Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. M. (Z. M.) ir K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. M. ir K. M. patikslintą ieškinį atsakovams D. A. (D. A.), A. M. (A. M.), V. M. (V. M.), V. M. (V. M.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo ir dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė ir byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus. Ieškovai nenurodė, kokių paaiškinimų negalėjo nurodyti, kokių konkrečių klausimų negalėjo užduoti teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Be to, ieškovai savo argumentus išsamiai išdėstė pateiktuose procesiniuose dokumentuose (taip pat ir apeliaciniame skunde). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad ieškovai pateikto prašymo niekaip nepagrindė, daro išvadą, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Todėl apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsisakymo leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo.

24. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo.

25. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2022).

26. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2,6889 ha ploto, miško žemės plotas 0,4080 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės registre, 1,8356 ha, kitos žemės plotas 2,2809 ha nuosavybės teise priklauso: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir V. M. 68283101/120552350 dalys (atkreiptinas dėmesys, kad iki 2023 m. lapkričio 7 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Unitectus“ pardavė V. M. 83132606/723314100 dalis minėto žemės sklypo, sudarymo priklausė 12140/26889 dalys šio žemės sklypo (el. b. t. 3, b. l. 26-43)); V. M. 27976991/144662820 dalys; A. M. 1951/26900 dalys; D. A. 1909/26889 dalys; K. M. ir Z. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 600/26889 dalys; Z. M. 2000/26900 dalys (el. b. t. 1, b. l. 15-17; el. b. t. 2, b. l. 45-47).

28. Taip pat nustatyta, kad 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2788 UAB „A.R.T.V. Investicijos“ pardavė ieškovui Z. M. 2000/26900 dalis 2,6900 ha bendro ploto žemės sklypo, miško plotas: 2,0800 ha, žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.3. punkte nurodoma, kad ši sutartis kartu yra ir susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šalių susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią ieškovas naudosis 2 000 m² ploto dalimi minėto žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 14, linijomis ir skaičiais: (duomenys neskelbtini). Prie sutarties 5.3. punkto nurodoma pastaba apie specialiąsias naudojimo sąlygas – miško naudojimo apribojimai. Prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, pasirašytas ieškovo (el. b. t. 1, b. l. 178-183).

29. 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.R.T.V. Investicijos“ pardavė ieškovui Z. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. M. 600/26889 dalis 2,6889 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma, kad 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, taip pat parduodama žemės sklypui įregistruotos specialios naudojimo sąlygos (miško naudojimo apribojimai). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjas, įgyvendindamas nuosavybės teises į jam priklausančia dalį minėto žemės sklypo, bendrai su pardavėju naudosis (pardavėjas naudosis 1195/1795 dalimi; pirkėjas naudosis 600/1795 dalimi) 1 795 m² ploto dalimi minėto žemės sklypo, plane pažymėta Nr. 8, linijomis ir skaičiais: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 104-114).

30. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypui 2006 m. balandžio 26 d. UAB „Minorantė“ parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris buvo patvirtintas 2006 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis specialisto G. P. 2023 m. spalio 10 d. parengta konsultacine išvada, ieškovas Z. M. 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2 000 m² žemės sklypo plotą konkrečioje ginčo sklypo dalyje, kurios dalis (260 m²) pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, yra skirta bendro naudojimo keliui, todėl dalis, kuria asmeniškai gali naudotis ieškovas Z. M., sudaro 1 740 m². Ieškovai K. M. ir Z. M. 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo neidentifikuotą 600 m² žemės sklypo plotą konkrečioje ginčo sklypo dalyje (1 795 m²), kurios dalis (68 m²) pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, yra skirta bendro naudojimo keliui, todėl dalis, kuria galima naudotis asmeniškai, sudaro 1 727 m². Skaičiuojant proporcingai, ieškovų dalis, kuria realiai galima asmeniškai naudotis, sudaro 577 m² iš 1 727 m² ploto (el. b. t. 1, b. l. 141-177).

31. Įvertinus bylai pateiktus 2000 m. taksoraščio duomenis matyti, kad ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 31, į kurį patenka ir ieškovo žemės sklypas Nr. 14 (pagal 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo miško sklypas (medynų tūris 490 m³), o Nr. 32 – kirtavietė (el. b. t. 3, b. l. 70-73). Byloje esantys NTK ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo (Geoportalo) ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose yra užfiksuotas ginčo žemės sklypas atskirais laikotarpiais patvirtina, kad ginčo žemės sklypas nuo 1995 m. iki šiol (taip pat ir 2006 m. gegužės 2 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu) buvo ir yra apaugęs mišku (CK 4.262 straipsnis). Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tiek po ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2006 m. gegužės 2 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo didžioji dalis ginčo žemės sklypo buvo miškas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tiek vizualiai, tiek pagal esamus planus miško, išskyrus atsakovo V. M. tuo metu naudojamoje žemės sklypo dalyje, nebuvo, ar aplinkybė, jog didesnė žemės sklypo dalis yra miško žemė, atsirado tik 2010 m. Miškų ūkio tarnybai atlikus inventorizaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad VĮ Registrų centras 2025 m. kovo 7 d. rašte nurodė 2006 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priedo (žemės sklypo plano) neturintys (el. b. t. 3, b. l. 111) pati savaime nepatvirtina, jog ieškovui įsigyjant ginčo sklypo dalies miško jose nebuvo.

32. Papildomai pažymėtina, kad vien tai, jog 1995 m. buvo įvykdytas plynas medžių kirtimas ginčo žemės sklype ir jame miško nebuvo, nereiškia, kad iškirtus medžius buvo pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis iš miško žemės į kitas naudmenas.

33. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas numato, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

34. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno (Miškų įstatymo 2 straipsnio 25, 26 punktai).

35. Remiantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams, stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės projektams, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti ne miestų ir miestelių administracinėse ribose, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

36. Taigi atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad net ir įvykdžius plynąjį miško kirtimą, žemė, kurioje jis buvo įvykdytas, vis tiek išlieka miško žeme su visais jai taikomais reikalavimais ir ribojimais.

37. Teisėjų kolegija pastebti, kad apeliantai, nesutikdami su priimtu sprendimu ir apeliaciniame skunde teigdami, jog po Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimo įvyko esminiai naudojimosi ginčo sklypu tvarkos pasikeitimai, dėl ko ir buvo pareikštas ieškinys, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos jau buvo nurodę baigiamojoje kalboje ir jie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir pagrįstai atmesti. Papildomai pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų visumos pagrindu padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegija nenustatė, o ir apeliantai neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl esminių naudojimosi ginčo tvarkos pasikeitimų nebuvimo neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.

38. Be kitų argumentų apeliantai teigė, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas prieštarauja įstatymo reikalavimams, kadangi neatitinka bendrų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jame pavaizduotų iki atskirų žemės sklypo dalių nėra ir niekada nebuvo, jie nėra įregistruoti NTK. Miško žemėje apskritai negali būti projektuojami nauji keliai ar pravažiavimai. Esant tokiai situacijai šio bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio žemės sklypo iš viso nebegalima bendrasavininkams naudoti pagal anksčiau sudarytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį. Apeliantų įsitikinimu, ši aplinkybė turėjo pirmosios instancijos teismo būti įvertinta kaip esminis nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai tik abstrakčiai teigia, jog Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas prieštarauja įstatymams, apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės aktų ir jų nuostatų, kurioms Žemės sklypo naudojimosi tvarka prieštarauja. Byloje nėra duomenų, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas buvo ginčijamas, pakeistas, tikslintas ar panaikintas. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nuginčyta, yra galiojanti, turinti juridinę reikšmę, kadangi yra patvirtinta notaro ir registruota NTR (el. b. t. 1, b. l. 15-17; 178-183). Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

40. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra pasirašytas ieškovo Z. M., jis yra pridėtas prie 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai su ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra susipažinę, ji yra aiški. 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2. punkte numatyta, kad pirkėjas pareiškia, kad prieš sudarydamas šią sutartį turėjo galimybę supažinti ir susipažino su parduodamos žemės sklypo dalies teisiniu ir techniniu statuso, jo faktine būkle, susipažino su galiojančiu parduodamos žemės sklypo dalies planu, žemės sklypą charakterizuojančiais duomenimis, taip pat įvertino nustatytas specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir neturi jokių pretenzijų dėl parduodamas žemės sklypo dalies teisinio statuso ir jo faktinės būklės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad ieškovams įsigyjant nuosavybės teise konkrečias ginčo žemės sklypo dalis, buvo žinoma apie tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką ir tai, jog ieškovai įsigyja taip pat ir miško žemę, kadangi ši aplinkybė (specialios naudojimo sąlygos) yra tiesiogiai nurodyta minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse ir jų prieduose esančiame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Apeliantai šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde neneigė ir neginčijo.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir argumentus, daro išvadą, kad apeliantai neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės ar įvyko esminiai naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pasikeitimai, ar jog patvirtintas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, dėl ko egzistuotų pagrindas nukrypti nuo patvirtinto, nusistovėjusio ir ilgalaikio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ir leisti vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą be bendraturčių sutikimo pagal ieškovų parengtą projektą.

44. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse) nustatyta tvarka.

45. Ieškovų pateiktas UAB „Geodeta“ 2021 m. kovo 22 d. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas su pasiūlymu tvirtinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas NŽT tikrinti. Tikrinimo metu nustatyta, kad ne visi pertvarkomo ginčo žemės sklypo savininkai raštu pritarė šiam projektui, nustatyti kiti mažareikšmiai trūkumai. Patikrinimo išvada – tvirtinti žemės valdos projektą galimą su sąlyga: kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų rašytiniai pritarimai projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas arba pertvarkymas. Kaip nustatyta iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijamas į keturis žemės sklypus (1063-1 – 279 m² (paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 1063-2 – 1 051 m² (paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai); 1063-3 – 1 279 m² (paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 1063-4 – 24 280 m² (paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai)) (el. b. t. 1, b. l. 18-33).

49. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgus į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-916/2025).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylai pateikta specialisto G. P. 2023 m. spalio 10 d. konsultacine išvada, nusprendė, kad ieškovų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra išskirtinai naudingas tik ieškovams ir pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių teises ir interesus.

51. Kaip nustatyta iš specialisto G. P. 2023 m. spalio 10 d. parengtos konsultacinės išvados, specialistui buvo pateikta užduotis įvertinti ieškovų parengto ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą ir nustatyti, ar jis parengtas teisingai ir gali būti tvirtinamas, jeigu ne –nurodyti konkrečias priežastis. Konsultacinėje išvadoje padarytos šios pagrindinės išvados: 1) naujai formuojamas žemės sklypas 1063-2 beveik visa apimtimi (921 m² iš 1 051 m²) patenka į jokiais suvaržymais neapribotą ginčo sklypo plotą, nors ieškovui Z. M. pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą nuosavybės teise priklauso 422 m² suvaržymais neapriboto ploto (konsultacinės išvados 20, 23 psl., 16 pav.); 2) naujai formuojamas žemės sklypas 1063-2 neatitinka Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, nes naujai formuojamam žemės sklypui priskiriamas papildomas 596 m² plotas, iš kurio net 517 m² – jokiais suvaržymais neapribotas plotas iš ginčo sklypo dalies Nr. 11, kuria pagal naudojasi kiti ginčo sklypo bendraturčiai (konsultacinės išvados 21 psl., 17 pav.); 3) naujai formuojamo žemės sklypo 1063-3 ribos kerta ir 78 m² ploto apimtimi užima miško žemę (konsultacinės išvados 22 psl., 18 pav.); 4) naujai formuojamų žemės sklypų 1063-2 ir 1063-4 ribos / forma / konfigūracija yra itin netaisyklingų formų, artimų ne stačiakampiui, o netaisyklingam daugiakampiui, taip pat yra neracionalios, nepatogios naudoti (konsultacinės išvados 23 psl., 19 pav.) (el. b. t. 1, b. l. 141-177).

52. Pažymėtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme nepateikė specialisto išvadas paneigiančių duomenų ir šių išvadų apeliaciniame skunde iš esmės neneigė ir neginčijo, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti specialisto G. P. kompetencija, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, įvertinusi byloje esančius duomenis ir konsultacinės išvados turinį, padarytų išvadų nuoseklumą ir pagrįstumą pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia kitų ginčo žemės sklypo bendraturčių teises ir interesus, yra išskirtinai naudingas tik ieškovams, kadangi naujai formuojamas žemės sklypas 1063-2 priklausytų asmeniškai ieškovams, tuo tarpu kiti naujai formuojami žemės sklypai 1063-1, 1063-3 ir 1063-4 priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems bendraturčiams, taip pat ir ieškovams, tokiu būdu sudarant sąlygas ieškovams ne tik turėti atskirą žemės sklypą, tačiau būti bendrasavininkais ir likusiuose naujai formuojamuose žemės sklypuose ir lygiomis teisėmis dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus jų naudojimo ir valdymo klausimais; naujai formuojamam žemės sklypui 1063-2 priskiriamas papildomas 596 m² plotas, iš kurio net 517 m² jokiais suvaržymais neapribotas žemės sklypo plotas iš ginčo žemės sklypo dalies Nr. 11, kuria, pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, naudojasi kiti ginčo žemės sklypo bendrasavininkai; ieškovui Z. M. pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą nuosavybės teise priklauso 422 m² suvaržymais neapriboto ploto, tuo tarpu naujai formuojamas žemės sklypas 1063-2, kurio plotas yra 1 051 m², beveik visa apimtimi (921 m² iš 1 051 m²) patenka į jokiais suvaržymais neapribotą ginčo žemės sklypo plotą. Remiantis cituota kasacinio teismo praktika, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino ieškovų siūlomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

53. Be to, ieškovų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti tvirtinamas teismo taip pat ir dėl to, kad prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. SŽNSĮ 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miško žemėje draudžiama privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalį, privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Kaip nustatė specialistas G. P., naujai formuojamo žemės sklypo 1063-3 ribos kerta ir 78 m² ploto apimtimi užima miško žemę, tokiu būdu pažeidžiami SŽNSĮ 95 straipsnio 3 dalies ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimai.

54. Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad ieškovų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, atsižvelgus į pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, negali būti tvirtinamas, kadangi: pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus (šios nutarties 52 punktas); prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pagal kurias draudžiama skaidyti miško žemę (šios nutarties 53 punktas); nėra techniškai įgyvendinamas, kadangi naujai formuojamų žemės sklypų 1063-2 ir 1063-4 forma yra netaisyklinga, neracionali ir nepatogi naudoti; neatitinka nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principų, kadangi naujai formuojamam žemės sklypui 1063-2 priskiriamas papildomas plotas iš kitos ginčo žemės sklypo bendraturčiui pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą naudojamos žemės sklypo dalies; neatitinka ilgalaikio ir nusistovėjusio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, o aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ja nebesivadovauti, byloje nenustatyta. Taigi atidalijimo siekiantys ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl minėtų aplinkybių ieškovų prašomas sklypų pertvarkymo projektas išskirtinai naudingas tik ieškovams, ieškovai siekia sau priskirti ginčo žemės dalį, kurioje būtų galima vykdyti veiklą, statybas, ir apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

55. Nors apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, teigė, kad prašoma atidalyti žemės sklypo dalis (1063-2) yra priskiriama medynams ir joje gyvenamųjų namų statyba nėra leidžiama, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

56. Remiantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 2 straipsnio 21 punktu, želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų. Želdynų statiniai ir įrenginiai – atraminės sienelės, aikštelės, terasos, tvorelės, laiptai, pavėsinės, paviljonai, amfiteatrai, stoginės, lieptai, tiltai, šviestuvai, pergolės, stendai, skydai, nuorodos, meno kūriniai, kiti želdynų elementai, atitinkantys želdynų formavimo tikslus ir jų lankytojų poreikius (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 punktas).

57. Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas (Miškų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 punktai). Pagal SŽNSĮ 95 straipsnio 1 dalį, miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus, įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais, dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio, įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį, – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus statinius ir (ar) įrenginius.

58. Kaip nustatyta iš UAB „Geodeta“ sudarytos žemės sklypo schemos, parengtos pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2019 m. patvirtintą planą, naujai formuojamo žemės sklypo 1063-2 dalis patenka į bendro naudojimo erdvių, želdynų naudojimo tipą (želdynų žemę) (el. b. t. 2, b. l. 119). Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypo dalis 1063-2 yra priskiriama medynams.

59. Be to, sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad želdynams priskiriamoje žemėje yra galima tam tikrų nesudėtingų statinių statyba, priešingai nei miško žemėje (medynuose), kurioje statinių ir įrenginių statybą yra draudžiama. Taigi sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad bendrojo naudojimo ir želdynų teritorijose galioja griežtesni reikalavimai negu urbanizuojamose teritorijose, į kurias patenka žemės sklypo dalys Nr. 13 ir Nr. 15, priklausančios atsakovui V. M. pagal 2023 m. lapkričio 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (el. b. t. 1, b. l. 110-113; el. b. t. 2, b. l. 119; el. b. t. 3, b. l. 15-25), tačiau apribojimai yra ne tokie griežti, kaip miško žemei.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodomi argumentai, kad atsakovai V. M. ir V. M. patenka į išskirtinai į geresnę padėtį lyginant su kitais bendrasavininkais, kadangi jų naudojama žemės sklypo dalis yra skirta urbanizavimui ir 2006 m. gegužės 2 d. atsakovas V. M. įsigydamas žemės sklypo dalį, kuri natūraliai buvo apaugusi mišku, tikrai matė, ką perka nesuponuoja išvados, kad esant šioms aplinkybėms ieškovų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti patvirtintas. Kaip minėta šios nutarties 42 punkte, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra pasirašytas ieškovo Z. M., jis yra sudėtinė 2006 m. gegužės 2 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, ir šio plano turinys ieškovams yra žinomas ir suprantamas, ieškovai nei Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, nei pirkimo–pardavimo sutarčių neginčijo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas Z. M. paaiškino, kad kreipėsi į Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą rengusią UAB „Minorantė“ tam, kad galėtų pasitikslinti, kokioje vietoje gali išsirinkti žemės sklypą, kadangi turėjo pirmumo teisę ir buvo vienintelis pirmas žmogus, galėjęs išsirinkti bet kokią žemės sklypo dalį (net ir urbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra miško). Taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalyje Nr. 14, kurią įsigijo 2006 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodytas ir suprojektuotas vidinis kelias, tačiau, ieškovo įsitikinimu, miško teritorijoje keliai negali būti projektuojami, ir dėl to jis buvo ramus įsigydamas būtent šią žemės sklypo dalį, nors šalia buvo dvi žemės sklypo dalys urbanizuotoje teritorijoje, tačiau jas įsigyti ieškovui nebuvo jokio poreikio (2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. – 12 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas Z. M., taip pat ir ieškovė K. M., žinodami ir suprasdami Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano turinį, laisva valia priėmė sprendimą įsigyti būtent tas žemės sklypo dalis, kurios patenka į miško žemę, ir sudarydamas (sudarydami) pirkimo–pardavimo sutartis įsipareigojo laikytis naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri jam (jiems) tapo privaloma. Esant šioms aplinkybėms apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovai V. M. ir V. M. patenka į išskirtinai į geresnę padėtį lyginant su kitais bendrasavininkais.

61. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad būtent atsakovai pažeidžia ieškovų teises, kadangi trukdo tinkamai valdyti ieškovams priklausančią nuosavybę ir ja naudotis, daugelį metų žemės sklypų neprižiūri, jais nesirūpina, juose nevykdo jokios veiklos. Atsakovai galėtų teigti, kad yra pažeidžiamos jų teisės tik tuo atveju, jeigu žemės sklypų dalys jiems būtų reikalingos, jomis nuolat naudotųsi ir tvarkytų. Tai, kad atsakovai jiems priklausančias žemės sklypų dalis yra apleidę pagrindžia, jog atidalijus žemės sklypo dalį jokie jų teisėti interesai ar teisės nebus pažeidžiamos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų veiksmų ir neveikimo, rodančio, kad jiems šis žemės sklypas yra nereikalingas, jie juo nesirūpina ir nesinaudoja.

62. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas).

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikiama subjektyvi nuomonė dėl to, ar atsakovams yra reikalingos jiems priklausančios ginčo žemės sklypo dalys, ar nereikalingos, sau palankus aplinkybių vertinimas, abstrakčių teiginių, jog neva atsakovai trukdo tinkamai valdyti ieškovams priklausančią nuosavybę ir ja naudotis, nurodymas, nepateikiant konkrečių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų ar duomenų, nesudaro pagrindo patvirtinti ieškovų parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir riboti ar pažeisti kitų atsakovų teises. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

64. Be kitų argumentų apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, negavęs iš atsakovų jų bendro turto atidalijimo varianto, neturėjo teisės atmesti ieškinį, tokiu būdu suvaržydamas bendrasavininkų teisę į jų dalies atidalijimą. Teigė, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės atsakovams reikšti reikalavimą, kaip šiuo atveju, neatidalyti turto dalies ir atmesti ieškinį vien dėl to, kad atsakovai nenori, kad turto dalis būtų atsidalyta.

65. Kaip minėta, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, juose išdėstydamas tiek bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

66. Pažymėtina, kad nors atsakovai ir nepateikė savo siūlomo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo varianto, tačiau iš atsiliepimo į ieškinį turinio galima pagrįstai manyti, kad atsakovai savo nesutikimą su siūlomu ieškovų projektu įrodinėjo savo, kaip bendraturčių, interesų pažeidimu.

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų jam pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto poveikį su tokiu siūlymu nesutinkančių bendraturčių (šiuo atveju – atsakovų) interesais ir nustatęs, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo ir dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal ieškovų parengtą projektą be bendraturčių sutikimo nustačius, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą (naują) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, negavęs iš atsakovų jų bendro turto atidalijimo varianto ir ieškinį atmesdamas, suvaržė ieškovų teisę į jų dalies ginčo žemės sklype atidalijimą.

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovai, pareiškę reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal ieškovų parengtą projektą be bendraturčių sutikimo ir dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo neįrodė, kad jų parengtas žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projektas, nors ir patvirtintas NŽT nenustačius trūkumų, nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) teisių ir teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo

69. Apeliantų teigimu, atsakovų A. M., V. M. ir V. M. patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024 argumentavo, kad šiuos atsakovus vienija bendra pozicija, tie patys teismui teikiami procesiniai dokumentai, parengti juos bendrai atstovaujančio advokato ir kadangi išrašytos sąskaitos už tas pačias paslaugas trims skirtingiems atsakovams, už suteiktas paslaugas buvo sumokėta triguba suma. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovams priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą mažinti.

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. patyrė 3 695,34 Eur, V. M. – 3 649,97 Eur ir A. M. – 3 604,59 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkto kriterijus (bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, pastovų atsakovų advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, specialiųjų žinių reikalingumą) nusprendė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių todėl šias bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų.

71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pasirinkti, kokio dydžio reikalavimą pareikšti ir keliems atsakovams, yra ieškovo teisė. Ieškovas taip pat prisiima riziką, kad tuo atveju, jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo arba bus pripažinta pagrįsta ir įrodyta tik nedidelė reikalavimo dalis, jam teks atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024).

73. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

75. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog tas pats advokatas visų instancijų teismuose atstovavo abiem atsakovams, nors ir reikšminga sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, savaime negali būti vertinama kaip pagrindas abiejų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti kaip vienos šalies išlaidas ir jas padalijus per pusę priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

77. Iš atsakovų A. M., V. M. ir V. M. atstovo advokato J. Č. 2025 m. rugsėjo 23 d. pateiktos suteiktų teisinių paslaugų ir gautą apmokėjimą detalizuojančios pažymos nustatyta, kad, pavyzdžiui, už atsiliepimo į ieškinį parengimą kiekvienas iš atsakovų patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas. 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 959,5 Eur. Atsižvelgus į tai, vertinant tiek kiekvieno iš atsakovų atskirai, tiek ir jų visų kartu sudėjus patirtas išlaidas už atsilipimo į ieškinį parengimą, jos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (1 959,5 Eur x 2,5 = 4 898,75 Eur).

78. Taip pat, pavyzdžiui, už 2023 m. spalio 10 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų pateikimo parengimą kiekvienas iš atsakovų patyrė 226,88 Eur išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 000,1 Eur. Atsižvelgus į tai, vertinant tiek kiekvieno iš atsakovų atskirai, tiek ir jų visų kartu sudėjus patirtas išlaidas už prašymo dėl rašytinių įrodymų pateikimo parengimą, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (2 000,1 Eur x 0,4 = 800,04 Eur).

79. Už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą atsakovai V. M. ir V. M. patyrė po 136,13 Eur išlaidų, atsakovas A. M. – 90,75 Eur; už prašymą dėl liudytojo šaukimo atsakovai patyrė po 48,40 Eur išlaidų. 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 110,3 Eur. Atsakovų patirtos išlaidos už minėtas suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nurodytų maksimalių dydžių.

80. Taip pat nustatyta, kad už baigiamosios kalbos parengimą kiekvienas iš atsakovų patyrė po 303,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,7 Eur. Taigi atsakovų tiek kiekvieno atskirai, tiek visų bendrai patirtos išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (2 337,7 Eur x 0,4 = 935,08 Eur).

81. Tačiau nustatyta, kad už atstovavimą 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdyje atsakovai patyrė po 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; už atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje ir susijusias teisines paslaugas atsakovas V. M. patyrė 226,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovai A. M. ir V. M. – 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 50 min. iki 14 val. 4 min. (truko 14 min.), 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 57 min. iki 14 val. 21 min. (truko 24 min). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgusi į tai, kad minėti teismo posėdžiai truko trumpiau nei 30 min., be to, atsakovų atstovas nenurodė susijusioms teisinėms paslaugoms sugaišto laiko (Rekomendacijų 8.20 punktas), teisėjų kolegija nutaria, kad bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2023 m. spalio 18 d.., 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose ir susijusias teisines paslaugas atsakovams nėra atlyginamos.

82. Taip pat nustatyta, kad už atstovavimą 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje atsakovai patyrė po 97,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 48 min. iki 14 val. 29 min., t. y. daugiau negu 30 min. 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 110,3 Eur, taigi maksimalus galimas priteisti pagal Rekomendacijų 8.19 punktą dydis už vieną atstovavimo teisme valandą sudaro 211,03 Eur (2 110,3 Eur x 0,1). Nors kiekvieno atsakovo atskirai patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, tačiau visų atsakovų bendrai patirtos išlaidos už atstovavimą 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje sudaro 292,23 Eur, t. y. viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius.

83. Už atstovavimą 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdyje atsakovai patyrė po 290,4 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdis truko nuo 9 val. 49 min. iki 11 val. 22 min., t. y. 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 161 Eur, taigi maksimalus galimas priteisti pagal Rekomendacijų 8.19 punktą dydis už vieną atstovavimo teisme valandą sudaro 216,1 Eur (už 2 val. – 432,2 Eur). Nors kiekvieno atsakovo atskirai patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, tačiau visų atsakovų bendrai patirtos išlaidos už atstovavimą 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdyje sudaro 871,2 Eur, taigi viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius.

84. Už atstovavimą 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdyje atsakovai patyrė po 290,4 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 50 min. iki 16 val. 11 min., t. y. 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 196,4 Eur, taigi maksimalus galimas priteisti pagal Rekomendacijų 8.19 punktą dydis už vieną atstovavimo teisme valandą sudaro 219,64 Eur (už 2 val. – 439,28 Eur). Nors kiekvieno atsakovo atskirai patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, tačiau visų atsakovų bendrai patirtos išlaidos už atstovavimą 2024 m. spalio 9 d. posėdyje sudaro 871,2 Eur ir viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius.

88. Taip pat nustatyta, kad už informacijos gavimą iš VĮ Registrų centro ir pateikimą teismui kiekvienas iš atsakovų patyrė po 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus 0,01 taikomas koeficientas. 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 237,9 Eur, taigi maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų už šią paslaugą dydis – 22,38 Eur (2 237,9 Eur x 0,01). Šiuo atveju kiekvieno iš atsakovų atskirai patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius.

89. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantų argumentais, kad atsakovus A. M., V. M. ir V. M. vienija bendra pozicija, tie patys teismui teikiami procesiniai dokumentai, parengti juos bendrai atstovaujančio advokato, be to, šie atsakovai buvo atstovaujami to paties advokato ir vykusiuose teismo posėdžiuose, įvertinusi ir šios konkrečios bylos aplinkybes, nurodytas šios nutarties 82-88 punktuose, t. y., kad šių atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose ir už informacijos gavimą iš VĮ Registrų centro ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, mano, kad yra teisėta ir pagrįsta atsakovų A. M., V. M. ir V. M. bendrai patirtas bylinėjimosi išlaidas už šias suteiktas teisines paslaugas mažinti iki Rekomendacijose nurodytos didžiausios galimos priteistinos sumos.

90. Taigi atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje mažintinos iki 211,03 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 70,34 Eur (211,03 Eur / 3); atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdyje mažintinos iki 432,2 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 144,07 Eur (432,2 Eur / 3); atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdyje mažintinos iki 439,28 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 146,43 Eur (439,28 Eur / 3); atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje mažintinos iki 439,28 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 146,43 Eur; atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje mažintinos iki 447,85 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 149,28 Eur (447,85 Eur / 3); atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2025 m. birželio 12 d. teismo posėdyje atstovavimą mažintinos iki 233,59 Eur, kiekvienam iš atsakovų atskirai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 77,86 Eur (233,59 Eur / 3). Taip pat, atsakovų bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos už informacijos gavimą iš VĮ Registrų centro ir pateikimą teismui mažintinos iki 22,38 Eur, taigi kiekvienam iš atsakovų atskirai tenkanti dalis sudaro 7,46 Eur.

91. Papildomai pažymėtina, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vertintini kaip techninio pobūdžio dokumentai ir jų parengimas iš atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026). Atsižvelgus į tai, ieškovai neturi teisinio pagrindo atlyginti atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų už 2024 m. balandžio 17 d., 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. birželio 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

92. Teisėjų kolegijos vertinimu už kitų procesinių dokumentų parengimą, įvertinus jų turinį, apimtį, išsamumą yra pagrįstos, net ir susumavus kiekvieno iš atstovaujamų atsakovų asmeniškai patirtas išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

93. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

94. Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus ir į tai, kad nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas A. M. realiai apmokėjo 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bylai nėra pateiktas atsakovo ir advokato susitarimas dėl atstovavimo išlaidų pagal šias PVM sąskaitas faktūras apmokėjimo ateityje, atsakovui A. M. priteistinos tik jo realiai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

95. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovui V. M. priteistina 2 545 Eur (907,50 + 90,75 + 226,88 + 136,13 + 48,40 + 70,34 + 144,07 + 146,43 + 146,43 + 7,46 + 149,28 + 59,50 + 77,86 + 30,86 + 303,11) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba (CPK 98 straipsnis). Atsakovas V. M. taip pat patyrė 2 500 Eur išlaidų už specialisto G. P. suteiktas paslaugas (CPK 88 straipsnio 10 dalis). Taigi iš viso atsakovui V. M. priteistina 5 045 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

96. Atsakovei V. M. priteistina 2 545 Eur (907,50 + 90,75 + 226,88 + 136,13 + 48,40 + 70,34 + 144,07 + 146,43 + 146,43 + 7,46 + 149,28 + 59,50 + 77,86 + 30,86 + 303,11) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba (CPK 98 straipsnis). Atsakovui A. M. – 1 487,94 Eur (907,50 + 90,75 + 226,88 + 48,40 + 70,34 + 144,07) (CPK 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

97. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams V. M., A. M. ir V. M. pakeisti sumažinant iš ieškovų atsakovams V. M., A. M. ir V. M. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

98. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikytina, kad apeliacinis skundas yra atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

99. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

100. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

101. Atsakovas V. M. pateikė prašymą dėl 1 951,13 Eur (1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 136,13 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2026 m. balandžio 21 d. suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojančią pažymą, pasirašytą atstovo advokato J. Č. ir advokatų profesinės bendrijos „Petrulionis ir Čobotas“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Aišku“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovės A. S. elektroniniais parašais).

102. Kaip minėta, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vertintini kaip techninio pobūdžio dokumentai ir jų parengimas iš atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026). Atsižvelgus į tai, ieškovai neturi teisinio pagrindo atlyginti atsakovui V. M. jo patirtų 136,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.

103. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 numatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

104. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų Z. M. (Z. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 045 Eur (penkis tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus), atsakovui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 487,94 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 94 ct), atsakovei V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 545 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų Z. M. (Z. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.