- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-108-1076/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11348-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį 3 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.
K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį 2 metų laisvės apribojimo bausme (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. (išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo), dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose elgesio pataisos programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 metus nuo probacijos pradžios, bei uždraudžiant pirmus 6 mėnesius nuo probacijos pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).
Apeliacinis skundas K. N. atžvilgiu nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. A. pagal BK 261 straipsnį pripažintas kaltu už tai, kad platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra 2023 m. gegužės 12 d. apie 18.12 val. (duomenys neskelbtini), už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad G. J., (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, neteisėtai už 30 Eur jai pardavė folijos lankstinuką su jame buvusiais 2,780 g baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 0,046 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam trumpesnį nei 3 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis sutinka su teismo argumentais dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 261 straipsnį, tačiau jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. A. A. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Jo veika neigiamų pasekmių niekam nesukėlė. Visos šios aplinkybės teismo buvo pripažintos kaip jo atsakomybę lengvinančios.
2.2. A. A. yra darbingas, bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbo. Jis turi gyvenamąją vietą, kur iki bausmės atlikimo pradžios gyveno su savo drauge G. V. ir kartu augino mažametę dukrą M. V.. Planuoja su G. V. susituokti, pasižada ir įsipareigoja gerbti įstatymus ir ateityje nebenusikalsti.
2.3. BK 261 straipsnio sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 12 metų. Parduodant nedidelį kiekį savo reikmėms turėtos psichotropinės medžiagos, siekio nuolat užsidirbti pragyvenimui iš narkotinių medžiagų prekybos ar tarpininkauti kitiems asmenims perkant psichotropines medžiagas, nuteistasis neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
2.4. Iki šios veikos padarymo už psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimą nuteistasis nebuvo baustas. Nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki šiol narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nevartoja ir nėra nuo jų priklausomas.
2.5. Pirmosios instancijos teismas nors ir aptarė A. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgė į nedidelį psichotropinių medžiagų (amfetamino) kiekį, tačiau parinkdamas ir skirdamas jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, šioje konkrečioje situacijoje tik formaliai įvertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Susipažinusi su bylos medžiaga ir proceso dalyvių argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir dėmesingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir A. A. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Todėl ją švelninti remiantis nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
5. Laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų teismas nuteistam asmeniui bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
6. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurias prašo jo atžvilgiu taikyti apeliantas, numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2022).
7. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. A., įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę A. A. taip pat buvo įvertinta, kad nuteistojo nepilnametei realizuotos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis neviršija nedidelio kiekio, kad šios medžiagos perdavimas nepilnametei G. J. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, ir medžiaga iš nepilnametės buvo paimta, teismas konstatavo, kad nuteistojo įvykdytu nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog ankstesnis A. A. teistumas bei administraciniai nusižengimai nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat atsižvelgė į jo šeiminę padėtį, kad jis su G. V. augina mažametę dukrą M. V., nuo 2024 m. vasario 21 d. dirba (duomenys neskelbtini), atlikęs bausmę planuoja kurti šeimą. Tačiau skirdamas bausmę nuteistajam teismas taip pat turėjo įvertinti ir kritines aplinkybes, kad A. A. praeityje teistas vieną kartą, jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl to, kad nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų ir padarė du administracinius nusižengimus, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, ir jis buvo pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę (t. 4, b. l. 166-167). Nusikalstamą veiką, už kurią A. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. 5, b. l. 177-181). (duomenys neskelbtini) kalėjimo A. A. charakterizuojamas neigiamai (t. 5, b. l. 162-163). Be to, kaip matyti iš prokuroro apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktos medžiagos, po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo A. A. vėl nusikalto: įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsni 4 dalį; veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vertindama A. A. veikos pavojingumą, papildomai atkreipia dėmesį, kad amfetaminas yra laikomas toksine narkotine medžiaga, galinčia sukelti ilgalaikę žalą sveikatai. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje buvo asocialus: be kitų nusižengimų, A. A. buvo baustas už tai, kad atsisakė mokėti už taksi paslaugas, apspardė svetimo automobilio dureles, taikėsi atsikratyti šuns, įmesdamas jį į šulinį, nesilaikė karantino reikalavimų, vartojo alkoholį su nepilnamečiais (t. 4, b. l. 168-176). Vokietijoje baustas už vairavimą be leidimo (t. 5, b. l. 179; nors pagal Vokietijos teisę šis elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nesant abipusio baudžiamumo teismas šios aplinkybės kaip teistumo nevertina, BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos paskirti švelnesnę bausmę nenustatytos. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo A. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir už BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti švelnesnę bausmę.
9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gruodžio 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai už A. A. teiktą antrinę teisinę pagalbą už advokato Ramūno Vanago paslaugas priteistina išlaidų suma yra 168,75 Eur.
10. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal A. A. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nedirba, teisinės pagalbos išlaidos iš A. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo, iš A. A. išieškoti 168,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.