- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- 1-1527-771/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25688-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kaltinamasis
- V. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, teistas: 2022-04-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., bausmę atliko 2022-09-01. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str.1 d., 215 str. 1 d., 198-1 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2023-07-06, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), rado piniginę, kurioje buvo svetima elektroninė mokėjimo priemonė, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, t.y. M. B.išduota „(duomenys neskelbtini)bekontaktė mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini), šią kortelę pasiėmęs įsidėjo į kišenę, taip neteisėtai ją įgydamas, bei laikė iki 2023-07-06 apie 21.00 val., kol (duomenys neskelbtini)ją iš įtariamojo paėmė ir nukentėjusiajam M. B. grąžino liudytojas D. K.;
be to jis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai inicijavo finansines operacijas, panaudodamas neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o būtent: 2023-07-06 11.07 val., 11.08 val., 11.46 val., 12.22 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. B.išduotą "(duomenys neskelbtini)bekontaktę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį M. B., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, inicijavo finansines operacijas ir už savo pirkinius svetima kortele sumokėjo atitinkamai 1.45 eurus, 9.14 eurų, 12.94 eurus, 8.99 eurus,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023-07-06 12.32 val. ir 12.40 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. B.išduotą "(duomenys neskelbtini)bekontaktę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį M. B., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, inicijavo finansines operacijas ir už savo pirkinius svetima kortele sumokėjo atitinkamai 4.30 eurų ir 13.90 eurus,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023-07-06 14.04 val. ir 14.05 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. B.išduotą "(duomenys neskelbtini)bekontaktę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį M. B., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, inicijavo finansines operacijas ir už savo pirkinius svetima kortele sumokėjo atitinkamai 10.38 eurus ir 1.23 eurus.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2023-07-06 prie (duomenys neskelbtini)“ rado banko kortelę ir dar kitas korteles. Jos buvo padėtos viena ant kitos. Matė, kad ant kortelės buvo užrašyta pavardė „(duomenys neskelbtini)Sugalvojo ta svetima banko kortele pabandyti atsiskaityti parduotuvėje už prekes. Nepamena į kokią parduotuvę nuėjo pirmą kartą. Jam atrodo, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini)kur minėta kortele atsiskaitė už perkamą degtinę. Gali būti, kad pirko ir rūkalus. Nepamena kiek kartų atsiskaitė minėto kortele (duomenys neskelbtini)Pamena, kad tas kortele atsiskaitinėjo (duomenys neskelbtini)“. Įgytus svaigalus išgėrė. Nepamena ką daugiau pirko. Po to jis susitiko D. K., kurio paklausė, ar pastarasis pažįsta „(duomenys neskelbtini)kurio kortelę turi. D. K. paaiškino, kad minėtą debetinę kortelę rado. Atidavė minėtas rastas korteles. Pripažįsta, kad iš minėta banko kortele galėjo atsiskaityti už prekes, kurių bendra suma galėjo siekti 62 eurus. Sutinka su pareikštu ieškiniu. Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio dieną buvo neblaivus. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo M. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-06, apie 16:30 val., būdamas (duomenys neskelbtini)savo piniginėje pasigedo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės, asmens tapatybės kortelės bei vairuotojo pažymėjimo. Kadangi piniginės be priežiūros niekur nebuvo palikęs, suprato, kad dokumentus ir banko kortelę pametė. Užblokavo banko kortelę. (duomenys neskelbtini), grįžo apie 17:10 val. Pasijungęs el. bankininkystę pamatė, kad minėta banko kortele kelis kartus buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini)Viso prekių buvo nupirkta už 62,33 eurus. Apie įvykį pranešė policijai. Apie 21:00 val. jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad (duomenys neskelbtini)pas vieną buvo rasta banko kortelė bei minėti asmens dokumentai. Nieko nelaukęs, jis pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) sutiko nepažįstamą jaunuolį ir dar vieną vyriškį. Jaunuolis prisistatė D. K. bei paaiškino, kad būnant (duomenys neskelbtini)jis pamatė pažįstamą asmenį, kuris rankoje turėjo daug kortelių bei banko mokėjimo kortele mėgino atsiskaitinėti už prekes. D. jam aiškino, kad tą asmenį gerai žino ir pamatęs, kad jis atsiskaitinėja ne savo banko kortele, suprato, kad vyriškis banko kortelę galėjo pasisavinti. Pokalbio metu D. jam pateikė asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą bei banko (duomenys neskelbtini)mokėjimo kortelę. Šalia buvusio nepažįstamo vyriškio paklausė kur šis rado dokumentus ir banko kortelę. Vyras nurodė, kad dokumentus su kortele rado prie (duomenys neskelbtini)Vyras nurodė, kad kortele jis atsiskaitė už alkoholį. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino visą situaciją. Savo asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą jis atgavo. Taip pat atgavo ir banko mokėjimo kortelę, tačiau ją bankas pats užblokavo. Nurodo, kad ant banko mokėjimo kortelės jokių PIN kodų užrašyta nebuvo. Vyriškis kortele sugebėjo atsiskaityti, nes ši buvo bekontaktė. Viso jam buvo padaryta 62,33 eurai turtinė žala. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b.l. 10-20); liudytojo D. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-06 laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16:00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini). Kai jau (duomenys neskelbtini)norėdamas susimokėti už pasiimtas prekes, pastebėjo už jo stovintį į benamį panašų vyrą. Žinojo tik tiek, kad tas vyras (duomenys neskelbtini)Matė, kaip tas vyras bandė atsiskaityti banko kortele. Ši kortelė buvo naudojama bekontakčiu būdu. Kai tas vyras banko kortelę prilietė prie skaitytuvo, iš pastarojo buvo paprašyta įvesti PIN kodą. Tas vyras PIN kodo nežinojo. Jam iš karto pasirodė keista, kaip gali nežino savo kortelės PIN kodo. Tada to vyro paklausė, kieno banko kortelė. Vyras atsakė, kad jo. Kai abu išėjo laukan, jis tą vyrą nusivedė į šoną ir paėmė iš pastarojo tą banko kortelę. Paprašė to vyro pasakyti savo vardą. Vyras pasakė vardą, tačiau tas vardas neatitiko ant kortelės parašyto vardo. Suprato, kad ta banko kortelė tikrai ne to vyro. Iš to asmens paėmė ir kitus nukentėjusiojo dokumentus - asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą ir paskambino į policiją. Į įvykio vietą pirmas atvyko nukentėjusysis. Kaltinamasis nukentėjusiajam nesiruošė atlyginti padarytos turtinės žalos. Iš kaltinamojo paimtus dokumentus jis atidavė nukentėjusiajam (b.l. 56-59); (duomenys neskelbtini)vaizdo įrašų, kuriame nurodyta, kad prie (duomenys neskelbtini)kaltinamasis V. S.. Kaltinamasis pirko daug pakuočių cukraus. Už pirkinį atsiskaitė bordo spalvos banko kortele, kuri yra nukentėjusiojo M. B.. Kitame įrašė (duomenys neskelbtini)stovi kaltinamasis V. S.. Pastarasis pirko pakelį cigarečių. Už pirkinį atsiskaitė bordo spalvos banko kortele, kuri yra nukentėjusiojo M. B. (b.l. 97-99); (duomenys neskelbtini)pateikto išrašu, kuriame nurodyti duomenys apie atsiskaitymą minėtą banko (duomenys neskelbtini)minėta debetine kortele. Išraše nurodyti atsiskaitymai 2023-07-06 su nukentėjusiojo M. B. banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini)atsiskaityta buvo keturis kartus: 11.07 val. - pirkta priekių už 1.45 eurus; 11.08 val. - pirkta priekių už 9.14 eurų; 11.46 val. - pirkta priekių už 12.94 eurus; 12.22 val. - pirkta priekių už 8.99 eurus. (duomenys neskelbtini), atsiskaityta buvo du kartus: 12.32 val. - pirkta prekių už 4.30 eurų; 12.40 val. - pirkta priekių už 13.90 eurų. (duomenys neskelbtini), atsiskaityta buvo du kartus: 14.04 val. - pirkta prekių už 10.38 eurus; 14.05 val. - pirkta priekių už 1.23 eurus, (b.l. 70-72); banko kortelės, išduotos M. B. vardu, apžiūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo M. B. banko kortelė priklauso bankui (duomenys neskelbtini). Ši banko kortelė yra debetinė, bekontaktė (iki tam tikros pirkinio sumos). Galiojimas iki (duomenys neskelbtini)Išoriškai apžiūrėjus minimą banko kortelę, matosi nežymūs apibraižymai. Ši banko kortelė yra užblokuota pačio nukentėjusiojo, todėl, atlikus jo apžiūrą, „(duomenys neskelbtini)kortelė grąžinta (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-79); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietos yra: 1) (duomenys neskelbtini)kameromis nefilmuojama. Užėjus į vidų, fiksuojama viena (duomenys neskelbtini)kuri konkretizuota įvykio vieta. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios užfiksuojamos. Daugiau reikšmingų objektų įvykio vietoje neįžvelgiama; 2) (duomenys neskelbtini)prieigos filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Užeinama į (duomenys neskelbtini). Viduje pastebimos(duomenys neskelbtini). Konkretizuota įvykio (atsiskaitymo) svetima mokėjimo priemone (kortele) - neaiški. Viduje įžvelgiama vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksuojama; 3) (duomenys neskelbtini). Užėjus į vidų - įžvelgiama (duomenys neskelbtini)kuri yra konkretizuota įvykio (atsiskaitymo) vieta. (duomenys neskelbtini)įžvelgiama vaizdo kamera, tačiau pastaroji nefunkcionuoja (muliažas) (b.l. 22-24); 2023-07-06 Šiaulių AVPK Šiaulių MRPK 2RS tyrėjos S. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023-07-06, dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)kartu su Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patruliu E. V., apie 21:26 val. iš Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono PK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas šiandien buvo pametęs savo piniginę su pinigais, dabar susitiko su asmeniu, kuris rado jo piniginę ir iš pranešėjo banko kortelės šiandien atsiskaitė 8 kartus, dabar atsisako gražinti pranešėjui pinigus. Nori rašyti pareiškimą. Policijos laukia (duomenys neskelbtini)Apie 21:33 val., atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas M. B., kuris paaiškino, kad D. K. susisiekė su pranešėju ir nurodė, kad rado jo dokumentus ir kortelę bei asmenį, kuris buvo paėmęs kortelę. Pranešėjas paaiškino, kad policijai apie pamestus dokumentus ir banko kortelę bei pasinaudojimą banko kortele jau buvo pranešęs apie 17 val. Pranešėjas nurodė, kad šiandien apie 10:30 asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir banko kortelę buvo pametęs (duomenys neskelbtini) o apie 16:30 val. pastebėjo, kad banko kortele yra atsiskaityta 8 kartus (duomenys neskelbtini)ir nuo pranešėjo sąskaitos nuskaityti 62,33 eurai. Pranešėjas paaiškino, kad D. K. nurodė, kad banko kortele atsiskaitė V. S.. Pabendrauta su V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0736, patikros sertifikato Nr. 1938546, nustatytas 2,67 prom. neblaivumas. V. S. paaiškino, kad rado dokumentus ir banko kortelę (duomenys neskelbtini)ir banko kortele (duomenys neskelbtini)pirko alkoholio. D. K. nurodė, kad stovėdamas (duomenys neskelbtini)šalia V. S. pamatė, kad V. S. atsiskaito ne savo kortele, todėl kortelę ir dokumentus iš V. S. atėmė. Pranešėjas nurodė, kad šiuo metu dar neturi banko išrašų ir nežino, kuriuo laiku kortele buvo atsiskaityta, todėl pareiškimą ateis parašyti rytoj, 2023-07-07, kai iš banko gaus išrašus ir žinos, kada ir kur buvo atsiskaityta banko kortele. Pranešėjas nurodė, kad iš V. S. dokumentus ir banko kortelę atgavo. Įvykyje filmuota „Body“ kamera (b.l. 35-37).
Padarytų nusikalstamų veikų objektai yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas, asmenų turtinės teisės ir turtiniai interesai. Objektyvioji pusė pasireiškė tuo, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone M. B. vardu išduota banko mokėjimo kortele ir jos duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai inicijavo finansines operacijas, panaudodamas neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. Kaltinamasis, prisijungdamas prie bendrijos banko sąskaitos, atlikdamas finansines operacijas su sąskaitoje esančiais pinigais ir panaudodamas mokėjimo kortelę, identifikuodamas save elektroninei sistemai kaip M. B., veikė priešingais teisei tikslais, siekdama pasipelnyti M. B. sąskaita ir išvengti teisinės atsakomybės už tai. Analogiškai buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje 2K-44-788/2019). „Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Šis aiškinimas aktualus ir BK 198(1) straipsnio taikymo kontekste. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198-1 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, būdamas recidyvistu.
V. S. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už smulkias vagystes, anksčiau teistas, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, neparodė noro taisyti bei laikytis visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą arešto bausmę.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. skiriamos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 198-1 str. 1 d., padarymą bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.
Nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 198-1 str. 1 d., padarymą skyrė laiko tarpas, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. minėta subendrinta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, skiriama už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., padarymą, kadangi tarp nusikalstamų veikų yra realioji sutaptis. Analogiškai dėl sutapties buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje 2K-493/2005.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d,. numatyta: „Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.“
V. S. pirmą kartą skirtina arešto bausmė, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.
„Esminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
V. S. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neneigė jų padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Nors kaltinamasis yra recidyvistas, turi neišnykusį teistumą už kitos rūšies nusikalstamos veikos padarymą, teismas mano, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam skirtini įpareigojimai – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvavimas pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 69 str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis M. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 62 eurų turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro neteisėtu būdu užvaldytas svetimas turtas – pinigai. Žala atsirado tiesioginių kaltinamojo veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendė:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. bei skirti bausmę – 50 parų arešto;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. 50 parų arešto;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198-1 str. 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 198-1 str. 1 d. padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str1 d., padarymą bei skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams. Paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Skirti įpareigojimus:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 69 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimas. Įpareigoti V. S. atlyginti nukentėjusiajam M. B. 62 eurus turtinės žalos per 6 (šešis) mėnesius.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytnį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš V. S. priteisti nukentėjusiajam M. B. 62 (šešiasdešimt du) eurus turtinės žalos atlyginimo.
Vaizdo įrašus palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.