- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-223-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00248-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. J., M. K.
- Atsakovas
- G. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-570-459/2018 pagal ieškovų ieškinį atsakovui G. Z. (G. Z.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. J. ir M. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo G. Z. 45 180,72 Eur skolą, 10 919 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovui siekiant parengti detalųjį planą ir pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – atsakovo žemės sklypas), paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją teritoriją ir šį sklypą padalyti į mažesnius sklypus 2006 m. vasario 28 d. buvo išduotos planavimo sąlygos. Pagal išduotas sąlygas detaliajam planui parengti, rengiant teritorijų planavimo dokumentą, buvo privaloma numatyti ir teritorijos aprūpinimo elektra, vandeniu bei nuotekų pašalinimo sprendinius. Tuo metu jau buvo rengiamas ieškovams priklausančių gretimai esančių žemės sklypų detalusis planas, kuriame taip pat numatytas teritorijos aprūpinimas elektra, geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimas. Ieškovų teigimu, atsakovas, siekdamas išvengti didelių išlaidų teritorijos aprūpinimui inžineriniais įrenginiais, 2007 metų pabaigoje kreipėsi į ieškovus dėl veiksmų šioje srityje derinimo.
3. 2007 m. gruodžio 14 d. tarp bylos šalių ir M. V., R. V., L. S. ir S. I. bei Z. I. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – ir Sutartis). Remiantis minėta Sutartimi, atsakovo parengto detaliojo plano projekte buvo numatytas elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas prie (iš) gretimuose, ieškovams priklausančiuose, sklypuose suplanuotų įrengti inžinerinių tinklų.
4. Atsakovo rengtame detaliajame plane taip pat buvo numatyta, kad antrame etape vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai bus prijungiami prie centralizuotų tinklų, analogiškai kaip ir ieškovų parengtame detaliajame plane. Pagal abu detaliuosius planus nuotekų valymo įrenginiai ir gręžinys buvo numatyti tik laikinam naudojimui, iki į Jakų kaimą bus atvestos centralizuotos inžinerinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos.
5. Pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovai įsipareigojo suteikti atsakovui ir tretiesiems asmenims teisę naudotis ieškovų komunikacijomis, atvestomis iki tretiesiems asmenims (S. I. ir Z. I.) priklausančio žemės sklypo ribos, ir prijungti jas prie ieškovams nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktūros; suteikti teisę atsakovui atsivesti elektros energijos liniją į Sutartyje nustatytą skaičių jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; suteikti atsakovui teisę naudotis priešgaisriniu vandens telkiniu. Sutarties įvykdymo terminas komunikacijų įrengimui ir jų prijungimui numatytas nebuvo.
6. Remiantis Sutarties 3.1.2 p. nuostatomis, atsakovas įsipareigojo padengti komunikacijų įvedimo išlaidų dalį, sudarančią 92 678,41 Eur (320 000 Lt). Avansą 18 535,68 Eur (64 000 Lt) sumai atsakovas įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo Sutarties pasirašymo, o likusią 74 142,72 Eur (256 000 Lt) dalį įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas avansą, t. y. 18 535,68 Eur (64 000 Lt), sumokėjo.
Šalies argumentai
7. Ieškovai teigia, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jie įvykdė tinkamai ir tai patvirtina jų pateiktos sutartys bei susitarimai dėl komunikacijų tiesimo. Ieškovai taip pat pažymi, kad nemažą dalį komunikacijų projektavimo bei įvedimo darbų atliko savo jėgomis bei darbu.
8. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. buvo suderintas atsakovo parengtas jo žemės sklypo detalusis planas, kurio sudedamąja dalimi buvo ir Jungtinės veiklos sutartis. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino atsakovo parengtą detalųjį planą. Atsakovo žemės sklypas buvo padalytas į dalis, išskiriant sklypą inžinerinei infrastruktūrai, kadangi atsakovo sklype taip pat privalėjo būti nutiesti inžineriniai tinklai (šie tinklai nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas).
Šalies argumentai
9. Ieškovų teigimu, Jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti pritrūko lėšų, todėl 2009 m. birželio 19 d. Susitarimu Jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista padidinant atsakovo mokėtiną avanso sumą 28 962 Eur (100 000 Lt) (iki 164 000 Lt) bei nustatant, kad likusi suma mokama ne per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo, bet iki konkrečios kalendorinės datos – 2012 m. birželio 19 d. Bendra atsakovo pagal Sutartį mokėtina suma nepakito, tik likusi mokėtina suma sumažėjo iki 48 180,72 Eur (156 000 Lt). Susitarimo pagrindu atsakovas ieškovams A. J. ir M. K. sumokėjo 28 962 Eur (100 000 Lt), t. y. likusią avanso dalį.
10. 2010 metais visos Sutarties šalys gavo iš įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlymus inžinerinius tinklus jungti prie centralizuotų tinklų.
11. 2010 m. gegužės 19 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovų buvo sudaryta sutartis Nr. VMOO 249 dėl šalių santykių statant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus / atšakas. Jos pagrindu atsirado galimybė operatyviau įgyvendinti Jungtinės veiklos sutarties tikslus ir nutiestus inžinerinius tinklus pradėti eksploatuoti juos prijungiant prie centralizuotų tinklų.
12. 2010 m. gegužės 21 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovo buvo sudaryta analogiška sutartis Nr. VM00251 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos.
13. Atsakovas 2010 m. spalio 20 d. su įmone UAB „Fortūnatas“ sudarė projektavimo ir darbų pagal projektą įrengimo sutartį Nr. 6-017/2010, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti vandentiekio sistemos projektavimo ir įrengimo darbus pačiame atsakovo sklype. Ieškovai pažymi, kad ši atšaka nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas.
14. Ieškovų ir atsakovo rengtuose detaliuosiuose planuose buvo numatyta pareiga nuotekų valymo įrenginius ir gręžinį įrengti tik laikinam naudojimui, o į (duomenys neskelbtini) kaimą atvedus centralizuotas sistemas, jungtis prie jų, todėl tiek ieškovai, tiek ir atsakovas savo įsipareigojimus vykdė.
15. Ieškovai pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovų sklypuose vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti statyti dar 2008 m., o baigti 2014 m., nutiesta 1014,09 m vandentiekio tinklų bei 1072,15 m nuotekų tinklų. Inžineriniai tinklai yra būtent tokie, kokius ir įsipareigojo nutiesti ieškovai. Komunikacijos įregistruotos viešame registre tik 2016 m. spalio 30 d., kadangi vienas iš sklypų savininkų ilgą laiką atsisakė tikslinti savo sklypo kadastrinius duomenis.
Šalies argumentai
16. Ieškovai nurodo, kad nepaisant to, kad jie pagal sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, atsakovas atsisakė mokėti likusią Jungtinės veiklos sutarties kainos dalį ir nusprendęs nelaukti, kol ieškovų pastatytos komunikacijos bus prijungtos prie centralizuotų sistemų, prisijungė prie centralizuotų sistemų iš kitos pusės (ne nuo I. priklausančio žemės sklypo pusės). Ieškovų įrengtos komunikacijos buvo sėkmingai užbaigtos, taip pat prijungtos prie centralizuotų sistemų ir, remiantis teisės aktais, perduotos valdyti AB „Klaipėdos vanduo“.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl jau sumokėtų pinigų grąžinimo, teigdamas, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį nieko negavo. Tačiau 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-327-642/2016 teismas ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1083-459/2016 apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ar juos vykdė netinkamai. Jungtinės veiklos sutarties tikslas jau yra pasiektas ir tam, kad būtų konstatuotas tinkamas sutarties įvykdymas, neturi reikšmės tai, ar atsakovas sutarties įvykdymo metu vis dar turėjo suinteresuotumą sutarties rezultatais. Atsakovo kasacinis skundas priimtas nebuvo, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
18. Ieškovų teigimu, kadangi visos nurodytos komunikacijos yra įrengtos ir jau įregistruotos viešame registre, o atsakovas dar nėra įvykdęs pareigos sumokėti likusią Susitarimu numatytą 45 180,72 Eur (156 000 Lt) kainos dalį, ieškovai pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų nurodyto dydžio įsiskolinimą pagal Sutartį.
19. Atsakovas G. Z. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad per kelerius metus po Jungtinės veiklos sutarties sudarymo komunikacijos įrengtos nebuvo, taip pat nebuvo įrengtas priešgaisrinis vandens telkinys. Kai paaiškėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) kaime buvo planuojama įrengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, tiek ieškovai, tiek atsakovas sudarė atskiras sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nebuvo įvykdę savo įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį, poreikio toliau tęsti Jungtinės veiklos sutartį nebeliko.
Atsiliepimas
20. Atsakovas mano, kad jis nepagrįstai sumokėjo ieškovams 47 497,68 Eur (164 000 Lt), nes įsipareigojimų pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį jie neįvykdė, todėl reikalauti sumokėti papildomai 45 180,72 Eur nėra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad ieškovai siekia nesąžiningai praturtėti, nes reikalauja iš atsakovo pinigų už darbus, kuriuos padarė kiti asmenys, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“.
21. Atsakovas mano, kad ieškovų teiginys, jog Jungtinės veiklos sutartis yra įvykdyta prisijungus prie centralizuotų vandentiekio tinklų, yra neteisingas. Sutartis buvo sudaryta būtent dėl komunikacijų įrengimo, t. y. valymo ir vandens vietinių stočių, ir ji neapėmė prisijungimo prie centralizuotų tinklų. Atsakovo manymu, pagal ieškovų pateiktus dokumentus jų išlaidos vykdant Sutartį sudaro tik 35 414,99 Eur (122 280,87 Lt) ir kitų įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas vykdant Sutartį ieškovai nepateikė. Atsakovo teigimu, negalima be jokios priežasties paprašyti likusios sumos pagal Jungtinės veiklos Sutartį mokėjimo ieškovams neįrodžius, kad prašomus pinigus, kurių nesumokėjo atsakovas, jie išleido Jungtinės veiklos sutarties tikslui pasiekti.
22. Atsakovas pažymi, kad patvirtinant Jungtinės veiklos sutarties įvykdymą, pagal Sutarties 3.3 p., turėjo būti surašytas priėmimo–perdavimo aktas, tačiau tokio akto nėra iki šios dienos. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad ieškovai neįvykdė Sutarties sąlygų ir neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytų sumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
23. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
24. Teismas pažymėjo, kad dėl Sutarties partnerių nesutarimų ginčas jau buvo spręstas Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal atsakovo pareikštą ieškinį dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (avanso) grąžinimo (civilinė byla Nr. e2-327-642/2016). Įvertinęs jau išnagrinėtos bylos ir šios bylos ginčo dalyką, teismas padarė išvadą, jog išnagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažinti turinčiomis prejudicinę reikšmę šiam ginčui spręsti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl G. Z. reikalavimo nutraukti Sutartį, buvo tirtos aplinkybės, susijusios su Sutarties sudarymu ir vykdymu, vertinta, ar yra pagrindas sutartį nutraukti bei priteisti iš A. J. ir M. K. jiems G. Z. sumokėtą avansą. Taigi, teismas nurodytoje byloje spręsdamas šalių ginčą Sutartį vertino ir dėl jos pasisakė tik ta apimtimi kiek tai susiję su G. Z. pareikštu reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą. Tuo tarpu šioje byloje turi būti vertinama, ar Sutartis yra įvykdyta ir ar ieškovai pagrindė jos vykdymui atsakovo skirtų lėšų panaudojimą.
25. Netenkindamas ieškinio reikalavimų teismas nusprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovai visiškai įvykdė įsipareigojimus, dėl kurių ir buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, ir tam tikslui išleido partnerių įneštas lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Apeliaciniu skundu ieškovai M. K. ir A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ir vadovautis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1083-459/2016 nustatytais faktais ir aplinkybėmis kaip turinčiomis prejudicinę galią ir dėl to priėmė priešingas ir nepagrįstas išvadas dėl šalis siejančios Sutarties vykdymo. Ginčijamas išvadas dėl Sutarties neįvykdymo padarė teisėja, dalyvavusi ankstesnės bylos nagrinėjime, kas kelia abejones dėl priimtų išvadų šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
27.2. Netenkindamas ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovas savo lėšomis prisijungė prie centralizuotų tinklų, t. y. vertino tai kaip atsakovo papildomas išlaidas, kurias turėjo padengti pagal Jungtinės veiklos sutartį, nors kaip buvo akcentuota ieškiniu, komunikacijų vedimas atsakovo sklype nepateko į Jungtinės veiklos sutartimi numatytų darbų apimtis.
Atsiliepimas
28. Atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Apeliantai nepagrįstai savo reikalavimus grindžia ankstesnėje Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, kadangi, kaip pripažino ir teismas, skiriasi nagrinėjamos ir nurodytos bylos ieškinio pagrindas ir įrodinėtinos aplinkybės. Šioje byloje ieškovai turėjo įrodyti, kad yra pasiekti Jungtinės veiklos tikslai ir tam yra panaudotos visos pagal sutartį mokėtinos sumos, to neįrodžius ieškinio reikalavimai pagrįstai netenkinti.
Šalies argumentai
29.2. Ieškovai nepagrįstai teigia įvykdę visus darbus pagal Jungtinės veiklos sutartį, nes atsakovas savo lėšomis ir pastangomis užtikrino elektros energijos, vandentiekio bei nuotekų tinklų įvedimą į savo žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018 35 punktą). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018, 33 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vadovautis ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiami nesutarimai tarp tų pačių bylos šalių ir kilę iš tos pačios sutarties, priimtomis išvadomis dėl ginčo sutartinių santykių vykdymo. Apeliantai taip pat kelia klausimą, kokios aplinkybės lėmė tai, kad nagrinėjamoje byloje teisėja, dalyvavusi ankstesnės civilinės bylos nagrinėjime, priėmė kardinaliai priešingas išvadas dėl Sutarties įvykdymo.
33. Remiantis skundo argumentais ir įstatymu apeliacinės instancijos teismui įtvirtinta pareiga ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl sprendimo galiojimo šiuo pagrindu.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
34. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Nurodyto straipsnio pirma dalis nustato bendrą taisyklę, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tik konstatavus abi įstatyme įtvirtintas sąlygas, t. y. proceso teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendus bylą, apeliacinės instancijos teismas gali pripažinti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl juos dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas.
35. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Esant bet kuriam iš 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).
36. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta yra tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą priėmė ir pasirašė teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, teisėjas nagrinėjo bylą esant ?PK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeidė CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
37. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas, nešališkas ir teisėtos sudėties teismas. Teisė į nešališką teismą yra tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ginama žmogaus teisė (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
38. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).
39. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
40. Pasisakydamas dėl draudimo teisėjui dalyvauti skirtinguose bylos nagrinėjimo procesuose, EŽTT paprastai įžvelgia nesuderinamumą su Konvencijos reikalavimais tais atvejais, kai tas pats teisėjas vėlesniame proceso etape turi spręsti, ar padarė klaidų, aiškindamas ar taikydamas teisę ankstesniuose savo sprendimuose, t. y. iš esmės prašoma nuspręsti dėl savo gebėjimo taikyti teisę (žr. EŽTT 2004 m. liepos 29 d. sprendimą byloje San L. B. Club prieš Maltą, peticijos Nr. 77562/01). Tačiau vertindamas, ar to paties teisėjo dalyvavimas skirtinguose bylos procesuose atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėjo nešališkumo reikalavimus, EŽTT yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, t. y. būtina nuspręsti, ar esminių klausimų, nustatytų skirtinguose bylos etapuose, ryšys toks artimas, kad galėtų sukelti abejonę dėl teisėjo nešališkumo (žr. 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Tozicska prieš Lenkiją, peticijos Nr. 29995/08).
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CPK 71 straipsnio taikymo klausimu išaiškinta, kad į CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų sąrašą patenka ir atvejai, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016 37 punktą).
42. Šiuo atveju nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. tarp bylos šalių ir M. V., R. V., L. S. ir S. I. bei Z. I. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurios nuostatas M. K. ir A. J. įsipareigojo suteikti partneriams teisę naudotis komunikacijomis, o partneriai savo ruožtu įsipareigojo sumokėti jiems tenkančias komunikacijų tiesimo išlaidas. G. Z. (vienas iš Jungtinės veiklos sutarties dalyvių) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį ir grąžinti jam pinigus, sumokėtus vykdant sutartinius įsipareigojimus, kadangi G. Z. teigimu, jokie Jungtinės veiklos sutartimi numatyti komunikacijų tiesimo darbai nėra atliekami. Klaipėdos miesto apylinkės teismas G. Z. ieškinį tenkino iš dalies, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1083-459/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atmesdama G. Z. skundą, kuriuo buvo reiškiamas nesutikimas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinio reikalavimai buvo netenkinti, įvertino bylos šalių pateiktus įrodymus dėl šalis siejusios Jungtinės sutarties vykdymo, ir remiantis jų visuma pripažino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Jungtinės veiklos sutarties tikslas iš esmės jau yra pasiektas ir tam, kad būtų konstatuotas tinkamas sutarties įvykdymas, neturi reikšmės tai, ar ieškovas sutarties įvykdymo metu vis dar turi suinteresuotumą sutarties rezultatais.
43. M. K. ir A. J., remdamiesi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1083-459/2016, konstatuotomis aplinkybėmis (kuriomis pripažintas tinkamas Sutarties įvykdymas) ir bylos šalis siejančios Sutarties nuostatomis, nustatančiomis Jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigą mokėti jiems tenkančią dalį komunikacijų tiesimo išlaidų, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami priteisti iš G. Z. 56 099,72 Eur skolą. Civilinę bylą Nr. 2-570-459/2018 pagal ieškinį dėl skolos priteisimo išnagrinėjo teisėja Raimonda Andrulienė, kuri, kaip apeliaciniame skunde pažymi M. K. ir A. J., buvo Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-1083-459/2016 išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose bylose nagrinėtų klausimų ryšys yra itin artimas – bylose ieškovų ir atsakovų procesiniu teisiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, ieškinio reikalavimai kildinami iš 2007 m. gruodžio 14 d. Jungtinės veiklos sutarties ir pagrindinis bylose keliamas klausimas ‑ ar A. J. ir M. K. tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtas pareigas ir, ar G. Z. kyla pareiga mokėti pagal Sutartį. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje buvo vertinama, ar Sutartis yra įvykdyta ir, ar ieškovai pagrindė jos vykdymui atsakovo skirtų lėšų panaudojimą, o Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1083-459/2016 Sutarties įvykdymo klausimas buvo vertinamas tik ta apimtimi kiek tai susiję su G. Z. pareikštu reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą, tačiau tik skirtingas įrodinėjimo naštos paskirstymas, priklausomai nuo bylos šalių skirtingos procesinės padėties bylose ir jų pozicijos dėl ginčo Sutarties įvykdymo, nekeičia fakto, jog abiejose bylose nagrinėtinos aplinkybės sutapo. Tiek Klaipėdos apylinkės teisme, tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtose bylose įrodinėjimo dalykas, nors ir ne visa apimtimi, tačiau sutapo.
45. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad paties teismo vertinimas dėl to, ar anksčiau nagrinėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicijos galią nagrinėjamoje byloje, nėra lemiantis sprendžiant dėl CPK 71 straipsnyje įtvirtinto draudimo, kadangi nurodytas draudimas priskirtinas objektyviojo nešališkumo vertinimo kategorijai ir sudaro nusišalinimo (nušalinimo) pagrindą, nepriklausomai nuo subjektyvaus teismo vertinimo dėl CPK 71 straipsnyje nurodytų draudimų egzistavimo.
46. Teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
47. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus ir teismo nešališkumo kriterijus, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Šiuo atveju laikytina, kad teisėja R. A., būdama apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio glaudžiai susijusią ir paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis bylą, teisėjų kolegijos nare (pirmininke ir pranešėja) jau yra pateikusi teisinį vertinimą dėl šalių ginčo (t. y. sprendė, ar Jungtinės veiklos sutartis laikytina įvykdyta ir ar Sutarties dalyviams kyla pareiga mokėti pagal ją), juo iš esmės grindžiami A. J. ir M. K. ieškinio reikalavimai bei apeliacinio skundo argumentai, todėl, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje teismas priėmė priešingas išvadas dėl Sutarties įvykdymo nei ankstesnėje byloje, aptarta situacija objektyviuoju nešališkumo aspektu leidžia manyti, kad tos pačios teisėjos vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukelti abejones dėl teisėjos nešališkumo.
48. Paprastai organizacinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama, kad susijusias bylas nagrinėtų ne tas pats teisėjas, taip užtikrinant CPK 71 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, bylą nagrinėjantis teisėjas privalo jas pašalinti, nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto buvo pažeista apeliantų teisė į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis).
49. Vadovaudamasi tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus CPK imperatyviųjų normų pažeidimą, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio
51. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Išaiškinama, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
52. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti M. K. 894 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 608.