Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. M. skun­dą dėl Marijampolės apy­lin­kės teis­mo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Ma­ir­jampolės pataisos namų Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-535 taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. M. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir N. M. paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 8 d., pabaiga – 2021 m. birželio 6 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­tarimą. Teismas sprendė, jog N. M. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo N. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­tinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo el­ge­sio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidu­tinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. M. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. M. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 59 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 18 balų. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad N. M. mąstymas ir elgesys bei gyvenimo sąlygos kinta pozityviai.

8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys yra susiję su nuteistojo netinkamo elgesio modelių pasirinkimu. Vertindamas N. M. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu ir daugeliu atvejų tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau ne visuomet tai pavyksta pritaikyti sau, nusi­kalsdamas neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus priima vadovaujantis savo nuostatomis.

9. Pažymėtina ir tai, jog socialinio ty­ri­mo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką 6 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir da­ly­vavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką buvo ir 7 kartus pa­žeidęs nustatytus vidaus tvar­kos taisyklių ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2017 m. ba­lan­džio 7 d., t. y. praėjus penkiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet visos vidaus tvar­kos taisyklės nuteistajam jau tikrai turėjo būti žinomos), ir nors šiuo metu nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos na­muose nustatytų režimo rei­kalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai ži­no­mi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevyk­dė vienos iš pagrindinių nu­teistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

10. Visi aukščiau išvardinti duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad N. M. yra būdingas nusikalstamas elgesys. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet su­daro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įver­tinus šiuos nu­teis­tojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka ri­zika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis prie­mo­nė­mis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto tai­ky­mas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra impe­ra­ty­vus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteis­tojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pa­keisti.

11. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog N. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis lai­kysis įs­tatymų ir nenu­si­kals.

12. Kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę (ne 13 metų, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o 9 metai). Tačiau šis rašymo apsirikimas neturi įtakos teis­mo priimtam sprendimui ir nutarties esmės nekeičia. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.