Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, neteistas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), 2024 m. balandžio 15 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus, atlikus baudžiamojo poveikio priemonę,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje;

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis), 2023 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis K. N. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra 2023 m. gegužės 12 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, neteisėtai jam už 15 eurų pardavė 1,313 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino.

Kaltinamasis A. A. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra 2023 m. gegužės 12 d. apie 18.12 val. (duomenys neskelbtini), už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, neteisėtai už 30 eurų jai pardavė folijos lankstinuką su jame buvusiais 2,780 g baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 0,046 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis K. N. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. B. pardavė haliucinogeninių grybų. Tai galėjo įvykti 2023 m. gegužės 12 d., kaip nurodyta kaltinime. Žinojo, kad tai narkotinė medžiaga. Tuos haliucinogeninius grybus buvo nusipirkęs sau. Juos pirko (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube iš nepažįstamo asmens prieš savaitę ar dvi iki jų pardavimo I. Tų grybų kiekis buvo nedidelis, kažin ar gramas buvo. Mokėjo už juos 15 Eur. I. tuos grybus pardavė už 14 Eur, kadangi pastarasis daugiau pinigų neturėjo. I. grybus pardavė netoli savo namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kad I. nepilnametis žinojo. Dėl tos narkotinės medžiagos įsigijimo su I. susitarė iš vakaro – gegužės 11 d. Galėjo būti taip, kad I. jo klausė, ar jis galės 5 eurus pervesti į banko sąskaitą, o 10 eurų sumokėti grynais. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai jis I. B. parduodavo narkotines medžiagas. I. iš jo yra dar buvo įsigijęs „žolės“. Taip pat į jį kreipdavosi ir kiti asmenys dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Toks jo disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagos tęsėsi keletą mėnesių. Gailisi nusikaltęs. Pasižada ateityje tuo nebeužsiimti. Tikrai padarė išvadas, nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dirba, planuoja tęsti mokslus. Įvykio metu buvo pilnametis, tačiau tuo laikotarpiu jo gyvenime įvyko didelių sukrėtimų – mirė jo tėtis, mama labai daug dirbo, buvo sunki finansinė padėtis. Labai blogai vertina savo poelgį.

Kaltinamasis A. A. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini), pažįstamai G. J. už 30 Eur pardavė apie 3 g amfetamino, kuris buvo supakuotas į foliją. Tuo metu galėjo būti 18.12 val., kaip nurodyta kaltinime. Kad G. J. nepilnametė žinojo. Pažinojo ir G. pusseserę, kuri buvo apklausta liudytoja. Amfetaminą buvo nusipirkęs sau, o G. pardavė, nes labai reikėjo pinigų. Savo poelgį vertina labai blogai. Gailisi, kad taip pasielgė. Atlikęs bausmę, tikrai nebeužsiims tokiais dalykais. Planuoja dorai gyventi su savo drauge ir vaiku, kuriam dabar vieneri. Ketina susirasti darbą, keisti draugų ratą, aplinką.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. dirbo kartu su kolege G. K. (duomenys neskelbtini). Tyrėja E. K. paprašė jų pagalbos patikrinant dvi moteris, nurodė, kaip tos moterys apsirengę. Ji ir kolegė tas merginas pastebėjo (duomenys neskelbtini). Merginos ėjo link miesto parko. Jos merginų pasiteiravo, ar neturi su savimi jokių draudžiamųjų daiktų, kadangi turėjo informacijos, kad šios merginos su savimi gali turėti narkotinių medžiagų. Iš pradžių merginos nurodė, kad nieko neturi, bet, pakartotinai paklausus, mergina, vilkėjusi rožinės spalvos šortais, joms pateikė folijos lankstinuką, kuriame matėsi biri medžiaga. Mergina nurodė, kad tai narkotinė medžiaga „gaidys“, ją prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nusipirko iš asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ – A. A.. Kadangi buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, abi merginos buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini). Ten paaiškėjo, kad mergina, vilkėjusi rožinės spalvos šortukus, yra nepilnametė. Nepilnametė mergina buvo perduota kitiems kolegoms. Kartu su nepilnamete mergina buvo jos pilnametė pusseserė ir pastarosios mažamečiai vaikai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 63-64), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Praeitų metų gegužės mėnesio viduryje, galėjo būti 2023 m. gegužės 12 d., su kolega G. P. vykdė neviešą patruliavimą. Iš kolegų turėjo informacijos, kad įvyks sandoris tarp nepilnamečio I. B. ir K. N.. I. B. su draugu, taip pat nepilnamečiu, buvo pastebėti (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pas I. B. rankoje rado celofaninį maišelį, kuriame, kaip pripažino pats I. B., buvo haliucinogeniniai grybai. Todėl I. B. pristatė į policijos komisariatą ir apie tai informavo jo globėjus. Atvykus globėjams, I. B. nurodė, kad haliucinogeninius grybus (duomenys neskelbtini) už 15 Eur įsigijo iš K. N.. Su I. B. buvęs jaunuolis teigė nežinantis, iš kur pas I. atsirado tos medžiagos.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamąjį A. A. pažįsta asmeniškai. Tą dieną su vaikais ir pussesere G. J. ėjo pasivaikščioti. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve link miesto parko, jas sustabdė policijos pareigūnės ir pas G. šortų kišenėje rado amfetaminą. G. prisipažino, kad amfetaminą įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“, tai yra A. A.. Sakė, kad už amfetaminą sumokėjo 20 ar 30 Eur, tikslios sumos nepamena. G. ir A. susitikimas galėjo įvykti tada, kai ji buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Galėjo būti taip, kad iš jos telefono buvo skambinta A. A., nes G. naudodavosi jos telefonu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 170-182), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Nepilnametė liudytoja G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka), parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. iš A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (pavardės nežino), nusipirko 3 gramus amfetamino. Dėl šių narkotinių medžiagų įsigijimo su „(duomenys neskelbtini)“ susitarė telefonu, paskambinusi jam iš pusseserės J. V. telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kad iš „(duomenys neskelbtini)“ galima įsigyti narkotinių medžiagų sužinojo iš bendraamžių kalbų. „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad 1 gramas amfetamino kainuoja 10 eurų. Su „(duomenys neskelbtini)“ susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) taromatų. Į susitikimą su „(duomenys neskelbtini)" ėjo kartu su pussesere J. V., tačiau ši nuėjo į (duomenys neskelbtini), o ji pati susitiko su „(duomenys neskelbtini)“. Pusseserė žinojo, kad ji eina susitikti su „(duomenys neskelbtini)“, bet nežinojo, kad eina įsigyti narkotinių medžiagų. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), sveikinantis ir ištiesiant vienas kitam dešines rankas, „(duomenys neskelbtini)“ jai padavė į foliją supakuotas narkotines medžiagas, o ji jam 30 eurų. Nusipirktos prekės netikrino, ją iškart įsidėjo į kišenę. Po to nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pas pusseserę, o vėliau abi ėjo link parko, kur jas sustabdė policija. Policijos pareigūnai paklausė, ar jos turi draudžiamų daiktų. Abi atsakė, kad neturi. Apžiūrėję pareigūnai pas ją kišenėje surado iš „(duomenys neskelbtini)“ nusipirktą foliją su narkotikais. Jas nuvežė į komisariatą, kur apklausė. Po to nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur atliko tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tą dieną iš „(duomenys neskelbtini)“ nusipirktų narkotinių medžiagų nespėjo pavartoti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ narkotines medžiagas pirko pirmą kartą (t. 2, b. l. 118-119).

Liudytoja Ž. P. parodė, kad, kiek pamena, pernai vasarą jos globotinis I. B. su draugu G. J. išėjo į piceriją. Ji davė Irmantui 13 Eur. Po darbo pas ją atėjo to I. draugo mama ir tuo metu pastarajai paskambino iš policijos bei pasakė, kad G. yra sulaikytas. Tada jos vyras ir G. mama išvažiavo į policijos komisariatą. Kaip dabar žino, I. picerijoje nieko nevalgė, o po picerijos iš K. nusipirko haliucinogeninių grybų. Policijos pareigūnai I. nuvežė į (duomenys neskelbtini), atliko tyrimus, bet tuo metu nieko nerado, nors jis sakė, kad buvo kažkiek tų grybų jau pavartojęs. Po to jai I. pasisakė, kad pirko tas narkotines medžiagas iš K. N.. I. jai minėjo, kad tos medžiagos kaina buvo 15 Eur, bet jis tiek neturėjo, liko skoloje. I. draugas G. irgi papasakojo tas pačias aplinkybes – kad kartu su I. nuėjo prie namo „(duomenys neskelbtini)“, po ko I. paprašė, kad G. jo palauktų. G. I. laukė 10-15 minučių. Matė, kad kaltinamasis I. išlydėjo ir tada jie abu (g. ir I.) ėjo link miesto, kur policijos pareigūnai juos sustabdė. Iki to įvykio pas I. jokių narkotinių medžiagų nėra radusi, nors po susitikimų su draugais grįždavo „pavartojęs“. Prasidėjo nuo „skystukų DHC“, paskui „žolė“, amfetaminas, o šiai minutei, vaikas yra išbandęs viską.

Nepilnametis liudytojas I. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka), parodė, kad K. N. pažįsta apie pusę metų, su juo susipažino per bendrą draugą A. S.. Gegužės pradžioje K. jam papasakojo, kad augina haliucinogeninius grybus ir gali jų parduoti. Žinojo, kad haliucinogeniniai grybai yra narkotinė medžiaga, buvo smalsu pabandyti, tad sugalvojo jų nusipirkti. Telefonu su K. susitarė, kad iš jo nusipirks haliucinogeninių grybų. K. nurodė kainą – 15 eurų. Iš anksto susitaręs su K., tiksliai datos nepamena, galimai 2023 m. gegužės 12 d., susitiko (duomenys neskelbtini). Į susitikimą ėjo kartu su draugu G. J., kuriam pasakė, kad draugui turi grąžinti skolą. Prie (duomenys neskelbtini) mokyklos G. paprašė palaukti. Tada susitiko su K. ir abu nuėjo į pastarojo namų kiemą, kur K. jam padavė prekę – pilkos spalvos grybus, suvyniotus į plastikinę plėvelę. Kiek tiksliai buvo tų grybų neskaičiavo. Už juos K. sumokėjo 15 eurų. Įsigytus grybus įsidėjo į kišenę ir grįžo prie laukiančio G. Pastarajam tų grybų nerodė. K. nematė, kaip jis, eidamas iš susitikimo vietos, dalį tų grybų suvalgė. Vėliau, einančius netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, juos sulaikė policijos pareigūnai. Išvydęs pareigūnus, iš kišenės išsitraukė įsigytus grybus ir bandė juos išmesti, tačiau tai pamatė pareigūnas ir, paėmęs už rankos, paklausė, ką joje turi. Po to pareigūnas paėmė iš jo haliucinogeninius grybus, telefoną ir kartu su G. pristatė į policijos komisariatą. Iš K. narkotinių medžiagų pirko ne pirmą kartą (t. 3, b. l. 12-13).

Nepilnametis liudytojas G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka), parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. kartu su I. B. ėjo į sporto salę, vėliau į piceriją „(duomenys neskelbtini)“. Išėjus iš picerijos I. pasiūlė pasivaikščioti. Kažkokioje gatvėje, kurios pavadinimo ji nežino, I. paprašė jo palaukti, paaiškinęs, kad turi atiduoti skolą, ir vienas nuėjo į kažkokią gatvę. Praėjus gal 5 minutėms I. grįžo kartu su draugu, kurį jis matė pirmą kartą. Tada I. su tuo draugu nuėjo į kiemą, o jis liko laukti. I. grįžo vienas maždaug už 10 minučių, po ko abu pradėjo eiti link namų. I. jam nieko nesakė, tiesiog ėjo kartu. Ar I. rankose ką nors parsinešė, nematė. Praėjus parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, juos sulaikė ir patikrino policijos pareigūnai, kurie klausė, ar jie turi draudžiamų daiktų. Pats jokių draudžiamų daiktų neturėjo, o pas I. rankoje pareigūnai kažką surado. Ką tiksliai pareigūnai rado pas I. rankoje, nematė, bet iš pastarųjų kalbų suprato, kad narkotikų. Iki tol nežinojo, kad I. turi narkotinių medžiagų (t. 3, b. l. 44-45).

Iš 2023 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kokiais mobiliojo ryšio abonentais naudojasi K. N. ir liudytojas I. B. (t. 1, b. l. 72-73);

Iš 2023 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus tyrėjo J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. A. mobiliuoju ryšiu bendravo su G. J., o K. N. mobiliuoju ryšiu bendravo su I. B. (t. 1, b. l. 103-105);

Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. birželio 2 d. nutarčių pagrindu vykdant K. N. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti tyrimui reikšmingi K. N. naudojamų mobiliojo ryšio abonentų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), vykę pokalbiai. Šių pokalbių turinys nurodytas protokole. Iš pokalbių matyti, kad K. N. su protokole nurodytais asmenimis (tame tarpe ir su liudytoju I. B. bei kitu kaltinamuoju A. A.) užšifruotai kalbėjosi galimai apie disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Štai iš pokalbio Nr. 252 (2023 m. gegužės 11 d., pradžia 18.05 val.) matyti, jog K. N. paskambino I. B. (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) ir jo paklausė, kur šis yra. I. B. atsakė, kad yra prie „(duomenys neskelbtini)“ (jaunimo centro) ir paklausė, ką veikia K. N.. Pastarasis atsakė, kad tvarko automobilį. I. B. paklausė: „gal po porą“ (galimai narkotinių medžiagų vartojimą). K. N. atsakė: „nu tai ryt tai jo“. I. B. patikslina: „aš biški gryboka“. Iš pokalbio Nr. 265 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 16.44 val.) matyti, kad K. N. paskambino I. B. (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) ir jo klausė, ar jam reikės „krc tu“. I. B. atsakė: „reik gal pohui“, „grybopka pohui butu įsimest“. K. N. pasakė, kad jam paliks „tą porciją“ . I. B. pasitikslina: „kiek palikti, 15 ane?“. K. N. patvirtina „nu“. Iš pokalbio Nr. 266 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 17.06 val.) matyti, kad I. B. (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) paskambino K. N. ir jo paklausė: „ar yra „speedo“, „gaidze“ nieko nėra?“. K. N. atsakė, kad paieškos ir duos žinoti. Iš pokalbio Nr. 267 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 17.50 val.) matyti, kad I. B. paskambino K. N. ir jo paklausė, ar gali atsiskaityti 5 eurus pervedant į banko sąskaitą ir 10 eurų grynais, į ką K. N. atsakė, kad gali taip atsiskaityti. Be to, I. B. paklausė, ar K. N. bandė savo produktą. Pastarasis atsake, kad nebandė ir nelabai nori bandyti. Iš pokalbio Nr. 267 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 20.07 val.) matyti, kad I. B. paskambino K. N. ir jo paklausė, ką pastarasis veikia ir kur yra; K. N. atsakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini); tada I. B. pasakė, kad yra prie K. N. namų. K. N. atsakė, kad I. B. prieitų prie „(duomenys neskelbtini)“ ir ten susitiks (t. 2, b. l. 35-38).

Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu vykdant A. A. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti tyrimui reikšmingi A. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), vykę pokalbiai. Šių pokalbių turinys nurodytas protokole. Iš pokalbių matyti, kad A. A. su protokole nurodytais asmenimis (tame tarpe ir su liudytoja G. J. bei kitu kaltinamuoju K. N.) užšifruotai kalbėjosi galimai apie disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Štai iš pokalbio Nr. 15 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 18 val.) matyti, jog G. J. (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) paskambino A. A. ir paklausė, kur šis yra, o A. A. atsakė, jog tuoj pasidaro ko reikia ir atneš. Pokalbio metu jie susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)). Iš pokalbio Nr. 19 (2023 m. gegužės 12 d., pradžia 18.09 val.) matyti, jog G. J. paskambino A. A. ir paklausė, kur šis yra. A. A. atsakė, jog yra prie (duomenys neskelbtini) ir nurodė ateiti prie taromato, kur jos lauks (t. 2, b. l. 74-78).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus tyrėjo J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. tarp 17.28 val. ir 18.09 val. A. A. ir G. J., bendraudami telefonu, susitarė susitikti prie prekybos centro (toliau – ir PC) (duomenys neskelbtini). Stebint šią susitikimo vietą, buvo pastebėta, jog nuo (duomenys neskelbtini) įėjimo link taromato ateina nepilnametė mergina, tamsių iki pečių trumpų plaukų, dėvinti pilkos spalvos palaidinę su šviesiai rožinės spalvos šortais. A. A. atėjo su kitu vyriškiu nuo (duomenys neskelbtini). Prie taromato įėjimo pastebėta, kad A. A. viena ranka paduoda galimai narkotinę medžiagą – amfetaminą G. J., o ši jam viena ranka paduoda pinigus ir išsiskirsto. G. J. nueina link (duomenys neskelbtini) įėjimo, o A. A. nueina link (duomenys neskelbtini). G. J. prie (duomenys neskelbtini) įėjimo susitinka su J. V., kuri stumia vežimėlį su kūdikiu, bei iš paskos einančiu nepilnamečiu vaiku. Abi moterys ir vaikas eina iš (duomenys neskelbtini) teritorijos link (duomenys neskelbtini) miesto parko. Apie minėtą narkotinių medžiagų įsigijimą buvo informuotas ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė minėtas merginas. Pas G. J. buvo rastas folijos lankstinukas su baltos spalvos biria sintetine galimai narkotine medžiaga amfetaminu (t. 2, b. l. 94-96).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. tarnybinio pranešimo „Dėl nustatytų aplinkybių ir bendravimo su nepilnamete G. J.“ matyti, kad 2023 m. gegužės 12 d. apie 18.12 val. gautas telefoninis pranešimas, jog reikia patikrinti dvi moteris, kurių viena su savimi gali turėti narkotinių medžiagų. Nurodyta, kad šios moterys eina nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto parko, viena jų stumia vežimą, o kita moteris vilki pilkos spalvos „maikutę“ ir šviesiai rožinės spalvos šortus. Reaguodamos į pranešimą ir būdamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo apibūdinimą atitinkančias moteris, einančias link (duomenys neskelbtini) miesto parko. Apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), moterys buvo patikrintos. Moterims buvo paaiškinta, kad gauta informacija apie tai, kad jos su savimi gali turėti narkotinių medžiagų. Merginos, vilkinčios pilkos spalvos „maikutę“ ir šviesiai rožiniais šortukus, pasiteirauta, kiek jai metų. Ši atsakė, kad 15. Nustatyta, kad tai G. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Bendraujant su šia nepilnamete ir kelis kartus paklausus, ar ji su savimi neturi narkotinių medžiagų, ji iš kairės šortų kišenės ištraukė folijos lankstinuką, kurio viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga. Šis folijos lankstinukas su baltos spalvos biria sintetine medžiaga buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Paklausta, kas tai per medžiaga, G. J. aiškino, kad nežino, bet nurodė, kad lankstinuką su medžiaga įsigijo prieš keletą minučių prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš vaikino. Atlikus dalinę G. J. asmens apžiūrą, daugiau draudžiamų daiktų nerasta. Kartu su G. J. buvusi mergina – jos pusseserė J. V. buvo kartu su savo dviem mažamečiais vaikais. J. V. aiškino, kad nieko apie G. J. turimas narkotines medžiagas nežino, kad jos abi ėjo į parduotuvę „Maxima“, ji kartu su vaikais nuėjo į parduotuvę, o G. J. liko lauke ir ką ten veikė bei su kuo susitiko, nežino. Tikslinant įvykio aplinkybes policijos komisariate, G. J. nurodė, kad narkotines medžiagas ji įsigijo iš A. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, prie taromato, esančio prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tam „(duomenys neskelbtini)“ ji sumokėjo 30 eurų, o šis jai davė 3 gramus amfetamino. Su „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė pusseserės J. V. mobiliojo ryšio telefonu (t. 2, b. l. 97-104).

Iš 2023 m. gegužės 12-13 d. d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – pėsčiųjų takas, esantis (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 2, b. l. 106-112).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriuje 2023 m. gegužės 12 d. atlikto narkotinių medžiagų tyrimo matyti, kad G. J. šlapime rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino – pėdsakų (t. 2, b. l. 135).

Iš 2023 m. gegužės 17-18 d. d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai, paimti iš G. J., (tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta), iš J. V. (nustatyta, kad iš šio abonento buvo skambinta abonentui (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. A., kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta) ir I. B.. Apžiūrint iš I. B. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XR“ su Tele2 SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), įeinančių, išeinančių skambučių registre rasti sujungimai su abonentu „K.“, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Šiam abonentui 2023 m. gegužės 12 d. buvo skambinta 6 kartus, taip pat fiksuotas vienas praleistas skambutis iš abonento „K.“ (t. 2, b. l. 140-148).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. V. policijos pareigūnei pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy a52“ (t. 2, b. l. 183-189).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, kad K. N. mobiliojo ryšio telefonu (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su nepilnamečiu I. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. gegužės 11-12 dienomis vykusių pokalbių metu I. B. tarėsi su K. N. dėl psichotropinių poveikį turinčių grybų įsigijimo (pokalbių turinys nurodytas tarnybiniame pranešime), o 2023 m. gegužės 12 d. 20.07 val. telefoninio pokalbio metu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Kartu su tyrėju J. L. stebint I. B., pastebėta, kad jis eina (duomenys neskelbtini) kartu su draugu. Po to I. B. su draugu pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo prie Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto namo. I. B., su kažkuo pakalbėjęs telefonu, vienas atgal sugrįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš kurios pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės kartu su K. N. grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po kelių minučių I. B. su draugu išėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo link miesto centro. I. B. policijos pareigūnų ekipažo buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Policijos pareigūnų paklausus I. B., ar jis turi prie savęs draudžiamų daiktų, šis pateikė rankoje laikytas narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios buvo suvyniotos į maistinę plėvelę. Išpakavus tą plėvelę, rasti 5 haliucinogeniniai grybai (t. 2, b. l. 196-198).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus tyrėjo J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad tarnybinėse patalpose, dalyvaujant globėjui, buvo bendrauta su nepilnamečiu I. B., kuris paaiškino, kad 2023 m. gegužės 12 d. vidurdienį mobiliuoju telefonu susisiekė su K. N., kurio paklausė, ar šis turi parduoti haliucinogeninių grybukų (narkotinės medžiagos). K. N. jam patvirtino, kad turės parduoti grybukų ir jie kainuos 15 eurų už dozę. Po to jie susitarė vakare susiskambinti. Susiskambinę apie 19.40 val. sutarė, jog susitiks (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 20.15 val. vykusio telefoninio pokalbio metu K. N. jam liepė laukti (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Už kiek laiko K. N. priėjo prie I. B. ir atnešė haliucinogeninius grybukus, o I. B. sumokėjo už juos15 Eur. Po to I. B. su draugu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) miesto centro, o K. N. nuėjo namo. (duomenys neskelbtini) gatvėje I. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems pateikė haliucinogeninius grybukus, supakuotus į mėlynos spalvos paketėlį ir nurodė, kad tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, pirkta iš K. N. (t. 2, b. l. 199).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – pėsčiųjų takas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 3, b. l. 1-6).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas I. B. policijos pareigūnui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Apple“ ir haliucinogeninius grybus (t. 3, b. l. 31-33).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. N. policijos pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone X“ (t. 3, b. l. 137-138).

Iš 2023 m. birželio 1 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono „iPhone X“ su SIM kortele, paimto 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš K. N., nuskaityta jame esanti tyrimui reikšminga informacija (t. 3, b. l. 144-147).

Iš 2023 m. rugsėjo 21-25 d. d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta iš mobiliojo ryšio telefono „iPhone X“ su SIM kortele, paimto 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš K. N., nuskaitytos informacijos apžiūra. Nuotraukų albume rastos 6 nuotraukos: iš jų 4 nuotraukose užfiksuota asmens tapatybės kortelė ir ant stalo baltos spalvos milteliai, subraukti į siaurą liniją; 1 nuotraukoje užfiksuotos svarstyklės „…et Scale“ bei ant jų padėtas folijos paketėlis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, paketėlio svoris 0,44 g, šalia svarstyklių padėtas dar vienas folijos paketėlis; 1 nuotraukoje užfiksuotas juodos spalvos telefonas ant kurio ekrano iš baltos spalvos miltelių padarytas svastikos ženklas. Vaizdo įrašų albume rasti tyrimui aktualūs vaizdo įrašai, kurių turinys nurodytas protokole. Įeinančių ir išeinančių skambučių registre fiksuota, kad nuo 2023 m. balandžio 30 d. du – tris kartus per savaitę K. N. bendravo su abonentu „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo abonentu naudojosi I. B.). Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ su K. N. bendravo skambindami vienas kitam nuo 16.44 val. iki 20.07 val.. Taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. balandžio 28 d. vieną – du kartus per savaitę K. N. bendravo su abonentu „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad šiuo abonentu naudojosi A. A.) (3 t. b. l. 149-151).

Iš 2023 m. gegužės 13 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą K. N. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiame kambaryje ant spintelės rastos ir paimtos uždaromos svarstyklės ,,Pocket Scale“ (supakuotos į pakuotę Nr. 3), antrame aukšte esančiame kambaryje rastas plastikinis maišelis su jame esančiais 46 plastikiniais buteliukais (supakuoti į paketą Nr. 4) (t. 3, b. l. 164-176).

Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 1), rasto ir paimto iš G. J., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,046 g (bendra miltelių iš folijos lankstinuko (voko Nr. 1) masė - 2,780 g); 2) sausi grybai iš bespalvės maistinės plėvelės (paketas Nr. 1), rastos ir paimtos iš I. B., yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurios masė yra 1,313 g; 3) ant uždaromų elektroninių svarstyklių „Digital Pocket Scale“ (paketas Nr. 3), rastų ir paimtų K. N. namuose, paviršių rasti psichotropinių medžiagų – amfetamino ir tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) pėdsakai; 4) ant 9 vnt. 10 ml talpos plastikinių buteliukų (tyrimo metu pažymėtų Nr. 6, Nr. 8, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 24, Nr. 31, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 37) (paketas Nr. 4), rastų ir paimtų K. N. namuose, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA pėdsakai; 5) ant vieno didesnės talpos bespalvio plastikinio buteliuko (paketas Nr. 4), rasto ir paimto K. N. namuose, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA pėdsakai; 6) ant likusių 36 vnt. 10 ml talpos plastikinių buteliukų (paketas Nr. 4), rastų ir paimtų K. N. namuose, vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 3, b. l. 190-195).

Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas malūnėlis, virtuvėje ant palangės rastas ir paimtas vazonėlyje augantis augalas (t. 4, b. l. 87-90).

Iš 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) žalios spalvos ūglis (augalo antžeminės dalys), rastas ir paimtas kratos metu iš A. A. namų, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,109 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,3%; 2) tirti pateiktame metaliniame smulkintuve, rastame ir paimtame kratos metu iš A. A. namų, yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – pėdsakų (t. 4, b. l. 96-98).

Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. policijos pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 105“ (t. 4, b. l. 133-135).

Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“, paimto iš A. A. 2023 m. rugpjūčio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, apžiūra, kurios metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 4, b. l. 137-142).

Iš pokalbių suvestinių matyti kaltinamųjų K. N. ir A. A. telefoninių pokalbių su kitais asmenimis (tame tarpe ir su nepilnamečiais G. J. bei I. B.) turinys (t. 5, b. l. 61-95).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamųjų K. N. ir A. A. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Anksčiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis K. N. 2023 m. gegužės 12 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui I. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), už 15 Eur pardavė 1,313 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino. Taip pat minėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2023 m. gegužės 12 d. apie 18.12 val. (duomenys neskelbtini), nepilnametei G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), už 30 Eur pardavė folijos lankstinuką su jame buvusiais 2,780 g baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 0,046 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji K. N. ir A. A. kaltais prisipažino visiškai ir išsamiai nurodė kaltinamajame akte nurodytų psichotropinių medžiagų pardavimo nepilnamečiams (atitinkamai – I. B. ir G. J.) aplinkybes, kurios visiškai sutapo su kaltinamajame akte jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis. Netikėti šiais kaltinamųjų K. N. ir A. A. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojų Ž. P., J. V., K. M., M. A. parodymai, o taip pat nepilnamečių liudytojų I. B., G. J. ir G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai), daiktų apžiūros, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvados ir kiti aukščiau nurodyti duomenys). Kadangi aukščiau nurodyti įrodymai abejonių nekelia, jie vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, proceso dalyviai nei vieno iš įrodymo neginčijo, teismas jų detaliau neanalizuoja.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis K. N. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra neteisėtai nepilnamečiui I. B. (15 metų amžiaus) pardavė 1,313 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį.

Kaltinamasis A. A. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra neteisėtai nepilnametei G. J. (15 metų amžiaus) pardavė 0,046 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, todėl jo veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas – tai jų realizavimas už pinigus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomas neteisėtu, jei neturima teisinio pagrindo (pavyzdžiui, licencijos) tokiomis medžiagomis disponuoti. Šiuo atveju kaltinamieji K. N. ir A. A. kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo neturėdami teisėto pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme).

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamųjų K. N. ir A. A. nepilnamečiams realizuotos medžiagos į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos (kaltinamojo K. N. platinta medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turinčios psilocino, – įtraukta į 1971 metų Psichotropinių medžiagų I sąrašą (65 punktas), o kaltinamojo K. N. platinta medžiaga – amfetaminas – įtraukta į 1971 metų Psichotropinių medžiagų II sąrašą (1 punktas)). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo K. N. parduotos psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, – kiekis (1,313 g) neviršija nedidelio kiekio (5 g, 104 punktas), kaltinamojo K. N. parduotos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis (0,046 g) taip pat neviršija nedidelio kiekio (0,2 g, 178 punktas).

Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji K. N. ir A. A. suvokė, kad neturėdami teisėto pagrindo platina (jas parduodami) kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas nepilnamečiams (atitinkamai – penkiolikamečiams I. B. ir G. J.), ir norėjo parduoti minėtas medžiagas nepilnamečiams, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino žinoję, kad jų turimos kaltinime nurodytos medžiagos yra psichotropinės, ir kad asmenys, kuriems jas parduoda, yra nepilnamečiai.

IV. Bausmių skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų (BK 261 straipsnis).

Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. BK 62 straipsnyje numatytos aiškiai apibrėžtos sąlygos ir pagrindai, kuriuos nustačius, teismas nusikalstamą veiką (ar veikas) padariusiam asmeniui gali skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Dėl K. N. skirtinos bausmės

Kaltinamasis K. N. anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 33-36; t. 5, b. l. 180-181), jau po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, įvykdymo (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (įvykdyto 2023 m. kovo 3 d.), padarymą, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 38 straipsnis), 2024 m. balandžio 15 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus, atlikus baudžiamojo poveikio priemonę (t. 5, b. l. 167-181), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 38-60).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? Nors kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė (t. 3, b. l. 119-121, 132-133), tačiau, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir ne tik nurodė išsamias jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, tačiau pripažino ir tai, kad toks jo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas nebuvo vienkartinis (nors tuo ir nebuvo kaltinamas). Be jokios abejonės, šio kaltinamojo parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes po K. N. apklausos ir kaltės pripažinimo teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, nutarė nekviesti į teismą ir neapklausti nepilnamečių liudytojų I. B. ir G. J. (kurie nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją), o pagarsinti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (BPK 276 straipsnio 4 dalis), ko tikrai nebūtų galėjęs padaryti tuo atveju, jei K. N. savo kaltę būtų neigęs. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis K. N. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti iš to, kaip jis vertina savo elgesį, pastangų keisti gyvenimo būdą, privedusį prie nusikaltimo įvykdymo.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kai jau minėta, BK 261 straipsnio sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų. Be to, įstatymas nenumato galimybės atidėti už labai sunkų nusikaltimą, kurių kategorijai priskiriamas ir nusikaltimas, numatytas BK 261 straipsnyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis). Todėl teismai, nuteisdami asmenį pagal BK 261 straipsnį, suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, paprastai vertina ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo. Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 261 straipsnio sankcijoje) numatyta, bausmę, kaltinamajam K. N., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų (jis savo noru nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Vertinant kaltinamojo K. N. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas), būtina atsižvelgti į tai, kad K. N. teisiamas už vienkartinį psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, jis nepilnamečiui I. B. pardavė vienos rūšies psichotropinę medžiagą, jo nepilnamečiui realizuotos psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, – kiekis (1,313 g) neviršija nedidelio kiekio (5 g, 104 punktas), be to, nors K. N. įvykdė baigtą nusikaltimą ir pardavė neteisėtai disponuotą psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tačiau šis psichotropinės medžiagos perdavimas nepilnamečiui buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, psichotropinė medžiaga iš nepilnamečio I. B. buvo paimta (t. 3, b. l. 31-33), todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo K. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti.

Vertinant kaltinamojo K. N. asmenybę svarbu tai, kad jis nusikalto būdamas 19 metų amžiaus, tai yra vos sulaukęs pilnametystės. Nors byloje nėra duomenų, kad K. N. pagal socialinę brandą prilygtų nepilnamečiui, dėl ko nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK XI skyriaus nuostatų (BK 81 straipsnio 2 dalis), tačiau jaunas kaltinamojo amžius, teismo įsitikinimu, turėjo reikšmingą įtaką jo nusikalstamam elgesiui. K. N. nuo 2024 m. sausio 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (t. 5, b. l. 129), yra nevedęs, gyvena su motina ir dviem seserimis (jo paties parodymai), 2022 m. liepos 18 d. mirė jo tėvas P. N. (t. 5, b. l. 130). Kaltinamasis nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. buvo kontroliuojamas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus, nes jau minėtu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 5, b. l. 180-181). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriui buvo pavesta pateikti K. N. socialinio tyrimo išvadą. Iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. N. gyvena su motina ir 2 seserimis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rodo pastangas valdyti su šia sritimi susijusią riziką (darbinė motyvacija aukšta), turi 3010 Eur įsiskolinimą už nesumokėtas administracines nuobaudas, kuris išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, be to, finansiškai padeda motina, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios galis suteikti galimybę nusikalsti, pagal OASys metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika (t. 5, b. l. 158-160). Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės, o taip pat kaltinamojo K. N. elgesys po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (dirba, kritiškai vertina savo poelgį, planuoja mokytis) parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

Įvertinus kaltinamojo K. N. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai kaltinamojo K. N. atžvilgiu nebūtų pasiekti paskyrus jam nors ir minimalią BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, net ir minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (treji metai laisvės atėmimo) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo K. N. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui, todėl šiam kaltinamajam už BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad K. N. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, jau iki šio nusikaltimo įvykdymo buvo padaręs tyčinį nusikaltimą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl jam skirtinas maksimalus įstatymo nustatytas laisvės apribojimo terminas – dveji metai (BK 48 straipsnio 1 dalis). Parenkant draudimus ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, dirba pagal darbo sutartį, planuoja mokytis, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didina psichiką veikiančią medžiagų vartojimas. K. N. neskirtinas prokuroro baigiamosiose kalbose prašytas skirti įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes, teismo įsitikinimu, toks įpareigojimas būtų sunkiai suderinamas su nuteistojo darbu. Vietoje šio prokuroro siūlyto įpareigojimo K. N. įpareigotinas visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kadangi K. N. šiuo metu dirba, jam neskirtina intensyvi priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis). Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam K. N. BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis būtų nubaustas, jam būtų atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiktų kaltinamąjį, kad jis po laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės vykdyti jam paskirtus draudimus ir įpareigojimus, o dirbdamas mokės mokesčius valstybei ir turės galimybę padengti turimus įsiskolinimus valstybei dėl nesumokėtų administracinių baudų.

Pažymėtina ir tai, kaltinamajam K. N. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobūdžio bylose. Paskutinių trijų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų sprendimų, priimtų baudžiamosiose bylose, kur asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą, analizė leidžia konstatuoti, kad teismai pakankamai dažnai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 261 straipsnio sankcijoje, ypač tuomet, kai asmuo buvo teisiamas pirmą kartą, nepilnamečiams platino nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Kaltinamajam K. N. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 12 d. 21.47 val. iki 2023 m. gegužės 13 d. 13.43 val. (t. 3, b. l. 97-99, 106), tai yra viena diena, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Kaltinamajam K. N. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. N. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 4, b. l. 8-10, 12-17).

Dėl A. A. skirtinos bausmės

Kaltinamasis A. A. įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamasis A. A. anksčiau teistas vieną kartą – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 straipsnis), Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę (nes nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų bei padarė du administracinius nusižengimus) (t. 4, b. l. 153-157, 159-167; t. 5, b. l. 177-179), jam inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 168-176).

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė (t. 4, b. l. 110-112, 128-129), tačiau, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė išsamias jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Kaip ir kaltinamojo K. N. atveju, kaltinamojo A. A. parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes po šio kaltinamojo apklausos teismas nutarė į teismą nekviesti ir neapklausti nepilnametės liudytojos G. J. (kuri, kaip ir kiti nepilnamečiai liudytojai, nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją), o pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (BPK 276 straipsnio 4 dalis), ko nebūtų užtekę tuo atveju, jei A. A. savo kaltę būtų neigęs. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis A. A. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes jis kritiškai vertina savo elgesį.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra būdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu teistu už du tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu, ir teistumui už juos neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Vertinant kaltinamojo A. A. asmenybę svarbu tai, kad jis anksčiau teistas už visai kito pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (t. 4, b. l. 159-165), administracine tvarka baustas taip pat už nusižengimus, nesusijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 168-176), su G. V. augina mažametę dukrą M. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 128), (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 5, b. l. 162), atlikęs bausmę planuoja kurti šeimą, dirbti, nuo 2024 m. vasario 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 127), pagal OASys metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (t. 5, b. l. 162).

Įvertinus kaltinamojo A. A. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, pavojingumo laipsnį (teisiamas už vienkartinį psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, jis nepilnametei G. J. pardavė vienos rūšies psichotropinę medžiagą, jo nepilnametei realizuotos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis (0,046 g) neviršija nedidelio kiekio (0,2 g, 178 punktas), be to, šis jo psichotropinės medžiagos perdavimas nepilnametei G. J. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, psichotropinė medžiaga iš nepilnametės G. J. buvo paimta, todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė), kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė), konstatuotina, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam minimalią BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Skirti kaltinamajam A. A. švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, už šį jo įvykdytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų (kaltinamasis pats savo noru nepranešė apie nusikalstamą veiką, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), kadangi A. A. teisiamas antrą kartą, naują nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už du tyčinius nusikaltimus, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė probacijos sąlygų, darė administracinius nusižengimus, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, (duomenys neskelbtini) (kuriame kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę) charakterizuojamas neigiamai. Kaip jau buvo minėta, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti už labai sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis A. A. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Parenkant dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, bei pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat į tai, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis)). Kadangi nuosprendžio paskelbimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, dalis yra 3 mėnesiai 6 dienos (t. 5, b. l. 155), o minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), A. A. prie šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje, paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai.

Baudžiamajame kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs (išskyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį) apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. BPK 335 straipsnyje nurodyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi kaltinamasis A. A. šiuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (jos pradžia – 2023 m. rugsėjo 19 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 19 d. (t. 5, b. l. 155)), jam šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 149-151), kuri palikta galioti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi (t. 5, b. l. 44-46). Nors A. A. (kaip jau ne kartą minėta) šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau jos pabaiga – 2024 m. rugsėjo 19 d. (t. 5, b. l. 155), be to, nuo 2024 m. birželio 19 d. galimas jo lygtinis paleidimas, atlikus tris ketvirtadalius bausmės (t. 5, b. l. 162), todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), jam šiuo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistina griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, šią kardomąją priemonę taikant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės netrukdomo nuosprendžio įvykdymo nebus galima užtikrinti, nes A. A. nesieja tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika (iki suėmimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės, niekur nedirbo, nevykdė probacijos sąlygų, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, kitus svarbius socialinius ryšius), todėl jis, siekdamas išvengti pakankamai griežtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu pasislėpti bausmės atlikimo (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad A. A. turi mažametę dukrą, nemažina jo galimo pasislėpimo rizikos, nes jis iš Lietuvos gali išvykti kartu su dukra.

Į bausmės laiką A. A. įskaitytinas suėmimo laikas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Nors po šio nuosprendžio priėmimo A. A. ir toliau atlikinės Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (dėl ko mažės neatliktos bausmės dalis) ir galimai ją atlikinės iki pat šio nuosprendžio įsiteisėjimo, minėtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis papildomai į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytinas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-147-628/2019).

A. A. išaiškintinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos.

V. Daiktai, proceso išlaidos

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Psichotropinė medžiaga, likusi po tyrimo, – baltos spalvos milteliai su amfetaminu (2,254 g.), paimti iš G. J., saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 190-196), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, nes psichotropinių medžiagų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti daiktai – folijos lankstinukas (supakuotas voke Nr. 1), paimtas iš G. J. (t. 2, b. l. 97-104)), elektroninės svarstyklės „Pocket Scale“ (supakuotos pakete Nr. 3) ir 46 tušti buteliukai (supakuoti pakete Nr. 4), paimti 2023 m. gegužės 13 d. kratos metu K. N. gyvenamojoje vietoje (t. 3, b. l. 164-176); smulkintuvas (supakuotas pakuotėje Nr. 1), paimtas 2023 m. rugpjūčio 10 d. kratos metu A. A. gyvenamojoje vietoje (t. 4, b. l. 87-89), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (2023 m. gruodžio 7 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 7)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A52“, paimtas 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš J. V. (t. 2, b. l. 183-190), 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu grąžintas saugoti J. V. (t. 2, b. l. 191-195), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas J. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonas „iPhone XR“, paimtas 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš I. B. (t. 3, b. l. 31-34), 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu grąžintas saugoti I. B. (t. 3, b. l. 35-39), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas I. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, paimtas 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš K. N. (t. 3, b. l. 137-139), 2023 m. birželio 7 d. nutarimu grąžintas saugoti K. N. (t. 3, b. l. 153-157), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas K. N. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skaitmeninės laikmenos, esančios prie bylos (7 vienetai), kuriose įrašytos nepilnamečių liudytojų apklausos, informacija iš K. N. mobiliojo ryšio telefono, pokalbių išklotinės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); Ognyan Asenov prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad kaltinamajam K. N. gynėjas yra būtinas, kadangi jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo įvykdymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dvylikos metų, minėtos galimai nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo sulaukęs vos 19 metų, todėl jam gali būti taikomos BK 90-94 straipsnio nuostatos, kuriose numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai (BK 51 straipsnio 2 dalis), o kaltinamajam A. A. gynėjas yra būtinas, kadangi jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo įvykdymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dvylikos metų, kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo galimybės savarankiškai susirasti gynėją yra labai ribotos (BK 51 straipsnio 2 dalis). Ta pačia nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti gynėjus kaltinamiesiems K. N. ir A. A. (t. 5, b. l. 44-46). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti kaltinamąjį A. A. parinko advokatą Vilmantą Poškų, o ginti kaltinamąjį K. N. – advokatę Lionę Musteikienę (t. 5, b. l. 56). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi advokatas Vilmantas Poškus buvo paskirtas kaltinamojo A. A. gynėju, o advokatė Lionė Musteikienė buvo paskirta kaltinamojo K. N. gynėja (t. 5, b. l. 51-52).

Iš 2024 m. balandžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam K. N. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 229,16 Eur (t. 5, b. l. 124-126). Iš 2024 m. gegužės 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam A. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 583,75 Eur (t. 5, b. l. 163-166). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti valstybės naudai.

Nors valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįsti, kaltinamiesiems K. N. ir A. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymomis, gynėjai kaltinamiesiems buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šie prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai atmestini.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatė Lionė Musteikienė tik susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 5, b. l. 124-126), jokių kitų kaltinamojo K. N. gynybos veiksmų neatlikto, nes, gavus advokato Daliaus Vaičiulio 2024 m. vasario 14 d. orderį ir tos pačios dienos prašymą, kuriame jis nurodė ginsiąs kaltinamąjį K. N. (t. 5, b. l. 57-58), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam K. N. buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 60). Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam K. N. buvo būtinas, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė tik susipažino su bylos medžiaga, vėliau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas šiam kaltinamajam buvo nutrauktas, nes jis susirado kitą gynėją, už kurio paslaugas mokėjo jis pats, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. N. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 51 straipsnio 1 dalis) paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme nuteistam kaltinamajam, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš tokio kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-94-1076/2023, 1A-130-1020/2023). Taigi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nenumatytais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo). Kaltinamasis A. A. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, gynėjas kaltinamajam A. A. buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. A. skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nekilnojamojo turto minėtas kaltinamasis neturi, duomenų apie jo pajamas bei santaupas byloje nėra, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. A. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų K. N. ir A. A., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, ir jį nubausti (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos (išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo), dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose elgesio pataisos programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 (vienerius) metus nuo probacijos pradžios, bei uždraudžiant pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo probacijos pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

K. N. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 12 d. 21.47 val. iki 2023 m. gegužės 13 d. 13.43 val., tai yra vieną dieną, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti K. N., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją ir darbo vietas, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

K. N. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Pradėjus vykdyti nuosprendį (gavus pranešimą iš Probacijos tarnybos apie probacijos pradžią) K. N. grąžinti prie bylos esančius asmens dokumentus – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Migracijos departamento (duomenys neskelbtini), ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Migracijos departamento (duomenys neskelbtini).

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti suėmimu, šią kardomąją priemonę taikant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką A. A. įskaityti suėmimo laiką nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Išaiškinti A. A., kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygos, nuteistojo teisės ir pareigos detaliai nurodytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71-76 straipsniuose.

Psichotropinę medžiagą, likusią po tyrimo, – baltos spalvos miltelius su amfetaminu (2,254 g), saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kitus daiktus – folijos lankstinuką (supakuotą voke Nr. 1), paimtą iš G. J.; elektronines svarstykles „Pocket Scale“ (supakuotas pakete Nr. 3) ir 46 tuščius buteliukus (supakuotus pakete Nr. 4), paimtus 2023 m. gegužės 13 d. kratos metu K. N. gyvenamojoje vietoje; smulkintuvą (supakuotą pakuotėje Nr. 1), paimtą 2023 m. rugpjūčio 10 d. kratos metu A. A. gyvenamojoje vietoje, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (2023 m. gruodžio 7 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52“, paimtą 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš J. V., 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu grąžintą saugoti J. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. V.. Apie tai ją raštu informuoti.

Mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XR“, paimtą 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš I. B., 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu grąžintą saugoti I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti I. B.. Apie tai jį raštu informuoti.

Mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, paimtą 2023 m. gegužės 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš K. N., 2023 m. birželio 7 d. nutarimu grąžintą saugoti K. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti K. N..

Skaitmenines laikmenas, esančias prie bylos (7 vienetus), kuriose įrašytos nepilnamečių liudytojų apklausos, informacija iš K. N. mobiliojo ryšio telefono, pokalbių išklotinės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o A. A. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.