. išvada. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai (sprendimo 9 lapo 1–3 pastraipos, 10 lapo 1 pastraipa) įvertino pateiktą teismo psichologės rašytinę išvadą, minėtos rašytinės išvados pagrindu konstatavo, jog nenustatė užuominų apie galimą tėvo nederamą elgesį su dukra, todėl šiuo aspektu ieškovo argumentai dėl įrodymų vertinimo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą pažeidimo

31. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neaiškūs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė dvigubai intensyvesnę bendravimo tvarką nei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pateikta naujų įrodymų, tačiau teismas, esant tiems patiems įrodymams, tapačioms aplinkybėms, priėmė kitokį procesinį sprendimą (atsakovės apeliacinio skundo 20–26 punktai). Ieškovas nurodo, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nesudarė galimybių ieškovui bendrauti su vaiku (atsiliepimo 27 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

33. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, įvertinęs atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra laikinai nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, neišnagrinėjant šalių ginčo iš esmės, antra, kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog teismas sprendimą priėmė remdamasis tapačiomis aplinkybėmis, nepakitus byloje esančių duomenų sudėčiai, pažymėtina, jog po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo byloje 2022 m. vasario 28 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu buvo išklausyti šalių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

34. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiaurino ieškovo ir vaiko bendravimą, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į teismo psichologės išvadą, o sprendimą priėmė remdamasis ikiteisminio tyrimo faktu. Pažymi, kad teismo nustatytos tvarkos nėra įmanoma įgyvendinti, kadangi teismas, įpareigodamas bendrauti su vaiku dalyvaujant psichologui, nepaskyrė konkrečios vietos, nenurodė, koks psichologas turi dalyvauti ir kas už jo paslaugas turi sumokėti (ieškovo apeliacinio skundo 21 ir 22 punktai). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovės, šalių nepilnamečio vaiko užimtumą, į tai, kad nustatyta tvarka pažeidžia vaiko interesus, jo dienotvarkę. Prašo dėl mažo vaiko amžiaus bendravimą su tėvu nustatyti nuo 10 val. (apeliacinio skundo 10–18 punktai).

35. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

37. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimus apeliaciniu skundu, prašo nustatyti bendravimo tvarką taip, kaip nurodyta ieškinyje, išskyrus jos 1 ir 3 punktus, jų neįtraukiant (nutarties 1 punktas). Nurodo, kad sutinka su psichologės išvada dėl vaiko bendravimo su tėvu darbo dienomis (organizuojant susitikimus), todėl šių reikalavimų nepalaiko (nutarties 6 punktas). Kaip matyti, atsakovė apeliaciniu skundu taip pat išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo darbo dienomis tvarka pažeidžia vaiko dienos ritmą lopšelyje-darželyje, atsakovės galimybes dėl užimtumo įgyvendinti nustatytą tvarką.

38. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog darbo dienomis vaiko ir tėvo bendravimas susitikimuose yra apsunkintas dėl kasdienių vaiko poreikių, atsakovės užimtumo, į tai, jog ieškovas apeliaciniu skundu neprašo nustatyti bendravimo su vaiku galimybės darbo dienomis (nutarties 37 punktas), nutariama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi, įvertinus šalių apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pripažintina, kad šiuo atveju nustatyta tvarka neatitinka tiek abiejų šalių – tėvų valios dėl vaiko ir tėvo bendravimo darbo dienomis organizuojant susitikimus, tiek nepilnamečio vaiko interesų.

39. Antra, ieškovas, reikšdamas apeliacinį skundą, prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, į kurią būtų įtrauktos nakvynės, taip pat atostogų grafikas ir šventinės dienos. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, pažymi, jog šiuo aspektu turi būti išsamiau įvertinta teismo psichologės išvada, kurią, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai (ieškovo apeliacinio skundo 18 ir 19 punktai). Atsakovė nesutikdama su šiomis ieškovo reikalavimų dalimis nurodo, kad šiuo atveju dėl pradėto ikiteisminio tyrimo šalių dukra patyrė neigiamus išgyvenimus, pažymi, jog teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nepakankamai atsižvelgė į psichologės išvadas (atsiliepimo 14–17 punktas).

40. Vertinant šiuos apeliacinių skundų argumentus, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo fakto reikšmingumas šioje byloje įvertintas nutarties 24–27 punktuose, kaip nesudarantis pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą, nustatant minimalią bendravimo tvarką, be kita ko, pažymint, jog, ieškovo pateiktais duomenimis, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Kita vertus, sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog šiuo atveju teismas, nustatydamas ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo psichologės išvadą, prioritetinius vaiko interesus (nutarties 35 ir 36 punktai).

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, jog, siekiant išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę, Klaipėdos apylinkės teismo vyriausioji specialistė (teismo psichologė) išklausiusi nepilnametį vaiką pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad dukra siekia bendrauti su tėvu (išvados 3 punktas), ieškovą ir dukrą siekia stiprus emocinis ryšys (išvados 5 punktas), minimalus bendravimas neatitiktų vaiko interesų ir jo norų (išvados 8 punktas). Vertinant teismo psichologės pateiktą išvadą su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 183 straipsnis), esminių prieštaravimų nenustatyta, kaip matyti, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad duomenų apie vaiko teisių pažeidimą nenustatyta. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, galima sutikti su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju teismas susiaurindamas ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo faktu, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nuolatinis maksimalus vaiko ir tėvo bendravimas šiuo atveju pakenktų vaiko interesams. Kolegija taip pat pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo vyr. specialistė, psichologė, šalių dukters nuomonę išklausė jau tada kai apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo pranešta ikiteisminio tyrimo pareigūnams (teismo psichologės pokalbis su mergaite vyko 2022 m. sausio 18 d., o apie galimą vaiko teisių pažeidimą pranešta 2022 m. sausio 16 d.). Atsižvelgus į tai kas išdėstyta pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir tenkinti ieškovo reikalavimai dėl prašomo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku lyginėmis savaitėmis savaitgaliais (tvarkos 2 punktas), ieškovo ir atsakovės 30 dienų atostogų kalendoriniais metais (tvarkos 4 ir 5 punktai) ir bendravimo šventinėmis dienomis (tvarkos 6–11 punktai).

42. Pažymėtina, jog atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog šalių dukra lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kuriame organizuojamas vaiko užimtumas nuo 7.30 val. iki 16.00–16.30 val., kurio metu vaikai vakarieniauja, atsižvelgiant į šiuo atveju prioritetiniais laikytinus vaiko interesus, ieškovo prašomos nustatyti tvarkos 2, 8 punktai tikslintini, nustatant, jog ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos (po lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) numatytos vakarienės) ir (ar) kitos buvimo vietos ne anksčiau kaip 16.30 val., grąžinti vaiką 2, 8 punktuose nurodyta tvarka ne vėliau kaip 20 valandą. Taip pat, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, atsakovės argumentus (apeliacinio skundo 18 punktas), nustatytina, jog vaikas Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bendrauja nuo 10 val.

43. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, į tai, jog, remiantis tiek pateikta trumpųjų SMS žinučių medžiaga, tiek atsakovės apeliacinio skundo 27 ir 28 punktus, šalių elgesys siekiant užtikrinti vaiko interesus į visapusišką tėvo ir vaiko bendravimą nėra konstruktyvus ir abipusiškas, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimų dalies dėl šalių informavimo apie vaiko sveikatą, atostogas (jų laiką) (tvarkos 12–14 punktai) pareigos, nepakankamai atsižvelgė į vaiko interesus, nepašalino šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos aiškumo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, tenkinant ieškovo reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 12–14 punktų nustatymo.

44. Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti, jog vaiko ir tėvo bendravimas nuotoliniu būdu (ryšio priemonėmis) vyktu tik lyginių ir nelyginių savaičių savaitgaliais ne vėliau kaip iki 18 val., tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog tėvo ir vaiko susitikimai darbo dienomis nėra organizuojami (išskyrus galimas darbo dienas vaiko ir (ar) tėvo gimtadieniais), į tai, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nustatyti vaiko ir tėvo minimalią bendravimo tvarką, teismo vertinimu, riboti vaiko ir tėvo bendravimą darbo dienomis ryšio priemonėmis, nustatant tik galimą bendravimą savaitgaliais, tai neproporcingai apribotų vaiko teises bendrauti su tėvu pernelyg ilgą laikotarpį, pakenktų visapusiškai ir darniai vaiko raidai, todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai dėl šios bendravimo tvarkos dalies pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys vaiko interesams.

45. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo nustatyti, kad šalių nepilnametis vaikas su tėvu bendrautų tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai ar psichologui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju teismas nepaskyrė konkrečios vietos bendrauti, psichologo, nenustatė jo apmokėjimo tvarkos, kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokių paslaugų neteikia. Mano, kad tokia bendravimo tvarka, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, negali būti vykdoma (ieškovo apeliacinio skundo 21 ir 22 punktai).

46. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus Klaipėdos apylinkės teismo psichologės 2022 m. sausio 20 d. rašytinę išvadą, nenustatytas poreikis į vaiko bendravimo tvarką įtraukti psichologo dalyvavimą. Pažymėtina, jog teismo psichologė, atsakydama į pirmąjį klausimą dėl vaiko nakvynės pas tėvą, sutiko, jog toks bendravimas su tėvu atitiktų vaiko interesus, išvadoje iš esmės nepateiktas joks poreikis į tėvo ir vaiko bendravimą įtraukti tarpininką – psichologą, pažymėta rekomendacija tik ieškovui su specialistais aptarti emocinius sunkumus.

47. Kita vertus, sutiktina su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju psichologo įtraukimas į bendravimo tvarką ne tik nėra motyvuotas (nutarties 46 punktas), tačiau ir apsunkina jos įvykdymą. Pirmiausia, atsakovė, prašydama įtraukti Vaiko teisių tarnybos atstovus ir (ar) psichologą į vaiko ir tėvo bendravimą, nepateikė tokios tvarkos įgyvendinimo galimybių. Pažymėtina, jog 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog skyrius neturi specialistų, turinčių psichologo išsilavinimą ir galinčių suteikti šias paslaugas. Antra – minėtame posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, kad tokias paslaugas suteiktų savivaldybė, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė duomenų, jog savivaldybė gali suteikti tokias paslaugas. Trečia – biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2022 m. gegužės 17 d. rašte nurodė, jog centras neturi patalpų susitikimams organizuoti, psichologas negali dalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose, o ir be to, minėtame rašte nurodytas ir įstaigos darbo laikas, kur pažymėta, jog įstaiga šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba (poilsio dienos). Ketvirta – atsakovė, prašydama nustatyti bendravimo tvarkoje psichologo dalyvavimą, nesirūpina psichologo parinkimu ir dalyvavimu, kaip matyti iš atsakovės pateikto apeliacinio skundo 28 punkto, atsakovė nurodo ieškovui, kad dėl bendravimo su dukra turi rūpintis pats ieškovas, tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog bendravimo tvarka įtraukiant psichologo dalyvavimą yra ne tik nemotyvuota, tačiau sukuria ir šalių ginčus dėl psichologo parinkimo, todėl apeliacinio skundo reikalavai dėl psichologo įtraukimo netenkinami.

48. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo papildomai bendravimo tvarkoje nurodyti ieškovo teisę slaugyti dukrą jos ligos atveju.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Tais atvejais, kai užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga dėl vaiko ligos ar kitais atvejais, tėvai turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais ir pan.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų teisės auklėjant vaiką, jį prižiūrint, yra lygios (CK 3.115 straipsnis), į tai, kad pagal bendravimo tvarkos 4 punktą (nutarties 1 punktas) atsakovas turi teisę atostogauti su vaiku 30 dienų, į bendravimo tvarką papildomai įtrauktina ir sąlyga, leidžianti tėvui slaugyti dukrą jos ligos atveju bendravimo tvarkoje numatytu laikotarpiu, jos slaugą derinant su atsakove. Pažymėtina, jog šalys, tiek tėvas, tiek motina, turi dėti maksimalias pastangas užtikrinti ir vaiko sveikatos gerovę ligos atveju, o sprendimą dėl vaiko priežiūros abu tėvai turi priimti racionaliai, įvertinę vaiko sveikatos būklę, ligos pobūdį, užtikrindami visapusišką vaiko gerovę.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje ( CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nepakankamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų. Pažymėtina, jog nauji pateikti rašytiniai įrodymai, naujai paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme, kurios turi įtakos nustatant nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarką, taip pat byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą tenkinti šalių apeliacinių skundų reikalavimus iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

54. Ieškovas patyrė šias išlaidas: 83 Eur žyminis mokestis ir 1 050 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso – 1 133 Eur. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 425 Eur advokato pagalbos išlaidų.

55. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl išlaidas patyręs asmuo turi teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą.

56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo pareikštų reikalavimų apimtis, laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas 70 procentų, tai reiškia, kad ieškovui priklauso 70 procentų, o atsakovei 30 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovės priteistina 793,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir atsakovei iš ieškovo – 427,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

57. Atlikus užskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 365,60 Eur (793,10 Eur – 427,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – ieškovas sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų parengiant ir pateikiant apeliacinį skundą, 500 Eur advokato pagalbos išlaidų parengiant ir pateikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Iš viso – 1 288 Eur. Atsakovė sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų parengiant ir pateikiant apeliacinį skundą, 225 Eur advokato pagalbos išlaidų parengiant ir pateikiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Iš viso – 1 013 Eur.

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių apeliacinių skundų reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra pagrįsti iš dalies. Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, nutaria, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 80 procentų, tai reiškia, kad ieškovui priklauso 80 procentų, o atsakovei 20 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 030,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei iš ieškovo – 202,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

62. Atlikus užskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 827,80 Eur (1030,40 Eur – 202,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. R., (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) Ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos penktadienį ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste.

2) Ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę.

3) Atsakovė turi teisę praleisti su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu atsakovė gali be atskiro ieškovo sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę. Atsakovės atostogų metu tėvo bendravimas su dukra nevyksta.

4) Ieškovas bendrauja su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas lyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 17.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 12.00 valandą dienos; nelyginiais metais – pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. ne anksčiau kaip 12.00 valandą dienos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus.

5) Ieškovas bendrauja su dukra per Naujųjų Metų šventę nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 18.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus.

6) Ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos per jos gimtadienį (rugpjūčio 3 d.) ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare.

7) Ieškovas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos per Rugsėjo 1-osios šventę (pirmosios mokslo metų dienos šventę) ne anksčiau kaip tos dienos 8.00 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare.

8) Ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare.

9) Ieškovas negali pasiimti dukros, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.).

10) Apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisę atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką.

11) Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis.

12) Ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra.

13) Ieškovas turi teisę slaugyti dukrą jos ligos atveju šioje bendravimo tvarkoje numatytu laikotarpiu, slaugos poreikį, laiką derindamas su atsakove.

Priteisti iš atsakovės K. D. 365,60 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovui V. R..

Priteisti iš atsakovės K. D. 827,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui V. R..

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė