Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo subendrinti 2016 m. gegužės 10 d., 2014 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiai ir galutinė bausmė nustatyta - 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 8 d., pabaiga – 2021 m. liepos 6 d.

2. Komisija 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam N. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, motyvuojant tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo N. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo N. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. M. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 42 balus, o tai priskiriama vidutinei rizikai. Tuo remiantis, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, jog N. M. praeityje yra teistas 4 kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu nuteistasis padarė naują labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos – nužudytas žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 7 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jų tarpe 3 kartus baustas už uždraustų daiktų turėjimą ir vieną kartą už alkoholio vartojimą. Ir nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir, kaip teisingai nurodoma skunde, nuteistasis N. M. 9 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinioji nuobauda gauta vos prieš daugiau, nei dvejus metus, nors bausmė yra atlikinėjama nuo 2012 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad N. M. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, apdailininko kvalifikaciją, individualią veiklą yra įregistravęs Mokesčių inspekcijoje, piešia ir savo kūrinius siunčia į parodas, konkursus, savanoriškai padengė devynis ieškinius. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasikeisti teigiama linkme, savo elgesiu įrodyti, kad jis gali būti paleistas lygtinai ir savo tikslų ateityje siekti tik teisėtais būdais, tačiau jos nėra pakankamos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis praeityje neatsispyrė nerūpestingam gyvenimui lengvai užsidirbti pinigų, mėgo draugų kompanijas, nusikalsdamas neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, išlieka kriminogeninis veiksnys – netinkamas elgesio modelių parinkimas. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 24 dienos, paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis N. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo N. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.