Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1083-459/2016

NUTARTIS

2016 m. liepos 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Z. (G. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Z. (G. Z.) ieškinį atsakovams M. K., A. J., M. V., R. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. S., S. I. ir Z. I. dėl 2007-12-14 jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo M. K. ieškovui 18535,68 Eur skolos; 2) priteisti iš atsakovų M. K. ir A. J. ieškovui solidariai 28962,00 Eur skolos; 3) priteisti iš atsakovo M. V. 1303,29 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovų M. K., A. J., M. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovų M. K., A. J., M. V. bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2007-12-14 tarp ieškovo, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią atsakovai įsipareigojo suteikti ieškovui ir tretiesiems asmenims teisę naudotis komunikacijomis, t. y. įsirengti vandentiekio ir vandenvalos stotis ieškovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Ši sutartis apėmė komunikacijų atvedimą iki ieškovo sklypo ribos ir jų prijungimą prie atsakovų komunikacijų. Remiantis minėtos sutarties 3.1.2. p. nuostatomis ieškovas įsipareigojo padengti dalį komunikacijų įvedimo išlaidų, sudarančių 92678,41 Eur sumą. Ieškovas sumokėjo atsakovui M. K. 64 000,00 Lt (18 535,68 Eur) avansą. 2009-05-29 ieškovas, prašant atsakovui M. V., sumokėjo (į bendrą banko sąskaitą) atsakovams M. K. ir A. J. 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) sumą komunikacijų įvedimui ir su šiais projektais susijusiems darbams atlikti. 2009-06-19 tarp ieškovo, trečiųjų asmenų ir atsakovų buvo pasirašytas susitarimas dėl 2007-12-14 Jungtinės veiklos sutarties sąlygų pakeitimo. Remiantis minėtu susitarimu, be kitų sutarties sąlygų pakeitimo, buvo pakeistas Jungtinės veiklos sutarties 3.2 d. punktas, kuris įtvirtino avansinio mokėjimo tvarką. Ieškovas sumokėjo 164 000,00 Lt (47497,68 Eur) avansą. Atsakovų įsipareigojimai dėl darbų atlikimo liko nepakitę. Atsakovai M. K., A. J., nors ir gavę nemažą dalį sutartinės sumos, nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovai jokių vandentiekio ir vandenvalos stočių įvadų darbų nepradėjo vykdyti, t. y. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Visus darbus derino pats ieškovas, atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktai, neužfiksuoti jokie atsakovų atlikti darbai (nes jų ir nebuvo atlikta), nėra jokių komunikacijų pripažinimo tinkamomis naudoti aktų. Teikiant šį ieškinį ir patraukiant atsakovu M. V., ieškovas neatsižvelgiant į jokius aukščiau minėtus sutartinius santykius, papildomai paskolino atsakovui M. V. asmeniniams poreikiams tenkinti, 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) sumą. Atsakovas 2009-08-14 atidavė tik 500,00 Lt (144,81 Eur), liko skolingas ieškovui 4500,00 Lt (1303,29 Eur) sumą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-23 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo G. Z. 1303,29 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, jog jungtinės veiklos sutartis tarp šalių buvo sudaryta siekiant įsirengti vandentiekio ir vandenvalos stotis bei elektros energijos liniją šalims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Kaip nurodyta jungtinės veiklos preambulėje, atsakovai tikslui pasiekti jau turėjo tam tikrą įnašą — buvo pradėję derybas su sertifikuotomis bendrovėmis, teikiančiomis profesionalias komunikacijų vedimo bei elektros energijos tiekimo paslaugas bei atlikę tam tikrus parengiamuosius darbus, būtinus siekiant įsivesti komunikacijas ir elektros liniją. Atsakovai nurodė, kokius darbus atliko pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas, tretieji asmenys iš esmės patvirtino atsakovų atliktų darbų apimtis. Ieškovas dėl atsakovų atliktų darbų apimties pateikė prieštaringus įrodymus. Viena vertus, ieškovas paaiškino, kad „pagal sutartį iki Ivanauskų ribų atvesta vandentiekio linija, nuotekų ir lietaus komunikacijos ir vandens stotis (gręžinys)“. Kita vertus, ieškovas paaiškino, kad „vandens stoties ir nuotekų įrenginių nepastatė“. Aplinkybes dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų ieškovas aiškino dar ir taip: atsakovai paklojo plastmasinius vamzdžius (lietaus, nuotėkų), ne komunikacijas, iki Ivanauskų komunikacijų neatvedė. Be to, ieškovas aiškino, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis faktiškai buvo nutraukta, rašytinio sutarties nutraukimo nebuvo. Teismas atmetė ieškovo argumentą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, nes: 1) minėtos sutarties 7.2 punktas suteikia šalims teisę nutraukti sutartį tik rašytine forma; 2) ieškovas nereiškia materialinio teisinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo teismine tvarka.Spręsdamas klausimą, ar atsakovai įvykdė savo pareigas pagal jungtinės veiklos sutartį, teismas nurodė, jog atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog ir toliau vykdė savo įsipareigojimus, numatytus jungtinės veiklos sutarties objekto apibrėžime. Teismas pažymėjo, kad šalys nenumatė jungtinės veiklos sutarties termino, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad sutartis nėra įvykdyta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą, tenkinant ir tą ieškinio dalį, kuri buvo atmesta.Nurodo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad įrengė ar dabar įrenginėja vandentiekio ir vandenvalos stotis, kurias privalėjo įrengti pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovai M. K. ir A. J. 2010-05-19 sudarė sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, po kurios sudarymo Jungtinės veiklos sutarties vykdymas tapo beprasmis.Atsižvelgdamas į atsakovų veiksmus, aiškiai rodančius, kad jungtinės veiklos sutartis nebus įvykdyta, bei turėdamas sutartinių įsipareigojimų žemės sklypų pirkėjams, ieškovas 2010-05-21 su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. 2010-10-20 ieškovas su UAB „Portūnas“ sudarė projektavimo ir darbų pagal projektą įrengimo sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti vandentiekio sistemos projektavimo ir įrengimo darbus. UAB „Portūnas“ atlikus šiuos darbus, vandentiekis buvo pajungtas iš kitos pusės, negu tai turėjo padaryti atsakovai, o atsakovų linija dėl to buvo blokuota. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bent jau pradėti įrenginėti sutartyje numatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų įrenginiai. Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2015-07-21 pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad perdavė tinklus tolesniam AB „Klaipėdos vanduo“ techniniam aptarnavimui ir šiuo metu nėra tinklų savininkas.Atsakovai pateikė tik įrodymus apie tai, kad už medžiagas ir technines sąlygas sumokėjo 8531,92 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kur buvo panaudoti likusieji pagal sutartį sumokėti pinigai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. J. ir M. K. prašo skundą atmesti.Atsakovai nurodo, jog pagal Jungtinės veiklos sutartį nutiesė tinklus, suteikė ieškovui galimybę prisijungti prie atsakovų elektros pastoties, suteikė servitutą, suteikė teisę naudotis gaisriniu vandens telkiniu ir pan. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis nebuvo vykdoma. Jei sutartis nebūtų buvusi vykdoma, tai ieškovas nebūtų turėjęs jokios galimybės parengti savo detaliojo plano ir pardavinėti naujų sklypų, o tai ieškovas sėkmingai padarė.Tai, kad atsakovai šiuo metu vykdo įsipareigojimus dėl elektros tiekimo, neatlygintinai leidžia naudotis jų sklypu (servitutas nustatytas), tęsia tinklų registravimo procedūras, tik patvirtina, kad sutartis vis dar yra atsakovų vykdoma. Tai, kad atsakovų inžineriniai tinklai sutarties vykdymo metu buvo prijungti prie centralizuotų tinklų, o ne vietinių, situacijos nekeičia, kadangi sutarties tikslas buvo nutiesti tinklus, kuriuos būtų galima naudoti pagal funkcinę jų paskirtį. Tai, kad ieškovas savo iniciatyva nusprendė greičiau prijungti jo sklypo tinklus prie centralizuotų tinklų iš kitos pusės, situacijos nekeičia, nes šiuos veiksmus ieškovas atliko savo iniciatyva, savo rizika ir noru. Atsakovai kategoriškai nesutinka su tuo, jog 2010-05-19 sudarydami sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ padarė tolesnį sutarties vykdymą beprasmiu ir faktiškai neįmanomu, kadangi šios sutarties sudarymu buvo tik paspartintas sutarties įvykdymas ir tikslo pasiekimas – galimybės naudotis tinklais realizavimas. Tiek pagal ieškovo, tiek ir pagal atsakovų parengtus detaliųjų planų sprendinius buvo numatyta, kad antrajame etape yra privalomas inžinerinių tinklų pajungimas į centralizuotus tinklus. Taigi nėra galima teigti, kad atsakovai sutartį įvykdė alternatyviu būdu, nes apie teritorijų planavimo dokumentų sprendinius sutarties sudarymo metu žinojo visos sutarties šalys. Skunde teigiame, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad būtų bent jau pradėti įrenginėti sutartyje numatyti įrenginiai. Atsakovai pažymėjo, kad iš 2016-02-10 AB „Klaipėdos vanduo“ rašto matyti, jog jau 2012 metais atsakovų sklype esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo faktiškai eksploatuojami, o to padaryti nesant laikinų įrenginių yra neįmanoma. Tai patvirtino ir byloje apklausti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Tiek ieškovas prie apeliacinio skundo, tiek atsakovai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujų įrodymų, kurie, siekiant neužkirsti šalims kelio tinkamai pagrįsti procesinių dokumentų argumentus, priimtini (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007-12-14 tarp ieškovo, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią atsakovai įsipareigojo suteikti ieškovui ir tretiesiems asmenims teisę naudotis komunikacijomis nuo perdavimo eksploatacijai datos, atvestomis iki S. I. ir Z. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių ribos ir prijungti jas prie atsakovams nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktūros, suteikti teisę ieškovui bei tretiesiems asmenims atsivesti elektros energijos liniją į Jungtinės veiklos sutartyje nustatytą skaičių jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.3 punkte numatyta, jog komunikacijos sutarties prasme reiškia iki partnerio sklypo ribos atvedamą vandentiekio įvadą, įskaitant prijungimą prie vandentiekio stoties, ir vandenvalos stoties įvadą, įskaitant prijungimą prie buitinių ir lietaus nuotekų įvado. Pagal sutarties 1.4 punktą sutartis apima komunikacijų atvedimą tik iki partnerio sklypo ribos ir jų prijungimą prie infrastruktūros savininko komunikacijų; komunikacijų vedimas partnerių sklypų ribose nėra sutarties objektas. 2009-06-09 Jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista. Ieškovas atsakovui M. K. sutarties pagrindu sumokėjo 18535,68 Eur (64000,00 Lt), o atsakovams A. J. ir M. K. - 128962,00 Eur (100000,00 Lt). 2008-01-11 tarp UAB „Vornesta“ ir atsakovų A. J. bei M. V. buvo sudaryta komunikacijų įvedimo rangos sutartis dėl vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos įvedimo bei su tuo susijusių darbų atlikimo. 2008-06-12 UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ už technines sąlygas ir projektų derinimą buvo sumokėta 25,00 Lt (7,24 Eur). 2008-07-18 tarp V. U. įmonės „PRO“ ir atsakovo M. K. buvo sudaryta projektavimo sutartis Nr. 71/08 dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, buitinių valymo įrengimų, vidaus kelių techninės dokumentacijos parengimo. 2008-08-27 buvo pasirašytas projektavimo produkcijos perdavimo - priėmimo aktas. 2008-08-20 tarp A. U. ir atsakovų M. K., A. J. bei M. V. buvo sudaryta Statinio statybos techninės priežiūros sutartis dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos techninės priežiūros. 2009-06-01 tarp AB „VST“ ir naujųjų vartotojų (A. K., V. M., V. L., L. G., V. Š., A. J. ir M. K.), kuriuos atstovavo įgaliotas asmuo atsakovas M. V., buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis. 2010-05-19 tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovų buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalių santykių statant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus/atšakas. Nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio UAB „Vornesta“ atliko gruntinio vandens lygio pažeminimo darbus. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio iš UAB „Sanistal“ bei Lietuvos ir Rusijos UAB „EKO-LR“ buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos. Iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti statyti dar 2008 m., o baigti 2014 m., nutiesta 1014,09 m. vandentiekio tinklų bei 1072,15 m. nuotekų tinklų, jiems yra suteikti unikalūs numeriai. Ieškovas 2010-10-20 su įmone UAB „FORTŪNAS“ sudarė projektavimo ir darbų pagal projektą įrengimo sutartį Nr. 6-017/2010, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti vandentiekio sistemos projektavimo ir įrengimo darbus. UAB „FORTŪNAS“ atliko vandentiekio papildomos magistralės pagal projekto k-K-306-02-01,02, 03 plėtros projektą įrengimą paklojant 86 metrus papildomos vandentiekio sistemos iki ieškovo vandentiekio sistemos, atliko pajungimo darbus, įrengė sklendes, pakeitė netinkamas naudoti detales ir pajungė vandens tiekimą į ieškovo namus pagal išduotas technines sąlygas. Įmonei UAB „FORTŪNAS“ atlikus šiuos darbus, vandentiekis buvo pajungtas iš kitos pusės, negu tai turėjo padaryti atsakovai. 2010 metais ieškovas iš įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ gavo pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad yra rengiamas naujas projektas „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos rajone, kuris yra įtrauktas į priemonių Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ rezervinių valstybės projektų sąrašą Nr. 03, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2010-02-24 d. įsakymu Nr. Dl-150. Ieškovas prisijungė prie AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomo projekto, todėl 2010-05-21 tarp ieškovo ir AB „Klaipėdos vanduo“ buvo sudaryta sutartis Nr. VM00251 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. Remiantis sutartimi, AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo statant skl. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklus, pastatyti buitinių nuotekų tinklų atšakas, kurių ribų vieta yra vienas metras iki sklypo ribos privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir sudaryti galimybę ieškovui prijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklų atšakų privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini), buitinius nuotekų tinklus. 2015-07-21 ieškovas su žmona pardavė AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo M. K. ieškovui 18535,68 Eur skolos; 2) priteisti iš atsakovų M. K. ir A. J. ieškovui solidariai 28962,00 Eur skolos; 3) priteisti iš atsakovo M. V. 1303,29 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovų M. K., A. J., M. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovų M. K., A. J., M. V. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį.Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio l dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-749/2003; 2008-03-18 nutarti c. b. Nr. 3K-3-181/2008; 2009-10-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-3 92/2009). Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.974-6.976 straipsniai) (2013-09-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-435/20I3).Šiuo atveju tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo, kaip numatyta sutarties preambulėje, įsirengti vandentiekio ir vandenvalos stotis bei elektros energijos liniją šalims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Šalys nurodė, jog sudarant sutartį atsakovai jau buvo pradėję derybas su sertifikuotomis bendrovėmis, teikiančiomis profesionalias komunikacijų vedimo bei elektros energijos tiekimo paslaugas bei atlikę tam tikrus parengiamuosius darbus, būtinus siekiant įsivesti komunikacijas ir elektros liniją.Ieškovas iš esmės teigia, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad įrengė ar dabar įrenginėja vandentiekio ir vandenvalos stotis, kurias privalėjo įrengti pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovai M. K. ir A. J. 2010-05-19 sudarė sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, po kurios sudarymo Jungtinės veiklos sutarties vykdymas tapo beprasmis. Dėl to, pasak ieškovo, jis pats 2010-05-21 su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. Kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovai ėmėsi veiksmų, siekdami įvykdyti sutartyje numatytą tikslą (tai liudija 2008-07-18 sudaryta projektavimo sutartis, 2008-08-20 Statinio statybos techninės priežiūros sutartis dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos techninės priežiūros, 2008-08-27 projektavimo produkcijos perdavimo – priėmimo aktas). 2010 metais sutarties šalys gavo iš AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlymus inžinerinius tinklus jungti prie centralizuotų tinklų. 2010-05-19 tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovų buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalių santykių statant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus/atšakas. 2010-05-21 tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo buvo sudaryta analogiška sutartis Nr. VM00251 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos, pagal kurią AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo atšaką įrengti per 3 metus. Kadangi tiek ieškovo, tiek ir atsakovo parengtuose detaliuosiuose planuose buvo numatyta pareiga nuotekų valymo įrenginius ir gręžinį įrengti tik laikinam naudojimui, o į Jakų kaimą atvedus centralizuotas sistemas jungtis prie jų, tiek ieškovas, tiek atsakovai savo įsipareigojimus įvykdė. Kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog po 2010-05-19 sutarties sudarymo Jungtinės veiklos sutarties vykdymas tapo beprasmis. Kadangi tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovų parengtus detaliųjų planų sprendinius buvo numatyta, kad antrajame etape yra privalomas inžinerinių tinklų pajungimas į centralizuotus tinklus ir šalys sudarydamos jungtinės veiklos sutartį apie šį įsipareigojimą žinojo, negalima teigti, kad atsakovai sutartį įvykdė alternatyviu būdu. Iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovų sklypuose vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti statyti dar 2008 m., o baigti 2014 m., nutiesta 1014,09 m vandentiekio tinklų bei 1072,15 m nuotekų tinklų, jiems yra suteikti unikalūs numeriai. Atsakovai teigia, jog inžineriniai tinklai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registrų centre, kadangi vienas iš sklypų savininkų atsisako tikslinti sklypo kadastrinius duomenis, o dėl šio klausimo Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1625-1025/2016. Taigi iš esmės ieškovas, 2010-05-21 sudarydamas atskirą sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, sudarė sau galimybę Jungtinės veikos sutartyje numatytą tikslą pasiekti savarankiškai - prisijungti prie centralizuotų tinklų, nepriklausomai nuo atsakovų. Tačiau tai jis darė savo rizika. Civilinio kodekso 6.979 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų inicijavęs sutarties pakeitimą ar nutraukimą, jei prarado suinteresuotumą sutartimi. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Jungtinės veiklos sutarties tikslas iš esmės jau yra pasiektas ir tam, kad būtų konstatuotas tinkamas sutarties įvykdymas, neturi reikšmės tai, ar ieškovas sutarties įvykdymo metu vis dar turi suinteresuotumą sutarties rezultatais. 2009-06-01 tarp AB ,,VST“ ir Naujųjų vartotojų (A. K., V. M., V. L., L. G., V. Š., A. J. ir M. K.), kuriems atstovavo įgaliotas asmuo atsakovas M. V., buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis. Ieškovas taip pat įgijo teisę prisijungti prie elektros pastoties. Šią teisę realizavo, ieškovas šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.Ieškovas skunde teigia, jog atsakovai pateikė tik įrodymus apie tai, kad už medžiagas ir technines sąlygas sumokėjo 8531,92 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kur buvo panaudoti likusieji pagal sutartį sumokėti pinigai. Kolegija pažymi, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovai vykdė ir vykdo savo įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, sutartyje nebuvo numatyta, jog jie privalo pateikti ataskaitas, kur išleidžia pagal sutartį sumokėtus pinigus, todėl ieškovo argumentas, kad atsakovai nepagrindė visų išlaidų, atmestinas kaip neįrodantis, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai.Ieškovas skunde teigia, kad atsakovai privalėjo įrengti tinkamus eksploatuoti tinklus ne keturiasdešimčiai, o penkiasdešimčiai sklypų. Tai, pasak jo, patvirtina, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai. Kolegija pažymi, jog ieškovas nesirėmė šiuo argumentu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ji nekvestionuotina ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kita vertus, šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, nes tinklai jau yra faktiškai prijungti prie centralizuotos sistemos, kaip tai ir buvo numatyta detaliuosiuose planuose. Šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 6 skyriuje, reglamentuojančiame atsakomybę pagal sutartį, numatyta, jog infrastruktūros savininkas atsako tik už komunikacijų atvedimo iki partnerio sklypo ribos atitikimą techniniams standartams, teisės aktų ir kitų privalomų taisyklių reikalavimams. Ieškovas šiuo atveju neįrodė, jog įrengti tinklai neatitinka techninių standartų ar teisės aktų reikalavimų.Tai pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalys nenumatė jungtinės veiklos sutarties termino, todėl ieškovo argumentai, kad sutartis nėra įvykdyta, nepagrįsti ir šiuo aspektu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-03-23 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.