Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. P. priteista nukentėjusiesiems L. G. ir J. G. po 1500 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 4000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, o Valstybinei ligonių kasai priteista 2519 Lt R. G. gydymo išlaidų.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) ganykloje prie (duomenys neskelbtini) sodybos, apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio ranka sudavė tris smūgius ir spyrė koja nukentėjusiajam R. G. į galvą ir dėl to nuo stipraus galvos smegenų sumušimo išsiliejus kraujui po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, įvykus galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui, nukentėjusysis 2004 m. rugsėjo 15 d. ligoninėje mirė, t. y. nužudė R. G.

Nuteistasis E. P. nesutinka su teismų sprendimais ir kasaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, skirti švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą neturtinę žalą.

Kasatorius teigia, kad teismas nuosprendyje be jokio pagrindo jo girtumą įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes alkoholio jis vartojo mažai, ir tai neturėjo esminės įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Mano, kad teismas nuosprendyje neteisėtai grindžia bausmės dydį ta aplinkybe, kad jis yra teistas už tyčinį nužudymą, nes pagal BK 97 straipsnio 6 dalį, suėjus nustatytiems terminams, teistumas išnyksta, ir asmenys laikomi neteistais.

E. P. įsitikinęs, kad priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir niekuo nepagrįsta. Įvertinus jo šeimos turtinę padėtį, tokios sumos išieškoti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

BK 54 straipsnio 2 dalis nurodo aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę. Tarp šių aplinkybių yra ir tos, kurias kasatorius mini savo skunde ir ginčija jų taikymo pagrįstumą skiriant jam bausmę.

Teismai visiškai pagrįstai pripažino, kad E. P. nusikalstamai veikai padaryti turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio, ir tai įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šį faktą teisme patvirtino kartu su E. P. alkoholį vartoję liudytojai M. K., E. V. bei nukentėjusysis L. G. ir liudytojas L. S., kurie įvykio vietoje matė neblaivų ir labai agresyvų nuteistąjį.

Kasatoriaus teiginys apie nukentėjusiojo R. G. netinkamą, agresyvų elgesį įvykio vietoje, turėjusį įtakos nusikalstamai veikai padaryti, niekuo nepagrįstas. Teismai visiškai pagrįstai nepripažino E. P. atsakomybę lengvinančia BK 58 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos aplinkybės ir netgi nenagrinėjo tokios galimybės, nes byloje nėra tokių duomenų. Be to, tokia versija nebuvo keliama.

Nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad nuosprendyje bausmės dydis grindžiamas jo teistumu už tyčinį nužudymą, už kurį jis jau atlikęs bausmę ir teistumas išnykęs. Teismai įvertino teistumo išnykimo faktą ir nepripažino ankstesnio teistumo E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Anksčiau padarytas nužudymas, juo labiau panašiomis aplinkybėmis- esant menkam pretekstui, mušant žmogų kumščiais į galvą ir spardant- neabejotinai neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, skirdama E. P. bausmę, vadovavosi BK 54, 61 straipsniuose nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį nepažeisdama BPK normų, reglamentuojančių bylų apeliacinį nagrinėjimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas priteisė iš E. P. nukentėjusiesiems J. G. ir L. G. po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip gerokai sumažindamas jų prašomą priteisti pinigų sumą.

Kasatoriaus teiginys, kad priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neturi pagrindo.

Spręsdama klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos itin sunkos pasekmės, taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį ir vadavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų, ši nuosprendžio dalis motyvuota ir surašyta nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.