Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. V., ieškovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovei E. V., atsakovės atstovui advokatui Algaudui Kiršai, išvadą teikiančios institucijoms atstovėms Eglei Matonytei ir Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

10. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovė E. V. yra nepilnamečio vaiko – V. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta D. V. ir E. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: nepilnamečio vaiko V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu D. V. (sutarties 3.1. punktas). Sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad atsakovė E. V. nepilnamečiui sūnui įsipareigoja mokėti po 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą. Sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad išlaikymas mokamas nuo civilinės bylos užvedimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas D. V. Sutarties 5.1. punkte šalys susitarė, kad E. V. su sūnumi V. V. bendrauja tik dalyvaujant tėvui, susitikimo su vaiku laiką suderinus su vaiko tėvu, likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Teismui pateikta antstolės Irenos Beliačič 2021 m. spalio 26 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, jog antstolei 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Eur išieškojimo iš E. V., vaiko V. V. išlaikymui, pažymos išdavimo dienai išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1 995,91 Eur, per visą laiką nuo bylos vykdymo pradžios išieškota 4,09 Eur (2021 m. rugsėjo 22 d. nurašytos lėšos iš banko sąskaitos). Pateiktas visuomeninės organizacijos „GELBĖKIT VAIKUS“ vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. gruodžio 15 d. Pagalbos planai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose aptartas ginčo šalių šeimos poreikių pagalbai vertinimas, pagalbos priemonės ir būdai ir pan. Paskutinio posėdžio metu nutarta šeimai ir toliau taikyti atvejo vadybą, teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Pateikta duomenų, kad ieškovas D. V. dirba (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su M. V. Vaikas V. V. lanko (duomenys neskelbtini). Pateikta Tarnybos 2020 m. lapkričio 14 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta informacija apie E. V. alkoholio vartojimą, t. y. 2020 m. lapkričio 14 d. Tarnyboje gautas anoniminis skambutis apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimai neblaivi motina (E. V.) triukšmauja ir trukdo vaikui. Atvykę pareigūnai rado miegantį mažametį vaiką, kurį prižiūrėjo močiutė D. K. Motina buvo neblaivi, kuri buvo išvežta išsiblaivyti. Tarnybos specialistams bendraujant su vaiko tėvu, šis nurodė, kad pas sutuoktinę yra problemos su alkoholiu, dėl to ir buvo pradėtas skyrybų procesas. Močiutė (atsakovės motina) taip pat patvirtino, kad prasidėjus skyryboms jos dukra pradėjo reguliariai vartoti alkoholį, kartais dėl nekontroliuojamo išgeriamo alkoholio kiekio dėl to kyla konfliktai. Atsakovės motina kartu su vyru pildavo alkoholį ir į kriauklę, tačiau tas nepadėdavo. Pažymi, kad motina myli savo vaiką, tačiau išgėrusi ne visuomet sugeba kontroliuoti savo elgesį. Pateiktas byloje įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie atsakovę (2021 m. gruodžio 20 d.), iš kurio matyti, kad atsakovė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivi. Pateikta 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovės ieškovui rašyta žinutė (03:14 val. naktį) dėl susitikimo su vaiku. Pateiktas šalių susirašinėjimas dėl bendravimo su vaiku susitikimų (2022 m. sausio 26-28; 2022 m. vasario 8 d.). Pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovės motina D. K., kurioje nurodytos aplinkybės apie atsakovės girtumą. Pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu nuo santuokos nutraukimo (2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. kovo 15 d.) dėl susitikimų su vaiku; taip pat ieškovo naudojamo telefono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovo darbdaviui, išklotines už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 28 d. imtinai dėl bendravimo su vaiku. Pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma atsakovė. Pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas dėl bendravimo su vaiku per 2022 m. Velykas. Pateikta duomenų, kad atsakovė nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. vasario 9 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2021 m. birželio 9 d. iki birželio 21 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2021 m. liepos 12 d. iki liepos 14 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. kovo 10 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pateikta antstolės Irenos Beliačič 2022 m. sausio 24 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad pažymos išdavimo dienai išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2 395,91 Eur, per visą laiką nuo bylos vykdymo pradžios išieškota 4,09 Eur (2021 m. rugsėjo 22 d. nurašytos lėšos iš banko sąskaitos). Pateikta duomenų, kad atsakovė pervedė 50 Eur ieškovui už išlaikymą bylos nagrinėjimo metu; 2022 m. vasario 9 d. ieškovui pervesta vaiko išlaikymui 400 Eur suma iš atsakovės buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 22 d. atsakovė perdavė ieškovui 50 Eur grynais, pasirašytas lapelis. Pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato pažyma (atsakymas) ieškovo atstovei į 2022 m. vasario 21 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog 2022 m. sausio 28 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos (E. V.) buvęs vyras yra neblaivus su judviejų mažamečiu vaiku. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad juos pasitiko blaivus D. V., vaikas V. V. ir M. V. Pranešimo patikrinimo lange įvestas rezultatas: informacija nepasitvirtino. Pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovė E. V., laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 12 d. iki liepos 14 d. dirbo bendrovėje eidama (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo sutartis su darbuotoja buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojai 2 dienas iš eilės be pateisinamos priežasties neatvykus į darbą). Darbuotojai buvo išmokėtas 29,61 Eur darbo užmokestis. Pateikta (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 24 d. pažymą apie tai, kad atsakovė E. V. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbo nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki vasario 4 d., darbo sutartis nutraukta pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl darbuotojo kaltės), už du kartus per 12 mėnesių padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus (neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties), pateikta išmokėto darbo užmokesčio išrašas. 2022 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją apie atsakovę, kad E. V. norėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Pirmo pokalbio metu buvo sutarta, nuo kada atvyks dirbti. Buvo išsiųsti duomenis į Sodrą, kad sutartą dieną atvyks dirbti ir jau bus įdarbinta. Sutartą dieną neatvyko, paaiškindama, kad susirgo vaikas. Buvo laukta kol pasveiks vaikas, tačiau vėliau nebeatsakė nei į skambučius, nei į žinutes. Jai buvo pranešta apie atleidimą iš darbo, pateiktas kartu elektroninis susirašinėjimas. Pateiktos 2021 m. birželio 7–10 ieškovo darytos vaiko foto nuotraukos. Pateikta biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. gruodžio mėn. pažyma dėl informacijos apie E. V., iš kurios matyti, kad 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje buvo suteikta individuali vyresniosios psichologės E. S. konsultacija vykstančių skyrybų su vyru klausimais. Pateiktas 2020 m. rugpjūčio 21 d. medicinos dokumentų išrašas apie tai, kad atsakovės patyrė kairio stipinkaulio distalinės dalies ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius. Pateiktos nuotraukos, kuriuose matyti sužalotos koja, ranka sužalotas atsakovės veidas, sudaužytas telefonas. Pateikta 2022 m. vasario 11 d. buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo už nuomą mokėti 230 Eur nuomos mokestį. 2022 m. vasario 26 d. buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo už nuomą mokėti 300 Eur nuomos mokestį. Pateiktas (duomenys neskelbtini) atsakovės atsiskaitymo lapelis.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas (vaiko tėvas ir buvęs sutuoktinis) įrodinėja, kad atsakovė (vaiko motina ir buvusi sutuoktinė) vengia atlikti savo motinos pareigas auklėti vaiką, tinkamai nesirūpina sūnumi ir daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu.

16. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų ir nustatyta žodinio teismo posėdžio metu, tarp ginčo šalių (ieškovo ir atsakovės) yra gana konfliktiški santykiai. Šalys yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą vaiką, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu. Taip pat šalys yra sutarusios (teismas patvirtino nutraukdamas šalių santuoką) ganą griežtą, minimalią ir ribotą skyrium gyvenančios motinos atžvilgiu bendravimo su vaiku tvarką, priklausomą nuo tėvo, t. y. atsakovė E. V. su sūnumi V. V. bendrauja tik dalyvaujant tėvui D. V., susitikimo su vaiku laiką suderinus su vaiko tėvu, likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku.

18. Pirmiausia pažymėtina dėl atsakovės E. V. elgesio šios civilinės bylos žodinio posėdžio metu. Nors teismas neskyrė atsakovei baudos dėl priesaikos sulaužymo teismo posėdžio metu (atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ir taip turi ženklų įsiskolinimą dėl nemokamo vaikui išlaikymo), tačiau teismo posėdžio metu nustatytas atsakovės elgesys tikėtinai rodo, jog atsakovė yra linkusi meluoti (neatskleisti visos tiesos, o aplinkybes pasakoja (aiškina) išimtinai taip ir tas, kurios jai naudingos pagal situaciją). 2022 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė ne kartą buvo įspėta laikytis duotos priesaikos ir perspėta dėl galimos baudos už priesaikos sulaužymą, tačiau bent du kartus pamelavo teismui. Šio teismo posėdžio metu atsakovė buvo apklausta. Teismas klausė duomenų (informacijos) apie jos darbo santykius. Pirmiausia jos buvo paklausta dėl darbo (duomenys neskelbtini) ir atsakovė patvirtino (paaiškino), kad posėdžio dieną dirba šioje darbovietėje, atrašinėja elektroninius laiškus (emailus), atsakinėjo neaiškiai, tačiau iš viešų duomenų ir vėliau iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos paaiškėjo, jog minėtai dienai atsakovė jau nedirbo šioje įstaigoje, jau prieš dvi savaites buvo atleista dėl jos kaltės. Taip pat to paties posėdžio metu atsakovė aiškino (atsakydama į teismo klausimus), kad 2021 m. jos paskutinė darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiau niekur 2021 m. nebuvo įsidarbinusi, ieškojo darbo (buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje), tačiau paaiškėjo, jog atsakovė buvo dar trumpai įsidarbinusi (nuo 2021 m. birželio 9 d. iki birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“; ir nuo 2021 m. liepos 12 d. iki liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš šių darboviečių atsakovė taip pat atleista dėl savo kaltės (pateiktos šių atsakovės buvusių darboviečių pažymos-informaciniai pranešimai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai informacijoje nurodė aplinkybes (susirašinėjimą su atsakove) apie tai, kad atsakovė 2021 m. birželio 10 d. nurodė darbovietei, jog serga jos vaikas, todėl į darbą neatvyks, tačiau ieškovas pateikė teismui duomenų, kad tą pačią dieną vaikas buvo su ieškovu, padaryta jo nuotrauka žaidžiančio kieme (vaikas nuotraukoje atrodo sveikas, nesergantis). Taip pat ir kiti atsakovės paaiškinimai sukėlė didelių abejonių dėl jos sąžiningumo ir atvirumo, t. y. pvz., atsakant į klausimus dėl pranešimo (skambinimo) policijai apie galimą ieškovo neblaivumą namuose prižiūrint vaiką, atsakovė paaiškino, jog nieko apie tai nežino. Teismui pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato pažyma (atsakymas) ieškovo atstovei į 2022 m. vasario 21 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog 2022 m. sausio 28 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos (E. V.) buvęs vyras yra neblaivus su judviejų mažamečiu vaiku. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad juos pasitiko blaivus D. V., vaikas V. V. ir M. V. Pranešimo patikrinimo lange įvestas rezultatas: informacija nepasitvirtino. Nors ši paskutinė aplinkybė nebuvo teisme patvirtina pilnai (t. y. nėra aišku, ar tikrai skambino policijai atsakovė, nors policijos pateiktoje informacijoje atsakovė ir nurodyta kaip pranešėja), tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą teigė (aiškino) teismui, kad pats ieškovas vartoja alkoholį ir būna išgėręs vaiko akivaizdoje, todėl tikėtina, kad šis skambutis buvo būtent atsakovės (nėra duomenų, kad kas nors dar galėjo būti suinteresuotas pranešti tokią informaciją apie ieškovą). Nepaisant to, bent du atvejai (nurodant minėtą informaciją apie darbo santykius) dėl atsakovės melavimo (sąžiningo aplinkybių atskleidimo teismui) teismo posėdyje nekelia teismui abejonių. Kartu reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas arba dar kitaip iškreipdamas jas kitaip savo naudai. Tokie parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant tokius parodymus, reikia atkreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma šio dalyvaujančio byloje asmens. Teismo vertinimu, tokie parodymai apie duotas aplinkybes (pvz., neva nežinojimas dvi savaites, kad jau nedirba) duoti tyčia ir negali būti vertinami kaip klaida. Toks atsakovės elgesys kenkė bylai teisingai išspręsti, klaidino teismą. Taigi, atsakovė sulaužė duotą priesaiką sakyti byloje tiesą, o atsakovės parodymai byloje nėra laikomi kaip patikimi. Vertinant kitus atsakovės parodymus, paaiškinimus (kurie negrindžiami įrodymais), atitinkamai teismas vidiniu įsitikinimu vertins ir tai, kad atsakovės yra linkusi meluoti, nepaisant priesaikos teisme, nėra visiškai atvira ir sąžininga.

19. Atitinkamai atsakovė E. V. teigė (nurodė) byloje (teismo posėdžio metu), kad pats ieškovas D. V. yra linkęs smurtauti, prieš ją smurtavo apie 10 metų. Nors teismas siūlė pateikti tokius įrodymus, tačiau atsakovė nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė patvirtino, kad niekada į policiją dėl šių aplinkybių nesikreipė, joks ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Pateiktos nuotraukos, kuriuose matomi tam tikri atsakovės sužalojimai, nėra aiškios, nėra žinoma kaip atsakovė susižalojo (t. y. sužalojimų priežastinis ryšys neįrodytas jokiais tikėtinais įrodymais). Taip pat byloje nėra įrodymų apie atsakovės nurodomą ieškovo manipuliavimą vaiku. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad byloje šios aplinkybės neįrodytos, grindžiamos tik pačios atsakovės teiginiais.

20. Sprendžiant dėl ieškovo byloje įrodinėtų valdžios sąlygų, t. y. vengimo atlikti savo pareigas auklėti, nesirūpinimu sūnumi, darymu žalingos įtakos vaikui, teismas pabrėžia, kad tokiose bylose vadovaujamasi principu, jog visus su vaikais susijusius klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus. Tokiose bylose svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

21. Ieškovas įrodinėja byloje, kad atsakovė ilgą laiką neprisideda prie vaiko išlaikymo, nemoka priteisto išlaikymo. Teismas pabrėžia, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, tai yra imperatyvi pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos negalima atsisakyti vykdyti, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis, o turi būti susidariusi ypač objektyvi (išimtinė) priežastis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

22. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys (jų visuma) patvirtina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą tinkamai rūpintis savo sūnumi, t. y. būdama darbinga, jau ilgą laiką neteikia sūnui teismo sprendimu nustatyto (tėvų suderinto santuokos nutraukimo byloje) išlaikymo, objektyvios priežastis teismui neįrodytos. Pats turimas pagal teismo sprendimą teikti periodinis išlaikymas (200 Eur) nėra didelis (ženklus), mažesnis nei teismų praktikoje numatytas pagal orientacinis išlaikymas (pagal šiuo metu galiojantį MMA dydį, orientacinis išlaikymo dydis yra 259 Eur). Teismui pateikta 2022 m. sausio 24 d. antstolės Irenos Beliačič pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, jog antstolei 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Eur išieškojimo iš E. V., vaiko V. V. išlaikymui, pažymos išdavimo dienai išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2 395,91 Eur, per visą laiką nuo bylos vykdymo pradžios išieškota 4,09 Eur (2021 m. rugsėjo 22 d. nurašytos lėšos iš banko sąskaitos). Taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai apie tam tikras pavienes atsakovės sumokėtas sumas už vaiko išlaikymą (du kartus sumokėta po 50 Eur ir 1 kartą atsakovės buvusi darbovietė (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovui 400 Eur), kurios nekeičia esmės, kadangi išlaikymo įsiskolinimas tik didėja. Nepateikta įrodymų, kad išlaikymas (pagalba) vaikui būtų teikiamas kitu būdu. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką nuo santuokos nutraukimo nedirbo. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė paaiškino, kad darbo santykius su buvusiu ilgalaikiu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė pati, nes ieškojosi geriau apmokamo darbo, nors tuo metu kartu neturėjo jokio kito darbo pasiūlymo ir žinojo, kad privalo išlaikyti nepilnametį vaiką bei yra sudariusi išlaikymo skola. Toks elgesys nepateisinamas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė buvo suradusi darbą kitose bendrovėse, tačiau darbai buvo trumpalaikiai, kadangi iš visų 3 darboviečių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)) atsakovė buvo atleista dėl savo kaltės (pagrinde dėl tos pačios priežasties – neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties). Duomenų apie tai, kad atsakovė į darbą neatvykdavo dėl sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių nuo jos nepriklausančių priežasčių, nėra. Kas tikėtinai rodo, kad atsakovė, elgdamasi taip neatsakingai ir neeidama į darbą be svarbių priežasčių, nors turi mažametį vaiką, kuriam reikalingas nuolatinis išlaikymas, veikė nepateisinamai. Šios aplinkybės tikėtinai patvirtina ir asmenines atsakovės turimas problemas (nes tai nėra pavienis atvejis, o nuolat pasikartojantis atsakovės elgesys). Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu bandė pateisinti tokį atsakovės elgesį, su ja apie tai kalbėjęs ir pažymėjo, kad tai nėra didelė problema, išlaikymo įsiskolinimas bus padengtas, tačiau bylos įrodymų visuma rodo, kad ši problema tik gilėja, išlaikymo įsiskolinimas tik didėja, atsakovė iki šiol išvadų nedaro, kaltina dėl visko ieškovą, nedarbą, sunkų gyvenimo laikotarpį, nors pati išvadų nedaro, įsitvirtinti darbovietėse nesistengia, pagalbos neieško, nežiūri vaiko geriausių interesų. Nėra žinoma kiek atsakovė išdirbs dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), kuriame nesenai prieš teismo sprendimą įsidarbino, darbo sutartyje įtvirtintas bandomasis laikotarpis. Dėl tokio nepateisinamo atsakovės elgesio, visa vaiko išlaikymo našta faktiškai tenka ieškovui, nežymiai prie vaiko išlaikymo prisideda ir valstybė (skirdama „vaiko pinigus“). Taigi, nors atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, teigė, kad negalėjo teikti išlaikymo vaikui, nes ilgą laiką buvo bedarbė, negalėjo gauti darbo, tačiau bylos duomenys tikėtinai rodo, kad atsakovės darbo santykiai nutrūkdavo jos pačios iniciatyva arba dėl jos pačios kaltės. Duomenų apie tai, kad per visą nedarbo laikotarpį ji ieškojo darbo ir jo dėl objektyvių aplinkybių gauti negalėjo, o gavusi darbą atleistą nepagrįstai, atsakovė nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ne kartą buvo susiradusi darbą, tačiau jo nesugebėdavo tiesiog išsaugoti dėl savo kaltės, savo nerūpestingo elgesio. Pagal bylos duomenis, atsakovė turi įgijusi (duomenys neskelbtini) bakalauro kvalifikacinį laipsnį, taigi atsakovė turi gana gerą išsilavinimą, kas atitinkamai galimybes įsidarbinti pagerina. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė vaiko neišlaikė ilgą laiką ne dėl objektyvių priežasčių, pajamų vaikui išlaikyti negaudavo dėl savo kaltų veiksmų, taip pat dėl savo kaltės neišnaudojo visų galimybių susirasti apmokamą darbą, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį ir tinkamai išlaikyti vaiką. Tuo pačiu teismui pateikta įrodymų, kad atsakovė turi pajamų nuomotis butus (1 butą nuomojosi už 230 Eur sumą, kitą butą nuomojosi už 300 Eur sumą), nuomojasi vis brangesnius bustus, tačiau neskiria pajamų vaikui išlaikyti ir nepagrįstai permeta (patiki) šią pareigą išimtinai ieškovui. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovė, susirašinėdama su ieškovu, nurodo, kad dirba per du darbus, tačiau išlaikymų nemoka (pvz., 2022 m. sausio 22 d. susirašinėjimas). Duomenų, kad atsakovė dirbtų 2 darbovietėse byloje nėra. Toks atsakovės elgesys tikėtinai rodo, kad ji neveikė geriausiais vaiko interesais. Atsakovė nevykdė vienos iš pagrindinių motinos (tėvo) pareigų – neišlaiko savo vaiko. Atsakovės nemokumas (nedarbo turėjimas) iš esmės susidarė dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei tinkamai nesirūpinant sūnumi, neteikiant jam išlaikymo, toks elgesys daro žalą vaikui, nėra sąžiningas vaiko tėvo atžvilgiu, kuriam tenka faktiškai dviguba išlaikymo našta. Atsakovės nesirūpinimas vaiku, t. y. vengimas išlaikyti, yra savarankiškas pagrindas apriboti motinos valdžią (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-739-896/2018), t. y. vienas iš motinos valdžios pagrindų byloje įrodytas.

24. Teismo posėdžio metu atsakovė buvo nurodžiusi teismui, kad lanko psichologo konsultacijas pagal specialistų rekomendacijas. Teismas buvo įpareigojęs atsakovę (jos atstovą) pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Atsakovė buvo pateikusi tik 2021 m. gruodžio mėn. biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pažymą, kad atsakovei buvo suteikta individuali vyresniosios psichologės E. S. konsultacija skyrybų su vyru klausimais.

25. Taigi, specialistų, kurie jau ilgą laiką dirba su ginčo šalių šeima (tiek su ieškovu, tiek su atsakove), pateikta informacija patvirtina, kad šie specialistai gana teigiamai atsiliepia apie ieškovą ir jo bendradarbiavimą su specialistais, plano ir uždavinių vykdymą, tačiau apie atsakovę nurodo priešingai, jog ši nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepripažįsta problemų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio. Tai nėra vieno specialisto nuomonė, o kelių įstaigų, kurie nuolat dirba su šeimomis (tarp jų ir su atsakovės ir ieškovo šeima), specialistų kompleksinis vertinimas vertinant Pagalbos planus (jų vykdymą), gana vieningai aptariant susidariusią ieškovo ir atsakovės šeimos padėtį, atsakovės elgesį. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė vengia priimti jai teikiamas (rekomenduojamas) pagalbos paslaugas, atsakovė neturi pakankamos motyvacijos iš esmės keisti susidariusios situacijos, nepripažįsta turinti problemų.

26. Kaip neįrodyta vertinama atsakovės (ir jos atstovo) pozicija teismo posėdžio metu, kad šios pagalbos atsakovei ir nereikia, kadangi atsakovė jokių problemų neturi. Pabrėžtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kadangi motina (atsakovė) E. V. buvo rasta neblaivi su vaiku, išvežta į policiją išsiblaivyti. Taip pat byloje yra duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovė vairavo jai priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholio, nustatytas girtumas, dėl to jos atžvilgiu priimtas nuosprendis (baudžiamasis įsakymas). Taip pat yra duomenų byloje, kad apie atsakovės nuolatinį alkoholio vartojimo specialistams ir pačiam ieškovui (susirašinėjant su juo) patvirtino atsakovės tėvai, kurie gyveno kurį laiką kartu su atsakove. Taip pat atsakovė be svarbių priežasčių neateidavo į darbą net trejose darbovietėse. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais, esant ir susijusių aplinkybių visumai. Taip pat ir atsakovės atstovas iš esmės neneigė, kad atsakovė galėjo turėti tam tikrų problemų dėl alkoholio vartojimo (išgerdavo) dėl buvusio skyrybų proceso. Taigi, tai nėra vienkartinis įvykis, tačiau pasikartojantys atvejai. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad šios problemos būtų išspręstos (ar bent jau bandytos spręsti), nepaisė specialistų rekomendacijų, nebendradarbiavo, nors jai buvo sudarytas ilgalaikis pagalbos planas dėl šių aplinkybių – kreiptis psichiatro konsultacijai bei dėl alkoholio vartojimo rizikos įvertinimo ir reikalingos pagalbos; lankyti psichologo konsultacijas; kreiptis į priklausomybės ligų konsultantą ir atsižvelgiant į jo rekomendacijas galimai esama priklausomybės nuo alkoholio problemą. Atsakovei vykdžius šias rekomendacijas, būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl jos problemų su alkoholiu, tačiau atsakovė išliko pasyvi, nusprendė nevykdyti pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nors pagalbos planas būtent skirtas tam, kad būtų užtikrinti šalių vaiko interesai, padėta pačiai atsakovei ir ieškovui. Taip pat atsakovė buvo nurodžiusi, kad konsultacijas nevykdo, kadangi daug ir nuolatos dirba, tačiau tai prieštarauja anksčiau nustatytoms byloje aplinkybėms apie tai, kad atsakovė yra linkusi neeiti į darbą be svarbių priežasčių (iš 3 darboviečių iš esmės atleista dėl tos pačios priežasties). Nors byloje trūksta duomenų, kad toks atsakovės elgesys iš tiesų daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, tačiau patvirtina, jog atsakovė neveikė geriausiais vaiko interesais.

27. Be to, bylos duomenys taip pat tikėtinai patvirtina, kad atsakovė E. V. gana minimaliai dalyvauja vaiko gyvenime ir nesiekia keisti susiklosčiusių aplinkybių iš esmės. Pirmiausia pažymėtina dėl nustatytos bendravimo tvarkos, teismas santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu patvirtino ganą griežtą, ribotą skyrium gyvenančios motinos atžvilgiu minimalią bendravimo su vaiku tvarką, priklausomą nuo tėvo, t. y. teismo sprendimu patvirtinta, kad atsakovė E. V. su sūnumi V. V. bendrauja tik dalyvaujant tėvui, susitikimo su vaiku laiką suderinus su vaiko tėvu, likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp tėvų kyla konfliktų dėl šios patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo ir derinimo, tarpusavio žinutės (susirašinėjimas) patvirtina dažną tėvų (ginčo šalių) pagarbos vienas kitam stoką, interesų nesuderinimą, atsakovė taip pat retsykiais rašo dėl vaiko ieškovui net naktimis. Pagalbos plane nurodyta, kad šeimai buvo organizuota mediacija dėl bendravimo tvarkos galimo keitimo, tačiau dėl atsakovės E. V. neatsiliepimo į skambučius, mediacija neįvyko. Taigi, atsakovė ir šioje vietoje išliko pasyvi, nesiekia šios minimalios bendravimo tvarkos pakeitimo, siekiant maksimalesnio ar konkretesnio (detalesnio) bendravimo tvarkos įtvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su vaiku bendrauja gana epizodiškai (nėra pastovumo), kaip patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio, dažniausiai bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko močiutei (atsakovės motinai). Bet kuriuo atveju, teismas pabrėžia, kad protarpinis bendravimas su vaiku turi būti vertinamas neigiamai, kaip vienas iš veiksnių, kuris silpnina motinos ir vaiko ryšį, taigi ir darantis ypatingą žalą vaiko raidai. Tačiau byloje pateikti gana detalūs ieškovo ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad nors ir nėra bendravimo pastovumo, bet atsakovė domisi vaiku, klausia ieškovo informacijos apie vaiką (pvz., apie sveikatą, leidžiamą laisvalaikį ir pan.), nėra visiškai nusišalinusi, atsakovės situacija gyvenime gali pasikeisti. Teismo vertinimu, sprendžiant iš bylos duomenų visumos, atsakovės elgesyje trūksta aiškumo, stabilumo ir konkretumo, tačiau, kaip rodo ilgalaikio Pagalbos planų vykdymai, esminės išvados nėra daromos.

28. Kaip minėta, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-826/2019). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaikui sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti. Nustatyta, kad atsakovė nesirūpino tinkamai sūnumi, neteikdama jam išlaikymo, nustatyta jos kaltė, kitas jos elgesys taip pat neatitinka geriausių vaiko interesų, tačiau teismui, išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, vertina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui, todėl atsakovei turi būti taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovės ir jos vaiko ryšiui ir jo nepaneigia, kadangi apeliantei palieka galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, pradėjus veikti geriausiais vaiko interesais, pasikeitus situacijai (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – terminuotai apribojama atsakovės valdžia į sūnų.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors šiuo atveju atsakovės motinos valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai (t. y. patenkintas 100 proc.).

31. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovės valstybei nepriteistinas.

32. Atsakovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 str. 2 d.) įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

33. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl ieškovas neturi pareigos atlyginti šias išlaidas, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl to taip pat neturi pareigos atlyginti valstybei jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat byloje patirtų pašto išlaidų (22,40 Eur sumos).

34. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

35. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

36. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

39. Ieškovo patirtos už advokatų teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokato teisinę pagalbą bylos procese laikytinos pagrįstomis.

40. Ieškovo ieškinį patenkinus, šios 1 700 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

41. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, į tai, kad byloje yra pateikta daug ginčo šalių privataus gyvenimo duomenų (tiek nuotraukos, tiek vaizdo įrašai, tiek kiti įrodymai), savo iniciatyva pripažįsta visą bylos medžiagą nevieša, siekiant apsaugoti šalių privataus gyvenimo slaptumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečio vaiko V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.