Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. I., jos atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. I. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos;

2) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 80 parų;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta bausmė - areštas 90 parų;

5) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

6) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) laisvės atėmimu 2 metams;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas1 metams 3 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

9) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 15 dienų;

10) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ( 8 veikos), 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams;

11) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

12) Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams;

13) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir bausmių subendrinimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 6 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams;

14) Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų; Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, D. E. pripažintas pavojingu recidyvistu;

15) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų; nuosprendis įsiteisėjęs, teistumas neišnykęs;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 8 klasių išsilavinimo, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) Kretingos rajono apylinės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Kretingos rajono apylinės teismo 2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; pritaikius 2002m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6;

3) Kretingos rajono apylinės teismo2003 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pritaikius 2002m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6 ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinės teismo2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 28 dienoms; 2003 m. kovo 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, ištaisyta klaida ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 8 mėnesiai 25 dienos;

4) Kretingos rajono apylinės teismo 2005 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

5) Kretingos rajono apylinės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;

6) Kretingos rajono apylinės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7) Kretingos rajono apylinės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8) Kretingos rajono apylinės teismo 2008m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

9) Palangos miesto apylinės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų;

10) Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinta, veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 15 metų;

11) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis , 65 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

12) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1,2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos bausmės paskirtos pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 25d. nuosprendį, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-12 nuosprendžiu, ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų, kuri BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 15 metų 3 mėnesiams;

13) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2012 m. sausio 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 15 metų; Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis panaikintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2014 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 17 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 18 metų 2 mėnesiams;

14) Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012m. sausio 24 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 15 metų;

15) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisintas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendis panaikintas ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie 2012 m. rugsėjo 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 17 metų;

16) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 4, 9 dalis laisvės atėmimu 18 metų 2 mėnesiams;

17) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 16 metų 2 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį A. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 290 straipsnį, pripažinta dekriminalizuota ir atleistas nuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (15 metų 5 mėnesiais 16 dienų). Nuspręsta laikyti A. G. atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, su šiuo nuosprendžiu nustatyta bausmės trukme, pradžia ir atliktos bausmės dalies laiko įskaitymais. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

2018 m. gruodžio 4 d., apie 15.31 iki 15.51 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, esančio adresu: Lukiškių sk. 6, Vilniuje, laikino sulaikymo patalpoje Nr. 9, D. E. ir A. G., veikdami kartu, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - būti laikomam pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais, tyčia nužudė T. V., t. y. D. E. atsistojus nukentėjusiajam T. V. iš už nugaros ir ėmus smaugti rankos dilbiu nukentėjusiojo kaklą iki šis prarado sąmonę, po ko D. E. paprašius A. G. tęsti nukentėjusiojo T. V. smaugimą, A. G. pritūpė ir apglėbęs rankos dilbiu pusiau gulinčiam be sąmonės nukentėjusiajam T. V. kaklą jį toliau smaugė. Po to, pasikeitus vietomis, D. E. dar kartą apglėbęs rankos dilbiu nukentėjusiojo kaklą toliau jį smaugė. Tokiu būdu, bendrais veiksmais padarydami T. V. kaklo suspaudimą, pasireiškusį kraujosruva kakle bei dauginėmis intraodinėmis kraujosruvomis kairio peties sąnario ir žasto priekiniame paviršiuje, nuo ko nukentėjusysis T. V., dėl patirto uždusimo suspaudus jam kaklą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (duomenys neskelbtini) mirė, ir taip iš chuliganiškų paskatų nužudė T. V.. Šiais savo veiksmais D. E. ir A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Apklaustas teisme kaltinamasis D. E. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau nurodė nesutinkantis su kaltinime nurodyta veiksmų seka. 2020 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. įvykdė pirmą žmogžudystę Marijampolės pataisos namuose, siekiant, kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus, norėjo atsikratyti narkotinėmis medžiagomis. Departamentas, o būtent V. J., atsakė, kad nėra jokio pagrindo pervežti iš Marijampolės. V. J. jam teikė atsakymą ir dėl antros žmogžudystės. Jam buvo paskirtas suėmimas, perkeltas į Lukiškes, o 2017 m. sausį atvažiavo iš departamento V. J. ir liepė jam sėdėti ramiai, „nemutinti vandenų“, pasakė, kad išveš atlikti bausmę, kur jis norės. 2017 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismas jį nuteisė laisvės atėmimu 16 metų. Po teismo grįžęs į Kauno tardymo izoliatorių kreipėsi į Kriminalinę žvalgybą, pasakė, kad nori išvažiuoti į Pravieniškes, į antrą sektorių atlikti bausmę. Paprašė, kad pareigūnai paskambintų į Departamentą V. J. ir patvirtins, kur turi išvežti. Kriminalinės žvalgybos pareigūnas grįžęs po poros valandų pasakė, kad V. J. siunčia jį atgal į Marijampolės pataisos namus. O tada jau buvo tempiamas laikas, jam pasakė parašyti, kad Marijampolės pataisos namai jo atsisakytų. Tuomet 2017 m. jis parašė laišką Prezidentei. Tačiau jo laišką išsiuntė į Teisingumo ministeriją ir Departamentą, kad atsakymą duotų per Prezidentūrą. Iš Pravieniškių pataisos namų antro sektoriaus gavo atsakymą, kad jo priimti negali. Jis parašė Prezidentei laišką ir po savaitės gavo atsakymą, kad jau gali priimti. 2018 m. kovo mėn., kai įsiteisėjo nuosprendis, jį atvežė į 2 sektorių ir laikė karantino patalpose pusantro mėnesio ir į jokį būrį nekėlė ir išvedė į trečią sektorių. Išsikvietė Kriminalinės žvalgybos viršininkas ir pasakė, kad šitam sektoriuje gyvena žmonės, kurie dirba jam arba „bočkei“. Jis atsakė, kad, kol sveikata leis dirbs „bočkei“, tai pusę metų kol buvo tame sektoriuje, rašydavo raportus, uždarinėdavo į „triumus“ – baudos izoliatorius ir pan. Po trečio triumo jis surašė raštą (pateikė teismui), kuriame nurodyti visi nusikaltimo motyvai, kodėl nužudė šioje byloje. 2018 m. spalio 16 d. jis išsiuntė raštą į Departamentą, o spalio 18 d. surašė dar vieną raštą. Jam už šitą raštą surašė raportą, kad jis elgiasi neadekvačiai, ir dar neatlikus 15 parų, vėl davė 15 parų. Lapkričio 14 vakare jį išvežė į pirmą sektorių į 9 būrį. Kai atvežė į 1 sektorių, paskyrė budinčiu, uždarė į karantiną 5 paroms, jam pasakė, kad, kai atsisakė 9 būrio, gavo 3 mėnesius drausmės grupės. 2018 m. lapkričio 19 d., penktadienį, pasakė, kad po savaitgalio bus direktorius, pasirašys ir jam reikės eiti į drausmės grupę. Po savaitgalio antradienį jį vėl vedė į drausmės komisiją, nes neva atsisako drausmės grupės ir gavo pusę metų kalėjimo. Lapkričio 26 d. jį apklausinėjo, o po apklausos gruodžio 3 d. jį kaip itin pavojingą išvežė į Lukiškes. Buvo piktas, pažadėjo nužudyti ir tai ir padarė.

Gruodžio 4 d. planiniu etapu tiek jam, tiek A. G. pasakė, į Lukiškes atlikinėti pusei metų paskirtą nuobaudą. Mašinoje buvo keturios suskirstytos izoliuotos vietos. Vežant jį ir A. G. pasodino į mašinos galą. Kelionės metu juos visus keturis – jį, A. G., D. M. ir nukentėjusįjį perkėlė arčiau konvojaus. Nežino, kiek truko kelionė, A. G. apie jo planus žinojo. Taip nebūtų atsitikę, jei būtų tinkamai sureagavę. Kelionės metu, kuri truko valandą ar pusantros, niekas nediskutavo. Lukiškėse išlipo, koridoriuje stovėjo, kol visus paskirstė į boksikus ir juos keturis iš Pravieniškių patalpino į tą mažytę kamerą. Ji buvo visai mažytė, apie 1 metras, prisidegė cigaretę. Jis, D. E., buvo prie durų, nukentėjusysis šalia, D. M. pirmas užėjo ir atsisėdo, A. G. buvo iš dešinės. Kai parūkė, jis, D. E., nukentėjusiajam pasakė pasitraukti į šoną ir smaugė. Nukentėjusįjį smaugė su alkūne, padarė „omarį“. A. G. pasakė: „pakeisk“, ir viskas. Žinojo, kad A. G. irgi buvo kreipęsis, kad jį atskirai laikytų. A. G. žinojo apie jo planus, t. y. žinojo, kad jis buvo tokius raštus rašęs. Jis A. J. buvo rašęs, kad netrukdytų atlikinėti bausmės. Nukentėjusiojo ir D. M. iki įvykio nepažinojo. Kai A. G. baigė smaugimą, paliko nukentėjusįjį gulėti ant žemės. Dar A. G. smaugiant, jis, D. E., baladojo į duris. Po to ir A. G. beldė. Labai ilgai ėjo pareigūnai, beldė apie 10 minučių. Atėjo pareigūnas, kurio pavardės nežino, tai jam nenorėjo pasakoti, kas čia buvo. Pasakė atėjusiam pareigūnui, kad „iškrito“ žmogus ir kad perkelti juos į kitą kamerą. Tai tada juos iš 9 perkėlė į kitą 11 kamerą, kuri 20 cm ilgesnė ir platesnė, o ant suoliuko gali dviese atsisėsti. Perkėlė visus tris – jį, A. G. ir D. M.. Tai nebuvo užsakyta žmogžudystė. Kodėl būtent nukentėjusysis buvo pasirinktas, nežino, tiesiog taip gavosi. Sutinka, kad nukentėjusiojo tėvams savo veiksmais padarė negrįžtamą žalą, dėl ieškinių sumos palieka spręsti teismui.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad A. G. baigė smaugti nukentėjusįjį, o ne jis. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, tuo momentu, atrodė taip teisingiau. Jį su A. G. laikė Kauno tardymo izoliatoriuje ir A. G. tik baigiant bylą, sakė, kad jis, D. E., baigė smaugimo veikslą, ir tai tuo momentu atrodė teisingiausia.

Pravieniškių administracija ir nuteistieji 1 ir 3 sektoriaus Pravieniškėse žino jo apie jo ketinimus. Jau važiuodamas į Vilnių, jis, D. E., žinojo, kad nužudys kokį nors kalinį. Kai išlipo iš mašinos garsiai pasakė „užlenksiu dabar kažką“, ir girdėjo ne tik A. G.. Ar T. V. girdėjo, jis nežino. Jei jį būtų uždarę ne į 9 boksą, o į didesnį, ar būtų ką nors nužudęs, nežino. Jei būtų neišvežę į Lukiškes, palikę Pravieniškėse, būtų atlikęs nuobaudą ir nieko nebūtų atsitikę. Nežino, kodėl A. G. prašė kad ir pastarasis smaugtų, paprašė ir A. G. sutiko. A. G. irgi rašė prašymus ir niekas nereagavo. D. M. neprašė, kad ir jis smaugtų. D. M. tuo metu sėdėjo ant suoliuko. T. V. stovėjo jam iš krašto iš kairės, A. G. stovėjo iš dešinės, D. M. tuo metu sėdėjo. Jis, D. E. parūkė ir pasakė T. V. pasitraukti, kad atsisėsit, jis sukosi, jį stvėrė ir viskas. Jis D. M. pasakė pasakyti žvalgybos pareigūnams kaip buvo. A. G. dar smaugiant T. V., beldė į duris, nes nenorėjo, kad šis būtų nužudytas, gal būtų tinkamai sureagavę, o reikėjo laukti 10 minučių. D. M. matydamas, kad smaugiamas T. V., gal bijojo. Jam pačiam sukeltų neigiamas emocijas toks faktas, kaip ir kiekvienam. T. V. jis nieko nesakė. Kai atidarė duris pareigūnai po beldimo, pasakė, kad T. V. „iškrito“, nesakė, kad jis buvo smaugiamas.

Tas įvykis tai jo protestas dėl daromo psichologinio spaudimo. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai Pravieniškėse jį apklausinėjo dėl jo rašytų raštų. Paprašė A. G., kad jį pakeistų ir A. G. tokiam jo pasiūlymui nesipriešino. Lukiškių TI-K atvykus asmens bylos buvo ant stalo, pareigūnai klausė jo duomenų, gimimo metų, o kiek kartų teistas parašyta ant titulinio lapo. Jis buvo atvežtas atlikti paskirtos nuobaudos. Jie liko paskutiniai ar vieni iš paskutinių.

Jis būtų nevykdęs savo ketinimų, jeigu jį nebūtų išvežę iš Pravieniškių. Tikslo nužudyti neturėjo, tikslas buvo pasilikti Pravieniškėse, tačiau jį perkėlė į Lukiškes ir sudarė sąlygas nužudyti kitą asmenį. Jis taip pasielgė, kad parodyti, jog nėra „triochala“ ir kad jie kitą kartą reaguotų į tuos prašymus. Nes vieną, antrą kartą nereaguoja, tai trečią kartą sureaguos. A. G. įvykio dieną buvo piktas, o ar norėjo, ką nors padaryti, nežino. Jis nesutinka, kad įvykdė nužudymą iš chuliganiškų paskatų, nesutinka su kaltinimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes chuliganiškų paskatų nebuvo. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. jį nuteisė už analogišką nusikaltimą ir veika buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

2021 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. E. nurodė, kad pasilieka prie anksčiau teisme duotų parodymų. Pagarsinus jo parodymus, duotus teisme (t. 6, b. l. 112-115), nurodė, kad juos tvirtina, parodymai teisingai užrašyti.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. 2020 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį jį etapu konvojavo į Lukiškių tardymo izoliatorių atlikti nuobaudos. Įvykis buvo laikino sulaikymo kameroje. Jie ten buvo keturiese – jis, D. E., T. V. ir D. M.. Iš tų asmenų iki patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą pažinojo tik D. E., jie kartu atliko bausmę. Jokio pokalbio su D. E., kur atlikti bausmę nori, nebuvo. Prieš įvykį jis buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją, kad jį perkeltų į kalėjimo režimą, tačiau jo niekas neperkėlė, nors buvo išėjęs įsakymas, kad galima perkelti į kalėjimo sąlygas. Kokie buvo D. E. norai dėl bausmės atlikimo nežino, žino tik, kad D. E. buvo kreipęsis dėl bausmės atlikimo vietos. Nurodė, kad jam tiko pataisos namų sąlygos, nes pataisos namuose yra narkotinės medžiagos, pats yra priklausomas. Paaiškino, kad D. E. pirmas pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, apglėbė su rankomis kaklą ir pradėjo smaugti. D. E. nužudytąjį smaugė per rankos sulenkimą. Tas veiksmas truko nedaug laiko. Kai E. smaugė nukentėjusįjį, jis, A. G., tuo metu stovėjo, po to D. E. paprašė jį pakeisti. Jis suprato, kad D. E. prašo padėti smaugti. Ir tuomet jis, A. G., pradėjo smaugti nukentėjusįjį, kurį smaugė taip pat kaip D. E., t. y. sulenkus ranką (dilbis ir žastas). Kai nukentėjusįjį jis paleido, tada D. E. dar nukentėjusįjį smaugė. Kai pats paleido nukentėjusįjį, ar jis buvo gyvas – nežino. Paskui D. E. pradėjo belsti į duris. Kitas žmogus buvęs kameroje nieko nedarė.

2020 m. spalio 21 posėdžio metu tęsiant apklausą paaiškino, kad pirmas nukentėjusįjį pradėjo smaugti D. E., pastarasis buvo paleidęs nukentėjusįjį. Kai paleido, nukentėjusysis nejudėjo, buvo praradęs sąmonę. Kai D. E. baigė smaugti, nukentėjusysis gulėjo ant grindų. Prieš jam, A. G., smaugiant nukentėjusįjį, jis tikriausiai buvo gyvas. Mano, kad tikriausiai nukentėjusysis buvo gyvas, nes žmonės taip greitai nenumiršta. Nukentėjusysis kvėpavo. Kai jis, A. G., smaugė nukentėjusįjį, šis gargaliavo. Rankų, kojų nejudino, o ar buvo atsimerkęs nežino. Smaugė jis nukentėjusįjį nedaug laiko. Kai jis nukentėjusįjį paleido, po to D. E. pradėjo smaugti. Kai paleido, nukentėjusysis buvo gyvas, bet be sąmonės. Kokį nukentėjusįjį jis paėmė, tokį ir paliko. Po to vėl D. E. smaugė nukentėjusįjį taip pat kaip pirmą kartą. Smaugė neilgai, o kai paleido, jie pradėjo belsti į duris. Kai D. E. antrą kartą smaugė, nukentėjusysis buvo gyvas, nes bandė įkvėpti, gargaliavo. Kai beldėsi į duris, pareigūnai priėjo po ilgo laiko tarpo. Pirminiuose parodymuose nurodė, kiek laiko beldė į duris, kol priėjo pareigūnai. Nežino, kodėl taip pasakė savo parodymuose ( t. 2, b. l. 18-21) „Jaunesnysis galėjo dar gyventi“. Kai pasirodė pareigūnai, jiems pasakė, kad T. V. „iškrito“, nesakė pareigūnams, kad smaugė nukentėjusįjį, D. E. irgi nesakė. Po to juos iš laikino sulaikymo kameros perkėlė į kitą kamerą. Jis į Lukiškes buvo atvežtas pusei metų nuobaudos atlikti. Ne dėl to smaugė, kad butų perkeltas į kitą kamerą. Jis smaugė T. V., nes jo paprašė padėti. Tuo metu jis nesuprato, ką D. E. daro. Suvokė, kad D. E. smaugia žmogų. Negalvojo, kuo tai galėjo baigtis. O kodėl reikėjo smaugti nukentėjusįjį, nežino.

Kad jį patalpintų į kalėjimo rėžimą, jis pasakė tik po šio įvykio (nužudymo), o ne darė nužudymą, kad patalpintų, kaip kad sako prokurorė. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl pradėjo smaugti nukentėjusįjį. Tuo metu tikriausiai suprato, kad smaugia žmogų, o kad jis dėl jo veiksmų gali mirti, nežino, ar galvojo. Blogai vertina savo veiksmus praėjus laikui.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 18-21), po garsinimo jis nurodė, kad šie parodymai nelabai teisingi. Paaiškino, kad tyrėja užrašė taip, kaip jis pasakojo. Sakė tyrėjai, kad gautų tą kalėjimo rėžimą, nes jau vis viena yra įvykis. Negalvojo, kad nukentėjusysis mirs, jei būtų galvojęs, nebūtų beldę į duris. Nukentėjusysis dar gulėjo ligoninėje. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 13-15), po garsinimo nurodė, kad taip sakė, nes turėjo nuobaudą ir pusę metų atlikinėjo KDP. Dėl to prašė skirti suėmimą, kad nebūtų be čiužinio pusę metų.

Smaugimo būdas „omaris“ kai suspaudi stipriai arteriją, užmiega ir viskas. Nuo to suspaudimo žmogus praranda sąmonę. Užtenka minutės ar poros. Negali atsakyti, kodėl tą „omarį“ darė pasikeisdami. Žino, kad sulaikytieji yra laikomi atskirai nuo nuteistųjų, t. y. suimtieji eina į vieną boksą, nuteistieji į kitą. O tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika, tai suimtieji atskirai, o nuteistieji kur nori. Vežant į Vilnių jam nebuvo žinoma už ką teisti D. E., T. V. ir D. M.. Buvo pažįstamas su D. E.. Nežino, kokiu tikslu D. E. smaugė T. V.. Koks buvo T. V. kūno sudėjimas, nežino, nenužiūrinėjo, jis pats buvo aukščiausias, Kuris buvo stambesnis – D. M. ar T. V., nežino. Kokiu tikslu T. V. buvo vežamas į Vinių, nežinojo.

Kai jis ir D. E. smaugė nukentėjusįjį, D. M. sėdėjo. Jie D. M. nieko nesakė. Gal jie sakė D. M., kad nesakytų, kad smaugė T. V.. Jie leido D. M. pasakyti tik po to, kad išeis iš boksų. Negali pasakyti, kodėl pareigūnams nepasakė, kad T. V. buvo prismaugtas, o ne apalpęs. Norėjo papulti į Lukiškių TI-K, todėl Pravieniškių pataisos namuose darė nusižengimus. Jis su D. E. skirtingose kamerose atliko bausmę. Vežant į Lukiškes jo rankos buvo laisvos, nebuvo surakintos. Nežino, kodėl nežudė automobilyje. Kaltinimą, kad tyčia atėmė gyvybę dėl chuliganiškų paskatų, jis supranta, tačiau nėra chuliganiškų paskatų. Jis yra nuteistas už žmogžudystę, 2011 m. rugpjūčio 10 d. yra pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nuo 2011 iki 2018 m. jis atliko bausmę. 2011 m. byloje jis susimušė būdamas neblaivus, buvo nubaustas realia 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, bet nesuprato, kad kiekviena nusikalstama veika bus vertinama kaip sunkinanti jo atsakomybę. Su E. atlikinėjo bausmę Pravieniškių 3 lokaliniame sektoriuje, jis 1 būryje, o D. E. 6 būryje, lauke nuteistieji gali leisti laiką kartu. Bendravo su D. E. nuo 2018 m. birželio, nes paskui buvo išvežtas. Žinojo, kad D. E. buvo nuteistas už žmogžudystę. Bendravo su D. E., tačiau ne dėl to, kad abu nuteisti už žmogžudystę, o dėl to, kad buvo vienoje įkalinimo įstaigoje, kartu dirbo atliekant bausmę. Kad D. E. paskirta nuobauda, kurią reikės atlikti Lukiškių TI-K, žinojo, kai iš vakaro įteikė lapus dėl perkėlimo iš Pravieniškių į Lukiškių TI -K.

Konvojavo į Lukiškes jį su D. E. vienu automobiliu. Prieš patenkant į kamerą Nr. 9, nežiūrėjo, kas pirmas įėjo, juos keturis paskyrė į tą kamerą. Žino, kad viena kamera buvo didelė, o kitos mažytės. Budintis paskirstė, į kurią kamerą eiti, atidaro duris ir liepia eiti į kamerą. Įėjus į kamerą Nr. 9, nepamena, ar ten jau buvo kiti trys asmenys. D. M. toje kameroje sėdėjo, o jie stovėjo trise. Jis pats stovėjo, nes važiuojant ilgai sėdėjo. Nežino, kodėl tęsė T. V. smaugimą, jei tikslas buvo jį užmigdyti. Jis girdėjo, kaip medikai gaivino T. V., bet nematė, nes durys buvo uždarytos. Jis 2016 m. rašė būdamas Kybartų pataiso namuose, kad nori į kamerinio tipo kamerą, o Pravieniškėse nerašė 2018 m. tokio prašymo. Už bandymą sužaloti auklėtoją, jam buvo paskirta nuobauda 6 mėnesių, kurią reikėjo atlikti Lukiškių TI-K. Jis buvo patalpintas ne Pravieniškėse atlikti nuobaudą, nes puolė viršininką ir Lukiškėse sunkesnės nuobaudos atlikimo sąlygos. Kai jį nuteisė už pirmą žmogžudystę, jis vartė BK, ar matė, kokia bausmę už kvalifikuotą nužudymą galima skirti neatsakė. Pripažįsta, kad padarė neturtinę žalą T. V. artimiesiems, labai gailisi dėl įvykdyto.

Neplanavo su D. E. nužudyti T. V.. Padarydamas veiką nesiekė priešpastatyti save aplinkiniams. Dėl nukentėjusiojo smaugimo nežino, ar galėjo būti šokiruoti kiti asmenys, D. M.. D. M. nekaip reagavo. Jis tokiu būdu (smaugdamas nukentėjusįjį) neketino pademonstruoti savo jėgą, pranašumą prieš kitus. Nežino, ar tokie jo veiksmai - smaugimas, buvo įžūlūs, galvoja, kad buvo įžūlūs. Jis nesiekė įžūlių veiksmų, chuliganiškų paskatų nepripažįsta. Nukentėjusįjį nužudė ne dėl dingsties būti pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje. Su civiliniu ieškiniu sutinka, o dėl dydžio negali pasakyti.

D. M. vietoje jis pats bijotų, jei kažkas smaugtų, jaustųsi nesaugiai. Smaugimo veiksmu jis negali atsakyti, ko siekė, nes nesupranta, kodėl taip padarė, kad nukentėjusysis numirtų nenorėjo. Negali paaiškinti, kodėl leido po to dar D. E. smaugti nukentėjusįjį.

2021 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad pasilieka prie anksčiau teisme duotų parodymų, tik patikslina, kad smaugimo veiksmą baigė ne D. E., o jis. D. E. pradėjo smaugti, o baigė jis, A. G..

Pagarsinus jo parodymus duotus teisme (t. 6, b. l. 28-30, t. 6, b. l. 57-67), nurodė, kad jie teisingi, tik D. E. nebaigė smaugimo veiksmo. Dar nurodė, kad nepripažįsta nusikaltimą padaręs iš chuliganiškų paskatų. Darant „omarį“ yra užspaudžiama miego arterija. Negali pasakyti, ar suprato, kad suspaudus miego arteriją žmogus negauna oro ir gali mirti. Jam teko prie T. V. pritūpti. Kodėl smaugė žmogų, kai jis jau buvo be sąmonės, nežino, pats nesuprato, ką daro. Nežino, ar suvokė, ar nukentėjusysis yra gyvas. Negali pasakyti, kodėl personalui nepasakė, kad nukentėjusįjį smaugė.

Nukentėjusioji L. I. apklausta teisme parodė, kad T. V. jos sūnus. Jis buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus ir atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Gegužės mėnesį jis jau buvo reabilitacijos centre. Sūnus buvo labai geras ir visapusiškai išsilavinęs žmogus, nekonfliktiškas, su juo buvo galima kalbėti įvairiomis temomis. Su sūnumi palaikė ryšį, bendravo per Messenger programą, tuo metu ji buvo Švedijoje. Sūnų turėjo paleisti lygtinai, jis tam ruošėsi. Spalio 1 d. turėjo būti teismo sprendimas. Gruodžio mėnesį sūnus jos klausė, kada ji atvažiuos. Jis jau turėjo nuojautą. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo sekmadienį ir jis tuomet pasakė, kad antradienį jį veš į Vilnių. Jis tik stebėjosi, kodėl nuosprendžio skelbimui reikia važiuoti į Vilnių. Su sūnumi galvojo susisiekti ketvirtadienį. Ir staiga jai skambina pažįstami į Švediją ir pasakė, kad T. ligoninėje. Tuomet ji labai išsigando. Ji jau galvojo važiuoti ir 6 dieną 10 val. ryto jai paskambino iš implantologijos centro ir prašė jo organų, pasakė, kad 10 ryto jo smegenys nustojo veikti. Ji iki dabar negali suprasti, kodėl apie sūnaus mirtį pranešė implantologijos darbuotojai. Kai atvažiavo į Vilnių, pasirašė sutikimą dėl organų persodinimo. Tik gruodžio 10 d. jai pranešė, kad sūnus mirė ir reikia atvažiuoti pasiimti daiktus. Jos sūnus niekaip negalėjo bendrauti su kaltinamaisiais, jokių įvykių su jais nebuvo. Kai laidojo sūnų, iš reabilitacijos atnešė vainiką ir jaunas vyras pasakė, kad kai nuteistieji pamatė, kad T. sodiną į vieną mašiną su kaltinamaisiais, sakė, kad atgal jis nebegrįš. Sūnus, būdamas laisvėję, ja rūpinosi, prižiūrėjo, kai sirgo, santykiai su sūnumi buvo labai artimi. Paskutinius metus sūnus gyveno kartu su ja. Ji su sūnumi dirbo vienoje įmonėje. Dėl įvykio ji iki dabar vartoja migdomuosius ir antidepresantus. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Mano, kad žmogaus gyvenimas yra neįkainojamas. Turtinę žalą sudaro bilietų kaina, salė, karstas, kapas, rūbai. Dalį dokumentų turi, tačiau nepamena kuriuos. Kai gavo mirties liudijimą, ji gavo iš valstybės 300 eurų, tačiau ar juos minusavo iš ieškinio sumos nebepamena.

Liudytojas D. M. apklaustas teisme parodė, kad beveik nieko nepamena, nelabai suprato, kas įvyko. Tą dieną jį atvežė į Lukiškes, nes turėjo būti pristatytas į posėdį teisme. Tuo metu Pravieniškių pataisos namuose, 2 sektoriuje atlikinėjo bausmę. Pristatymo metu ar teko bendrauti su kaltinamaisiais nepamena. Įvedė į sulaikymo kamerą Lukiškėse, D. E. pradėjo pirmas smaugti, o po to pasikeitė ir smaugė kitas. Atsakydamas į klausimą, kokiu būdu smaugė, nurodė, kad priėjo iš nugaros ir sulenkta ranka smaugė. Kiek laiko išbuvo kameroje negali pasakyti, gal 10 minučių, o gal ir iki 30 minučių.

Kiek laiko D. E. smaugė, nežino. Kai D. E. paleido nukentėjusįjį, pastarasis nieko negalėjo padaryti – jis gulėjo ar sėdėjo. Galvoja, kad nukentėjusysis nebuvo sąmoningas. Jokių garsų nukentėjusysis neišleido. Nežino, ar nukentėjusysis buvo atsimerkęs. Kitas kaltinamasis A. G. smaugė lygiai taip pat, tik jie apsikeitė vietomis. A. G. paleido nukentėjusįjį. Po abiejų smaugimo, pradėjo stuksenti į duris, kad juos išvestų. Kas konkrečiai stukseno, nepamena, galimai visi trys. Ar jis pats stukseno į duris, nepamena. Kamera buvo dvivietė, o jie keturiese, nebuvo galima pajudėti. Kai smaugė D. E., o po to kitas kaltinamasis, jis (D. M.) stovėjo ir žiūrėjo. Jį šis įvykis paveikė, išsigando. Kai antras kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, kažkas iš pareigūnų atėjo po 10 minučių. Jie patys nebandė gaivinti nukentėjusiojo. Ką darė atėję pareigūnai nepamena, kažkas gaivino. Medikas buvo iškviestas kas ir kokiu būdu kvietė mediką – nežino. Kai atėjo pareigūnai, juos visus tris perkėlė į kitas kameras. Nepamena, ar jie visi trys buvo perkelti į vieną kamerą. Negali pasakyti, ar jis D, M. buvo kameroje, kai buvo iškviestas medikas, nes juos visus išvedė. Pačio gaivinimo proceso jis pats nematė, gal tik girdėjo iš kitos kameros. Kai juos visus keturis įvedė į tą kamerą, smaugimas prasidėjo iš karto. Niekas nieko nesakė, jokio pokalbio nebuvo. Visi rūkė cigaretę, spėjo parūkyti, ir viskas. Prieš smaugiant jokios įtampos, konfliktinės situacijos, jis nepastebėjo. Galvoja, kad gali tik džiaugtis, kad buvo smaugiamas ne jis pats, jam pasisekė. Priežastis, kodėl buvo smaugiamas nukentėjusysis, jam nežinoma. Jis nepamena, ar jis pats beldė į duris. Į duris beldė A. G. ir D. E., jis pats nebeldė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 160-162), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. 2018 m. gruodžio 10 d. apklausiamas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1., b. l. 160-162), D. M. parodė, kad kameroje Nr. 9 jis sėdėjo ant suoliuko, priešais jį stovėjo nukentėjusysis, šalia jo E.s, o kitas nuteistasis- aukštas, stovėjo šalia jo, D. M.. Kameroje visi parūkė, o tada staiga D. E. pastūmė nukentėjusįjį. Kaip jį pastūmė neprisimena, tačiau E. staiga pastumdamas nukentėjusįjį atsirado pastarajam už nugaros. Tuomet suėmęs ranka nukentėjusiajam už kaklo, pradėjo jį smaugti. D. E. nieko nesakė, jokio konflikto tarp jų nebuvo, tiesiog pradėjo smaugti. Kad D. E. naudotų kokią virvę ar diržą smaugdamas, nematė. D. E. taip nukentėjusįjį smaugė apie porą minučių, jis jo nepaleido ir besmaugiant jie pritūpė. Nukentėjusysis bandė priešintis. Jis nieko nedarė, nebandė nukentėjusiajam padėti, nes visų pirma galvojo apie save, bijojo, kad ir jam nieko nepadarytų, nes tiek D. E., tiek antrasis aukštas liepė nejudėti. Po poros minučių smaugimo, D. E. pasakė antrajam aukštam: "Pakeisk mane". Tuomet D. E. paleido nukentėjusįjį, o antrasis nuteistasis greitai pritūpęs, apglėbęs nukentėjusįjį ranka per kaklą smaugė toliau. Tai tęsėsi apie porą minučių, po ko antrasis paleido nukentėjusįjį, šiek tiek pastūmė nuo durų ir šis sukniubo ant grindų, galva link suoliuko, o kojos buvo sulenktos link durų. Tuomet jie pradėjo belstis į duris rėkdami, kad žmogus apalpo. Atsakinėdamas į klausimus dar paaiškino, kad aukštesnis – tai A. G., o žemesnis D. E.. Kuris baigė smaugti negali pasakyti. Nukentėjusįjį smaugė su alkūne. Kuris pirmas pradėjo trankyti į duris , nepamena. Po įvykio jis, D. M., buvo truputį šokiruotas, dabar dar jaučiasi neatsigavęs.

Po parodymų garsinimo atsakydamas į klausimus paaiškino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis viską nurodė teisingai. Iš Pravieniškių į Lukiškes juos vežė vienoje mašinoje. Jis važiavo vienoje kameroje kartu su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju, jie buvo keturiese. Važiuodamas jis miegojo ir nebendravo su nukentėjusiuoju, važiavo apie 5 valandas, kur sėdėjo kaltinamieji ir nukentėjusysis važiuojant – nepamena. Atliekant bausmę jis su nukentėjusiuoju buvo viename sektoriuje, tačiau skirtinguose būriuose. Jam neteko girdėti atsiliepimų apie T. V. ir nežinojo už ką jis teistas, tik žinojo, kad nukentėjusysis buvo reabilitacijoje. Ką šiuo atveju reiškia reabilitacija nežino. Kai kaltinamieji smaugė nukentėjusįjį, jam nesakė, kodėl buvo smaugiamas ne jis, o T. V.. Jis aiškiai matė smaugimo veiksmą ir patvirtina, kad T. V. buvo smaugiamas ranka. Kol važiavo iš Pravieniškių į Lukiškes, jie nekalbėjo, ar prisistatė vienas kitam – neprisimena. Atvažiavus į Lukiškių kalėjimą, prieš patalpinant į kamerą Nr. 9, neprisimena, kur buvo laikomas. Kameroje Nr. 9 jis sėdėjo ant suoliuko, ten yra vieta sėdėti vienam. Neprisimena, kodėl jis sėdėjo. Ar galima rūkyti laikino sulaikymo patalpoje, jis nežino, bet visi keturi rūkė. Negali pasakyti, ar kuris nors iš kaltinamųjų sakė „tu dar gali gyventi“. Kai T. V. jau gulėjo laikino sulaikymo kameroje, kaltinamieji nurodė, ką sakyti pareigūnams, kai atidarys duris. Prisimena, kad jis prižiūrėtojui pasakė, kad žmogus nukrito ant žemės. Atėjęs prižiūrėtojas juos suskirstė į skirtingas kameras iš karto, o T. V. ar liko kameroje nepamena. Po įvykio jis su abiem kaltinamaisiais nebuvo susidūręs. Jam nėra žinoma, kodėl kaltinamieji nužudė T. V.. Nematė, kad kaltinamieji nukentėjusįjį būtų smaugę diržu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. M. iš jam pateiktų atpažinti nuotraukų atpažino A. G. kaip asmenį, kurį apibūdino kaip aukštą, duodamas parodymus. Nurodė, kad atpažįsta pagal veido bruožus ( t. 1, b . l. 133-135).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. M. iš jam pateiktų atpažinti nuotraukų atpažino D. E. kaip asmenį, kurį jis pažinojo kaip E.. Nurodė, kad atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 136-138).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. M. iš jam pateiktų atpažinti nuotraukų atpažino T. V. kaip nukentėjusįjį, kurį smaugė laikinoje kameroje kiti du nuteistieji. Nurodė, kad atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 139-141).

2018 m. gruodžio 5 d. liudytojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 15.30 val. jis buvo etapuotas iš Pravieniškių PN į Lukiškių tardymo izoliatorių ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 9 kartu su kitais trimis nuteistaisiais. Jis sėdėjo ant suoliuko, priešais jį stovėjo nukentėjusysis, šalia jo – D. E., o A. G. stovėjo šalia jo. Vos įvesti į šią kamerą jie visi parūkė, tada staiga D. E. pastūmė nukentėjusįjį ir atsirado pastarajam už nugaros. Tuomet suėmęs ranka nukentėjusiajam už kaklo pradėjo jį smaugti. D. E. taip smaugė nukentėjusįjį apie pora minučių, jis jo nepaleido ir besmaugiant jie net pritūpė. Nukentėjusysis bandė kažkiek priešintis, tačiau kameroje nebuvo net kur pajudėti. Po poros minučių smaugimo, D. E. pasakė A. G. „pakeisk mane“. Tuomet D. E. paleido nukentėjusįjį, o A. G. greitai pritūpęs, apglėbęs nukentėjusįjį ranka per kaklą smaugė toliau. Tai tęsėsi apie pora minučių, po ko A. G. paleido nukentėjusįjį, jį šiek tiek atstūmė nuo durų ir jis sukniubo ant grindų, galva link suoliuko, o kojos buvo sulenktos prie durų. Tuomet jie pradėjo belstis į duris rėkdami, kad žmogus apalpo. Atėjus prižiūrėtojams, D. E. ir A. G. pradėjo aiškinti, kad jie nenori būti šioje kameroje ir paprašė išvesti , tada juos visus perkėlė į kitą laikino laikymo kamerą (t. 1, b. l. 142-149).

Liudytoja Z. J., bendros praktikos slaugytoja, dirbusi Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, teisme parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, jai būnant kabinete, į pavakarę paskambino pareigūnas ir pasakė, kad žmogui blogai. Ji nuėjo į budinčiąją dalį, į ten esančią laikinojo sulaikymo kamerą, kurios nepamena. Kiek užtruko eidama nežino. Kai nuėjo, jai pareigūnas atidarė duris, ten gulėjo žmogus be sąmonės, kuris kiek pamena gulėjo ant šono, jis nekvėpavo, pulsas buvo paviršutinis, silpnas, vyzdžiai į šviesą nereagavo. Tas žmogus buvo apsirengęs striuke, kuri atrodo buvo neužsegta, megztiniu, paguldė jį ant nugaros ir pradėjo gaivinti. Ji pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, pasakė iškviesti reanimaciją. Gaivino tol, kol neatvažiavo greitoji. Jai padėjo pareigūnas. Jokių smurto žymių ant kūno nematė. Jai niekas neaiškino, kas atsitiko. Vėliau ji irgi nieko nesužinojo, kas atsitiko. Reanimaciją ji paprašė iškvieti iš karto, kai tik atėjo į kamerą ir pradėjo gaivinti. Be nukentėjusiojo, toje patalpoje buvo tik pareigūnai, sulaikytųjų nebuvo. Ta patalpa maža, gal metras ir visu kūnu nepaguldysi žmogaus. Greitosios pagalbos darbuotojai pajungė aparatus, gaivino, pastatė lašelinę ir tada išvežė, kažkur po 15-20 minučių. Į ligoninę ji nelydėjo. Neprisimena, ar nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai, tikriausiai nebuvo.

Defibriliatoriaus jie punkte neturi ir 2018 m. neturėjo. Medicininių priemonių ji iš darbo vietos nepasiėmė. Kameroje nukentėjusysis buvo vienas. Kai atėjo, jai duris atrakino, nukentėjusysis kameroje buvo vienas. T. V. širdis nedirbo, nes nebuvo apčiuopiamas pulsas. Tikrindama pridėjo pirštus prie kaklo. Nepamena dėl pulso. Nesikeistų jos naudojamos pirmosios pagalbos suteikimo priemonės jeigu apčiuoptų pulsą ir jei neapčiuoptų pulso. Ji masažavo su dviem rankom tik širdį. Oro padavimo - burna į burną – neteikė, to nereikėjo, kad apsisaugoti, yra sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Neturint deflibriatoriaus nežino, ar pagal instrukcijas oro padavimo žmogui nereikia. Greitąją iškvietė pareigūnas, kai ji pasakė, kad reikia kviesti reanimaciją. Jos darbo kabinetas yra teritorijoje, zonoje, nuo darbo kabineto jai reikėjo eiti per lauką ir po to dar kartą per lauką, tai trunka apie 3-4 minutes. Ji yra bendros praktikos slaugytoja, o gydytojas 2018 m. buvo, tačiau tą dieną ji dirbo viena.

Liudytojas M. K. apklaustas teisme parodė, kad 2018 m. dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, jaunesniuoju specialistu, gruodžio 4 d. apie pusę keturių atvyko planinis etapas iš Pravieniškių pataisos namų. Atvežė 15 asmenų. Apie 15.34 val. nuteistieji A. G., D. E., D. M., T. V. buvo uždaryti į laikinąją laikymo patalpą Nr. 9, kadangi visos laisvos patalpos buvo užimtos. Kai priėmė nuteistuosius, jis su jaunesniuoju specialistu V. pradėjo atlikinėti kratą atvykstantiems suimtiesiems, nuteistiesiems ir buvo daiktų patikrinimas. Apie 15,45 val. išgirdo beldimą į duris, priėjęs prie patalpos Nr. 9 paklausė, kas atsitiko. Nuteistieji atsakė, kad vienam nuteistajam blogai. Atidarius patalpos duris, pamatė nuteistąjį gulintį ant žemės be gyvybės ženklų. Tada telefonu iškvietė medicinos darbuotoją, o per radijo ryšį iškvietė specialistą budinčiai pamainai. Apie 16 val. atėjo sveikatos medicinos darbuotoja, suteikė neatidėliotiną medicininę pagalbą. Po to su ja kartu atliko gaivinimą, darė širdies masažą ir apie 16.10 val. atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada.

Sprendimą patalpinti į kamerą Nr. 9 A. G., D. E., D. M. ir T. V., priėmė pareigūnai, pagal bylos pažymas nebuvo jokios izoliacijos ir buvo tik viena laisva patalpa. Asmenys buvo be antrankių. Prieš patalpinant į 9 kamerą, nei vienas iš asmenų neišreiškė jokių prašymų, nebuvo prašymo patalpinti būtent toje kameroje, kurioje T. V..

Kai jis atidarė kameros duris, pirmas vaizdas, kurį pamatė – tai gulintis asmuo ir išvedė visus likusius tris į kitą , 11 patalpą. Išvedė juos į vieną patalpą. Pamena, kad pasakė, kad atsitiko blogai ir viskas. Pavardė D. M. jam girdėta, su juo nešnekėjo, jis tikriausiai nebuvo išsigandęs, pastarojo būsenos negali nurodyti.

Jis telefonu iškvietė medikę, buvo 15.45 val., o ji atėjo apie 15.54 val. Tiksliai laiką žino, nes žiūrėjo į telefoną. Nuo 9 kameros iki telefono nedidelis atstumas. Pirma jis paskambino medikei, po to išvedė nuteistuosius. Greitąją pagalbą iškvietė specialistas budinčiai pamainai P.. Jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis matė tą situaciją. Jis greitąją medicinos pagalbą kvietė, kai jau buvo atėjusi vietinė medikė. Buvo kviečiama reanimacija. Specialistas paskambino į medicinos centrą ir paaiškino visą situaciją ir pats centras nusprendė kviesti reanimaciją. Viso 1 minutė iki telefono, tada 7 minutes ėjo medikė ir dar 8 minutės kol atvažiavo reanimacija. Jis pats nukentėjusiojo pulso nečiuopė, nežiūrėjo, ar plaka širdis. Jis buvo apmokytas suteikti medicininę pagalbą, mokėjo atlikti dirbtinį kvėpavimą. Koks turi būti širdies ritmas nežinojo. Galvoja, kad pavyko atgaivinti nukentėjusįjį, taip galvoja, nes jis stebėjo ir kai atvažiavo greitosios medicinos pagalba, jie pasakė, kad nukentėjusysis kvėpuoja. Būna situacijų, kai nutiestieji/suimtieji prašo būti patalpinami į vieną kamerą su konkrečiu asmeniu. Į tokius prašymus yra atsižvelgiama. Patalpino keturis nuteistuosius į vieną patalpą, kadangi jiems jokios izoliacijos nebuvo ir jie iš vienų pataisos namų. Į tai, kokius nusikaltimus asmenys yra padarę, nėra atsižvelgiama. Atskirai talpinama, jei paskirtos paros ir jei iki gyvos galvos. Su asmenų asmens bylomis nesusipažįsta, tik ant bylos yra pažyma. Jokių įrašų ant pažymos, kad kiti pareigūnai negali susitvarkyti su nuteistuoju, nebūna. Gaivinimas į burną yra atliekamas, bet šiuo atveju nebuvo daromas. Gali būti, kad žmogus serga, nematė, kad medikė darytų gaivinimą į burną. Jam nepasakė A. G., D. E. ir D. M. dėl ko nekvėpuoja nukentėjusysis. Jie pasakė, kad jam pasidarė blogai ir jis nukrito. Tą dieną jis apsaugos ir priežiūros skyriuje vykdė rezervinės grupės vyresniojo pareigas. Jam žinoma, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį, pirmą kartą nuteistieji turi būti izoliuoti nuo 16 ir 14 kartą nuteistų asmenų. Tačiau ant bylos nebuvo parašyta nieko.

Galėjo būti matoma vaizdo įraše kaip jis vaikšto po karantino patalpas. Nuteistųjų asmens bylos buvo ant stalo, jos galėjo matytis. Pažyma būna priklijuota ant bylos ir pavardė ant pažymos ir pavardė asmens byloje sutampa. Ant T. V. pažymos teistumų skaičius nebuvo nurodytas. Ant pažymos yra parašytas BK straipsnis. Jis nematė, kiek T. V. turėjo nuosprendžių, jo asmens bylos nebuvo atsivertęs. Jis nematė teistumų skaičiaus D. E. ir A. G., asmens bylos nežiūrėjo, žiūrėjo pažymą. Nuteistųjų apsaugą ir sveikatą pagal pareigas užtikrina pareigūnai. Prieš patalpinant į kamerą Nr. 9, jam nebuvo žinoma, kad A. G. ir D. E. buvo daug kartų teisti, o T. V. vieną kartą teistas. Pažymą išrašo įskaitos skyriaus darbuotojas. Ant pažymos rašoma suimtasis ar nuteistasis ir nuosprendis arba suėmimo nutartis. Tik iš pažymos negali nustatyti, kokiai kategorijai asmuo priklauso, t.y. jis pirmą kartą teistas ar ne. Šituos duomenis jis gali pasitikslinti įskaitos skyriuje, jei jam jų trūksta. Jų veiklą reglamentuoja ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, 2005 m. priimta. Pagal šią instrukciją jie privalo užtikrinti kiekvieno nuteistojo apsaugą ir sveikatą. Kameros Nr. 9 koks plotas negali pasakyti, ji skirta bent trims nuteistiesiems, jei jie stovi ir sėdi. Tikslių patalpos duomenų nežino. Jis kai atėjo į patalpą, paklausė, kas atsitiko ir jam atsakė, kad pasidarė blogai ir nukrito, apalpo. Vėliau sužinojo, iš ligoninės atėjo informacija, kad buvo nužudytas.

Kameros Nr. 11 plotas buvo didesnis už Nr. 9. Ten buvo prieš tai talpinami 3 asmenys. Jis ir kolega V. V. nusprendė patalpinti asmenis į kameras Nr. 11 ir į Nr. 9. Toje kameroje Nr. 9 nuteistieji galėjo būti ne daugiau 2 valandų. Po aptalpinimo karantino patalpose laikino sulaikymo kameroje, po kratos atlikimo jie paskirstomi į gyvenamąjį korpusą, o ten specialistas korpuso skyriuje pats sprendžia pagal kameros korteles, kurias pildo asmens bylų pildymo grupė. Karantino patalpose 2018m. gruodžio 4 d,. buvo: 15 asmenų iš Pravieniškių, 7 iš Šiaulių, 1 asmuo buvo grįžęs iš apylinkės teismo, 3 paleidimui į laisvę, 3 išvykimui į Vilniaus pataisos namus. Ir buvo karantino patalpose du pareigūnai. Jis skambino Z. J.. Jos pareigos Lukiškėse buvo bendros praktikos slaugytoja. Gydytojos nebuvo tuo metu. Buvo tik viena seselė. Pasakė jai, kad asmeniui yra blogai ir ji pati atsinešė vaistų, o kokių - nežino. T. V. gulinčiam ant žemės ji nedavė jokių vaistų. Prietaisų dirbtiniam kvėpavimui palaikyti, neturėjo. Visos kameros buvo užimtos todėl patalpino tuos 4 nuteistuosius į kamerą Nr. 9. Iš 11 kameros buvo išvežti trys asmenys į Vilniaus pataisos namus ir ji atsilaisvino.

Liudytojas D. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba specialistu budinčiai pamainai Vilniaus pataisos namuose, anksčiau dirbo specialistu budinčiai pamainai Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad gruodžio 4 d. priėmė tarnybą iš budinčiosios pamainos Nr. 3. Viskas vyko sklandžiai, įprasta tvarka. Apie 15.30 val. atvažiavo etapas iš Pravieniškių pataisos namų, priėmė etapą, sutikrino duomenis ir visi asmenys buvo patalpinti į kameras. Kol formins asmens bylas, paruoš anketas, nuėjo tikrinti kaip pareigūnai atlieka savo tarnybines pareigas pirmame, antrame ir trečiame korpusuose. Kol tikrino pirmame korpuso skyriuje apeidamas visus postus, racijos pagalba išgirdo, kad kuo skubiau turi atvykti į priėmimo-paskirstymo skyrių. Pagalbos prašė jaunesnysis specialistas M. K., pranešė, kad pasidarė bloga ir vyksta gaivinimas. Iš karto nuėjo į priėmimo-paskirstymo skyrių. Kai atėjo, seselė gaivino nuteistąjį. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad nuteistasis nualpo, pasidarė silpna. Nustatė, koks tai asmuo ir iš karto jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nuėjęs toliau nuo nukentėjusiojo. Apie 15.50 val. gavo informaciją, apie 15.55 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba atvyko greitai, apie 16.09 val. ir toliau gaivino. Jie turėjo gaivinimo aparatus. Jis suruošė dokumentus transportavimui į ligoninę, nurodymą, paskyrė konvojų ir vyresnysis kartu su ligoniu išvyko į ligoninę. Po kelių valandų korpuso vyresnysis paskambino ir pranešė, kad medikai įtaria, kad asmuo buvo pasmaugtas. Tuomet jis iš karto pranešė skyriaus viršininkui V. R., o negavęs atsakymo paskambino vyriausiajam specialistui. Atvažiavo kriminalinės žvalgybos departamento pareigūnai į įstaigą ir atlikinėjo proceso veiksmus. Paaiškėjo, kad patys du nuteisėji pasmaugė.

Kai atėjo, sulaikymo kameroje Nr. 9 buvo D. E., A. G. ir dar vienas asmuo, o nukentėjusysis buvo ištemptas į koridorių ir seselė jį gaivino. Atėjęs su nuteistaisiais nekalbėjo. Ant nukentėjusiojo smurto žymių nematė, nekilo įtarimo, kad kas nors blogai. Kol negavo informacijos iš medikų, jokių įtarimų nebuvo. Užėjęs į kamerą nebuvo ir nematė, kokia buvo kitų nuteistųjų savijauta. Jam asmeniškai neteko bendrauti nei su A. G., nei su D. E. nei su D. M.. Žino, kad A. G. ir D. E. prisipažino, kad nužudė kitą nuteistąjį, kad jį pasmaugė.

2018 m. gruodžio 4-5 dienomis jis buvo atsakingas už apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tinkamą pareigų atlikimą. Lukiškių TI-K nuteistųjų asmens bylos buvo laikomos šalia patalpos, kur vaikšto suimtieji ir nuteistieji, ne karantino patalpose, nes kur yra nuteistieji negali būti kompiuterių. Nuteistųjų asmens bylos kai autorizuojamos yra dedamos taip, kad nesimatytų kitiems asmenims asmens duomenų. Kai asmuo į įstaigą, yra nuotrauka, vardas, pavardė ir asmens kodas. BVK 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad pirmą kartą nuteisti turi būti izoliuojami nuo kitų nuteistųjų, nuteistųjų keliolika kartų. Jie žiūri, nuteistasis ar suimtasis. Kiek kartų T. V. buvo teistas jis neatsimena, o kiek kartų nuteisti buvo A. G. ir D. E. taip pat nežino. Jis priėmė sprendimą patalpinti į laikino sulaikymo kamerą Nr. 9 V. ir G., ir E..

Karantine yra du boksai dideli, 5 mažesni, o viduriniai vidutiniai. Talpinama į didesnes kameras po 10 žmonių, į vidurinius kažkur po 4-6, į mažesnes po 1 arba po du jeigu nėra galimybės. Nuteistųjų kategorijos yra svarbios prieš priimant sprendimą dėl patalpinimo. Asmens bylos duomenys prieš patalpinant asmenis į laikino sulaikymo kamerą neįvertinamos, asmens bylos ateina vėliau. Neturėjo tokių duomenų, kad asmenys grasina nužudyti žmogų. Nematė tokių duomenų asmens bylose D. E. ir A. G.. Jam pavaldūs prižiūrėtojai nieko nesakė, jie skaitė asmens bylas. Buvo pažyma, kad jie gali vykti etapu. Įstaigoje deflibriatoriaus neturi. Jis pagal pareigas yra praėjęs specialius medicininius kursus, ten yra ir praktiniai mokymai. Jo vadovaujami pareigūnai atitinka tokią galimybę vykdydami pareigas. Kol buvo gaivinamas T. V., kameroje Nr. 9 buvo laikomi G., E. ir M.. Kiek laiko jie ten buvo nežino. Kai atsilaisvino vietos ir tada jie buvo išskirstyti.

Ekspertas M. P. teisme nurodė, kad yra susipažinęs su ekspertės J. G.-D. specialisto išvada Nr. .G 4361/2018(01) ir šią išvadą tvirtina. Nurodė, kad pagal visus duomenis nukentėjusysis T. V. mirė nuo kaklo suspaudimo – stranguliacijos. Pagal aprašymus, kuriuos ekspertė matė, kraujosruvas, jų išsidėstymą, kaklo priekyje galėjo būti pėdsakas juostos formos 1,5 -2,0 cm pločio. Iš kur ekspertė padarė tokią išvadą, negali pasakyti. Žymė likusi kaklo priekyje. Ne visada žalojant audinius lieka atitinkami pėdsakai, bet paprastai spaudžiant audinį rankomis, pirštais su nagais lieka atitinkami nubrozdinimai, bet jie ne taip išsidėstę kaip šiuo atveju. Šiuo atveju spaudimo rankomis požymių negali tvirtinti. Spaudžiant kaklą ranka sulenkta alkūne, yra galimybė, kad galbūt atsispindėjo ta juosta ne nuo smaugvirvės, o nuo drabužio krašto, to negalėtų paneigti. Pagal kraujosruvas, jų išsidėstymą, atsispindi juosta 1,5 -2,0 cm pločio. T. V. mirtis įvyko dėl to kad nutrūko oro tiekimas, per kurį išsivystė tie negrįžtami pakitimai. Dėl nutrūkusios galvos smegenų kraujotakos prasidėjo pakitimai, kurie iki tam tikro laipsnio gali būti grįžtami, bet šiuo atveju negrįžtami. Smegenų mirtis priklauso nuo labai daug dalykų: nuo aplinkos temperatūros, proceso smegenyse ir pagaliau kiek laiko deguonies truktų, paprastai traktuojama apie 5-10 minučių. Šiuo atveju nėra skirtumo, kokią priežastį pasakė personalui kaltinamieji. Šiuo atveju nėra duomenų, kurie leistų atriboti dviejų asmenų veiksmus ir kurio veiksmai sukėlė kraujotakos sutrikimus sukėlusius mirtį. Negalima pasakyti, kurio ranka. Nustatyti, kurio kaltinamojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su pasekmėmis, nėra galimybės. Kakle yra matomas poveikis, o ne sužalojimas. Tos kraujosruvos, kurios yra kakle, neleidžia išskirti, kad buvo du trauminiai poveikiai. Kad skirtųsi trauminis poveikis reikia didesnio laiko tarpo – didesnio valandomis, o šiuo atveju ar padaryta prieš valandą, dvi ar pusę valandos, skirtumo nėra.

Ekspertas D. F. teisme parodė, kad specialisto išvadą Nr. M 1522/2018(01) tvirtina. Paaiškino, kad pagrindinė mirties priežastis kaklo suspaudimas, kuomet buvo sutrikusi kraujotaka galvoje, įvyko anoksinis dėl deguonies trūkumo smegenų pažeidimas, smegenų koma ir smegenų mirtis. Jam atliekant ekspertizę, jau buvo atlikti transplantacijos veiksmai. Šiuo atveju pasitelkiant medicininę dokumentaciją, be to, likusių organų vaizdas suteikė galimybę nustatyti mirties priežastį. Duomenų nustatyti mirties priežastį jam šiuo atveju pakako. Mirties priežastis - kaklo suspaudimas. Remiantis jo turimais duomenimis, kaklas buvo suspaustas kietu buku daiktu, o koks tai daiktas - ar pirštai ar ranka ar kažkas kitas, negali pasakyti, tam yra per mažai duomenų. Paaiškino, kad 11.30 val. konstatuota smegenų mirtis, o 16. 25 val. atliekama operacija, tai ta operacija buvo atlikta tam, kad ruošiant kūną transplantacijai ir vidaus organų paėmimui transplantacijai reikėjo palaikyti tinkamą teikimą deguonies, kad nenumirtų tie organai, kurie bus transplantuoti. Tam buvo atlikta tracheostomija, įvestas vamzdelis, kad pajungti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Jis kaip asmuo buvo miręs, tačiau tam, kad užtikrinti, kad organai, kurie bus transplantuojami liktų gyvybingi buvo palaikomas kvėpavimas, o tam, kad palaikyti tą kvėpavimą ir buvo atlikta ta operacija. 5-10 minučių yra laikas, per kurį miršta smegenys netaikant jokių reanimacinių priemonių. Šiuo konkrečiu atveju žinoma, kad reanimacinės priemonės buvo taikomos praktiškai iš karto iki patekimo į stacionarą. Buvo taikomas dirbtinis širdies masažas, kardioreanimacija vaistais, buvo atliekos kitos priemonės, todėl sakyti, kad per 5-10 minutes smegenys turėjo mirti, negalima. Tam, kad konstatuoti, kad mirė smegenys, reikia atlikti tam tikras procedūras, kurios buvo atliktos tiktai stacionare. Tą vertina gydytojas stacionare pagal patvirtintus protokolus. Šiuo konkrečiu atveju galvos smegenų kraujotaka buvo įvertinta, ir tik patvirtinus keliais požymiais, kad smegenys mirė, tik tai tada galima svarstyti apie transplantaciją. Iki tol buvo vilčių, ir praktikoje būna, kad žmogus atsigauna, taikant adekvatų gydymą.

Tai, kad gaivinimas sėkmingas nurodo, kad bandyta atkurti tam tikras gyvybinės funkcijas kaip kraujotaką, kaip širdies plakimą, kaip spontaninį kvėpavimą. Žinoma, kad tai buvo atkurta, tačiau ar smegenys buvo dar gyvos ar ne, nėra žinoma. Čia standartinė šabloninė diagnozė, kuri yra diagnozių sąraše. Sunki, bet stabili būsena reiškia, kad bendra būklė yra sunki, t.y. šiuo konkrečiu atveju komos būsenoje, reikalaujanti papildomų gydymo priemonių, tačiau stabili, tai dažniausiai eina kalba apie kraujotaką ir kvėpavimą, gyvybės pagrindines funkcijas. Jeigu jos stabilios, nešokinėja spaudimas, nenutrūksta, tai dažniausiai bendra būklė stabili rašo gydytojai.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (t. 1., b. l. 6,) apie įvykį policijai pranešė telefonu, privatus fizinis asmuo 2018 m. gruodžio 4 d. 17 val. 52 min. Nurodomas įvykio laikas – 2021 m. gruodžio 4 d. 16,05 val. Grafoje „Aplinkybės“ užfiksuota, kad Santaros ligoninės slaugytoja K. pranešė, kad į ligoninę iš Lukiškių TI-K pareigūnai su GMP apie 16,05 val. atvežė T. I., asm. k. (duomenys neskelbtini) T. I. atvežtas be sąmonės, kaklo srityje stranguliacinė vaga. Šiuo metu paguldytas priėmime, reanimacijos skyriuje. Dar nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 4 d. apie 17,50 val. į Vilniaus universitetinę ligoninę Santaros klinikos buvo pristatytas iš Lukiškių kalėjimo adresu Vilnius, Lukiškių skg. 6, pilietis T. V., gim. (duomenys neskelbtini), be sąmonės su kaklo srityje stranguliacine vaga. T. V. yra pagildytas į reanimacijos skyrių, jo būklė kritinė. Vėliau du kartu buvę kameroje nuteistieji, t. y. d. E., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) prisipažino, kad būtent jie pakaitomis smaugė T. V..

Iš 2018 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo bei fotolentelės (t. 1., b. l. 11-14) matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra Lukiškių skg. 6, Vilnius, patalpa Nr. 9. Be kitų aplinkybių užfiksuota, kas patalpa yra mūrinio pastato pažymėto Nr. 6 pirmame aukšte, įėjus pro duris tiesiai prie sienos yra medinis suoliukas, kuris yra pritvirtintas, iš kairės palei sieną yra du metaliniai vamzdžiai, patalpa yra 140 cm ilgio ir 105 cm pločio, joje vaizdo kamerų nėra.

Iš 2018 m. gruodžio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1., b. l. 15-16) matyti, kad D. E. savanoriškai pateikė drabužius: kelnes, 1 vnt; džemperį, 1 vnt; kurie apžiūrėti (t. 1., b. l. 17- 20), apžiūros metu užfiksuota, kad džemperis yra su kapišonu, kapišone įvertas raištelis. Kelnės ir džemperis patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą ( t. 1., b. l. 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4361/2018(01) nustatyta, kad: 1. T. V. diagnozuota mechaninė asfikcija, užspaudžiant kaklo organus. Tai pagrindžia T. V. apžiūros metu rastos daugybinės kraujosruvos kaklo odoje kliniškai diagnozuota smegenų koma, anoksinis (dėl deguonies trūkumo) galvos smegenų pažeidimas, lydimas galvos smegenų kraujotakos sustojimo (galvos smegenų žūties). Be kraujosruvų kakle, kurios, atsižvelgiant į morfologinius požymius, konkrečią jų lokalizaciją bei išsidėstymą tarpusavyje, padarytos nuo trauminio poveikio kietu buku ribotu pailgu daiktu, apjuosiant kaklą iš priekio, taip pat buvo rastos daugybinės taškinės kraujosruvos kairio peties sąnario-kairio žasto srities odoje, kurios padarytos nuo trauminio poveikio kietu buku, mažą ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), spaudimo metu (pvz., drabužio (-ių) raukšlių spaudimo į kūną metu, tempiant už drabužių).T. V. apžiūros metu taip pat nustatytas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus, krūtinkaulio kūno projekcijos, terminis odos nudegimas II laipsnio, kuris susidarė naudojant gaivinimo aparatą reanimacijos metu, nukentėjusiajam ištikus klinikinei mirčiai. Kadangi šis odos pažeidimas atsirado gaivinimo metu, jis kaip kūno sužalojimas nėra vertinamas, kaip ir durtinės žaizdelės su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, kurios buvo padarytos injekcinių adatų poveikyje gydymo tikslais. 2. T. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti iki dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai netrukus prieš patenkant į gydymo įstaigą (2018-12-04). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl pasisakyti apie jų padarymo seką nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Jie galėjo būti padaryti ir vienu metu. 3. Odinės kraujosruvos kairio peties sąnario-kairio žasto srityje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuota mechaninė asfikcija - kaklo organų suspaudimas - baigėsi mirtimi.4. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.5. Kova ir gynyba yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas neįeina į teismo medicinos ekspertų kompetenciją. 6. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. 7. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį bei morfologinius požymius, padaryti mažiausiai dviejų skirtingų savybių (pagal dydį ir formą) buko daikto (daiktų) kontaktuojančiais paviršiais. 8. Sprendžiant iš odinių kraujosruvų kakle išsidėstymo (juostos pavidalo forma) ir dydžio, T. V. kaklą traumavusio buko daikto kontaktuojantis paviršius (objektas ar jo dalis - iškilęs reljefas) buvo pailgas, ribotas, juostos formos apie 1,5-2,0 cm pločio ir ne trumpesnis kaip 17 cm ilgio. Odinės kraujosruvos kairio peties ir kairio žasto srityje buvo padarytos buku mažą ribotą (iki 0,1 cm pločio) ir ne trumpesnį kaip 4 cm ilgį kontaktinį paviršių turėjusiu daiktu (daiktais)(t. 1, b. l. 26-28).

Bylos medžiagoje yra T. V.: 2018 m. gruodžio 4 d. Anesteziologo-reanimatologo konsultacija (t. 1., b. l. 29); 2018 m. gruodžio 4 d. diagnostinis tyrimas Nr. CTA-18-41312 galvos kompiuterinė tomografija, stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomografija (t. 1., b .l. 30), 2018 m. gruodžio 5 d. išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1., b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1522/2018 nustatyta, kad T. V. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą. Į tai nurodo poodinė kraujosruva kakle, katamnezės duomenys. Tai komplikavosi anoksiniu galvos smegenų pažeidimu (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu (kliniškai), koma (kliniškai), galvos smegenų mirtimi. Remiantis VšĮ VUL SK gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, T. V. mirė 2018-12-06, 11.30 val. T. V. nustatytas kaklo suspaudimas, pasireiškęs kraujosruva kakle, bei dauginės intraodinės kraujosruvos kairiojo peties sąnario ir žasto priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais prieš 1-3 paras iki mirties. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.19 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. T. V. lavone nustatytos taškinės durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje srityje su aplinkine poodine kraujosruva, kairės alkūnės duobėje su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio riešo priekiniame paviršiuje, kairio riešo priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, dešinėje plaštakoje, dešinėje kirkšninėje srityje; odos spalvinis pakitimas krūtinėje; operacinis pjūvis kakle ir trachėjoje; dauginiai šonkaulių lūžiai krūtinės ląstos kairėje, padaryti medicininių manipuliacijų gydymo stacionare ir gaivinimo metu, kaip sužalojimai nekvalifikuojami. T. V. lavone nustatyti operaciniai pjūviai pilve, padaryti medicininių manipuliacijų metu, paimant vidaus organus transplantacijai, kaip sužalojimai nekvalifikuojami. T. V. lavono raumenyje etilo alkoholio nerasta. T. V. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą (t. 1, b. l. 33-41).

1) 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 1, b. l. 123), kuriame užfiksuota, kad jį atvežus iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškes, uždarė į laikino sulaikymo kamerą su 3 asmenimis, vienas asmuo buvo iš antro sektoriaus, o du iš pirmo. Vieno pavardė E.. Netikėtai, tas, kuris buvo mažesnis, pradėjo smaugti tą iš 2 sektoriaus ir liepė nejudėt. Po kažkiek laiko jie apsikeitė, tas pradėjo smaugt, o anas stebėjo jį, D. M.. Smaugė lygtai su rankomis, buvo išsigandęs ir neatkreipė dėmesio. Kai pasmaugė, išėjo į kitą kamerą, kur jam pasakė, kad kai kvies, pasakyti kaip buvo, o dabar tylėti.

2) 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 1, b. 124), kur užfiksuota, kad buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 9 ir žmogus, kuris atvažiavo su juo, apalpo.

Iš 2019 m. sausio 9 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašto Nr. 9-278 „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų bei informacijos pateikimo“ (t. 1., b. l. 171-172) matyti, kad D. E. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus, 2018 m. gruodžio 3 d. Kalėjimo departamento prie LR TM direktoriaus nutarimu 6 mėnesiams atlikti nuobaudą. Nuobaudos atlikimo pradžia 2018 m. lapkričio 19 d., o pabaiga 2019 m. gegužės 19 d. Nurodoma, kad atlikus nuobaudą pirmu planiniu konvojumi bus konvojuotas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. A. G. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus, 2018 m. gruodžio 3 d. Kalėjimo departamento prie LR TM direktoriaus nutarimu 6 mėnesiams atlikti nuobaudą. Nuobaudos atlikimo pradžia 2018 m. rugsėjo 20 d., o pabaiga 2019 m. kovo 20 d. Nurodoma, kad atlikus nuobaudą pirmu planiniu konvojumi bus konvojuotas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių. Be kita ko, raštu informuojama, kad Lukiškių TI-K yra filmuojamas Priėmimo ir paskirstymo skyriaus koridorius (2018 m. gruodžio 4 d. su įvykiu susijęs vaizdo įrašas pridedamas), o laikino laikymo patalpa Nr. 9, kurioje galimai įvyko nusikaltimas, vaizdo kameromis nestebima.

Iš 2019 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nurodyta, kad įraše fiksuotas priėmimo paskirstymo punkto koridorius. Matoma, kad 2018 m. gruodžio 4 d. 15,26 val. iki 15,28 val. koridoriuje renkasi konvojuoti asmenys, o 15,31 val. T. V., A. G., D. E. ir D. M. nuvedami į laikino laikymo kamerą Nr. 9. 15,51 val. matomas neįprastas „sujudimas“ paskirstymo punkto koridoriuje, 15,53 val. koridoriumi link laikino sulaikymo kameros praeina medicinos darbuotoja. 16,09 val. koridoriumi praeina greitosios pagalbos medikai. 16,38 val. greitosios medicinos pagalbos medikai ant neštuvų išveža T. V. (t. 1., b. l. 179-182).

Iš 2019 m. sausio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvados (t. 1. b. l. 186-196) matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. Lukiškių TI-K administracija gavo iš Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos medicininių dokumentų išrašą (Forma Nr. 027/a), kuriame yra T. V. (I.) gydančio gydytojo nurodyta, kad diagnozė – tyčinis sužalojimas pasmaugiant, mechaninė asfikcija koma – kvėpavimo nepakankamumas ir ko pasekoje, progresuojant smegenų edemos klinikai, ligonis (duomenys neskelbtini) mirė.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2018 m. gruodžio 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kurį pasirašė informacijos skyriaus vedėja D. P., be kitų aplinkybių nurodoma, kad T. V., gim. (duomenys neskelbtini) į VšĮ VUL Santaros klinikas buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 4 d., (duomenys neskelbtini) konstatuota smegenų mirtis (t. 1, b. l. 199).

2018 m. gruodžio 4 d. atvirame prisipažinime A. G. nurodė, kad kartu su D. E. pasmaugė kitą žmogų laikino sulaikymo kameroje apie 15,00 val. Smaugė pasikeisdami, su rankomis, o kai jau pasmaugė, pašaukė pareigūnus ir pasakė, kad pats nualpo (t. 2., b. l. 6).

Iš 2019 m. sausio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. G. patvirtino, kad pirmas nukentėjusįjį smaugė D. E. atsistojęs nukentėjusiajam už nugaros ir apglėbęs ranka per kaklą, o pasakęs, kad pavargo, paprašė jį pakeisti. Nukentėjusysis nuo smaugimo jau buvo susmukęs, tada jis, A. G., priklaupęs prie nukentėjusiojo, paėmė ranka už kaklo, smaugė jį toliau. Kai nustojo smaugti, jis šiek tiek pastūmė nukentėjusįjį, pradėjo belstis į duris (t. 2, b. l. 22-30).

2018 m. gruodžio 4 d. nuoširdžiame prisipažinime D. E. be kitų aplinkybių nurodė, kad jis nukentėjusiajam stvėrė už kaklo ir darė vadinamą omarį. Mano, kad laikė jo kaklą 2-3 minutes, kol perėmė smaugimą A. G.. A. G. irgi apie 2-3 minutes smaugė, o paskui jis, D. E., vėl paėmė ir toliau smaugė, kol jam atrodė, kad tas asmuo jau nebegyvas. Visą laiką ir jis, ir A. G. smaugė su rankos dilbiu (per sulenktą alkūnę). Ketvirtas asmuo sėdėjo ant suoliuko ir nejudėjo, nes jis jam pasakė „sėdėk ramiai“, ką šis ir darė (t. 2., b. l. 105).

2020 m. birželio 3-birželio 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 5, b. l. 77-83) nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dieną, A. G. konstatuojamas p(duomenys neskelbtini), jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dieną, A. G. nebuvo fiziologinio ar pataloginio afekto būsenoje, ar kitokio laikino sutrikimo būsenoje. A. G. dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dieną, galėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Nuo 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dienos, iki dabar A. G. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo procese. A. G. šiuo metu dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, ir duoti parodymus. A. G. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji A. G. ir D. E., veikdami tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nužudė žmogų.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 15.31 iki 15.51 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, adresu Lukiškių sk. 6, Vilniuje, laikino sulaikymo patalpoje Nr. 9, D. E. ir A. G., dėl mažareikšmės dingsties, matant D. M., pasikeisdami smaugė nukentėjusįjį T. V., bendrais veiksmais padarydami jam kaklo suspaudimą, ir dėl patirto uždusimo suspaudus jam kaklą, VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikose T. V. (duomenys neskelbtini).

Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos pačių kaltinamųjų A. G. ir D. E., liudytojo D. M., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymais, liudytojų M. K., D. P., Z. J. parodymais, nukentėjusiosios L. I. parodymais, ekspertų paaiškinimais. Darydamas išvadas teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, nes jų parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymuose yra reikšmingų duomenų daryti išvadoms apie nusikalstamą veiką. Priimdamas procesinį sprendimą teismas taip pat vadovaujasi aukščiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais, jie pripažįstami įrodymais, nes gauti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus.

Pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojo D. M. parodymais, apžiūros protokolu ir fotolentele (t. 1, b. l. 179-182) neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d., 15.31 val., į laikino sulaikymo kamerą Nr. 9, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo patalpinti keturi asmenys – D. E., A. G., T. V., D. M..

Kaip matyti iš liudytojo D. M. parodymų, pastarasis tiesiogiai matė įvykį ir jis patvirtina, kad T. V. pasikeisdami smaugė abu kaltinamieji. Faktą, kad smaugė nukentėjusįjį (apglėbus rankos dilbiu nukentėjusiojo kaklą) tvirtina ir kaltinamasis A. G., ir kaltinamasis D. E.. Kaltinamasis D. E. nurodė smaugęs T. V. su alkūne, daręs „omarį“, o kai pavargo smaugti ir T. V. nuo smaugimo jau buvo susmukęs, paprašė, kad jį pakeistų A. G.. Kaltinamasis A. G. pripažino smaugęs nukentėjusįjį, detalizavo daręs „omarį“, kai suspaudus stipriai arteriją nuo suspaudimo žmogus praranda sąmonę. Taigi T. V. atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko tik kaltinamieji. Liudytojas D. M. jokių veiksmų T. V. atžvilgiu neatliko. Liudytojas M. K., girdėjęs beldimą į duris, nurodė kad atidarius patalpos duris, jis pamatė nuteistąjį gulintį ant žemės be gyvybės ženklų, iš karto iškvietęs medikę. Liudytoja Z. J. patvirtino, kad jai atėjus į sulaikymo kamerą, T. V. gulėjo be sąmonės, ji pastarąjį gaivino, kol atvažiavo greitoji. Liudytojas D. P. patvirtino, kad seselė gaivino ištemptą į koridorių nukentėjusįjį.

Tai, kad T. V. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina ir specialisto išvados Nr. G 4361/2018(01) (t. 1, b. l. 26-28) bei Nr. M 1522/2018 ( t. 1, b. l. 33-41), iš kurių matyti, jog T. V. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą. Tai komplikavosi anoksiniu galvos smegenų pažeidimu (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu (kliniškai), koma (kliniškai), galvos smegenų mirtimi. T. V. nustatyti sužalojimai – kaklo suspaudimas, pasireiškęs kraujosruva kakle, bei dauginės intraodinės kraujosruvos kairiojo peties sąnario ir žasto priekiniame paviršiuje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais prieš 1-3 paras iki mirties.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. P. patvirtino išvadą Nr. G 4361/2018(01) ir nurodė, kad T. V. mirė nuo kaklo suspaudimo, jam nustatytos kraujosruvos kakle, pėdsakas juostos formos 1,5-2,0 cm pločio. Paaiškino, kad šiuo atveju nėra duomenų, kurie leistų atriboti dviejų asmenų veiksmus ir kurio veiksmai sukėlė kraujotakos sutrikimus sukėlusius mirtį. Ekspertas D. F. taip pat nurodė, kad T. V. mirties priežastis yra kaklo suspaudimas. Paaiškino, kad kaklas buvo suspaustas kietu buku daiktu, o koks tai daiktas – ar pirštai, ar ranka, ar kažkas kitas, negali pasakyti, tam yra per mažai duomenų.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, jungiant juos į vientisą loginę grandinę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mirtinus sužalojimus T. V. padarė būtent D. E. ir A. G., tiek vienam, tiek kitam spaudžiant nukentėjusiojo kaklą rankos dilbiu. Ištyrus įrodymus teisme teigti, kad nukentėjusiojo kaklas buvo veikiamas kokiu nors kitu daiktu, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko tikslinga detaliau pasisakyti dėl kaltinamųjų veiksmų sekos nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu. Kaip jau minėta, abu kaltinamieji pripažino smaugę T. V., tačiau jų parodymai, kuris iš kaltinamųjų baigė smaugimo veiksmą, proceso metu keitėsi. Pastebėtina, kad minėta aplinkybė jokios įtakos veiksmų kvalifikavimui neturi, tačiau ji svarbi individualizuojant bausmę.

Nuoširdžiame prisipažinime, rašytame 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 2, b. l. 105), D. E. nurodė, kad jis pirmas pradėjo smaugti nukentėjusįjį, po to jį pakeitė A. G., ir tada vėl jis, D. E., perėmė smaugimą, ir detalizavo, kad perėmęs smaugimą iš A. G., jis smaugė tol, kol jam atrodė, kad asmuo (T. V.) jau nebegyvas. Parodymuose, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, D. E. nurodė tokią pačią veiksmų seką. Apklausiamas teisme D. E. parodymus šioje dalyje pakeitė, aiškindamas, kad smaugti pirmas pradėjo jis, o baigė A. G..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. 2019 m. sausio 7 d. parodė, kad pirmas smaugė D. E., po to jis, A. G., ranka apglėbęs nukentėjusiojo kaklą (t. 2, b. l. 18-20). Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. sausio 7 d. (t. 2, b. l. 22-30) A. G. nurodė analogiškai. Vėliau duodamas parodymus patiksino, kad po jo smaugimą dar kartą perėmė D. E. (t. 2, b. l. 33-34) . Aplinkybę, kad po jo nukentėjusįjį dar kartą smaugė D. E., kaltinamasis A. G. nurodė apklausiamas teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. spalio 21 d., tačiau 2021 m. sausio 8 d. A. G. savo parodymus pakeitė, aiškindamas, kad D. E. pradėjo smaugti, o baigė jis, A. G..

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad pirmas smaugė D. E., o po jo A. G.. Apklausiamas 2018 m. gruodžio 10 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b .l. 160-162) ir atsakydamas į klausimus nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, kiek kartų keitėsi įtariamieji smaugdami T. V., galėjo būti ir daugiau nei du kartus. Kuris iš jų baigė smaugti, liudytojas negalėjo pasakyti. Pagarsinus šiuos parodymus nagrinėjant bylą teisme, liudytojas D. M. juos patvirtino kaip teisingus.

Vertinant jau aptartus kaltinamųjų ir liudytojo D. M. parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad pirmas smaugimo veiksmą pradėjo D. E., po to jį keitė A. G., o po to vėl D. E.. Būtent tokią veiksmų seką nurodė iš karto po įvykio D. E., jos laikėsi ir vėlesniuose parodymuose, tokie jo parodymai atitiko ir A. G. patikslintus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl teisėjų kolegija būtent juos laiko teisingais ir vadovaujasi. Tokia išvada neprieštarauja ir liudytojo D. M. parodymams, kuris patvirtino, negalintis pasakyti, kuris iš kaltinamųjų baigė smaugimo veiksmą.

Taigi visos aukščiau paminėtos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. V. nužudė kaltinamieji D. E. ir A. G..

Dėl tyčios buvimo kaltinamųjų veiksmuose

Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nustatyta, kad kaltinamieji siekė nukentėjusiojo T. V. mirties. Fizinio smurto pobūdis (apglėbus ranka smaugiamas kaklas), intensyvumas (nukentėjusysis smaugiamas vienam kaltinamajam iš karto keičiant kitą, iš esmės nedarant pertraukų tarp pasikeitimų), lokalizacija (užspaudžiami kaklo organai) leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė, kad šiais bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę ir to siekė (veikė tiesiogine tyčia).

Kaltinamųjų tyčią nužudyti T. V. rodo jų elgesys veikos darymo metu (A. G. perima smaugti jau susmukusį T. V. ir smaugia kelias minutes, po to D. E. ir smaugia tol, kol jo manymu asmuo jau nebegyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atlikę smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, jie nors iškvietė pareigūnus belsdami į kameros duris, tačiau pastariesiems atėjus, tikrosios T. V. negalavimo priežasties nepasakė).

Kaltinamieji nužudymą padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami nužudymo bendravykdytojais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tiek D. E., tiek ir A. G. buvo nusikaltimo vykdytojas, nes atliko dalį veiksmų (naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį), priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas etikos bei moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibrėžia kito žmogaus gyvybės atėmimo motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017).

Be kita ko, kasacinės instancijos teismo bylose pažymima, jog chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji T. V. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad D. E. pastūmė nukentėjusįjį (D. M. parodymai) ir atsistojo T. V. už nugaros, apglėbė ranka jam per kaklą ir pradėjo smaugti, besmaugdamas net pritūpė, po poros minučių nurodė A. G. jį pakeisti ir pastarasis greitai pritūpęs, apglėbęs ranka nukentėjusiojo kaklą smaugė toliau, po to vėl D. E.. Jokio konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nebuvo, jie iki tol nebuvo pažįstami. Bylos duomenimis nenustatyta, kad D. E. ar A. G. su nukentėjusiuoju būtų turėję asmeninių ar dalykinių santykių, konfliktavę, patys kaltinamieji patvirtino, kad nukentėjusiojo nepažinojo. Smurto proveržis kilo staiga. A. G. ir D. E. prieš nusikalstamos veikos padarymą su T. V. nebendravo, o tai rodo, kad D. E. agresija nusikaltimo padarymo metu buvo neišprovokuota. Taigi chuliganiškos paskatos šiuo atveju pasireiškė neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, panaudojant mažareikšmę dingstį – būti laikomiems jų pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje. Kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlūs, jais demonstruojama aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimas, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad T. V. atžvilgiu smurtas buvo naudojamas ankštoje laikino sulaikymo patalpoje Nr. 9, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, veikiant gyvybiškai pavojingą vietą, kaltinamiesiems tą suvokiant, ir matant nuteistajam D. M.. Liudytojas D. M. teisme nurodė, kad priežastis, kodėl buvo smaugiamas T. V. jam nežinoma, jis buvo šokiruotas, apklausos teisme metu dar jaučiasi neatsigavęs.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad nužudymas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, rodant aiškų žmogaus negerbimą, pažeidžiant moralės normas, dėl mažareikšmės dingsties – būti laikomiems jų pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog veikos kvalifikavimą lemia tai kad būtent veikos padarymo metu jų veiksmus lėmė chuliganiškų paskatų motyvas. ??? ???

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų gynėjai buvo informuoti apie svarstymą jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau nustačius šiuo atveju jų veiksmus kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas, kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Be kita ko, D. E. atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, šiuo atveju nustačius kaltinamųjų veiksmuose chuliganiškas paskatas, teisėjų kolegijos nesaisto.

Dėl mirties laiko

Nukentėjusiojo F. I. atstovas teisme kėlė klausimą dėl T. V. mirties laiko, teigdamas, kad šiuo klausimu byloje yra prieštaringi duomenys: t. 1, b. l. 199 esančiame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), T. V. konstatuota smegenų mirtis, o specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 33-38) nurodoma kita data – (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, vertindama surinktus įrodymus sprendžia, kad T. V. mirties laikas yra būtent toks, koks nurodomas pareikštame kaltinime kaltinamiesiems, t. y. (duomenys neskelbtini), o ne gruodžio 4 d. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į bylos duomenis: 1) nagrinėjamas įvykis atsitiko 2018 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 15.31 iki 15.51 val. Tą patvirtina 2019 m. vasario 4 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir fotolentelė (įraše fiksuota, kad 2018 m. gruodžio 4 d., 15.31 val., T. V., A. G., D. E. ir D. M. nuvedami į laikino laikymo kamerą Nr. 9. 15,51 val. matomas neįprastas „sujudimas“ paskirstymo punkto koridoriuje (t. 1., b. l. 179-182); 2) T. V. į Vilniaus universitetinę ligoninę Santaros klinikas buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 4 d., apie 17.50 val. (t. 1., b. l. 6); 3) specialisto išvadoje Nr. M 1522/2018 (t. 1, b. l. 33-41) remiantis medicininiais dokumentais konstatuota, kad T. V. mirė (duomenys neskelbtini). Be kita ko, iš šioje išvadoje aptartų medicininių duomenų matyti, kad T. V. būklė 2018 m. gruodžio 5 d. buvo vertinama kaip labai sunki, bet stabili. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. nei 11.30 val., nei 15,30 val. T. V. negalėjo būti konstatuotas mirties faktas, nes tuo metu dar nebuvo atsitikęs pats įvykis (įvykio laikas 2018 m. gruodžio 4 d., nuo 15.31 iki 15.51 val. Todėl teisėjų kolegija rašte (t. 1, b. l. 199) fiksuotą aplinkybę, kad T. V. mirė (duomenys neskelbtini), laiko tik rašymo apsirikimo klaida, kuri neabejotina, ir vertina, kad byloje pakanka duomenų spręsti, kad mirties faktas T. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini).

III. BAUSMĖS SKYRIMO, CIVILINIŲ IEŠKINIŲ IŠSPRENDIMO IR KITI KLAUSIMAI

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamieji D. E. ir A. G. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, be to, neatkuriamą žalą ir žmogaus mirtį sukėlęs labai sunkus nusikaltimas padarytas brutaliais veiksmais, esant įkalinimo įstaigoje, ankštoje laikino sulaikymo patalpoje, prieš negalintį pasipriešinti asmenį. Kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, dėl mažareikšmės dingsties (būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje), tokiu būdu įgyvendindami savo grasinimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiojo nepažinojo, jokie santykiai jų nesiejo. Be kita ko, abiems kaltinamiesiems atliekant paskirtas laisvės atėmimo bausmes, įskaitant ir už nužudymą, bei tiek A. G., tiek D. E. tuo metu pristatytiems į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudos, tą žinant ir suvokiant. Nusikalstamos veikos darymo metu abu kaltinamieji jau buvo pripažinti pavojingais recidyvistais. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, aktyviai, šaltakraujiškai vartojo fizinį smurtą prieš jiems negalintį pasipriešinti asmenį, jų smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nulemti žemų paskatų ir jie nebuvo atsitiktiniai. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį yra išskirtinė. Kėsinimosi dalykas buvo žmogaus gyvybė, nusikaltimas buvo pabaigtas, padarytas iš chuliganiškų paskatų ir šiuo nusikaltimu buvo padarytos neatstatomos pasekmės bei ypatinga žala.

Pasisakant dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog nėra kaltinamųjų A. G. ir D. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Šiuo atveju nors kaltinamieji ir neneigia įvykdę nužudymą, tačiau teisėjų kolegija, neįžvelgia nuoširdaus jų gailėjimosi. Be kita ko, jie klaidino įkalinimo įstaigos pareigūnus ir į įvykio vietą pirmąją pagalbą suteikti atėjusią medikę, nurodydami, kad nukentėjusysis nualpo ir nenurodydami, kad jo atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Kaltinamieji pripažino savo veiksmais atėmę gyvybę T. V. ir tai be jokios abejonės gali būti įvertinta skiriant bausmę, tačiau teisine prasme to nepakanka konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, viso proceso metu ir teisme, kaltinamieji D. E. ir A. G. davė parodymus atsižvelgdami į byloje surinktus įrodymus, ne atgailaudami dėl padarytos nusikalstamos veikos, o priešingai, kaltindami dėl T. V. mirties kitus – pareigūnus, kurie pasak jų ilgai ėjo, medikus, kurie nespėjo atgaivinti nukentėjusiojo ir išgelbėti jo gyvybės, tačiau nevertinant kritiškai savo pačių veiksmų.

Teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog yra dvi kaltinamųjų A. G. ir D. E. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) veiką padarė recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas):

1) Sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą (kasacinė nutartis??? baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Vykdytojas (kai padarant veiką dalyvauja keli vykdytojai – bendravykdytojas) yra bendrininko rūšis, o bendrininkų grupė – viena bendrininkavimo formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Kaltinamieji D. E. ir A. G. buvo nusikaltimo vykdytojai, nukentėjusiojo nužudymas įvykdytas jų abiejų pastangomis, esant kitiems bendrininkavimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, todėl laikytina, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į šią sunkinančią aplinkybę atsižvelgtina skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

2) Kaltinamajame akte yra nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte D. E. ir A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be kita ko, ši atsakomybę sunkianti aplinkybė konstatuotina, nes iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Bylos duomenimis, kaltinamasis D. E. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu, o kaltinamasis A. G. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nustatyta pagal faktines bylos aplinkybes ir atitinka BK 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi jiems nėra išnykęs ar panaikintas teistumas.

Vertinant kaltininkų asmenybės pavojingumą, atsižvelgiama į aplinkybes, pagal kurias sprendžiama, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

D. E. anksčiau teistas 15 kartų, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą, įvykdytą atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, veikiant bendrininkų grupe su kitu asmeniu, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, D. E. smaugiant nukentėjusiojo kaklą rankos dilbiu bei abiems tęsiant smaugimą virve, t. y. už nužudymą įvykdytą iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip iš šioje byloje. Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu jis pripažintas pavojingu recidyvistu. D. E. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už šią veiką ir kitas veikas, 2018 m. gruodžio 4 d. padarė naują nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis padarymas praėjus beveik metams po 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis nuteistas už nužudymą atliekant laisvės atėmimo bausmę, rodo išskirtinį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo kaltinamojo padidintą pavojingumą jo visuomenei.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Taigi įvertinus bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, nesant atsakomybę lengvinančių ir esant dviem atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, išskirtinį nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, daroma išvada, kad teisinga ir proporcinga už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą D. E. yra tik laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

BK 64 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, apėmimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme, nustatant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

A. G. teistas 17 kartų, teistumas neišnykęs, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. A. G. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų. Nužudymas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje – gatvėje, būnant apsvaigusiam nu alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties kimbant prie praeivio ir panaudojant pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis po kelių dienų mirė. Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. A. G. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nužudymą ir kitas veikas, 2018 m. gruodžio 4 d. padarė naują nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu. Tai akivaizdu neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, visgi pastebėtina, kad kaltinamojo įvykdyti nužudymai, vertinant juos pavojingumo prasme, nėra analogiški.

Be kita ko, teisminio nagrinėjimo metu, tikrinant A. G. psichinę sveikatos būklę ir atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę 2020 m. birželio 3-birželio 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (t. 5, b. l. 77-83) buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dieną, A. G. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. G. nebuvo fiziologinio ar pataloginio afekto būsenoje, ar kitokio laikino sutrikimo būsenoje. Nuo 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo dienos, iki dabar A. G. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo procese. A. G. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga. Tokiu būdu, remiantis 2020 m. birželio 3-birželio 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada, konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. dėl psichikos būklės, tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek ir po jos gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tuo pačiu ir atsakyti už savo veiksmus.

Taigi įvertinus bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, nesant atsakomybę lengvinančių ir esant dviem atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, išskirtinį nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija įžvelgia mažesnį A. G. pavojingumą nei kito kaltinamojo, ir daroma išvada, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, A. G. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį nei vidurkis, t. y. 20 metų.

Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalimi (laisvės atėmimu 5 metams) dalinio bausmių sudėjimo būdu, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 25 metams.

Dėl kardomosios priemonės

Šioje byloje kaltinamajam D. E. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas t3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2019 m. balandžio 12 d. (t. 2, b. l. 154-156), kuri pratęsta 2019 m. liepos 9 d. nutartimi iki 2019 m. spalio 12 d. (t. 3, b. l. 70-71); 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pratęsta iki 2020 m. sausio 12 d. (t. 3, b. l. 159-161); 2020 m. sausio 9 d. nutartimi (t. 4, b. l. 91-92) nepratęsta. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam D. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2020 m. balandžio 29 d iki 2020 m. liepos 29 d. (t. 5, b. l. 59-61), kuri pratęsta Vilniaus apygardos teismo nutartimis: 2020 m. liepos 22 d.(t. 5, b. l. 99- 101) iki 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. spalio 21 d. (t. 6, b. l. 69-71) iki 2021 m. sausio 29 d.; 2021 m. sausio 8 d. (t. 6, b. l. 164-166) iki 2021 m. balandžio 29 d.; 2021 m. balandžio 14 d. (t. 7, b. l. 28-30) iki 2021 m. liepos 29 d.

Šioje byloje kaltinamajam A. G. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2019 m. balandžio 12 d. (t. 2, b. l. 58-60), kuri pratęsta 2019 m. liepos 9 d. nutartimi iki 2019 m. spalio 12 d. (t. 3, b. l. 72-73); 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pratęsta iki 2020 m. sausio 12 (t. 3, b. l. 183-185). 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ( t. 4, b. l. 85-86) nepratęsta. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi kaltinamajam A. G. vėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. kovo 1 d iki 2021 m. birželio 1 d. (t. 6, b. l. 200-203), kuri pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi (t. 7, b. l. 63-65) iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Atitinkamai šiuo teismo nuosprendžiu tiek kaltinamajam D. E. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kaltinamajam A. G. paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Abu kaltinamieji atlieka jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Kardomoji priemonė – suėmimas jiems taikoma nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, šioje situacijoje rizika, kad asmenys gali daryti nusikalstamas veikas, yra pagrįsta. D. E. anksčiau jau teistas už nužudymą, kurį jis įvykdė atliekant bausmę pataisos namuose, išreiškė grasinimus žudyti, todėl šiuo aspektu rizika, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas išties didelė. A. G. taip pat teistas už kvalifikuotą nužudymą. D. E. ir A. G. pripažinti kaltais už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą atliekant paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai bei siekiant eliminuoti galimą naujų nusikalstamų veikų darymo riziką tiek kaltinamajam D. E., tiek kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. I. (nužudytojo T. V. motina) pareiškė civilinį ieškinį dėl 302 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos padarytos įtariamųjų D. E. ir A. G. neteisėtų, tyčinių, smurtinių veiksmų tiesiogiai nužudant T. V. bei Lietuvos valstybei dėl neteisėto dviejų teisėsaugos institucijų neveikimo - 1.800.000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 59-77). 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismui advokatas Edgaras Dereškevičius pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (t. 7, b. l. 11-20), patvirtinančius laidojimo išlaidas, kelionių išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš šių dokumentų matyti, kad:1) 2018-12-13 UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVS 0001191 už ritualines paslaugas, suteiktas atliekant T. V. laidojimą, bendra suma 1280,00 Eur. Pinigų priėmimo kvitas serija BUH 1 Nr. 2130166 patvirtina, kad sumokėta už laidojimo paslaugas 1280 Eur.;2)L. I. kelionės, vykusios 2018-12-10 atsiimti nužudyto sūnaus daiktus iš Lukiškių kalėjimo, išlaidas patvirtinantis kvitas, suma 14,50 Eur.3)L. I. kelionės, vykusios 2018-12-20 pas advokatą, sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminio tyrimo metu, išlaidas patvirtinantis kvitas, suma 22,10 Eur.4)L. I. kelionės, vykusios 2018-12-31 į surengtą nukentėjusiosios apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei nakvynės išlaidas, patvirtinančius kvitus; suma 18,00 Eur ir 43,00 Eur. 5)Nukentėjusiosios L. I. kelionių, vykusių 2019-11-05 bei 2019-11-06 dienomis, atvykstant į Vilniaus apygardos teismą, kuomet teismo posėdis neįvyko, nakvynės viešbutyje, o taip pat kelionės atgal į Klaipėdą, e-bilietą ir kvitus.19 Eur; 62,20 Eur ir 18 Eur.6) Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu bei atstovavimą baudžiamosios bylos Nr. 1-27-576/2021 nagrinėjimo pirmąja instancija Vilniaus apygardos teisme metu, patvirtinančius 2018-12-20 kvitą Nr. 915949( 2000 Eur) ir banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 39, suma (3025 Eur). 7) Pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1, patvirtinantis, kad 2019-01-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija L. I. išmokėjo laidojimo pašalpą 304 Eur.

Nukentėjusioji L. I. teisme parodė, kad dėl sūnaus nužudymo ji patyrė didžiulę moralinę žalą, didžiulį praradimą, skausmą, didelį stresą, sukrėtimą. Mano, kad žmogaus gyvenimas yra neįkainojamas Prašė priteisti 300 000 Eur patirtą neturtinę žalą ir patirtą turtinę žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius nurodė, kad prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš D. E. ir A. G., kuri yra nurodyta civiliniame ieškinyje, išskyrus tą civilinio ieškinio dalį, kurią teismas nutarė atsisakyti tenkinti. Nurodė, kad prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 300 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. I. (nužudytojo T. V. tėvas) pareiškė civilinį ieškinį 1 001 249,08 eurų sumai (t. 1, b. l. 94-110 ). Nagrinėjant bylą teisme pareiškė civilinį ieškinį (t. 4., b. l. 38-51) 1 001 249,08 Eur sumai; vėliau teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. (t. 6., b. l. 8-18) pateikė civilinį ieškinį dėl 289 249,08 Er žalos atlyginimo. Patikslintu civiliniu ieškiniu F. I. (t. 6., b. l. 8-18) atsakovais nurodo kaltinamuosius D. E. ir A. G., civilio ieškinio sumą iš jų prašoma priteisti solidariai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad F. I. padaryta 1249,08 Eur turtinė ir 288 000 Eur neturtinė žala nužudžius jo sūnų T. V. iš chuliganiškų paskatų. Prie civilinių ieškinių pridėti patirtų turtinių bei proceso išlaidų dydžius pagrindžiantys dokumentai.

Turinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su skubiu parvykimu iš Vokietijos, kur tuo metu dirbo, į Lietuvą, kelionė atgal, sūnaus laidojimo išlaidos: 2018 m. gruodžio 7 d. kelionė traukiniu iš Karlsruhe į Frankfurtą, 41,00 Eur; skrydis lėktuvu iš Frankfurto į Stokholmą ir iš ten į Vilnių – 246,58 Eur; kelionė autobusu atgal 2019 m. sausio 19 d. – 99,00 Eur, kelionė traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių į VPK apklausai - 32,50 Eur; artimųjų maitinimas laidojimo dieną 330,00 Eur; advokato teisinės pagalbos išlaidos – 500 Eur, kas iš viso sudaro 1249,08 Eur. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai ir stresas. Be kita ko, prašoma solidariai iš kaltinamųjų priteisti visas patirtas bylinėjimosi bei teisinės pagalbos išlaidas, nenurodant konkrečios sumos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. I. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Adomaitis nurodė, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis neteko sūnaus, kas sukėlė jam didžiulį ir neįvertinamą skausmą, galimybę remtis senatvėje į sau artimą žmogų. Nurodo, jog jokie pinigai negali atlyginti padarytos žalos ir netekimo skausmo, prašo tenkinti patikslintame ieškinyje nurodomą 1249,08 Eur sumą turinės žalos atlyginimo ir 288 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis A. G. teisme nurodė, kad su L. I. ir F. I. pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Kaltinamasis D. E. teisme nurodė, kad nukentėjusiojo tėvams savo veiksmais padarė negrįžtamą žalą, klausimą dėl civilinių ieškinių sumos paliko spręsti teismui.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusiosios L. I. ir nukentėjusiojo F. I. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies

Neabejotina, jog būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusieji/civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą – turėjo su sūnaus šarvojimo/laidojimo apeigomis susijusių išlaidų, taip pat kitų išlaidų. Teismui pateikti L. I. dokumentai: kvitai, sąskaitos iš dalies patvirtina prašomų priteisti turtinių žalų dydžius (1280+14,50+22,10+ 18+43+19+62,20+18, t. y. viso 1476,80 Eur). Patirta turtinė žala yra suprantama, logiškai pateisinama ir ne per didelė. Greta šių duomenų, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti turtinė žala yra 2000 Eur, o dalis (523,20 Eur) patirtų išlaidų nėra pagrįsta dokumentais, teismas sprendžia, jog neatlygintos turtinės žalos dalis yra 1476,80 Eur, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina.

Civiliniame ieškinyje F. I. nurodo, kad buvo padaryta 1249,08 Eur turtinė žala. Nurodoma, kad turinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su skubiu parvykimu iš Vokietijos, kur tuo metu dirbo, į Lietuvą, kelionė atgal, sūnaus laidojimo išlaidos: 2018 m. gruodžio 7 d. kelionė traukiniu iš Karlsruhe į Frankfurtą, 41,00 Eur; skrydis lėktuvu iš Frankfurto į Stokholmą ir iš ten į Vilnių – 246,58 Eur; kelionė autobusu atgal 2019 m. sausio 19 d. – 99,00 Eur, kelionė traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių į VPK apklausai - 32,50 Eur; artimųjų maitinimas laidojimo dieną 330,00 Eur; advokato teisinės pagalbos išlaidos – 500 Eur, kas iš viso sudaro 1249,08 Eur. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 102-110). Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų, nurodytų ieškinyje, bus pasisakoma atskirai, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies (41+246,58+99+32,50+330, viso 749,08 Eur) (atėmus advokato išlaidas).

Tokiu būdu, teismas vertina, kad turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aptartais įrodymais. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis), todėl turtinės žalos sumos išieškotinos iš kaltinamųjų solidariai.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiosios L. I. ir nukentėjusiojo F. I. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies

Vertinant nukentėjusiosios L. I. pareikšto reikalavimo dėl 300 000 Eur ir nukentėjusiojo F. I. pareikšto reikalavimo dėl 288 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų pagrįstumą pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinę padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai jos dydis, kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji L. I. yra nužudytojo T. V. motina, o F. I. tėvas. Teismas neabejoja, kad dėl tragiškos netekties, jaučiamos įtampos ir sielvarto dėl netikėtos, betikslės sūnaus mirties, nukentėjusieji patyrė skausmą ir dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pagrįsdami pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, paaiškino patirtus išgyvenimus, teismas supranta, jog jie neteko galimybės bendrauti ir remtis į sau artimą žmogų.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamieji įvykdė tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji veikos padarymo metu atliko bausmę pataisos namuose, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009).

Įvertinus aukščiau nuosprendyje išdėstytas nukentėjusiojo T. V. mirties aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su nužudymui panaudotais būdais ir priemonėmis bei vieta, teismo vertinimu, T. V. artimiesiems motinai ir tėvui jo smurtinė mirtis, jam esant bausmės atlikimo vietoje, neabejotinai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis CK 6.250 straipsnio nuostatas bei užtikrinantis protingą balansą tarp realios kompensacijos už fizinį ir dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, L. I. yra 50 000 Eur, o nukentėjusiajam F. I. 50 000 eurų. Nagrinėjamu atveju toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai. Pagal formuoją teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013).

Tuo pačiu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Dėl procesinių palūkanų

F. I. prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteisto sumos (t. 4, b. l. 51).

Teismas neturi pagrindo nepriteisti nuketėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimo terminas nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nukentėjusioji L. I. turėjo advokato išlaidas: 2018 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 915949 patvirtina, kad L. I. sumokėjo 2 000 eurų už atstovavimą, dokumento surašymą(t. 7, b. l. 17), 2021 m. balandžio 8 d. sumokėjo 3025 eurus (t. 7, b. l. 20). Baigiamųjų kalbų metu advokatas Edgaras Dereškevičius prašė priteisti atstovavimo išlaidas pagal pateiktus byloje dokumentus.

Bylos duomenimis nukentėjusysis F. I. patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti: iš 2018 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1005323 matyti, kad sumokėta 500 eurų (t. 1, b. l. 103), pagal teisinių paslaugų sutartį užmokestis už teisines paslaugas – 1000 eurų (t. 3, b. l. 15). Baigiamųjų kalbų metu advokato padėjėjas Kęstutis Adomaitis prašė priteisti atstovavimo išlaidas pagal pateiktus byloje dokumentus. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei teisinės pagalbos išlaidas (t. 6, b. l. 18), nenurodant konkrečios sumos. Visgi yra pateikti duomenys, kaip minėta, įrodantys, kad buvo sumokėta 500 Eur.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 1, b. l. 1-3), baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo pateikta 2019 m. liepos 1 d. ( t. 3, b. l. 39), nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 2 d. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Sprendžiant išlaidų klausimą reikia nustatyti, ar prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir proporcingos.

Sprendžiant dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamųjų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę (beveik trys metai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo), į sumokėtas pinigų sumas už atstovavimą, kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamieji yra nuteisiami už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamųjų D. E. ir A. G. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistina išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus byloje dokumentus.

Kaltinamojo D. E. paimtus daiktus: kelnes ir džemperį, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003696 (t. 1, b. l. 21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. E. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme ir nustatyti D. E. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. E. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. sausio 12 d. bei nuo 2020 m. balandžio 29 d iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d.

D. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 20 (dvidešimt) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 25 (dvidešimt penkiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. G. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. sausio 12 d. bei nuo 2021 m. kovo 1 d iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę –suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. I. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies – priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. I. solidariai iš kaltinamųjų D. E. ir A. G. 1476,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 80 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. I. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies – priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui F. I. solidariai iš kaltinamųjų D. E. ir A. G. 749,08 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 8 eurocentus) turtinei žalai atlyginti, 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam F. I. priteisti 500 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti solidariai iš kaltinamųjų D. E. ir A. G..

Nukentėjusiajai L. I. priteisti 5025 eurus patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti solidariai iš kaltinamųjų D. E. ir A. G..

Kaltinamojo D. E. daiktus: kelnes ir džemperį, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003696 (t. 1, b. l. 21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. E..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.