- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-6345-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Šviesela“ patikslintu skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2023-12-22 sprendimo Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja 2023-05-04 pateikė atsakovei du prašymus: prašymą Nr. 1 dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto suderinimo ir prašymą Nr. 2 dėl įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projekto suderinimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pagal Savivaldybės direktoriaus 2022-04-19 įsakymu Nr. A1-582 patvirtinto Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktą, su Savivaldybės administracija suderinami laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektai reikalingi fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nustatyta tvarka gauti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas Savivaldybės teritorijos viešosiose vietose. Aprašo 2.8 papunktyje nurodyta, kad viešąja vieta yra laikomas ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriame vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinų prekybos įrenginių. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8206-438/2023 atsakovė buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjos įrenginio „Kino teatras XD“ projektą. Savivaldybė 2023-12-22 ginčijamu sprendimu suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2026-05-05, o kito įrenginio „Kino teatras XD“ projektą atsisakė suderinti.
Sprendime atsakovė nurodė šiuos atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą motyvus: įrenginio projektas neatitinka 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-365 „Dėl laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas) numatytų Palangos miesto centrinės dalies sprendinių, nes prašomas įrengti „Kino teatras XD“ nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą; įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, neatitinka Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano (toliau – Veiklos planas) 1.7 papunkčio reikalavimų; įrenginys neatitinka Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ numatytų įrenginių matmenų; įrenginys prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 dalies 8.12 papunkčiui, kadangi yra automobilio priekaba, iš kurios prekyba ir paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra draudžiamas. Pareiškėja nesutinka su nurodytas motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalį, savarankiškoji savivaldybės funkcija yra <...> kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga. Šiuo atveju atsakovė pažeidė įstatymo viršenybės principą ir netinkamai įgyvendino savarankiškąją funkciją, kadangi nepagrįstai išplėtė Palangos kurhauzo pastato ir jo teritorijos apsaugos zoną ir šiam pastatui bei jo teritorijai suteikė perteklinę apsaugą, kurios nenumato teisės aktai. Sprendimo nemotyvavo nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Teigdama, kad įrenginio projektas pažeidžia konkrečius paveldosauginius reikalavimus, Sprendime nenurodė nei konkrečių paveldosauginių reikalavimų, nei konkrečių teisės normų, kurias minėtas projektas pažeidžia. Atskirais atvejais netinkamai taikė norminių teises aktų nuostatas.
Atsakovė nurodė, kad teikiamas įrenginio „Kino teatras XD“ projektas neatitinka Savivaldybės 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto Specialiojo plano sprendinių, nes įrenginys nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą, įrenginys savo forma ir tūriu nedera prie gretimai esančios aplinkos sutvarkymo, reikšmingos architektūros prasme kultūros paveldo saugomo Palangos kurhauzo pastato ir sudaro vizualinę estetinę taršą.
Taigi, atsakovė pateikė konstatuojamojo pobūdžio kategorišką išvadą, kad įrenginys nedera prie gretimos aplinkos ir daro vizualinę estetinę taršą, tačiau nenurodė konkrečių Specialiojo plano sprendinių, nepateikė jokio faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, nenurodė konkrečių teisės normų, kurios reglamentuoja įrenginio derėjimo prie kultūros paveldo objekto ar gretimos aplinkos ir vizualinės estetinės taršos kriterijus, kad tiek pareiškėjai, tiek bylą nagrinėjančiam teismui būtų įmanoma patikrinti, kuo vadovaujantis ir (ar) pagrįstai atsakovė nusprendė, kad ginčo įrenginys nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą.
Taip pat nurodyta, kad įrenginio projektas pažeidžia paveldosauginius reikalavimus, tačiau jie nedetalizuoti, nenurodyta, kokius konkrečius paveldosauginius reikalavimus įrenginys pažeidžia.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į pateikiamu įrenginio projektu siekiamą išspręsti vizualinę taršą, įvertinus aplinkybių visumą, matyti, jog nei pakeista įrenginio lokacija, nei siūlomi spalviniai sprendimai neišsprendžia Palangos kurhauzui daromos vizualinės estetinės taršos. Tačiau atsakovė nenurodo, kokių aplinkybių visumą ji vertina. Atsakovė taip pat nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjos aiškinamajame rašte ir žemės sklypo plane nurodytos įrenginio lokacijos specifikos, ypač dėl jo dalies įterpimo į pastato konstrukciją ir ganėtinai didelio (7,9 m atstumu) įrenginio atitraukimo nuo žemės sklypo ribos. Savivaldybė apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad pakeista įrenginio lokacija neišsprendžia kultūros paveldo objektui daromos vizualinės estetinės taršos.
Atsakovės nuomone, laikinas įrenginys „Kino teatras XD“ yra nesuderinamas su Savivaldybės tikslais, nurodytais Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginiame veiklos plane, pagal kurį Savivaldybė siekia, jog Palangos miestas iki 2030 metų turėtų išvystytą kultūros infrastruktūrą. Pagal Aprašo 9 punktą yra galimybė tikrinti bei derinti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių projektus. Veiklos plane nėra įtvirtintas tikslas pašalinti bet kokias ar tam tikras laisvalaikio ir pramogų formų veiklas iš (duomenys neskelbtini) gatvės ar iš žemės sklypų, esančių greta bet kurių kultūros paveldo objektų, įskaitant (duomenys neskelbtini) pastatą. Taigi, pareiškėjos įrenginio „Kino teatras XD“ projektas yra suderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais iki 2030 metų, įtvirtintais Veiklos plane, ir jiems neprieštarauja.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad įrenginys neatitinka teisės aktuose numatytų matmenų reikalavimų. Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ nurodyta, kad vieno prekybos įrenginio dydis turi neviršyti 2 x 1 x 2,7 m (2 m ilgis, 1 m plotis ir 2,7 m aukštis), išskyrus atvejus, kai įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo parametrams negalima daryti įtakos (šaldytuvas ir pan.). Pasak atsakovės, 2023-05-04 pateiktame prašyme Nr. 1 nurodyta, kad įrenginio „Kino teatras XD“ ilgis 6 m, plotis 2,5 m, aukštis 3 m, todėl šie matmenys viršija vieno prekybos įrenginio dydį. Tačiau, kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėja atsakovei 2023-05-04 teikė du prašymus dėl dviejų įrenginių – „Kino teatras XD“ ir „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ – projektų suderinimo. Pareiškėja pateikė atsakovei vieną bendrą abiejų įrenginių vizualizaciją, iš kurios matyti, jog pagal įrenginių sprendinius ir medžiagiškumą abu įrenginiai vizualiai atrodo gamyklinės komplektacijos. Pareiškėja prašyme Nr. 1 nurodė, kad įrenginio „Kino teatras XD“ matmenys yra 6 x 2,5 x 3 m, o prašyme Nr. 2 nurodė, kad įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ matmenys yra 2,5 x 2 x 2 m. Vadinasi, abiejų šių įrenginių matmenys viršija Specialiojo plano 4.2 dalies 2 punkte nurodytus vieno prekybos įrenginio matmenis, kurie yra galimi 2 x 1 x 2,7 m. Tačiau, vertindama šių dviejų įrenginių projektus, atsakovė sprendė skirtingai: suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą ir laikė, kad jo matmenys, kurie yra didesni negu 2 x 1 x 2,7 m, neviršija Specialiojo plano 4.2 dalies reikalavimų, o kito įrenginio – „Kino teatras XD“ matmenis laikė neatitinkančiais Specialiojo plano 4.2 dalies reikalavimų. Sprendime atsakovė nemotyvavo, kodėl abiejų įrenginių matmenų atitiktį Specialiojo plano 4.2 papunkčiui vertino skirtingai.
Pažymėjo, jog įrenginys „Kino teatras XD“ yra gamyklinės komplektacijos, kuri nurodyta išduotame naudojimosi pase. Įrenginys pagamintas įmonėje „Virtualios realybės technologijos“, jo pavadinimas „Atrakcionas stereolife optimum“ (tik pareiškėja jį pavadino „Kino teatras XD“), nurodytos įrenginio pagrindinės techninės charakteristikos: 4 sėdimos vietos, dinaminė platforma, vizualizacijos sistema, garso sistema, spec. efektų sistemos, įtampa ir naudojamas galingumas, matmenys: 2,5 x 5,9 x 2,66 m.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrenginio „Kino teatras XD“ projekte pareiškėja nurodė, jog įrenginio matmenys yra 2,5 x 6 x 3 m, taigi įrenginio aukštis yra nurodytas 0,34 cm aukštesnis, nei nurodytas gamykliniame naudojimosi pase. Aukščio skirtumas susidarė dėl to, kad pareiškėja iš anksto numatė, kad, siekdama įrengti įrenginį vietoje, ji turės jį stabiliai pastatyti, suvienodinti įrenginio horizontalią padėtį ant grindinio, apsaugoti nuo drėgmės ir susikaupusio lietaus, todėl įrengs įrenginį ant 0,34 cm paaukštinimo naudodama trinkeles ar plytas. Vadinasi, galutinai įrenginio aukštis bus 3 m. Įrenginio ilgis projekte yra nurodytas 6 m, o gamintojo dokumentuose – 5,9 m, tačiau šis 0,1 m skirtumas yra minimalus ir pareiškėja, pateikdama projektą, nurodė faktinį įrenginio ilgį, kuris 0,1 m galimai padidėjo nuo dėvėjimosi bei transportavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 3 dalies 8.12 papunktį draudžiama prekiauti ar teikti paslaugas iš prekybai pritaikyto automobilio ar priekabos: (duomenys neskelbtini) <...> (išskyrus miesto švenčių metu). Pagal išduotą naudojimosi pasą, įrenginys „Atrakcionas stereolife optimum“ neturi ratų, todėl jis nėra transporto priemonė ar priekaba. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėjos 2023-05-04 prašyme dėl „Kino teatro XD“ derinimo numatytas įrenginio plotas yra 15 kv. m, matmenys: 6 m ilgis, 2,5 m plotis ir 3 m aukštis. Specialiojo plano 4.2 papunktyje numatytų maksimalių matmenų reikalavimų (2 m ilgis, 1 m plotis ir 2,7 m aukštis) įrenginys akivaizdžiai neatitinka. Pareiškėja nurodo Specialiojo plano 3.12 papunktį, tačiau jame reglamentuotas maksimalus galimas prekybos paslaugos, o ne įrenginio plotas. Tai yra skirtingo pobūdžio reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai turėtų būti taikoma išimtis iš Specialiojo plano 4.2 papunktyje numatytų maksimalių įrenginio matmenų reikalavimo. Specialiojo plano 4.2 papunktyje numatyta išimtis, jog maksimalių matmenų reikalavimai netaikomi, kai įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo parametrams negalima daryti įtakos (šaldytuvas ir pan.). Kad būtų galima taikyti išimtį, įrenginys turi atitikti dvi sąlygas: būti gamyklinės komplektacijos ir turi būti neįmanoma koreguoti įrenginio parametrų. Ši išimtis netaikoma pareiškėjos atveju, kadangi įrenginys yra priekaba, o, pagal 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 8.12 papunktį, (duomenys neskelbtini) paslaugos teikėjui draudžiama teikti paslaugas iš prekybai pritaikyto automobilio ar priekabos. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2023-10-24 užfiksavo (duomenys neskelbtini) stovinčią „Kino teatras XD“ priekabą bei nustatė administracinį pažeidimą. Kitokios įrenginio vizualizacijos pareiškėja nėra pateikusi.
Pažymėjo, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga yra įstatyminė savivaldybės savarankiškoji funkcija. Nėra ir negali būti pateikto situacijų sąrašo, kuomet savivaldybė imasi šią funkciją įgyvendinti. Apsauga gali būti vykdoma ir per atitinkamų leidimų išdavimą, saugant didesnį konkrečios savivaldybės gėrį, šiuo atveju – kultūrinį paveldą. Kiekvienas prašymas derinti įrenginį yra tikrinamas ir vertinimas individualiai. Žemės sklypas, kuriame prašoma įrengti įrenginį, patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir ribojasi su Palangos kurhauzo žemės sklypu. Prašymai įrengti įrenginius aptariamame žemės sklype vertinami atsižvelgiant į Palangos kurhauzo gretimybės faktą. Įrenginio išvaizda iš esmės nedera prie Palangos kurhauzo architektūrinio stiliaus ir kuria vizualinę estetinę taršą, kadangi Palangos kurhauzas yra išskirtinės reikšmės kultūros vertybė, o savivaldybė siekia suteikti ypatingą reikšmę šiam kultūriniam objektui.
Atsižvelgiant į reikšmingų aspektų, tokių kaip įrenginio lokacija (žemės sklype šalia Palangos kurhauzo) ir išvaizda (estetiškai netinkamas, didelis įrenginys-priekaba), visumą, įrenginys nedera ir su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023-02-03 sprendimu Nr. T2-11 patvirtinto 2023–2025 m. strateginio veiklos plano tikslais. Pareiškėja prašo suderinti įrenginį, kuris, remiantis Taisyklių 8.12 papunkčiu, apskritai negali būti statomas. Toks prašymas atmestas pagrįstai, todėl skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-22 sprendimo Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ dalies, kuria atsisakyta suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2023-05-04 (registravimo data – 2023-05-05) pateikė atsakovei du prašymus: prašymą Nr. 1 dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto suderinimo ir prašymą Nr. 2 dėl įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projekto suderinimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Savivaldybė 2023-05-23 raštu Nr. (4.27 E) D3-1839 atsisakė nagrinėti abu prašymus, kadangi skundas dėl to paties klausimo jau yra nagrinėjamas teisme. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8206-438/2023 įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2023-05-05 prašymus. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2023-12-22 sprendimu Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2026-05-05, o kito įrenginio „Kino teatras XD“ projektą adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė suderinti.
Atsakovė atsisakė suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą, nurodydama, jog: įrenginio projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, kadangi prašomas įrengti „Kino teatras XD“ nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą; įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, neatitinka Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano 1.7 papunkčio reikalavimų; įrenginys neatitinka Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ numatytų įrenginių matmenų; įrenginys prieštarauja Taisyklių 3 dalies 8.12 papunkčio reikalavimams, kadangi yra automobilio priekaba, iš kurios prekyba ir paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra draudžiamas.
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą Savivaldybės sprendimą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31)) nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne į jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-09-03), pagal kurias asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip jau minėta, pateikė atsakovei du prašymus dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto suderinimo ir dėl įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projekto suderinimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Savivaldybė ginčijamu 2023-12-22 sprendimu Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2026-05-05, o kito įrenginio „Kino teatras XD“ projektą adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė suderinti. Dėl atsisakymo suderinti pastarąjį projektą ir nagrinėjamas ginčas šioje byloje. Atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų aiškiai ir motyvuotai išreikšta konkreti atsakovės valia dėl prašymo, arba motyvuotą prašymo atmetimą ir apie tai informuoti pareiškėją.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjos ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju – 10 straipsnio) imperatyvų.
Šiuo atveju atsakovė Sprendime tiesiog pateikė konstatuojamojo pobūdžio išvadą, kad įrenginys nedera prie gretimos aplinkos ir daro vizualinę estetinę taršą, kad yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, nurodytais Veiklos plane, pagal kurį savivaldybė siekia, jog Palangos miestas iki 2030 metų turėtų išvystytą kultūros infrastruktūrą. Tačiau nepateikė jokio faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, nenurodė konkrečių teisės normų, reglamentuojančių įrenginio derėjimo prie kultūros paveldo objekto ar gretimos aplinkos ir vizualinės estetinės taršos kriterijus, nenurodė, kokiems konkretiems Veiklos plane numatytiems tikslams ir kaip įrenginys prieštarauja, kad tiek pareiškėjai, tiek bylą nagrinėjančiam teismui būtų įmanoma patikrinti, kuo vadovaujantis ir (ar) pagrįstai atsakovė nusprendė, kad ginčo įrenginys nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą, kad iš tiesų prieštarauja Veiklos plano tikslams, tuo labiau kad šio Įrenginio darnos ir estetikos trūkumai tiesiogiai siejami su Specialiojo plano sprendinių neatitiktimi. Motyvuodama, kad įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, tik abstrakčiai nurodo, kad tai prieštarautų miesto plėtros tikslui – būtų silpninamas miesto kultūrinis tapatumas, skatinama prieiga prie menkos kultūrinės vertės raiškos formų.
Pažymėtina, kad Aprašo 12.1 papunktis numato, jog įrenginių projektas nederinamas, jeigu projektas neatitinka Aprašo reikalavimų. Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nurodomas tik sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikiami siekiant suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektus, tačiau Apraše nepateikti jokie įrenginio projekto vertinimo kriterijai, susiję su vertinamo įrenginio derėjimu prie kultūros paveldo apsaugos objekto ir (ar) vizualine estetine tarša, todėl ši Aprašo dalis yra blanketinė norma. Ginčijamas sprendimas privalėjo būti grindžiamas konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių projektas neatitinka ar joms prieštarauja.
Atsakovė Sprendime nurodė, kad įrenginio projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, susijusių su kultūros paveldo objekto ir gretima aplinka, ir daro vizualinę estetinę taršą, tačiau konkrečių Specialiojo plano sprendinių neįvardija, nenurodo, kuriems teisės aktų reikalavimams negali prieštarauti teikiamų derinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų sprendiniai.
Sprendime taip pat nurodyta: „Specialiojo plano brėžinyje „(duomenys neskelbtini) g. sprendinių detalizacijos brėžinys“ Sprendinių reglamento 1 punkte nurodyta, kad įrenginiai, patenkantys į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos zoną, turi nepažeisti paveldosauginių reikalavimų.“ Tačiau atsakovė tik pateikia šios teisės normos citatą, bet nenurodo, kaip konkrečiai įrenginio projektas pažeidžia paveldosauginius reikalavimus siekiant kino teatrą įrengti žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją bei ribojasi su Palangos kurhauzo žemės sklypu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei Specialusis planas, nei jo brėžinio sprendiniai neapibrėžia paveldosauginių reikalavimų turinio. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis numato, kad paveldosaugos reikalavimai – tai kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti. Taigi, konkretūs paveldosauginiai reikalavimai turi būti nurodyti administraciniame akte.
Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis taip pat numato, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: 1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms; 2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Šiuo atveju atsakovė Sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad įrenginys galėtų fiziškai pakenkti Palangos kurhauzo pastatui ir jo aplinkai, kad darytų fizinį poveikį, kad galėtų trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą – Palangos kurhauzą.
Atsakovė nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjos aiškinamajame rašte ir žemės sklypo plane nurodytos įrenginio lokacijos specifikos, ypač dėl jo dalies įterpimo į pastato konstrukciją ir ganėtinai didelio (7,9 m atstumu) jo atitraukimo nuo žemės sklypo ribos. Savivaldybė apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad pakeista įrenginio lokacija neišsprendžia kultūros paveldo objektui daromos vizualinės estetinės taršos. Tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl būtent tokia pareiškėjos siūloma įrenginio lokacija yra negalima. Taip pat nurodė, kad įrenginys savo forma ir tūriu nedera prie gretimai esančios aplinkos, prie sutvarkyto Palangos kurhauzo pastato, tačiau aplinkos visumos nevertino, apsiribojo selektyviu ir formaliu įrenginio įvertinimu Palangos kurhauzo pastato atžvilgiu.
Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Kitaip teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-253/2014).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 straipsnis). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas pareiškėjos nurodytais bei kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-05-04 prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999-01-21 sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 straipsniai) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 929 Eur bylinėjimosi išlaidas:
už skundo teismui parengimą 1 149,50 Eur (950 Eur + 399 Eur PVM);
už patikslinto skundo teismui parengimą 4 416,50 Eur (3 650 Eur + 766,5 Eur PVM);
už ruošimąsi teismo posėdžiui 242,00 Eur (200 Eur + 42 Eur PVM);
už atstovavimą teismo posėdyje 121,00 Eur (100 Eur + 21 Eur PVM).
Prašymas grindžiamas 2024-01-31 PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 24-008, 2024-04-12 PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 24-015, 2024-01-31 ir 2024-04-07 AB Svedbank mokėjimo nurodymais.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kuriose nurodytus kriterijus atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2022-05-03 atstovavimo sutartį pareiškėją byloje atstovavo advokatė J. J..
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui parengimą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) – 2,5. Pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2024 m. sausio mėnesį, aktualus 2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 018,20 Eur, todėl atitinkamai už skundo parengimą maksimali galima priteisti suma – 5 045,50 Eur (2,5 x 2 018,20). Už šią teisinę paslaugą prašoma priteisti suma 1 149,50 Eur neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja prašo priteisti išlaidas, patirtas už patikslinto skundo byloje parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), gali būti priteisiama taikant 0,1 koeficientą. LVAT savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai šalinami anksčiau to paties advokato ruoštų procesinių dokumentų trūkumai, išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminio skundo surašymui (žr., pvz., LVAT 2019-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4316-662/2019; 2012-04-16 nutartį administracinėje bylos Nr. AS552-298/2012). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.17 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, už patikslinto skundo rengimą patirtos teismo išlaidos nepriteistinos.
Pagal LVAT formuojamą praktiką advokato atlikti teisiniai veiksmai, tokie kaip pasirengimas kliento interesų atstovavimui teisme ir kliento konsultacijos, negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine atstovavimo teisme dalimi (žr., pvz., LVAT 2023-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1510-492/2023; 2022-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2856-602/2022; 2017-09-13 nutartį administracinėje byloje eAS-786-442/2017). Todėl išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui (ruošimąsi teismo posėdžiui) atskirai nevertinamos ir daroma išvada, kad už advokatės teisines paslaugas ruošimąsi teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje prašoma priteisti 363,00 Eur (242,00 + 121,00) suma.
Teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatė, 2024-04-30 truko 56 min., todėl atstovavimo laikas apvalinamas iki vienos valandos (Rekomendacijų 9 ir 10 p.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikant 2023 m. IV ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 110,30 Eur, maksimaliai gali būti priteisiama 211,03 Eur (0,1 x 2 110,30) suma. Pareiškėjos patirta 363,00 Eur išlaidų suma viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl atitinkamai mažintina.
Byloje yra pateiktas 2024-01-18 Swedbank mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą. Žyminis mokestis priskirtinas būtinoms ir pagrįstoms pareiškėjos byloje patirtoms išlaidoms (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.), todėl 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pareiškėjai priteistina iš atsakovės.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai UAB „Šviesela“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistina 1 383,03 Eur (1 149,50 + 211,03 + 22,50) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Atsakovė taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos 3 252,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje patenkintinas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-22 sprendimo Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ 2023-05-04 prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Šviesela“ 1 383,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.