Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-4316-662/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: eA-4316-662/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04026-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas: G. M.
Atsakovas: valstybės įmonei „Oro navigacija“, Oro navigacija

Kategorijos

21.3.10Specialiosios teisės atėmimas

Administracinė byla Nr. eA-4316-662-2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04026-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 21.3.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui valstybės įmonei „Oro navigacija“, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Oro navigacija“ (toliau – ir VĮ „Oro navigacija“) 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-315 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog atsakovas VĮ „Oro navigacija“ (toliau – ir atsakovas, Įmonė) 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P-315 panaikino 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. P-224 išduotą 2014 m. rugpjūčio 28 d. leidimą Nr. P-224(L) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ (toliau – ir Leidimas). Įsakyme nurodoma, jog atitinkamas sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į Saugumo skyriaus viršininko Ž. J., įgalioto vykdyti specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-809 kreipėsi į atsakovą bei prašė raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte išdėstė prašomus motyvus.

3. Nurodė, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, yra nemotyvuotas. Pareiškėjas teigė, kad tokias aplinkybes patvirtina ir pats atsakovas, pateikdamas 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. T-830 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Sprendimą panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. leidimą Nr. P-224(L) sąlygojo ir pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-763 dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-717 nurodytos aplinkybės. Ginčijamame Įsakyme ir Saugumo skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime nenurodytas teisinis pagrindas, konkreti teisės norma, kuriais VTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais siūlomas panaikinti leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakovas ginčijamame Įsakyme nurodo VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 nenurodytas nei vienas iš VTPĮ 16 straipsnio 20 dalies siūlomų panaikinimo pagrindų, priešingai, Ž. J., vykdantis specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, nurodo VTPĮ 10 straipsnio 7 punktą. Pareiškėjo prašymu, atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte pateiktuose motyvuose, atsakovas vėl nenurodo konkretaus teisinio pagrindo – kuo vadovaudamasis priėmė sprendimą. Tai tik patvirtina, jog leidimas panaikintas vadovaujantis blanketine norma, o Ž. J., vykdantis specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, atsakovo vertinimu, teikdamas siūlymą panaikinti leidimą, vadovavosi VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame Įsakyme bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime konkretaus teisinio pagrindo nenurodymas, yra pagrindas 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-31 laikyti neteisėtu.

4. Pareiškėjo nuomone, paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir leidimo turėtojas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyti motyvai panaikinti jam išduotą 2014 m. rugpjūčio 28 d. leidimą nesudaro VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytų aplinkybių panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Saugumo skyriaus viršininko išvada 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nesupranta ir nesilaiko įslaptintą informaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei skatina nesivadovauti teisės aktais trečiuosius asmenis; turi ryšių arba yra susijęs su R. L. padaryta nusikalstama veika (šnipinėjimu); menkina valstybės institucijų darbą, sprendimus; sistemingai stabdo bei trukdo patvirtinti su saugumo užtikrinimu susijusius dokumentus, procedūras ir tvarkas. Ž. J. atsakovui siūlė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija dėl konkrečiai neįvardijamų, tačiau vertinamų kaip netinkamų pareiškėjo asmens savybių, tačiau kokios asmens savybės nesuderinamos su teise dirbti su įslaptinta informacija, pareiškėjui nėra žinoma.

5. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl remiantis jo 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu, atsakovas priėjo išvadą, jog pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsakovo motyvai, jog pareiškėjas reikalauja, kad Įmonė teiktų Rusijos Federacijos piliečiams įslaptintą ir bet kokią kitą, t. y. neįslaptintą informaciją ir tokiu būdu kelia grėsmę informacijos saugumui, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad ne tariama grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o jo reiklumas dėl darbo drausmės, kokybės, sąlygojo Saugumo skyriaus viršininko, įgalioto vykdyti specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, siūlymą leidimą panaikinti bei atsakovo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog ne kartą teikė tarnybinius pranešimus dėl Saugumo skyriaus netinkamo darbo, susijusio su ryšių kanalais Ryga–Vilnius ir Vilnius–Varšuva, neveikiančios įrangos, skirtos technologinės informacijos apsikeitimui, už kurios techninę priežiūrą Rygoje ir Varšuvoje atsakingi Saugumo skyriaus darbuotojai Ž. J. ir A. K..

6. Pažymėjo, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. pasitarime, kurio metu spręstas ir neveikiančios ryšio paslaugos klausimas, pareiškėjas siekė atskleisti problemos esmę ir sprendimo būdus, dėl ko tarp jo ir minėtų asmenų kilo konfliktas. Tokios įrangos įsigijimas buvo Saugumo skyriaus darbuotojų idėja, dėl ko dabar Įmonei tenka vystyti, spręsti įrangos efektyvaus panaudojimo klausimus bendradarbiaujant su Lietuvos kaimyninėmis šalimis, tame tarpe ir su Kaliningradu (FSUE). Pareiškėjas yra teikęs siūlymus dėl ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pakeitimo. Atsakovo generalinis direktorius A. R. bei pareiškėjas skirtingai vertino dėl RNS įrenginių techninės priežiūros atlikimo patikėjimo techninių paslaugų organizacijai, kuri nėra oro eismo paslaugų teikėjas. Taip pat pareiškėjas yra pritaręs nutraukti generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-40 inicijuotą projektą dėl ADS-B-S. Išdėstytas aplinkybes patvirtina 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 08-02, 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. T-666, 2014 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. T-423. Vertino, kad ne jo nepatikimumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei, o jo veikla, siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugą, kaip tai numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014, sąlygojo atitinkamą atsakovo sprendimą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsiliepimas

7. Atsakovas VĮ „Oro navigacija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, jog atsakovas yra vienintelė oro eismo paslaugų, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos informacijos paslaugų teikėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos Respublikos erdvėje, ji yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Įmonė savo veikloje dirba, naudoja įslaptintą informaciją (ją ir kuria), todėl atitinkamai ją turi saugoti, o darbuotojai turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija.

9. Saugumo skyriaus viršininkas Įmonės vadovui 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr.T-717, kuriame išdėstytos aplinkybės ir faktai kelia abejonių dėl pareiškėjo patikimumo, galimybių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pasiūlymas dėl leidimo panaikinimo buvo pateiktas pareiškėjui, kad jis pateiktų savo pasiaiškinimą. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jei jam bus panaikinta teisė dirbti su įslaptinta informacija, tai niekaip nepaveiks jo darbo kokybės, nes vykdydamas savo pareigas, jis vadovaujasi ICAO dokumentais ir jų priedais, Eurokontrolės dokumentais ir jų priedais, Europos Sąjungos reglamentais, reglamentuojančiais oro navigacijos paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikos teisės aktais, Susisiekimo ministerijos dokumentais, Civilinės aviacijos administracijos dokumentais, aktais, protokolais, įrangos technine dokumentacija, aprašymais, kurie, jo nuomone, nėra įslaptinti. Įmonės vadovas, įvertinęs pasiūlymą dėl leidimo panaikinimo, pareiškėjo pasiaiškinimą, 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą – teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

10. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymas dėl leidimo panaikinimo, priimtas atlikus patikrinimą, kurio metu nustatytos aplinkybės kėlė abejones dėl pareiškėjo patikimumo, galėjimo dirbti su įslaptinta informacija. Nurodė, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p.). Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas reiškė abejones dėl atsakovo detalaus įslaptintos informacijos sąrašo reikalingumo, didžiuojasi savo buvusiu mokiniu R. L., kuris teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už šnipinėjimą. Pastarojo nusikalstamą veiką (šnipinėjimą) vadino menkaverte ir menkino valstybės institucijų darbą bei reikšmę. Šie faktai parodo pareiškėjo požiūrį į Lietuvos Respubliką kaip teisinę valstybę, nesuvokimą, kokią žalą šnipinėjimas gali sukelti ne tik Įmonei, bet ir visai valstybei, negebėjimą vertinti tokį nusikaltimą padariusio asmens interesus. Be to, pareiškėjas primygtinai reikalavo, kad Saugumo skyriaus darbuotojai pateiktų Rusijos Federacijos piliečiui jautrią ir svarbią įmonės informaciją. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimai teikti informaciją nežinomiems Rusijos Federacijos piliečiams, nepaisant Saugumo skyriaus viršininko, atsakingo už įslaptintos informacijos administravimą, pastabas, kėlė grėsmę, jog gali būti atskleista įslaptinta informacija. Pareiškėjas savo veiksmais ir kalbomis aiškiai parodė, kad atsakovo padaliniai, kuriems jis vadovauja, valdo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir objektus, disponuoja ne tik atsakovui, bet ir valstybei svarbia informacija. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į visas aplinkybes.

11. Nurodė, jog kilo abejonės dėl pareiškėjo gebėjimo suvokti, kokia svarbia informacija jis, kaip Įmonės darbuotojas, disponuoja, todėl gali ją atskleisti arba neužtikrinti, kad atitinkama informacija būtų įslaptinta. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis nesuvokia, jog privalo saugoti ne tik jau įslaptintą informaciją, bet ir yra atsakingas už jo, jam pavaldžių darbuotojų kuriamos informacijos įslaptinimą ir atitinkamai saugojimą. Pareiškėjas akivaizdžiai nesupranta, kad negalėdamas dirbti su įslaptinta informacija, negali koordinuoti ir jam pavaldžių padalinių, darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, darbo.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde minimas darbuotojas A. K. 2015 m. gegužės 18 d. iš Informacinių komunikacinių technologijų skyriaus buvo perkeltas dirbti į Saugumo skyrių, iki to už darbus, susijusius su skunde nurodomais ryšių kanalais, buvo atsakingas pareiškėjas. Siekiant užtikrinti tinkamą įmonės informacinių išteklių apsaugą ir informacijos saugumo incidentų prevenciją, pareiškėjui buvo pavesta sudaryti ir teikti generaliniam direktoriui tvirtinti detalų ryšių, navigacijos, stebėjimo, oro eismo paslaugų teikimo, energetikos įrangos, informacinių technologijų tarnybinių stočių ir kitų įmonės informacinių/technologinių sistemų, jų sudėtinių dalių, šių sistemų tinklų ir per jas teikiamų informacinių paslaugų funkcijų aprašą, sujungimo schemas, už įrangos priežiūrą ir atitinkamų paslaugų teikimą atsakingų darbuotojų sąrašą, tačiau 2014 metais atlikus pakartotinį auditą buvo nustatyta, kad užduotis nėra įvykdyta.

13. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nevykdydavo savo tiesioginių pareigų, o tarnybinius pranešimus dėl kitų darbuotojų neva netinkamai atliekamo darbo teikdavo tik siekdamas suklaidinti vadovybę ir nukreipti dėmesį nuo savo paties darbo trūkumų. Pareiškėjo skunde minimos aplinkybės, kad pareiškėjas nepritarė projektui dėl ADS-B-S, yra akivaizdžiai pateikiamos tendencingai, taip siekiant parodyti, neva, jo reiklumą darbo kokybei, apsimestinį rūpestį atsakovo interesais. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. CAA rengtame posėdyje dėl RNS įrenginių priežiūros taisyklių keitimo, pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su kitais darbuotojais, ką patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pavyzdingas darbuotojas.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė bei priteisė iš pareiškėjo atsakovui VĮ „Oro navigacija“ 1056,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad VĮ „Oro navigacija“ Saugumo skyriaus viršininkas 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-717 informavo generalinį direktorių, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. vykusio susirinkimo pabaigoje visiems dalyviams priminė, kad Įmonėje yra patvirtintas ir su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija suderintas įmonės detalusis įslaptintos informacijos sąrašas. Viso pranešimo metu bei baigus skaityti detalųjį įslaptintos informacijos sąrašą, pareiškėjas jį pertraukinėjo ir reiškė abejones dėl tokio sąrašo būtinumo. K. J. pabandžius nuraminti pareiškėją ir priminus, jog buvęs darbuotojas R. L. yra nuteistas už šnipinėjimą, pareiškėjas garsiai pareiškė, kad R. L. yra jo mokinys. Paklausus, ar jis tuo didžiuojasi, atsakė: „taip, aš tuo didžiuojuosi“. Pareiškėjas R. L. sulaikymą ir įvykdytą nusikalstamą veiką vadino menkaverte. Be to, žodžiais ir el. laiškais primygtinai reikalavo Saugumo skyriaus darbuotojų pateikti Rusijos Federacijos piliečiams jautrią ir įmonei svarbią informaciją. Saugumo skyriui atsisakius tai daryti, parašė: „<...> esu įsitikinęs kad jis (Ž. J. pastaba: Rusijos Federacijos pilietis G.), kaip ir lenkų kolegos žino ką daryti, o jus nežinote, todėl ir dangstotės visokiais išsigalvojimais apie saugius ir nesaugius dalykus.“ Nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai pareiškėjas emocingai reiškia nepasitenkinimą apie su įslaptinta informacija ir informacijos saugumu susijusią sritį. Sistemingai stabdo bei trukdo patvirtinti su saugumo užtikrinimu susijusius dokumentus, procedūras ir tvarkas. Prie sau pavaldžių darbuotojų reikšdamas savo mintis, kitiems asmenims sukelia abejones patvirtintų tvarkų reikalingumu, kas Ž. J. nuomone, gali nulemti įmonės įslaptintos ir saugomos informacijos neatsargų atskleidimą. Pareiškėjas savo kalbomis aiškiai parodo, kad nesuvokia tokios informacijos svarbos, nesupranta, kad vadovauja padaliniams, kurie valdo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir objektus, disponuoja ne tik įmonei, bei ir valstybei svarbia informacija. Tokia pareiškėjo pozicija kelia susirūpinimą, kad savo veiksmais gali tyčia arba per neatsargumą ne tik atskleisti įslaptintą informaciją, bet ir nesiimti atitinkamų veiksmų informacijai įslaptinti. Tokiais veiksmais ar neveikimu gali padaryti nepataisomą žalą įmonei ir valstybei. Vadovaujantis VTPĮ 10 straipsnio 7 punktu, siūlo svarstyti klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinama informacija panaikinimo. Taip pat siūlo svarstyti galimybę apriboti pareiškėjo dalyvavimą tarptautiniuose susitikimuose, kuriuose svarstomi strateginiai valstybės klausimai ir juose dalyvauja Rusijos Federacijos atstovai.

Šalies argumentai

16. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-763 nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. vykusio susitikimo metu A. K. ir Ž. J. labai emocingai reagavo į pateiktus faktus ir nenorėjo pripažinti savo klaidų. Dėl šios priežasties pareiškėjas, pakėlęs balsą, apkaltino juos nekompetencija, už ką įsižeidęs A. K. pagrasino paduoti pareiškėją į teismą. A. K. įžeidė visą techninę tarnybą ciniškai pabrėždamas savo viršenybę. Ž. J. pradėjus pranešimą apie saugomos informacijos sąrašą, pareiškėjas išreiškė abejonę dėl vieno punkto, t. y. dėl tikslingumo į minimą sąrašą įtraukti įrangos įžeminimo rezultatų patikros protokolus, kuriuos priskirti prie ypatingos svarbos informacijos yra visiškas absurdas. Nurodė, jog buvo užduotas provokacinis klausimas, ar jis didžiuojasi R. L.. Pareiškėjas ne kartą yra minėjęs, kad buvusiam pavaldiniui jokių pretenzijų dėl darbo neturėjo. Be to, jis nėra atsakingas už darbuotojų mintis ir veiksmus, o tai, kad R. L. padarė nusikaltimą sąmoningai, įrodė teismas. Ž. J. teiginiai, jog teisminio proceso metu menkino valstybės institucijų darbą ir reikšmę, yra melas. Rusijos Federacijos pilietis G. yra Kaliningrado SVC darbuotojas, atsakingas už galinės ryšių įrangos konfigūravimą. Nurodė, jog jeigu bus atimta teisė dirbti su įslaptinta informacija, tai pareiškėjo darbo kokybei neturės įtakos, nes darbe vadovaujasi ir neįslaptintais dokumentais.

17. VĮ „Oro navigacijos“ generalinis direktorius 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P-315, vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717, nusprendė panaikinti pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 28 d. išduotą leidimą Nr. P-224(L), suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. T-830 informavo pareiškėją, jog Ž. J., vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasiūlė svarstyti klausimą dėl Leidimo panaikinimo, iš esmės pacitavo minėtą tarnybinį pranešimą. Iš skundžiamo administracinio akto matyti, kad jo priėmimo motyvai išdėstyti atsakovo Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr.T-717, jo priėmimo teisinis pagrindas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymo panaikinti pareiškėjui teisę dirbti su įslaptinta informacija teisinis pagrindas yra VTPĮ 10 straipsnio 7 punktas (asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes netinkamas darbui su įslaptinta informacija).

18. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1237 redakcija) nurodyti atvejai, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1–20 punktuose nurodytus kriterijus. Atsakovas taikė VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ir ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios rodo jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija.

Žemesnės instancijos teismas

19. Byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad VĮ „Oro navigacija“ Saugumo skyriaus viršininkas 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 pažymėjo, kad „savo veiksmais technikos direktorius G. M. gali tyčia arba per neatsargumą ne tik atskleisti įslaptintą informaciją įvardytą įmonės detaliajame įslaptinamos informacijos sąraše, bet ir nesiimti atitinkamų veiksmų informacijai, kuria disponuoja (rengia) jo kuruojami padaliniai, įslaptinti nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tokiais savo veiksmais ar neveikimu jis gali padaryti nepataisomą žalą įmonei ir valstybei“. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog iš pareiškėjo tarnybinio pranešimo darytina išvada, kad pareiškėjas neskiria informacijos, įslaptinamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą nuo kitos įmonės saugomos informacijos. 2016 m. rugpjūčio 10 d. susirinkimo metu buvo supažindinama su VĮ „Oro navigacija“ detaliuoju įslaptinamos informacijos sąrašu, patvirtintu generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3S-1-24.2RN, o ne su kita įmonės saugoma informacija (apibrėžta atsakovo naudojamos ir saugomos informacijos administravimo taisyklėse).

20. Teismas priėjo išvadą, kad buvo faktinis būtinumas priimti ginčijamą Įsakymą, t. y. panaikinti pareiškėjui teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija – nustatytos pareiškėjo asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kilo grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjo raginimai atsakyti Rusijos piliečiui, susijusiam su Rusijos Federacijos karinėmis struktūromis, gmail.com elektroniniu paštu, kurio nežinojo net pats pareiškėjas, jo nesuvokimas jam patikėtos įslaptintos informacijos saugos svarbos ir teiginiai, kad panaikinimas teisės dirbti su įslaptinta informacija „jokiu būdu nepaveiks mano darbo kokybės“, nors ši informacija buvo jam patikėta jo darbinių funkcijų vykdymui. Pareiškėjas pagal jam priskirtas funkcijas organizavo, koordinavo ir kontroliavo jam pavaldžių 5 skyrių, dirbančių su įslaptinta informacija, darbą. Pareiškėjas iš esmės toleravo, palaikė buvusį atsakovo darbuotoją R. L., teismo nuosprendžiu nuteistą už šnipinėjimą.

21. Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J., atlikęs patikrinimą ir vadovaudamasis VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. T-717, kad atsakovo vadovas priimtų sprendimą. Atsakovo vadovas savo rezoliucija nurodė pareiškėjui iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-732 nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nėra VPTĮ 10 straipsnio 7 punkto pagrindo. Tą pačią dieną Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J. patikslino 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-738, nurodydamas tinkamus VPTĮ straipsnius, t. y. VPTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-755 patvirtino gavęs patikslinimą dėl VPTĮ straipsnių. Paaiškinimus pareiškėjas pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-763. Po Įsakymo priėmimo, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-809, paprašė nurodyti leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija motyvus. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakymą Nr. T-830. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Įsakymas buvo priimtas pagal VTPĮ nustatytą procedūrą ir pareiškėjui buvo žinomos jo priėmimo priežastys, todėl nėra pagrindo naikinti šį Įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas vertino, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės ar tarnybos paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir panašiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės ar tarnybos paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žala itin svarbiems valstybės, tarnybos interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai.

23. Teismas vertino, kad patikrinimas buvo paremtas tiek faktinių aplinkybių, tiek rašytinių įrodymų analize. Saugumo skyriaus viršininkas atsakovo vadovui pateikė 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717 „Dėl leidimo panaikinimo“, kuriame išdėstė aplinkybes ir faktus, keliančius abejonių pareiškėjo patikimumu, galimybe dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nustatytus atlikus patikrinimą ir siūlė atsakovo vadovui panaikinti Leidimą. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas reikalavo, jog Saugumo skyriaus darbuotojai pateiktų Rusijos Federacijos piliečiui jautrią ir svarbią įmonės informaciją; kad pareiškėjas reiškė abejones dėl atsakovo detalaus įslaptintos informacijos sąrašo reikalingumo; pareiškėjas didžiuojasi buvusiu atsakovo darbuotoju R. L., kuris teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už šnipinėjimą; jis R. L. nusikalstamą veiką (šnipinėjimą) vadino menkaverte ir menkino valstybės institucijų darbą bei reikšmę; pareiškėjas sistemingai trukdo patvirtinti su atsakovo saugumo užtikrinimu susijusius dokumentus; pareiškėjas savo veiksmais ir kalbomis aiškiai parodo, kad atsakovo padaliniai, kuriems vadovauja pareiškėjas, valdo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir objektus, disponuoja ne tik atsakovui, bet ir valstybei svarbia informacija, įskaitant įslaptinta, ir tyčia ar dėl neatsargumo gali ją atskleisti.

24. Byloje nustatyta, kad A. G., kuriam ragino atsakyti pareiškėjas yra susijęs su Rusijos Federacijos karinėmis struktūromis (II t., b. l. 25–33). Atsakovo darbuotojas G. G. 2016 m. birželio 26 d. gavo elektroninį laišką (II t., b. l. 141) iš Rusijos Federacijos piliečio A. G., kuriame buvo prašoma pateikti atsakovo konfidencialią, jautrią informaciją. Elektroninis laiškas buvo atsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), o ne iš oficialaus elektroninio pašto adreso. G. G. neatsakius į nepažįstamo A. G. laišką, Rusijos Federacijos pilietis V. C. 2016 m. rugpjūčio 3 d. 10:22 val. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją (II t., b. l. 17 l.). Pareiškėjas 10:43 val. parašė G. G. (II t., b. l. 201): „G., kame reikalas, kodėl nereaguoji. Jie tau skambina“. Atsakovo Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J. 2016 m. rugpjūčio 3 d. 12:55 val. elektroniniu laišku (II t., b. l. 21) paaiškino pareiškėjui, kad Saugumo skyriui nėra žinoma, kas yra A. G. ir, kad nežinomų asmenų elektroniniai laiškai, tuo labiau siunčiami iš „gmail“, nėra pagrindas jautrios informacijos apsikeitimui ar darbų vykdymui. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. 13:33 val. atsakė, kad jo nuomone nei G., nei A. nežino, ką reikia daryti bei pateikė nuorodą į susitikimo ataskaitą. Ž. J. 2016 m. rugpjūčio 3 d. 14:25 val. parašė pareiškėjui, kad jo nurodytoje ataskaitoje A. G. net nėra minimas. A. G. elektroninį laišką atsakovo darbuotojui siuntė iš pašto adreso (duomenys neskelbtini), be to, A. G., prašydamas informacijos, taip pat nurodo kopiją siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomame Antrojo Baltijos techninės grupės susitikime dalyvavę asmenys nurodė savo oficialius elektroninių paštų adresus, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), ir nebuvo nurodomi tokio pobūdžio adresai kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Saugumo skyrius neturi jokios informacijos apie atsakovo sprendimus, priimtus nurodytais klausimais bei, kad neturi įgaliojimo keistis jautria informacija, nurodyta A. G. elektroniniame laiške. A. G. susitikimuose nedalyvavo ir nebuvo nurodytas kontaktų sąraše. Minėtame susitikime taip pat nedalyvavo ir atsakovo darbuotojas G. G.. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. 10:18 val. elektroniniu laišku pripažino, kad ir jis nepažįsta A. G., tačiau yra įsitikinęs, kad A. G. žino ką daro. Tokiu būdu pareiškėjas labiau pasitikėjo nepažįstamais asmenimis su neaiškiais elektroniniais laiškais, o ne VĮ „Oro navigacija“ darbuotojais. Ž. J. 2016 m. rugpjūčio 5 d. 11:06 val. elektroniniu laišku atsakė, kad kai Saugumo skyriui pavedama atlikti konkrečius darbus – darbai atliekami nedelsiant. Pareiškėjo reikalavimai teikti informaciją nežinomiems Rusijos Federacijos piliečiams, nepaisant Saugumo skyriaus viršininko, atsakingo už įslaptintos informacijos administravimą, pastabas, patvirtino pareiškėjo nepatikimumą. Atsakovo Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J. dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio atsakovo generalinio direktoriaus organizuoto pasitarimo metu pakartotinai priminė atsakovo detalųjį įslaptintos informacijos sąrašą, suderintą su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. VPTĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paslapčių subjektai (šiuo atveju, atsakovas), vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Patvirtinti detalųjį įslaptinamos informacijos sąrašą atsakovą įpareigoja įstatymas, todėl pareiškėjo abejonės dėl tokio sąrašo reikalingumo yra nepagrįstos, keliančios pagrįstas abejones dėl jo patikimumo. 2016 m. rugsėjo 2 d. pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jei jam bus panaikinta teisė dirbti su įslaptinta informacija, tai niekaip nepaveiks jo darbo kokybės, nes vykdydamas savo pareigas, jis vadovaujasi ICAO dokumentais ir jų priedais, Eurokontrolės dokumentais ir jų priedais, Europos Sąjungos reglamentais, reglamentuojančiais oro navigacijos paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikos teisės aktais, Susisiekimo ministerijos dokumentais, Civilinės aviacijos administracijos dokumentais, aktais, protokolais, įrangos technine dokumentacija, aprašymais, kurie, jo nuomone, nėra įslaptinti.

25. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis, kokias saugumo priemones ir kaip jas turi taikyti atsakovas kaip oro eismo paslaugų teikėjas, yra Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu. NCASP daugeliu atveju nustato ne naujus reikalavimus, o pateikia nuorodas į atitinkamą Europos Sąjungos ar kitą tarptautinį teisės aktą taip įpareigodama atsakovą vadovautis ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Atsakovo lokaliniai teisės aktai nustato, kad pareiškėjas (technikos direktorius) dirbo, saugojo įslaptintą informaciją ir šias pareigas užimančiam asmeniui yra reikalingas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Tai patvirtina VĮ „Oro navigacija“ struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija bei pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąrašas, patvirtintas atsakovo generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-35. VĮ „Oro navigacija“ technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 6 punkte nustatyta, kad technikos direktorius organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja atsakovo ir jo filialų veiklą, taip pat šių pavaldžių atsakovo struktūrinių padalinių ryšių, navigacijos ir stebėjimo veiklą: Ryšių skyriaus; Navigacijos skyriaus; Energetikos skyriaus; Skrydžių valdymo technologijų skyriaus; Informacinių komunikacinių technologijų skyriaus. Pareiginiuose nuostatuose taip pat nustatyta, kad technikos direktorius kontroliuoja pavaldžių struktūrinių padalinių veiklą rengiant ataskaitas, užtikrina, kad jo ir jam pavaldžių darbuotojų veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Remiantis Sąrašo 97-123 punktais, Ryšių skyrius, Navigacijos skyrius, Energetikos skyrius, Skrydžių valdymo technologijų skyrius, Informacinių komunikacinių technologijų skyrius dirba su įslaptinta informacija ir ją saugo, o juose dirbantys asmenys, užimantys atitinkamas pareigybes, privalo turėti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Technikos direktoriui, remiantis Sąrašo 97-123 punktais, pavaldžios 27 pareigybės, kurias užimantys asmenys privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakovo 2014 m. vasario 21 d. įsakymu „Dėl valstybės įmonės „Oro navigacija“ įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-43 buvo patvirtintos Valstybės įmonės „Oro navigacija“ įslaptintos informacijos administravimo taisyklės ir pavesta struktūrinių padalinių vadovams laikytis šiose taisyklėse nustatytos įslaptintos informacijos administravimo sąlygų ir tvarkos. Pareiškėjas dirbo su įslaptinta informacija, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. gavo įslaptintą 1035/2011 ES reglamentą, kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai ir iš dalies keičiami reglamentai; jis 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtino įslaptintą – riboto naudojimo dokumentą „SITS sistema. RSVC salė. Elektros energijos tiekimo schema“; pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtino įslaptintą – riboto naudojimo dokumentą „SITS sistema. Bokšto salė. Elektros energijos tiekimo schema“; jis patvirtino įslaptintą – riboto naudojimo dokumentą „Įmonės skrydžių valdymo technologinių sistemų jungčių schema“. Pareiginių nuostatų 4.2 punkte nustatyta, kad technikos direktorius privalo išmanyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos dokumentų reikalavimus, o remiantis Pareiginių nuostatų 5 punktu, technikos direktorius savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Europos civilinės aviacijos konferencijos, ICAO, Eurokontrolės teisės aktais, NCASP. Technikos direktorius, vykdydamas savo pareigas, privalo susipažinti su įslaptintais dokumentais ir jais vadovautis, be to, pats turi nustatyti, kuri atsakovo informacija turi būti įslaptinama, tvirtinti dokumentus, kurių turinį sudaro įslaptinta informacija. Pareiškėjas iš esmės išreiškė palaikymą buvusiam atsakovo darbuotojui R. L., nepaisant to, kad jis buvo nuteistas už šnipinėjimą. Tai rodo pareiškėjo požiūrį į Lietuvos Respubliką kaip teisinę valstybę, jo nesuvokimą, kokią žalą šnipinėjimas gali sukelti ne tik atsakovui, bet ir visai valstybei, negebėjimą vertinti tokį nusikaltimą padariusį asmenį kaip veikiantį prieš valstybės interesus. Kiekviena iš nurodytų aplinkybių atskirai sudarė savarankišką pagrindą pagal VTPĮ panaikinti teisę pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Remiantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė.

Žemesnės instancijos teismas

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje pažymėjo, jog ginčijamo Įsakymo turinys bei jo sudėtine dalimi esantis 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. T-717 nėra išsamiai motyvuoti, tačiau iš paties pareiškėjo skundo bei atsakovo procesinių dokumentų bei pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-809 ir atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakymo Nr. T-830 pareiškėjui, akivaizdu, kad minėto Įsakymo priėmimo priežastys pareiškėjui buvo žinomos. Įsakymo motyvavimo trūkumai, nagrinėjamu atveju, negali būti laikomi užkirtusiais pareiškėjui kelią kreiptis į teismą bei sudarančiais pagrindą priimtą Įsakymą panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje taip pat akcentavo vieningą praktiką – jeigu pateikiant skundą teismui visos Įsakymo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pareiškėjui ir nebuvo žinomi, jis bet kuriuo atveju su šiais įrodymais galėjo susipažinti juos atsakovui pateikus teismui.

27. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, priėjo išvadą, kad Įsakymas, kartu su kitais dokumentais, kurie laikytini jo sudedamosiomis dalimis, atitinka visus jiems keliamus reikalavimus. Įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymas, nesudarė kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tai yra tik formalus neatitikimas, nesukėlęs neigiamų pasekmių pareiškėjui. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Įsakymą, tuo atlikdamas VPTĮ įtvirtintą pareigą įslaptintos informacijos saugumui užtikrinti. Teismas priėjo išvadą, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas įsitikinus, kad surinktos informacijos pakanka išvadai, jog pareiškėjo elgesys kelia realią grėsmę, kad jam patikėta įslaptinta informacija gali būti atskleista.

28. Ginčijamo individualaus administracinio akto motyvų trūkumai neužkirto kelio pareiškėjui suvokti šio Įsakymo esmę bei kokias pasekmes jis sukelia. Pareiškėjas galėjo įgyvendinti teisę į efektyvią teisminę gynybą. Teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl panaikinti jo pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teismas pažymėjo, kad netenkinus skundo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

30. Atsakovas VĮ ,,Oro navigacija“ pateikė prašymą atlyginti 1 831,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu G. B., 2015 m. gruodžio 8 d. atstovavimą perįgaliojo advokatui V. R.. Atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 252.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas, atsižvelgdamas į teisinių paslaugų teikimo metu galiojusį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, sprendė, kad atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sudaro 1 056,60 Eur. Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti 9,14 Eur sumą už pašto išlaidas ir techninius darbus, kadangi šios išlaidos yra patirtos už advokato atsakovui suteiktą teisinę pagalbą.

III.

32. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Byloje nėra jokių duomenų, jog apelianto atžvilgiu būtų buvęs atliktas patikrinimas. Nors atsakovas 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717 vadina patikrinimo medžiaga, tačiau iš tokio dokumento negalima nustatyti, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytos 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 nurodytos aplinkybės. Jame nenurodyti surinkti konkretūs objektyvūs duomenys, suteikę pagrindą išvadai, nepaminėti įrodymai, kuriais remiantis specialiosios komisijos funkcijas atliekantis asmuo užfiksavo aktualius duomenis.

32.2. Teismas nesivadovavo proporcingumo bei protingumo kriterijais ir neteisingai sprendė, kad per subjektyviai išdėstytus ir faktiniais duomenimis nepatvirtintus faktus pasireiškė G. M. asmeninės savybės, netinkamos ir keliančios grėsmę darbui su įslaptinta informacija. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų tokioms aplinkybėms konstatuoti, antra, pagal nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo priskirti G. M. tokių asmeninių savybių.

32.3. Vien tai, jog tikrinimo medžiaga ar išvada yra vadinama „tarnybiniu pranešimu“, parodo, kad šis dokumentas surašytas asmeniškai Ž. J., neatlikus jokio tyrimo. Byloje esantys tarnybiniai pranešimai tik patvirtina, kad tarnybiniai pranešimai yra įprasta ir priimtina forma bendrauti administracinių padalinių vadovams ir darbuotojams, išsakant būtent asmeninę savo nuomonę ar poziciją, o ne tikrinimo metu surinktų duomenų analizės pagrindu padarytas išvadas. Iš tarnybinio pranešimo turinio akivaizdžiai matyti, kad Ž. J. dėsto tik savo nuomonę, savo subjektyviai suvokiamas aplinkybes bei daro tendencingas išvadas. Papildomai pažymi, jog G. M. susirašinėjimas elektroniniu paštu buvo vienintelis objektyvus įrodymas, kurį Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J. savo liudijime paminėjo tyrinėjęs, o visos kitos aplinkybės buvo jo paties subjektyviai išgirstos ar matytos.

32.4. Tikrieji motyvai, dėl ko iš pareiškėjo buvo atimta specialioji teisė, o tuo pačiu ir sprendimas atleisti jį iš darbo, buvo atviras priešiškumas su atsakovo generaliniu direktoriumi, kuris paskutiniaisiais jo vadovavimo metais darė daug pažeidimų. Atsakovo buvęs generalinis direktorius jau yra atleistas, taip pat atleistas ir nebedirba Saugumo skyriaus kibernetinio saugumo administratorius A. K., kuris nors teismo posėdžio metu tvirtino, kad santykiai su G. M. yra geri, „išimtinai“ darbiniai, tačiau tai tik buvo atkartota atsakovo procesinė pozicija byloje.

32.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į Ž. J. suinteresuotumą bei šališkumą, vertinant apelianto G. M. darbo funkcijų vykdymui aktualias savybes, aplinkybes bei faktus dėl jo galimybės dirbti su įslaptinta informacija.

32.6. Teismas citavo atsakovo 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 Saugumo skyriaus viršininko surašytą prielaidą ir tuo pačiu teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tokia išvada darytina iš paties pareiškėjo (apelianto) tarnybinio pranešimo (2016 m. rugsėjo 2 d. Nr. T-763), jog pareiškėjas neskiria informacijos, įslaptintos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, nuo kitos įmonės saugomos informacijos. Apeliantas pažymi, jog asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, keliantys grėsmę patikėtos informacijos saugumui yra nustatomi tikrinimo metu. Atsakovo 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-717 surašymas užbaigia tikrinimo procedūrą. Vadinasi, jeigu apelianto 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-763 laikyti atliekamo tikrinimo tęsiniu, išeitų, kad apeliantas pats renka duomenis apie save. Be to, atsakovas ginčijamą 2016 m. rugsėjo 9 d. Įsakymą Nr. P-315 grindė atsakovo 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-717, bet nesirėmė apelianto tarnybiniu pranešimu Nr. T-763.

32.7. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog egzistavo faktinis būtinumas priimti ginčijamą įsakymą, t. y. panaikinti apeliantui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dėl to, kad nustatytos apelianto asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kilo grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

32.8. Atsakovas net neįvardijo, o teismas nenustatinėjo, kokią informaciją galbūt būtų tekę teikti, jeigu šalys (VĮ „Oro navigacija“ ir Valstybinės oro eismo paslaugų agentūros filialas Kaliningrade) ir jų atstovai (inžinierius G. G. ir IT darbuotojas A. G.) būtų vykdę OSPF konfigūraciją Vilniuje. Ar ta informacija yra jautri ir svarbi savaime dėl to, kad ja disponuoja VĮ „Oro navigacija“, ar ji tampa jautri ir svarbi dėl to, kad ją būtų tekę pateikti (jeigu būtų tekę) būtent Rusijos Federacijos (kaip užsienio šalies, su kuria turi būti pastoviai veikiantis ryšio kanalas) įmonės darbuotojams. Atsakovas neanalizavo šių klausimų atlikto tikrinimo metu. Teismas informacijos pobūdį – „jautri ir įmonei svarbi“ laikė nustatytu nesant tam įrodymų.

32.9. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog A. G. susijęs su Rusijos Federacijos karinėmis struktūromis G. M. ir Ž. J. nebuvo žinoma nei tuo metu, kai jie tarpusavyje susirašinėjo elektroniniu paštu, nei paaiškėjo vėliau – Ž. J. atliekamo tikrinimo metu. Šią informaciją atsakovas pirmą kartą panaudojo 2016 m. lapkričio 18 d. atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

32.10. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas labiau pasitikėjo nepažįstamais asmenimis, o ne VĮ „Oro navigacija“ darbuotojais. Pažymi, jog šio argumento nebuvo 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717, skundžiamame 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. P-315, 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830. Be to, teismo išvada, jog „pareiškėjo reikalavimai teikti informaciją nežinomiems Rusijos federacijos piliečiams, nepaisant Saugumo skyriaus viršininko, atsakingo už įslaptintos informacijos administravimą, pastabas, patvirtino pareiškėjo nepatikimumą“ neparemta jokiais įrodymais. Apeliantas atsakingai pareiškia, kad nereikalavo teikti jokios informacijos Rusijos Federacijos piliečiams.

32.11. Teigia, jog tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime nurodė, jog jeigu jam bus panaikinta teisė dirbti su įslaptina informacija, tai niekaip nepaveiks jo darbo kokybės (jis ir toliau galės vykdyti savo darbines funkcijas), nereiškia apelianto nepatikimumo. Be to, toks apelianto paaiškinimas be pagrindo interpretuotas kaip atskleidžiantis jo asmeninę savybę neskirti įslaptintos informacijos nuo saugomos. Tai, jog pareiškėjas raštu aiškino galėsiąs ir toliau kokybiškai atlikti pareigas, greičiau reiškia ne jo nepatikimumą ir nelojalumą, grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos išsaugojimui, bet tiesiog darbo teisės neišmanymą, todėl tai negali būti vertinama kaip nepatikimumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei.

32.12. Nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte pareiškėjas paaiškino, kad ne kartą yra minėjęs, jog jokių pretenzijų buvusiam pavaldiniui R. L. dėl darbo neturi. Tuo tarpu klausimas „ar jūs tuo didžiuojatės“ (nusikaltimą padariusiu R. L.) buvo provokacinis.

32.13. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Esant prieštaravimams tarp Ž. J. liudijimo ir apelianto paaiškinimų bei liudytojams nepatvirtinus Ž. J. subjektyviai fiksuotų aplinkybių, atsakovo įrodinėjamos aplinkybės turėtų būti pripažintos neįrodytomis.

33. Atsakovas VĮ „Oro navigacija“ nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo faktinį būtinumą VĮ „Oro navigacijai“ priimti Įsakymą pagal VTPĮ nustatytus pagrindus ir procedūrą, o pareiškėjui buvo žinomos jo priėmimo priežastys, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo.

Atsiliepimas

35. Atsakovas nurodo, jog byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimai teikti informaciją nežinomiems Rusijos Federacijos piliečiams, nepaisant Saugumo skyriaus viršininko, atsakingo už įslaptintos informacijos administravimą, pastabas, patvirtino pareiškėjo nepatikimumą.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjo teiginiai, kad jis apskritai nedirbo su įslaptinta informacija ar, kad jos jam nereikia (pareiškėjas negalėjo nedirbti su įslaptinta informacija, nes vadovavo padaliniams ir darbuotojams, kurie dirba su tokia informacija), tik patvirtina atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neskyrė įslaptintos ir neįslaptintos bei saugomos informacijos, nesuvokė jos reikšmės ir tai, kokią žalą atsakovui ir valstybei gali padaryti jos atskleidimas.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia naują versiją dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimuose pateiktų teiginių dėl teisės dirbti su slapta informacija panaikinimo ir įtakos neturėjimu jo tolimesniam darbui, nurodant, kad taip pasakė dėl darbo teisės neišmanymo, tačiau šią versiją paneigia bylos medžiaga.

38. Pareiškėjo išreikštas pasididžiavimas R. L. parodo pareiškėjo požiūrį į Lietuvos Respubliką kaip teisinę valstybę, įstatymų viršenybę, nesuvokimą, kokią žalą šnipinėjimas gali sukelti ne tik atsakovui, bet ir visai valstybei, negebėjimo vertinti tokį nusikaltimą padariusio asmens, kaip veikiančio prieš valstybės interesus. Atsakovo teigimu VĮ „Oro navigacija“ turėjo ne tik teisę, bet ir privalėjo priimti Įsakymą vykdant VTPĮ įtvirtintas pareigas įslaptintos informacijos saugumui užtikrinti, o ne laukti, kad tokia informacija būtų atskleista.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P-315, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 28 d. išduotas leidimas Nr. P-224(L), suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.

41. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu <... > atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

42. Byloje nustatyta, jog VĮ „Oro navigacija“ Saugumo skyriaus viršininkas 2016 m. rugpjūčio 25 d. VĮ „Oro navigacija“ generaliniam direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. T-717, kuriuo siūlė svarstyti klausimą dėl G. M. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Šis tarnybinis pranešimas 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo pateiktas pareiškėjui, kuris 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikė paaiškinimus. VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P-315, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) panaikino pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 28 d. išduotą leidimą Nr. P-224(L), suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.

43. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., apart pareiškėjo pateikto paaiškinimo, jokie kiti tyrimo (patikrinimo) veiksmai nebuvo atliekami. Taigi pareiškėjo atžvilgiu joks patikrinimas dėl leidimo panaikinimo nebuvo atliktas. VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius ginčijamą įsakymą priėmė išimtinai remdamasis minėtame Saugumo skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime pateikta informacija, kuri pasižymi neišsamumu, nekonkretumu, abstraktumu ir yra prielaidų pobūdžio. Tuo tarpu anksčiau minėtoje Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymas (leidimo panaikinimas) siejamas su atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Patikrinimo metu yra išsamiai, visapusiškai ir nešališkai, t. y. objektyviai ištiriamos visos galimo nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei aplinkybės, priežastys ir sąlygos, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Atsižvelgiant į tai, VĮ „Oro navigacija“ Saugumo skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip vada (informacija) tokiam patikrinimui pradėti.

44. Teisėjų kolegija vertina, jog neatlikus patikrinimo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymui Nr. P-315 panaikinti.

45. Pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

46. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, jog <...> kartu vertintinas ir asmens, pretenduojančio eiti atitinkamas pareigas ar jas jau einančio, patikimumas, lemiantis valstybės pasitikėjimą šiuo asmeniu. Aplinkybių, kurioms esant asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra ribojama, buvimas lemia valstybės nepasitikėjimą šiuo asmeniu, nes jos suteikia pagrindą manyti, kad gali kilti grėsmė ar būti padaryta žalos valstybės interesams. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis.

47. Iš Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015). Analogiški aiškinimai LVAT praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 str. 2 d. 17 p.) (žr., pvz. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-591/2014; 2012 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

49. G. M. apeliaciniame skunde išdėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus, dėl ko jo manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar ginčijamo įsakymo Nr. P-315 priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės.

50. VĮ „Oro navigacija“ 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P-315 iš esmės grindžiamas atsakovo Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 pateikta informacija. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarnybinio pranešimo ir ginčijamo įsakymo turinį, bylos medžiagą, daro išvadą, kad minėtas tarnybinis pranešimas grindžiamas tarpusavio nesutarimais, kilusiais anksčiau (matosi iš tarnybinių pranešimų) ir susirinkimo metu svarstant detalųjį informacijos sąrašą, taip pat bendro pobūdžio teiginiais (žodžiais ir elektroniniais laiškais primygtinai reikalavo Saugumo skyriaus darbuotojų pateikti Rusijos Federacijos piliečiams jautrią ir įmonei svarbią informaciją, sistemingai stabdo bei trukdo patvirtinti su saugumo užtikrinimu susijusius dokumentus, procedūras ir tvarkas), prielaidomis (palaiko ryšius su R. L.) bei replikomis, kurie nėra tinkamai ištirti ir detalizuoti. Bylos medžiagos kontekste taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas neskyrė įslaptintos ir neįslaptintos informacijos, nesuvokė jos svarbos/reikšmės.

51. Vertinant šiuos teiginius įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste jie nėra pakankami išvadai, jog asmuo yra nelojalus ar nepatikimas ir netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju neanalizuotos ir aiškiai nenustatytos G. M. asmeninės ir dalykinės savybės, ryšiai su kitais asmenimis, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra praradęs valstybės pasitikėjimą, ir iš jo dėl to turėtų būti atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Vien tos aplinkybės, jog G. M. turėjo pastabų dėl detaliojo informacijos sąrašo, taip pat replikavo dėl R. L. bei nurodė atsakyti Rusijos Federacijos piliečiui elektroniniu paštu (neaišku, kokią informaciją norėjo pateikti ir t. t.), negali pakankamai atskleisti jo asmeninių ir dalykinių savybių, reputacijos, ryšių su kitais asmenimis, būtinų darbui su įslaptinta informacija, t. y. kaip šie pareiškėjo veiksmai buvo susiję su kilimu grėsmės patikėtos jam įslaptintos informacijos saugumui.

52. Neatlikdamas tarnybinio patikrinimo ir perrašydamas VĮ „Oro navigacija“ Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 pateiktą informaciją, VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius neatliko objektyvaus aplinkybių vertinimo.

53. Remiantis išdėstytu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veikla gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų laikymusi. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovui nepakako duomenų ginčijamam įsakymui priimti, t. y. jog atsirado aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tai reiškia, kad atsakovas skundžiamo įsakymo priėmimo metu neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei ir jo keliama grėsme įslaptintos informacijos saugumui.

54. G. M. prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme. Patirtas bylinėjimosi apeliaciniame teisme išlaidas taip pat prašo priteisti ir atsakovas VĮ „Oro navigacija“.

55. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą, o atsakovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

56. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir BDU).

58. Pareiškėjas G. M. padavė 2019 m. gegužės 22 d. prašymą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo VĮ ,,Oro navigacija“ 2 230,43 Eur išlaidų už suteiktas advokato paslaugas rengiant 2019 m. balandžio 18 d. apeliacinį skundą bei perskirstyti pareiškėjo patirtas 5 164,79 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą 2019 m. kovo 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

59. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. prašymu prašė priteisti šias išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas: 2 039,68 Eur už 2016 m. spalio 10 d. skundo, 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo dėl 2016 m. spalio 13 d. nutarties rengimą, susipažinimą su atstovaujamojo teikiama informacija, komentarais dėl atsiliepimo, 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl liudytojų šaukimo ir rašytinių įrodymų priėmimo rengimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo vardu 2016 m. spalio 10 d. skundą teismui pateikė ir parengė pareiškėjo atstovas advokatas M. Š. (I t., b. l. 55), pareiškėjas už minėto skundo teismui parengimą sumokėjo 1 199,89 Eur (III t., b. l. 10-11), taip pat pareiškėjas advokatui sumokėjo 300,80 Eur už pareiškimo parengimą dėl 2016 m. spalio 13 d. nutarties (I t., b. l. 57), kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė pateikto skundo trūkumus (III t., b. l. 12-13). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudarytų 1 929,75 Eur (771,9 Eur (2016 m. II ketvirčio BDU) x 2,5). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai šalinami anksčiau to paties advokato ruoštų procesinių dokumentų trūkumai, išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminio skundo surašymui, neviršijant Rekomendacijų atitinkame punkte nurodyto maksimalaus dydžio (žr., pvz., 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina išlaidų suma už skundo parengimą – 1 199,89 Eur.

60. Pareiškėjo atstovas advokatas 2016 m. gruodžio 19 d. padavė teismui prašymą dėl liudytojų šaukimo ir papildomų rašytinių įrodymų pateikimo (II t., b. l. 135-136), pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas 538,99 Eur išlaidas (II t., b. l. 14-15) už minėto prašymo parengimą bei advokato susipažinimą su atstovaujamojo teikiama informacija/komentarais dėl atsiliepimo. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už tokio pobūdžio dokumento parengimą apskaičiuojama suma taikant 0,4 koeficientą, ir sudarytų 308,76 Eur (771,9 Eur (2016 m. II ketvirčio BDU) x 0,4). Teisėjų kolegijos vertinimu, advokato susipažinimas su atstovaujamojo teikiama informacija, komentarais dėl atsiliepimo, nagrinėjamu atveju laikytinas 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo parengimo paslaugų dalimi, todėl išlaidos už šias paslaugas atskirai nepriteistinos.

61. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. prašyme prašė priteisti 354,93 Eur išlaidas už advokato pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2017 m. sausio 3 d. teismo posėdyje (IV t., b. l. 44-45) bei 604,54 Eur už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdyje bei atstovavimą (IV t., b. l. 46-47). Bylos duomenys patvirtina, kad administracinė byla buvo nagrinėjama tik 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, teismo posėdis užtruko nuo 14.51 val. iki 17.08 val., t. y. 2 val. 17 min.; pareiškėjui atstovavo advokatas M. Š. ir advokato padėjėja E. P. (III t., b. l. 50-55). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus priteistinas užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Pagal Rekomendacijų 4 punktą neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė daugiau nei vieno advokato atstovavimo teismo posėdyje būtinybės, o pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas, todėl pareiškėjui priteistina išlaidų suma už advokato atstovavimą 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdyje sudarytų 158,66 Eur (793,3 Eur (2016 m. III ketvirčio BDU) x 0,1 x 2 val.).

62. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. prašyme prašė priteisti 828,84 Eur už advokato teisines paslaugas: susipažinimą su atsakovo pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje bei atstovavimą 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje. 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdis užtruko nuo 13.23 val. iki 17.17 val., t. y. 3 val. 54 min., pareiškėjui atstovavo advokatas M. Š. ir advokato padėjėja E. P. (III t., b. l. 90-97). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Rekomendacijų 4, 8.19 ir 9 punktų nuostatas, pareiškėjui nepagrindus daugiau nei vieno advokato atstovavimo teismo posėdyje būtinybės, pasirengimą teismo posėdžiui vertinant kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamąjį elementą, spręstina, kad pareiškėjui priteistina išlaidų suma už advokato atstovavimą 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje sudarytų 329,12 Eur (822,8 Eur (2016 m. IV ketvirčio BDU) x 0,1 x 4 val.).

63. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. prašyme prašė priteisti 1 215,57 Eur už advokato paslaugas parengiant 2017 m. liepos 7 d. atsiliepimą į atsakovo 2017 m. birželio 23 d. apeliacinį skundą (IV t., b. l. 50-51). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas užmokestis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3 ir sudaro 1 062,88 Eur (817,6 Eur (2017 m. I ketvirčio BDU) x 1,3). Kadangi pareiškėjo prašoma suma viršija apskaičiuotą maksimalų dydį, už minėtas paslaugas priteistina 1 062,88 Eur suma.

64. 2019 m. kovo 4 d. prašyme pareiškėjas prašė priteisti 23 Eur žyminį mokestį (sumokėjimo kvitas I t., b. l. 54) bei 98,23 Eur išlaidas už prie 2016 m. spalio 10 d. skundo bei 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo pridėtų dokumentų ne valstybine kalba vertimą ir į bylą pateikė jas patvirtinančius dokumentus (III t., b. l. 1-9). Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, minėtos išlaidos (t. y. 121,23 Eur) priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

65. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. prašymu prašo priteisti iš atsakovo 2 230,43 Eur išlaidų, patirtų už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas 1,7, todėl maksimali priteistina suma pareiškėjui už tokio pobūdžio teisines paslaugas sudarytų 1 598,51 Eur (970,3 Eur (2018 m. IV ketvirčio BDU) x 1,7). Nors pareiškėjas prašo priteisti visas jo patirtas išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kadangi apeliacinis skundas yra didelės apimties, administracinė bylą tęsiasi nuo 2016 m., o advokatas apeliacinio skundo parengimui skyrė net 51,13 val., teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, neturi pagrindo spręsti, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti pareiškėjui išlaidų dydį, viršijantį maksimalų rekomenduojamą.

66. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas 2019 m. balandžio 18 d. apeliacinį skundą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (IV t., b. l. 117). ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis, o 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, per atstovą elektroninių ryšių priemonėmis pateikęs apeliacinį skundą, sumokėjo 3,75 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu to reikėjo pagal aptartą teisinį reglamentavimą, todėl šią permokėtą žyminio mokesčio dalį Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojama grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 3 d.). Atitinkamai, iš atsakovo pareiškėjui priteistina sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą.

67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrą pareiškėjui iš atsakovo priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 4 790,30 Eur, minėta suma yra pagrįsta, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir laikytina racionalia.

68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, kadangi nepagrįstai pripažino VĮ „Oro navigacija“ įsakymą teisėtu ir pagrįstu, todėl yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir VĮ „Oro navigacija“ 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-315 panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-315 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ panaikinti.

Priteisti pareiškėjui G. M. iš atsakovo valstybės įmonės ,,Oro navigacija“ 4 790,30 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui G. M. 3,75 Eur (tris eurus 75 centus) permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė