Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo N. M. (toliau – N. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 9duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. M. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, 2016 m. birželio 29 d. nutartimi subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir N. M. paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo N. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. M., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Atlikus nuteistojo N. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 45 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir N. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

8. Įvertinus N. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, užsiima menine veikla, iš kurios gauna pajamas ir dengia priteistus civilinius ieškinius, 8 kartus yra skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama N. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9. Nors nuteistasis savo skunde pagrįstai teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 6 balais, kadangi 2018 m. liepos 11 d. nuteistajam buvo nustatyta 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikus šį įvertinimą 2019 m. vasario 16 d. ši rizika buvo sumažėjusi iki 45 balų, t. y. rizika sumažėjusi 14 balų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, juolab, kad skundžiamoje nutartyje paminėtų vertinimų balų sumos nurodytos teisingai, kas leidžia teigti, jog apylinkės teismas padarė aritmetinę klaidą, kuri neįtakojo teismo išvadų.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas N. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis veiksnys – netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, galintis neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 45 balus, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

11. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis praeityje N. M. buvo teistas ne kartą, pirmas jo teistumas yra labai jauname amžiuje (16 metų), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal tris subendrintus nuosprendžius, už apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė veikdamas organizuotoje grupėje, sunkaus nusikaltimo ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Pažymėtina, kad labai sunkus nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės, neabejotinai atskleidžia didesnį apelianto pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų kontekste sprendžiant N. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad, siekiant koreguoti nuteistojo elgesį išimtinai teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas vis naujas nusikalstamas veikas, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, N. M. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Pažymėtina, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

12. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, neatlikta bausmės dalis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia N. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.

13. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net septynis kartus yra baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir šiurkščius pažeidimus (mobilaus ryšio telefono laikymą, alkoholio vartojimą). Paskutinį kartą drausminė nuobauda buvo skirta 2017 m. balandžio 7 d. Ir nors nuo šio laiko pataisos namuose N. M. drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atsižvelgiant į praeityje buvusį netinkamą N. M. elgesį akivaizdu, kad išimtinai teigiama linkme jis yra koreguojamas pakankamai trumpą laiką, todėl teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau vien tik jų skyrimas neabejotinai patvirtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų N. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad po paskutiniojo nuteistojo svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje, jos sprendimas taikyti N. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo priimtas vienbalsiai – net 3 Komisijos nariai pasisakė prieš tokį sprendimą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad tokiam nevieningam Komisijos sprendimui įtakos turėjo jo nedalyvavimas svarstant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius laiko deklaratyviais ir neturi pagrindo su jais sutikti. Pažymėtina, kad Komisija kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimą sprendžia individualiai, analizuoja visumą duomenų apie konkretų nuteistąjį ir priima atitinkamą sprendimą, o nuteistojo dalyvavimas ar nedalyvavimas jokios įtakos Komisijos sprendimui įtakos neturi. Be to, nuteistojo dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra privalomas (2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 33 punktas).

14. Atmetant nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad vien tai, jog nuteistasis pataisos namuose yra 8 kartus skatintas už gerą elgesį, įvertinus aukščiau aptartų duomenų, labiau neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistam asmeniui pataisos namuose skiriami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl vien paskatinimų skyrimas pagrindo spręsti dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Šiuo aspektu analizuojant N. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą vis tik pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys, tame tarpe ir jam skirti paskatinimai, jau buvo įvertinti nuo 2019 m. sausio 31 d. paskiriant jį laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis.

15. Abejonių tinkamu N. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, N. M. yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo apdailininko kvalifikaciją, tačiau nedirba. Nors nuteistojo teigimu jis laisvėje dirbo įvairius darbus, tačiau sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad jis laisvėje niekur legaliai nedirbo, dalį lėšų gaudavo iš nusikalstamos veikos, jo ankstesni teisės pažeidimai, susiję su finansinės naudos siekimu, todėl darytina išvada, kad iškilusius finansinius sunkumus nuteistasis yra linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors N. M. nuo 2017 m. pataisos namuose užsiima menine veikla, jo darbai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir parodose, iš šios veiklos jis gauna pajamas, tačiau nuteistojo turimų įsipareigojimų tenkinimui jų akivaizdžiai nepakanka, jis neprisideda prie savo nepilnamečio vaiko finansinės gerovės ir neteikia jam išlaikymo. Visa tai, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią N. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.