- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-739-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13431-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- R. T. P.
- Trečiasis asmuo
- A. B., N. P.
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ir atsakovo R. T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui R. T. P., tretieji asmenys A. B., N. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir atsakovo R. T. P. priešieškinį ieškovei L. A. dėl išlaikymo vaikui sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
N. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės L. A. (toliau – ieškovė) ir atsakovo R. T. P. sūnus. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-7401/04 iš atsakovo R. T. P. (toliau – atsakovas) buvo priteistas išlaikymas sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (arba 115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu laikinai, t. y. vienerių metų laikotarpiui apribojo atsakovui jo tėvo valdžią sūnaus N. P. atžvilgiu, dėl to, kad atsakovas nevykdė vienos iš pagrindinių tėvo pareigų - neišlaikė savo vaiko.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo sūnaus N. P., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-7401/04 dėl išlaikymo dydžio po 400 Lt kas mėnesį iš R. T. P. priteisimo, ir priteisti iš R. T. P. sūnaus N. P. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ir toliau ignoruoja įsiteisėjusį Teismo įsakymą, neteikia išlaikymo sūnui, t. y. nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių jam tėvo valdžia jau kartą buvo apribota metams laiko. Kadangi išlaikymo tėvas neteikia, tai išlaikymo vaikui skolos auga. Dėl vengimo mokėti savo sūnui išlaikymą atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir jam skirta bausmė - 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso išdirbant 90 valandų. Šiuo metu sūnui jau 14 metų, todėl, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, iš atsakovo turėtų būti priteistas ½ dalies MMA dydžio išlaikymas, t. y. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų, užsiimantis baidarių ir katamaranų nuoma, automobilių remontu.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, nustatyti nepilnamečiam sūnui 40,50 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo ir sūnaus N. P. bendravimo tvarką: kiekvieną mėnesį du savaitgalius praleisti su nepilnamečiu N. P.. Nepilnametį sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir parvežant jį atgal sekmadienį iki 20 val. Apie planuojamą praleisti su sūnumi savaitgalį atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas. Nepilnamečio N. P. atostogų metu, ne mažiau kaip dvi savaites, praleisti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį atgal, jeigu atsakovas ir ieškovė nesusitaria kitaip. Tėvo dieną, tėvo gimtadienį, lyginių metų Kalėdas ir N. P. gimimo dieną, nelyginių metų Velykas, Naujuosius metus ir Valstybines šventes praleisti su nepilnamečiu sūnumi N. P., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant atgal, jeigu atsakovas ir ieškovė nesusitaria kitaip.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir neterminuotai apribojo R. T. P. tėvo valdžią jo sūnaus N. P., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-7401/04 dėl išlaikymo dydžio po 400 litų kas mėnesį iš R. T. P. priteisimo, ir priteisė iš R. T. P. sūnaus N. P. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. A.. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė R. T. P. bendravimo su sūnumi N. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), šią bendravimo tvarką: kiekvieną mėnesį po dvi dienas nuo trijų iki penkių valandų, N. P. įprastoje ar kitoje jo pageidaujamoje, atitinkančioje jo amžiaus poreikius, aplinkoje, suderinus konkretų bendravimo laiką su N. P. ir jo motina L. A.; R. T. P. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant atgal iki 20 val. Apie planuojamą praleisti su sūnumi laiką R. T. P. praneša sūnui N. P. ir jo motinai L. A. prieš tris dienas. Likusioje dalyje teismas priešieškinį atmetė, priteisė iš R. T. P. ieškovei L. A. 32,00 Eur žyminio mokesčio, 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš R. T. P. 51,30 Eur žyminio mokesčio ir 17,77 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, sprendė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą tinkamai rūpintis savo sūnumi, t. y. būdamas darbingas neteikia sūnui teismo nustatyto išlaikymo. Atsakovas ir toliau neteikia nustatyto dydžio išlaikymo, kurio įsiskolinimas iki 2017 m. lapkričio 1 d. išaugo iki 9 516,53 Eur. Atsakovas už vengimą išlaikyti sūnų N. P. du kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, t. y. 2011 m. sausio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. B., kuri su atsakovu gyvena ir augina tris nepilnamečius vaikus, eilę kartų ieškovei pervedė vaiko išlaikymui pinigų sumas, tačiau, teismo nuomone, tai negalima laikyti tinkamu išlaikymo vaikui teikimu. Atsakovas privalėjo kas mėnesį sūnui N. mokėti išlaikymą po 115,84 Eur (400 Lt), tačiau tokio dydžio išlaikymo atsakovas neteikė.
Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovas neturi galimybių teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą sūnui N., nes tiek 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui buvo nustatyta, kad jis remontuoja automobilius, nuomoja katamaranus, tiek nagrinėjant šią bylą buvo nurodyta iš esmės ta pati jo veikla, kurią pagrindžia ir jo rašytos sūnui N. žinutės, kad jis turi jam darbo prie baidarių. Pats N. P. nurodė, kad atsakovas daro šašlykines, nuomoja baidares, namelius ant ratų, kubilą, pardavinėja malkas, briketus, taiso mašinas, nuomoja jachtą prie jūros Klaipėdoje ar Palangoje. Teismo nuomone, atsakovas dirba, turi lėšų ir iš jų pragyvena kartu su savo šeimos nariais, gaunamas pajamas slepia, ir piktybiškai nevykdo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui N.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas daro žalingą įtaką savo sūnui N. savo elgesiu. Tai patvirtina N. P. paaiškinimai teismo posėdyje, jog tėtis vadina negražiais žodžiais, kurių nenori sakyti, tačiau pasakė, kad vadina debilu, durnium, durneliu ir kitais, jo mamą vadina psichiškai nestabilia, melage ir kitais. Policijoje tėtis liepė pasakyti, kad jį mama sumušė, tai tada jis galės gyventi pas jį. Dėl šių priežasčių jis nenori bendrauti su tėčiu. Šias N. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ištirtų byloje SMS žinučių turinys, kurias atsakovas rašė sūnui. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys su nepilnamečiu sūnumi taip pat sudaro pagrindą tėvo valdžios apribojimui.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas neabejotinai gauna didesnes pajamas negu nurodo, tačiau jų nedeklaruoja, todėl nėra aišku kokį išlaikymo dydį skiria kitiems savo trims vaikams. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis rūpinasi ir savo senyvo amžiaus tėvu, gyvenančiu Tytuvėnuose, negali būti priežastimi sumažinti išlaikymo dydį sūnui N. P., dar ir dėl trečiojo asmens A. B. duotų parodymų, kad išgyventi padeda atsakovo tėvai pinigais, duoda daržovių, mėsos. Ši nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ne atsakovas remia tėvus, bet tėvai jį remia materialiai. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė byloje savo konkrečios turtinės padėties, tuo pačiu ir neįrodė jos pablogėjimo, todėl teismas netenkino reikalavimo dėl išlaikymo dydžio N. P. sumažinimo.
Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su sūnumi N. P. tvarkos nustatymo teismas tenkino iš dalies. Teismo posėdyje N. P. nurodė, kad nenori bendrauti su tėčiu, jis savo santykius su tėčiu įvardijo neigiama prasme dėl tėvo nepagarbaus bendravimo su juo ir noro jį išnaudoti pavedant jam atlikti įvairius darbus. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio N. P. išsakytą nuomonę, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad, siekiant sudaryti galimybę tėvo ir sūnaus tarpusavio santykių išlaikymui, nepriklausomai nuo to, kad tėvui neterminuotai apribojama tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, nustatytina minimali jų bendravimo tvarka, kurios pagalba būtų galimybė atkurti tėvo ir sūnaus santykius.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. A., atstovaujama advokatės Danos Žvingilienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovo su sūnumi N. P. ir atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmesti, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas (1 700,00 Eur) patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prijungti prie bylos N. P. 2018 m. sausio 8 d. raštą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus bei paties teismo sprendime nurodytus argumentus, dėl ko apriboja tėvo valdžią atsakovui, todėl nepagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą iš dalies ir nustatė bendravimo tvarką su sūnumi pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus. Teismas sprendimu konstatavo, jog atsakovo veiksmai sūnaus N. atžvilgiu daro ypatingą žalą jam, nes sūnus dėl tokio tėvo elgesio atsisako net su juo bendrauti. Teismui sprendimu konstatavus žalingą atsakovo įtaką sūnaus N. atžvilgiu, negalėjo būti tenkinamas reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, nes tokiu atveju paliekama teisė neterminuotai apribojus tėvo valdžią tokiam tėvui ir toliau daryti žalą vaikui, kuris dėl tėvo netinkamo elgesio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai atsisakė bendrauti su tokiu tėvu.
Šalies argumentai
Atsakovas R. T. P., atstovaujamas advokato Arvydo Verpečinsko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, nustatyti nepilnamečio N. P., gimusio (duomenys neskelbtini) 40,50 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti tokią R. T. P. ir nepilnamečio N. P., gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: kiekvieną mėnesį du savaitgalius praleisti su nepilnamečiu N. P.. Nepilnametį sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir parvežant jį atgal sekmadienį iki 20 val. Apie planuojamą praleisti su sūnumi savaitgalį atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas. Nepilnamečio N. P. vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip dvi savaites, praleisti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį atgal, jeigu atsakovas ir ieškovė nesusitaria kitaip. Tėvo dieną, tėvo gimtadienį, lyginių metų Kalėdas ir N. P. gimimo dieną, nelyginių metų Velykas, Naujuosius metus ir Valstybines šventes praleisti su nepilnamečiu sūnumi N. P., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant atgal, jeigu atsakovas ir ieškovė nesusitaria kitaip. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visus įrodymus vertino išimtinai palankiai ieškovei, o atsakovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus ignoravo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas verčiasi baidarių ir katamaranų nuoma, remontuoja automobilius, gauna pajamas už butų nuomą. Šias išvadas padarė remdamasis ieškovės paaiškinimais ir ieškovės pateikta vizitine kortele. Ieškovei aplinkybės apie atsakovo darbą tapo žinomos iš sūnaus, t. y. teismas patikėjo sūnaus parodymais, neįvertindamas, jog sūnus ilgą laiką bendrauja tik su ieškove, jam suformuotas neigiamas tėvo įvaizdis, sūnus priešiškai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Teismas, vertindamas vaiko parodymus, privalėjo atkreipti į tai dėmesį.
Teismas, padidindamas išlaikymo dydį iki 190,00 Eur, pažeidė kitų atsakovo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas pajamas gauna iš atsitiktinių darbų ir tai sudaro apie 250,00 Eur per mėnesį. Atsakovo sugyventinė iš Sodros gauna apie 200,00 Eur valstybinę paramą, kurios užtenka tik būtiniausioms išlaidoms, higienos reikmenims ir vaikų vaistams. Atsakovas kartu su sugyventine augina tris vaikus. Jų šeimos gaunamos pajamos vienam žmogui sudaro apie 90,00 Eur ((200+250)/5). Prie atsakovo šeimos būtiniausių poreikių tenkinimo ženkliai prisideda atsakovo tėvas, kuris gyvena Tytuvėnuose. Atsakovas padeda savo tėvui ūkyje ir atlieka darbus, o mainais gauna iš jo maisto savo šeimai, tėvas leidžia atsakovui gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name. Teismas visiškai ignoravo kitų atsakovo vaikų poreikius ir nepasisakė dėl jų, o nustatydamas 190,00 Eur išlaikymą sūnui N., pažeidė kitų atsakovo trijų vaikų interesus, nes išlaikymas akivaizdžiai yra didesnis už kitiems atsakovo vaikams skiriamą pinigų sumą.
Teismas nepagrįstai neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus N. atžvilgiu. Byloje nenustatytas žiaurus atsakovo elgesys su sūnumi. Vaikui yra dirbtinai suformuotas neigiamas tėvo įvaizdis. Atsakovas neturi polinkio alkoholiui, nevartoja narkotinių medžiagų, neveda asocialaus gyvenimo būdo. Atvirkščiai, atsakovas deda visas pastangas, kad išlaikyti savo šeimą. Šiuo metu atsakovas negali skirti reikalaujamos sumos vaiko išlaikymui, tačiau pasiryžęs kompensuoti piniginių lėšų trūkumą kitais būdais – maksimaliu bendravimu su sūnumi, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinyje pateiktas prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįstas. Apribojus tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, be to, neturi net teorinių galimybių išmokėti priteistą sumą, todėl, atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, naikintina sprendimo dalis dėl 1 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Atsakovas prie nagrinėjamos bylos prašo prijungti jo motinos rašytinius paaiškinimus.
Ieškovė L. A., atstovaujama advokatės Danos Žvingilienės, atsiliepimu į atsakovo R. T. P. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, neprijungti prie bylos atsakovo pateikto jo motinos I. S. rašto, prijungti prie bylos antstolio R. S. pažymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto argumentai, kad teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, vadovavosi tik ieškovės pateikta vizitine kortele, paaiškinimais ir kad kitų įrodymų pateikta nebuvo, yra visiškai nepagrįsti. Teismas vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-11833-54/2009, kurioje atsakovas kreipėsi dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-573/2001 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nustatyta, kad atsakovas remontuoja atvežtus galimai iš užsienio automobilius arba net juos pats transportuoja ir remontuoja, atsakovas pats pripažino, kad per savaitę suremontuoja vieną ar du automobilius. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-573/2001 atsakovas pripažino, kad darbo biržoje nesiregistravo dėl aplaidumo, buvo ir yra sveikas ir darbingas, savo pragyvenimui jam lėšų užteko. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta atsakovo nauja vizitinė kortelė dėl baidarių ir katamaranų nuomos. Teismo posėdžio metu nepilnametis N. patvirtino, kad tėvas daro ir šašlykines, nuomoja namelius ant ratų, nuomoja kubilus, pardavinėja malkas ir briketus, remontuoja mašinas, nuomoja jachtas pasiplaukioti, turi pats nuosavą jachtą, tėvas dirba savo namuose, pardavinėja malkas bei remontuoja mašinas. Darbo biržos pateiktais duomenimis atsakovas darbo biržoje užsiregistravo tik 2016 m. gruodžio 2 d. Du kartus siūlomo darbo atsakovas atsisakė, nurodydamas, kad šeimoje augina tris vaikus. Tačiau 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad nei jis, nei tretysis asmuo A. B. nedirba, o du vaikai lanko lopšelį-darželį. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl abu tėvai nedirba, kai namuose lieka tik vienas vaikas.
Atsakovo pareiga yra rūpintis, kad visų vaikų poreikiai būtų patenkinti pilnai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, susirasti tinkamą darbą ir nepagrįstai vengti išlaikymo mokėjimo sūnui N. Teismo sprendimas dėl 190,00 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovo sūnui N. nepažeidė atsakovo kitų trijų vaikų teisių.
Atsakovui terminuotai 1 metams buvo apribota tėvo valdžia, tačiau aplinkybės neišnyko, išlaikymo sūnui skolos dar daugiau išaugo dėl nepateisinamo atsakovo elgesio. Atsakovas netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką sūnui, dėl ko sūnus atsisako bendrauti su tėvu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas SMS žinutes, sūnaus N. parodymus apie tėvo elgesį su juo, konstatavo, kad toks atsakovo elgesys su nepilnamečiu sūnumi taip pat sudaro pagrindą tėvo valdžios apribojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui konstatavus, jog atsakovas daro žalingą įtaką sūnui N. savo elgesiu, jokia bendravimo tvarka negali būti nustatyta, nes priešingu atveju ir toliau būtų sudarytos sąlygos pažeisti vaiko interesus.
Atsakovas prašo prijungti jo motinos I. S. „Kreipimąsi dėl apeliacinio skundo“. Atsakovo prašymas turėtų būti atmestas, kadangi I. S. nėra šioje byloje nei šalis, nei proceso dalyvis. Atsakovo prašymu I. S. galėjo būti apklausta liudytoja teismo posėdyje, tačiau tokia teise atsakovas, atstovaujamas advokato, nepasinaudojo.
Po teismo sprendimo priėmimo gauta nauja antstolio R. S. pažyma apie atsakovo dar padidėjusį išlaikymo įsiskolinimą, kuris 2018 m. sausio 1 d. sudaro 9 634,23 Eur. Pažyma prijungtina prie bylos.
Atsakovas R. T. P., atstovaujamas advokato Arvydo Verpečinsko, atsiliepimu į ieškovės L. A. apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi yra pagrįstas. Ieškovė, vedama asmeninių ambicijų, visiškai nekreipia dėmesio į vaiko interesus, bet kokiomis priemonėmis stengiasi atimti iš vaiko tėvą ir neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta nė vieno necenzūrinio žodžio, kurį atsakovas būtų pavartojęs bendraudamas su sūnumi. Teismui pateiktos frazės buvo ištrauktos iš konteksto ir neatspindi viso bendravimo. Atsakovas, bendraudamas su sūnumi, kartais vartodavo stipresnį žodį, bet necenzūrinių žodžių, kaip teigia ieškovė, jis niekada nevartojo. Teisme apklausiant ieškovę ar N. P. taip pat nebuvo įvardinti necenzūriniai žodžiai, kuriuos atsakovas neva vartodavo. Į pateiktus klausimus buvo atsakoma - vartojo, bet nenoriu sakyti kokius.
Teismui visiškai patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui ir jo artimiesiems neišvengiamai atsiras sunkios pasekmės ir bus užkirstas kelias atkurti normalius santykius su vyresniuoju sūnumi N.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nustatyta, kad N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas R. T. P. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 9). 2004-04-29 Kauno miesto apylinkės teismas Teismo įsakymu nutarė išieškoti iš atsakovo R. T. P. išlaikymą N. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004-04-26 iki jo pilnametystės (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 10). Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16426-192/2010 atmetė atsakovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 11). Kauno miesto apylinkės teismas pagal ieškovės L. A. ieškinį 2010-12-02 sprendimu laikinai, t. y. vienerių metų laikotarpiui, apribojo atsakovui R. T. P. jo tėvo valdžią sūnaus N. P. atžvilgiu. 2016-06-28 išlaikymo įsiskolinimas 10266,64 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 36). 2011-01-05 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-573/2011 R. T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl, kad būdamas sveikas ir darbingas, be pateisinamos priežasties vengė vykdyti pareigą išlaikyti savo sūnų N. P. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 37-38). Trečiasis asmuo A. B. 2015-02-11 yra pervedusi 174 Eur už 2014 metų 08, 09, 10 mėnesius R. T. P. sūnaus išlaikymui; 2015-06-04 50 Eur už 2014 metų 11,12 mėnesius ir 2015 m. 01 mėnesį; 2015-07-01 164 Eur už 2015 m. 02, 03, 04 mėnesius; 2016-03-24 168 Eur už 2015 metus nuo 02 iki 10 mėnesio; 2016-04-21 76 Eur už 2015 m. 11,12 mėnesius, ir 94 Eur už 2016 m. 02, 03 mėnesius; 2016-09-13 40 Eur už 2016 m. 04, 05, 06, 07 mėnesius (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 154-159). R. T. P. 2016-10-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra baustas pagal BK 164 str. dėl vengimo pareigos pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų N. P. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 168-171). Antstolio R. S. 2017-03-20 pažymoje nurodyta, kad R. T. P. išlaikymo vaikui N. P. įsiskolinimas iki 2017-03-01 yra 9175,73 Eur; 2017-05-01 – 9293,43Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 132); Gimimo liudijimuose esantys duomenys patvirtina, kad R. T. P. ir A. B. yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 134-136). R. T. P. SMS žinučių turinys patvirtina, kad R. T. P. savo sūnui N. P. rašydavo netinkamo turinio SMS žinutes. Be to, SMS žinutėse atsakovas nurodo, kad samdo žmogų darbui prie baidarių (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 174-175). Vizitinėje kortelėje „Baidarių, katamaranų nuoma“ nurodytas R. telefono numeris, kuris sutampa su šalių sūnaus N. telefone nurodytu tėvo numeriu (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 171). N. P. 2018 m. sausio 4 d. raštu nurodė, kad atsisako bendrauti su tėvu (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 193).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Kauno apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota atsakovo valdžia jo sūnaus atžvilgiu. Teismas sprendė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą tinkamai rūpintis savo sūnumi, t. y. būdamas darbingas neteikia sūnui teismo nustatyto išlaikymo. Atsakovas dirba, turi lėšų ir iš jų pragyvena kartu su savo šeimos nariais, gaunamas pajamas slepia, ir piktybiškai nevykdo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui N. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas daro žalingą įtaką savo sūnui N. savo elgesiu.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik deklaratyviais pareiškimais, kitų įrodymų apie jo vengimą teikti išlaikymą byloje nėra. Taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sūnumi.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nesirūpino sūnumi, neteikdamas jam išlaikymo, jo elgesys žalingas vaikui. Teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina teismo konstatuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra verslininkas, kuris slepia savo pajamas, išlaikymą sūnui teikti vengia. Be to, toks elgesys yra ilgalaikis, atsakovas du kartus baudžiamąja tvarka baustas už vengimą teikti išlaikymą, tačiau išvadų nepadarė, nėra duomenų, kad atsakovo elgesys pasikeis. Atsakovo nesirūpinimas vaiku, t.y. vengimas išlaikyti, yra savarankiškas pagrindas apriboti tėvo valdžią.
Atsakovas netinkamai elgiasi su sūnumi. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žemina sūnų bei jo motiną, moko netinkamų dalykų, pvz., sakyti policijai, kad buvo mušamas. Toks netinkamas, amoralus atsakovo elgesys sąlygojo vaiko nenorą su juo bendrauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyta vaiko nuomonė, kuri nuosekliai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vaiko požiūris į tėvą neigiamas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad toks vaiko požiūris yra suformuotas vaiko motinos ir sprendžia, kad tokį požiūrį suformavo paties tėvo elgesys. Kartu pažymėtina, kad vaikui jau yra 16 metų, jis sugeba išreikšti savo nuomonę, ir nėra duomenų, kad jo nuomonė prieštarautų jo interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir tai yra pagrindas apriboti tėvo valdžią.
Atsakovo elgesys nesikeitė ilgą laiko tarpą, nėra duomenų, kad pasikeis. Be to, po teismo sprendimo priėmimo vaikas raštu išreiškė kategorišką nuomonę dėl bendravimo su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pagrįstai taikytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 115,85 Eur iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas tuo, jog atsakovas neturi galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą.
Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino ieškovės nurodytus sūnaus poreikius racionaliais ir būtinais, taigi, pripažino ir būtinybę keisti išlaikymo dydį. Atsakovas apeliacinio skundo negrindžia tuo, kad vaiko poreikiai yra mažesni. Apeliacinės instancijos teismas dėl vaiko poreikių nepasisako, nes tai nėra apeliacinio skundo dalykas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia dėl atsakovo galimybių teikti 190 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį.
Šioje byloje būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, bei tą aplinkybę, kad atsakovas turi dar tris išlaikytinius. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).
Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Teismas yra konstatavęs, kad atsakovas yra verslininkas, nuomoja baidares, katamaranus, namelius ant ratų, tačiau slepia savo pajamas ir piktybiškai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pajamos yra pakankamos tiek sūnui, tiek kitiems trims vaikams išlaikyti, ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas šalių sūnui nepažeis kitų atsakovo vaikų interesų.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 190 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris patenkins vaiko poreikius ir nepažeis kitų atsakovo išlaikytinių interesų, o atsakovas tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir sūnaus N. bendravimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė siauresnę nei atsakovo prašyta bendravimo tvarką, kurios pagalba būtų galimybė atkurti tėvo ir sūnaus santykius.
Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, neatsižvelgė į vaiko interesus. Bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja teismo sprendime nurodytiems argumentams.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neturėjo pagrindo riboti bendravimo.
Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.); kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, sustabdoma. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovo valdžią sūnaus atžvilgiu, nėra pagrindo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui yra 16 metų. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į vaiko nuomonę, kad su tėvu kategoriškai atsisako bendrauti. Nors atsakovas ir nurodo, kad vaikas yra įtakotas motinos, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad vaiko nuomonė yra nuosekli, išreikšta tiek teismo posėdžio metu betarpiškai išklausant vaiką, tiek po teismo sprendimo išreikšta raštu. Be to, vaiko nuomonė pagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais netinkamą atsakovo elgesį su vaiku, atsakovo netinkamos nuomonės reiškimą vaiko motinos, su kuria jis gyvena, atžvilgiu, lėšų jo pragyvenimui neskyrimu. Spręstina, kad vaikas, būdamas 16 metų amžiaus, visas šias aplinkybes supranta ir subjektyviai vertina, todėl paties atsakovo elgesys suformavo vaiko neigiamą požiūrį į tėvą. Bendravimo tvarkos nustatymas sukeltų konfliktines situacijas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovo bendravimo su vaiku teisę.
Taip pat pažymėtina, kad atsakovo teisė matytis su vaiku nėra apeliacinio skundo dalykas, šios teisės pirmosios instancijos teismas neapribojo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys lieka patenkintas visiškai, priešieškinis atmestas. Todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės išlaidas sudaro 32 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme bei 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta R. T. P. bendravimo su sūnumi N. P. bendravimo tvarka, panaikinti ir atsakovo priešieškinio reikalavimą atmesti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.