Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.2.1.18.1; 3.3.1.18.4; 3.2.4.11

2024 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LITGRID“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GG LTUS21“ dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo linijos tinklo rezervaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Radviliškio rajono savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Windlita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „LITGRID“ ir UAB „GG LTUS21“ dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo linijos tinklo rezervaciją, prašydama įpareigoti atsakovę AB „LITGRID“ panaikinti perdavimo tinklo linijos Šeduva-Panevėžys rezervaciją, kuri rezervuota atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudaryto ketinimo protokolo Nr. 22KP-11 pagrindu; pripažinti atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudarytą ketinimo protokolą Nr. 22KP-11 negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

2. Ieškovė nurodė, kad yra atsinaujinančios energijos gamintoja, kuri planuoja vykdyti atsinaujinančios elektros energijos gamybos veiklą Radviliškio savivaldybėje. Tam, kad galėtų vystyti atsinaujinančios energijos (saulės ar vėjo) elektrinių parkus, ieškovė privalo su vienu iš operatorių – AB „LITGRID“ arba AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo ieškovė įsipareigotų atlikti elektrinių parko statybos darbus, o operatorius įsipareigotų prijungti elektrinių parką prie elektros tinklų. 2022 m. kovo 9 d. ieškovė gavo išankstines prijungimo sąlygas dėl 60 MW suminės galios saulės ir (arba) vėjo elektrinių parko prijungimo prie atsakovės AB „LITGRID“ valdomos elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys, reikalingas atlikti projektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas prijungiant vieną iš elektrinių parkų prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva-Panevėžys. Ieškovė planavo nurodytą veiklą ir jai ruošėsi, tikėjosi atlikti ketinimo protokolo pasirašymui reikalingus veiksmus, tačiau 2022 m. balandžio 19 d. paaiškėjo, kad kiti gamintojai užrezervavo visą elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys pralaidumą, kuris sumažėjo nuo 60 MW iki 0 MW. Paaiškėjus aplinkybei, kad perdavimo tinklo linijos pralaidumas tapo lygus 0 MW, ieškovė neteikė prašymo sudaryti ketinimų protokolą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. atsakovė UAB „GG LTU S21“ atsakovei AB „LITGRID“ pateikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą, pridėdama ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“, kuriuo savivaldybė nurodė, kad saulės elektrinės (leistinoji generuoti galia 60 MW, įrengtoji generatorių galia 78 MW) įrengimas ir statyba žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra galima. 2022 m. balandžio 15 d. atsakovės sudarė ketinimų protokolą Nr. 22KP-11, kurio pagrindu visa ginčo elektros perdavimo linija rezervuota atsakovei UAB „GG LTU S21“ ir šis protokolas yra kliūtis linijos rezervacijos atlaisvinimui.

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ saulės elektrinę planuoja įrengti ir statyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė AB „LITGRID“ atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervavo 60 MW galios elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva-Panevėžys pralaidumą neteisėtai, t. y. neįvertinusi numatomo vystyti projekto įgyvendinimo realumo, nes neįsitikino žemės sklypo ploto pakankamumu nurodomo galingumo saulės jėgainių parkui statyti: UAB „GG LTU S21“ projekto įgyvendinimui reikalingas bent 60-70 ha žemės plotas, o ne 5,4952 ha plotas, kurį užima minėtas žemės sklypas. Realiai neįgyvendinamam projektui rezervavus elektros perdavimo tinklo linijos pralaidumą, neteisėtai ir nesąžiningai užkirstas kelias kitiems gamintojams, įskaitant ir ieškovę, vystyti elektrines ar atlikti kitus elektrinių statymui būtinus veiksmus Radviliškio savivaldybėje.

5. Ieškovės teigimu, elektros linijų išnaudojimas yra viešas interesas – valstybė yra suinteresuota, kad perdavimo ir paskirstymo linijos būtų išnaudojamos efektyviai ir kad sąžiningi būsimi gamintojai galėtų prisijungti prie linijos. Atsakovėms 2022 m. balandžio 15 d. sudarius ketinimų protokolą galiojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 patvirtintas AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad operatoriaus teikiama prijungimo paslauga grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat numato operatoriaus pareigą teikiant prijungimo paslaugą prie tinklų laikytis teisės aktų ir techninių normatyvų reikalavimų, todėl operatorius turi paslaugą teikti ne formaliai, o užtikrinti, kad prie elektros tinklų būtų prijungtos tik tos gamintojų elektrinės, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus ir techninių norminių dokumentų reikalavimus, o tai, ieškovės nuomone reiškia, kad atsakovė AB „LITGRID“, sudarydama ketinimų protokolą, turėjo įsitikinti rezervavimo teisėtumu ir atsakovės UAB „GG LTU S21“ realiomis galimybėmis vystyti numatomą elektrinės projektą pagal deklaruotus duomenis. Ieškovė argumentavo, kad atsakovė AB „LITGRID“ šią pareigą vykdė netinkamai, nes rezervaciją atliko nesivadovaudama visuotinai taikoma technine norma, pagal kurią 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto ir neįvertindama atsakovės realių pajėgumų vystyti numatyto dydžio elektrinę. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ elektros linijos pralaidumus rezervavo realiai žinodama, kad galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis neturi. Ieškovė, kuri planuoja vystyti elektrines Radviliškio rajone ir kuri turi išankstines sąlygas elektrinių prijungimui, taip pat ir kiti gamintojai, turi laukti iki bus sutvarkyti reikiami dokumentai, o, galiojant principui ,,kas pirmesnis laike, pirmesnis ir teisėje“, dėl nurodytų atsakovių veiksmų praranda savo teisę vystyti elektrines Radviliškio savivaldybėje. Rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinat galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Dėl to sandoris (ketinimų protokolas) prieštarauja sąžiningumo principui, viešajai tvarkai ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis).

6. Ieškovė nurodė, kad ketinimų protokolą atsakovė UAB „GG LTU S21“ sudarė 2022 m. kovo 29 d. perleistų išankstinių prisijungimo sąlygų Nr. 22SD-1410 pagrindu, tačiau, ieškovės teigimu, išankstinės prijungimo sąlygos, kaip ir pats jų pagrindu sudarytas ketinimų protokolas, negali būti reikalavimo teisių perleidimo objektas, tai yra, atsakovė UAB „GG LTU S21“ negalėjo perimti reikalavimo teisių pagal 2022 m. kovo 29 d. išankstines prijungimo sąlygas, o išankstinės prijungimo sąlygos privalomos turėti kreipiantis dėl ketinimų protokolo sudarymo.

7. Atsakovė AB „LITGRID“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d., taip pat AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 03E-241. Aprašo 17.1–17.3. punktai detalizuoja dokumentų, kuriuos privalo pateikti gamintojas, siekdamas sudaryti ketinimų protokolą, sąrašą. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė 2022 m. kovo 29 d. prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kartu su prašymu pateikdama Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“, kuriame išreikštas patvirtinimas, kad saulės elektrinės (leistinoji generuoti į tinklą galia 60 MW, įrengtoji generatorių galia 78 MW) įrengimas ir statyba žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)., yra galima. Nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, nei nurodytas tvarkos aprašas, nei bet kokie kiti teisės aktai neįtvirtina atsakovės, kaip perdavimo tinklų operatoriaus, pareigos tikrinti, ar savivaldybių patvirtinimai išduoti pagrįstai ir teisėtai. Pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą atsakovė AB „LITGRID“ objektyviai neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti sudaryti ketinimų protokolą su gamintoja UAB „GG LTU S21“. 2022 m. balandžio 15 d. atsakovės sudarė ketinimų protokolą Nr. 22KP-11 dėl 78 MW suminės saulės modulių įrengtosios galios nuolatinės srovės (DC, gamintojo saulės modulių parko) pusėje/60 MW suminės vardinės DC/AC keitiklių galios kintamos srovės (AC, prijungimo prie perdavimo tinklo taško) prijungimo prie atsakovės AB „LITGRID“ valdomų elektros perdavimo tinklų. Pagal nurodyto tvarkos aprašo 24.2 punktą nuo ketinimų protokolo pasirašymo su gamintoju dienos, operatorius rezervuoja ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus gamintojui, kai gamintojas ketinimų protokolą pasirašė neketindamas dalyvauti aukcione. Vadovaudamasi nurodytu reguliavimu atsakovė įgyvendino savo pareigą ir rezervavo gamintojo naudai 60 MW linijos Šeduva-Panevėžys pralaidumą. Visas linijos Šeduva-Panevėžys pralaidumas yra 60 MW, todėl minėtu ketinimų protokolu UAB „GG LTU S21“ naudai buvo rezervuotas visas atitinkamos linijos pralaidumas.

8. Atsakovė AB „LITGRID“ nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė, veikdama kaip perdavimo tinklų operatorė, prieš sudarydama ketinimų protokolą ir rezervuodama tinklo pralaidumus UAB „GG LTU S21“ naudai, privalėjo įsitikinti UAB „GG LTU S21“ galimybe realiai įgyvendinti projektą, įskaitant ir pasirinkto žemės ploto pakankamumą atitinkamos galios elektrinės vystymui. Atsakovės teigimu‚ teisės aktais nėra įtvirtinta atsakovės AB „LITGRID“ pareiga vertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinkto žemės sklypo plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiui. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procedūrų etapai yra diferencijuoti tarp skirtingų viešojo administravimo subjektų, o žemės sklypų pakankamumo vertinimo atlikimas patenka į savivaldybės, kurios teritorijoje gamintojas planuoja vystyti savo elektros energijos gamybos įrenginius, kompetenciją. Atsakovė AB „LITGRID“, kaip operatorė, gavusi iš gamintojo reikiamus dokumentus, tik atlieka jų turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimą, t. y. tik patikrina, ar yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus gamintojo valdomame sklype yra galima. Tik 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija, kurioje (22 straipsnio 9 dalies 12 punkte) įtvirtintas teisinis reguliavimas, įpareigojantis gamintoją teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas ir, atitinkamai, perdavimo tinklų operatoriaus pareiga tikrinti šiuos duomenis. Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VERT 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468, nuostatos, kuriomis remiasi ieškovė, įsigaliojo tik 2022 m. spalio 25 d., t. y. jau po to, kai ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti teisme bei gerokai vėliau nei buvo vykdomos procedūros dėl ieškovės ir atsakovės UAB „GG LTU S21“ elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo. Atsakovės teigimu, ieškovė, ieškinį grįsdama CK 1.80–1.81 straipsnių nuostatomis, neatskleidė ir nepagrindė, kokius konkrečiai įstatymo reikalavimus, jos teigimu, buvo siekiama apeiti prašomu pripažinti negaliojančiu ketinimų protokolu.

9. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu ketinimų protokolas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. O3-163 „Dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“ nuostatomis. Atsakovėms pasirašant ketinimų protokolą, galiojo AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, suderintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241. Nuo 2022 m. birželio 4 d. pradėjo galioti AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, suderintas minėtos dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. Nr. O3E-832. Ginčui aktualios nuostatos abejose aprašuose išliko nepasikeitusios, išskyrus punktų numeraciją. Atsakovės teigimu, ieškovė reiškia reikalavimą, kuris yra grindžiamas ketinimų protokolo metu negaliojusiais teisės aktais.

10. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinį pareiškė neturėdama teisės reikšti reikalavimo dėl ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu, nes net ir tuo atveju, jei bus panaikintas ketinimų protokolas, nėra jokios garantijos, kad ketinimų protokolą dėl elektrinės prijungimo prie elektros linijos Šeduva-Panevėžys galės sudaryti būtent ieškovė. Išankstinės prijungimo sąlygos yra skirtos gamintojui įvertinti ekonominio modelio naudingumą, apsispręsti dėl investicijų, tačiau nesukuria jokios garantijos, kad su gamintoju, gavusiu išankstines prijungimo sąlygas, bus sudarytas ketinimų protokolas, nes ketinimų protokolas dėl elektros linijoje esančios laisvos galios sudaromas su tuo, kuris pirmasis kreipėsi dėl ketinimų protokolo sudarymo. Ieškovės galimybė sudaryti ketinimų protokolą priklauso ne tik nuo to, ar su prašymu anksčiau nesikreipė ir ketinimų protokolo anksčiau nesudarė kiti gamintojai, bet ir nuo to, ar ieškovė atitinka kitas įstatymuose įtvirtintas imperatyvias sąlygas tam, kad su ja būtų sudarytas ketinimų protokolas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė 2022 m. balandžio 15 d. atitiko ir atitinka kitas sąlygas, kurios būtinos ketinimo protokolui sudaryti (prašymo pasirašyti ketinimų protokolą, savivaldybės patvirtinimo ir kt.), taip pat įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės finansines galimybes įvykdyti prievolių vykdymo užtikrinimą. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę AB „LITGRID“ dėl ketinimų protokolo sudarymo, todėl atsakovės vertinimu, ieškovė nėra įgyvendinusi jai išankstinių prijungimo sąlygų ir teisės aktų nuostatos suteiktos subjektinės teisės. Ieškovės sprendimą neįgyvendintą teisę ginti teisme atsakovė prilygina siekiui išvengti teisės aktuose numatytų ir tokiu atveju privalomai taikomų pasekmių, nes nesant galimybės prijungti gamintojo elektrinės prie elektros tinklų ir pasirašyti ketinimo protokolo pagal išduotas išankstines prisijungimo sąlygas, ieškovė turėtų pareigą kreiptis dėl naujų išankstinių prisijungimo sąlygų gavimo. Ieškovei 2022 m. kovo 9 d. išduotos išankstinės prijungimo sąlygos yra negaliojančios, nes išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo gamintojui dienos. Ieškovės pareikštas ieškinys išankstinių prisijungimo sąlygų galiojimo termino skaičiavimo nesustabdė, o ieškovė neprašė terminą stabdyti taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nereiškia reikalavimo dėl išankstinių prijungimo sąlygų termino pratęsimo ar pripažinimo. Kadangi ieškovei išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos nebegalioja nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., net ir esant laisvos galios elektros linijoje Šeduva–Panevėžys, pagal negaliojančias išankstines prijungimo sąlygas ieškovė negalėtų sudaryti ketinimų protokolo.

11. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios atsakovę AB „LITGRID“ būtų įpareigojusios rezervuojant liniją ir sudarant ginčijamą ketinimų protokolą įsitikinti, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ turės realias galimybes įgyvendinti numatomą vystyti saulės elektrinės projektą pagal deklaruotus duomenis; taip pat ieškovė nenurodė teisės normų, kurios būtų pažeistos sudarant ginčijamą ketinimų protokolą. Ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu (2022 m. balandžio 15 d.) galiojusių teisės aktų nuostatomis tokia pareiga atsakovei AB „LITGRID“ nebuvo nustatyta. Sudarius ketinimų protokolą, nebuvo pažeisti viešieji interesai, nes rizika dėl ketinimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal jo sudarymo metu galiojusius teisės aktus buvo valdoma per operatoriui teikiamą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį operatoriui gamintojo įsipareigojimų pastatyti ketinimų protokole nurodytosios įrengtosios galios elektrinę įvykdymą. Atsakovė pažymėjo, kad ji yra pateikusi savo prievolių pagal ketinimų protokolą įvykdymo užtikrinimą, realiai įgyvendina ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, todėl neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, jog atsakovė liniją rezervavo realiai žinodama apie nesamas galimybes vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis, kaip ir argumentai, kad ginčijamas ketinimų protokolas sudarytas apeinant įstatymo reikalavimus, pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę.

12. Atsakovė ginčijo ieškovės teiginius, kad nebuvo galima perleisti išankstinių prijungimo sąlygų, nurodydama, jog Aprašas nedraudė perleisti išankstinių prijungimo sąlygų, šie klausimai Aprašo nuostatomis apskritai nebuvo reguliuojami. Išankstinės prijungimo sąlygos galėjo būti civilinės apyvartos objektu, todėl UAB „GG LTU S6“, kuri yra tos pačios įmonių grupės įmonė kaip ir atsakovė UAB „GG LTU S21“, turėjo teisę perleisti atsakovei išankstines prijungimo sąlygas.

13. Trečiasis asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punktu, gamintojas tinklų operatoriui turi pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. Elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. Dėl to, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, rengdama 2022 m. vasario 23 d. dokumentą Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“, kuriuo patvirtino, kad saulės elektrinės (leistinoji generuoti į tinklą galia 60 MW, įrengtoji generatorių galia 78 MW) įrengimas ir statyba žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra galimi, vertino statybos ir įrengimo galimumą minėtame žemės sklype pagal savo kompetenciją tik galiojančių teritorijų planavimo dokumentų aspektu.

14. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išvadoje nurodė, kad buvo įtraukta į bylą ieškovės prašymu pateikti išvadą dalyje dėl saulės ir vėjo elektrinių statybai reikalingų teritorijų planavimo dokumentų, kurie yra reikalingi gauti savivaldybės administracijos patvirtinimą; išaiškinti kokios paskirties žemėje yra leidžiama statyti elektrines, kokios galios elektrinės gali būti statomos nekeičiant žemės paskirties, ar yra išimčių dėl saulės elektrinių statymo. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kompetenciją, išvada teikiama dėl teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, teikiant apibendrintus paaiškinimus dėl teisės aktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų statinių statybai. Taip pat išvadoje pažymėta, kad ieškovė kreipėsi tik dėl išankstinių prijungimo sąlygų į AB ,,LITGRID“, kurios, kaip jose nurodyta, skirtos atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant 60 MW suminės galios vėjo elektrines prie elektros perdavimo tinklo. Šios išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui AB ,,LITGRID“ nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle. Pagal išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į išankstinių prisijungimo sąlygų teisinę reikšmę elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle rezervavimui.

15. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nurodė, kad teikia išvadą klausimu, ar rezervuojant elektros energijos perdavimo linijos pajėgumus, gali būti pajėgumai rezervuojami tokiai apimčiai, kuri neatitinka realių galimybių išvystyti projektą (yra neatitinkantis žemės plotas). Atsakydama į aukščiau nurodytą klausimą, pažymėjo, kad Elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22² ,23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. Elektros energetikos įstatymo 2022 m. liepos 8 d. redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, tačiau iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Vadovaujantis nagrinėjamo ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusia Elektros energetikos įstatymo redakcija, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta atsakovės AB „LITGRID“ pareiga vertinti, ar atsakovės UAB „GG LTU S21“ žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.

16. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateiktoje išvadoje atsakydama į klausimą, ar rezervuojant elektros energijos perdavimo linijos pajėgumus, gali būti pajėgumai rezervuojami tokiai apimčiai, kuri neatitinka realių galimybių išvystyti projektą (yra neatitinkantis žemės plotas), pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. Tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2022 m. liepos 8 d. redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Vadovaujantis nagrinėjamo ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta pareiga vertinti, ar žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas ketinimų protokolas atsakovių sudarytas 2022 m. balandžio 15 d., jo pagrindu rezervuoti elektros perdavimo linijos Šeduva–Panevėžys pajėgumai, UAB „GG LTU S21“ tarybai pateikė prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įrengiant 78 MW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę Radviliškio r. sav., Margavonių k., kurį kartu su pateiktais dokumentais tolesnėje administracinėje procedūroje taryba įvertino, tarybos leidimų skyrius 2022 m. birželio 9 d. surašė pažymą Nr. O5E-804, kurioje konstatavo, kad UAB „GG LTU S21“ pateikė tarybai visus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir taisyklėse numatytus dokumentus, kurie reikalingi leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, taip pat, kad visi UAB „GG LTU S21“ pateikti dokumentai atitinka taisyklių reikalavimus, ir taryba, atsižvelgdama į UAB „GG LTU S21“ prašymą ir minėtą pažymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 ir 17 straipsniais, taisyklių 7.1 papunkčiu, 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-945 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus UAB „GG LTU S21“ išdavimo“ 2022 m. birželio 30 d. išdavė UAB „GG LTU S21“ leidimą Nr. L-5841 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-847-862/2023 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „GG LTU S21“ 8 022,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės valstybei 13 Eur bylinėjimosi išlaidų bei, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo keistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi.

18. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės 2022 m. vasario 11 d. prašymus atsakovė AB „LITGRID“ 2022 m. kovo 9 d. išdavė ieškovei išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1127 ir išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW vėjo elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1130. Pagal išankstinių prisijungimo sąlygų situacijos aprašymą: planuojamas statyti 60 MW suminės galios elektrines numatoma prijungti prie 110 kV elektros perdavimo linijos Šeduva–Panevėžys, pastatant naują XX/110kV VSE TP, leistina generuoti suminė saulės ir vėjo elektrinių galia neturi viršyti 60 MW nuosavybės riboje. Nurodytose išankstinėse prisijungimo sąlygose nustatytas jų galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai (2022 m. rugsėjo 9 d.), išdėstyta jų paskirtis – atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant 60 MW suminės galios vėjo elektrines prie elektros perdavimo tinklo, paaiškinta, kad ieškovei išduotos išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui AB ,,LITGRID“ nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui, t. y. ieškovei, nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle; pagal šias išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti.

19. Teismas nustatė, kad pagal 2022 m. vasario 28 d. prašymą UAB „GG LTU S6“ buvo išduotos 2022 m. kovo 29 d. išankstinės prisijungimo sąlygos 60 MW suminės nominalios (AC/DC) keitiklių galios saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1410, kurios buvo perleistos atsakovei UAB „GG LTU S21“. Gavus atsakovės UAB „GG LTU S21“ 2022 m. kovo 29 d. prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, 2022 m. kovo 29 d. sutikimą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-574(8.12) dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo, kuriame nurodoma, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima elektrinės statyba, atsakovės 2022 m. balandžio 15 d. pasirašė elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolą ir atsakovė AB „LITGRID“ rezervavo atsakovės UAB „GG LTU S21“ naudai 60 MW linijos Šeduva–Panevėžys pralaidumų. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ išankstinėse projektavimo sąlygose nurodytą elektrinę ketino statyti 5,4952 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. rašte Nr. S-574(8.12) dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo, skirtame pateikti AB ,,LITGRID“, nurodant, jog sklype galima elektrinės statyba, žemės sklypo plotas nebuvo nurodytas.

20. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė AB „LITGRID“, prieš sudarydama ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“ ir rezervuodama tinklo pralaidumus šios bendrovės naudai, privalėjo įsitikinti pastarosios galimybe realiai įgyvendinti projektą, įskaitant ir pasirinkto žemės ploto pakankamumą atitinkamos galios elektrinės vystymui, konstatavęs, jog ieškovės ginčijamas atsakovių sudarytas ketinimų protokolas buvo sudarytas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Argumentuodamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu (2022 m. balandžio 15 d.) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2022 m. liepos 7 d., 22 straipsnio 8 ir 9 dalyse buvo nustatyta gamintojo, gavusio išankstines prijungimo sąlygas, teisė parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir operatoriaus pareiga tokį prašymą gavus per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą. AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E – 241 (galiojusiame iki 2022 m. birželio 4 d.) (toliau – Tvarkos aprašas), 16 punkte buvo nustatyta, kad prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas operatoriui teikia, turėdamas galiojančias išankstines prijungimo sąlygas ir apsisprendęs dėl investicijų tikslingumo. Pagal nurodytos Tvarkos aprašo 17.1–17.3 punktus kartu su nustatytos formos prašymu pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas turėjo operatoriui pateikti: savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinė, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima; kai gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė atsakovei AB „LITGRID“ nustatytos formos prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus atsakovės UAB „GG LTU S21“ valdomame žemės sklype, nenurodant šio žemės sklypo ploto, yra galima. Teismo vertinimu, to pakako tam, kad atsakovė AB „LITGRID“ įgytų pareigą sudaryti ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“, todėl pagal ginčijamo ketinimo protokolo sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus atsakovė AB „LITGRID“ turėjo pareigą pasirašyti ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“ ir rezervuoti ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus.

21. Teismas nurodė, kad nuostata, įpareigojanti gamintoją operatoriui pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme tik nuo 2022 m. liepos 8 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatymui (nurodytos įstatymo redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte pirmą kartą buvo įtvirtinta pareiga kartu su ketinimo protokolu pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti). Nuostatos, įpareigojančios gamintoją pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas atitinkamos galios elektrinės įrengimui, įtvirtintos Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame AB „LITGRID“ generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 23IS-85 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254. Iki nurodyto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo įsigaliojimo galiojusiame Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame AB ,,LITGRID“ generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 21IS-13 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241, bei patvirtintame AB ,,LITGRID“ direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 22S-1S-127 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832, normų, įpareigojančių gamintoją pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas atitinkamos galios elektrinės įrengimui, nebuvo nustatyta. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės nurodoma norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo, todėl ieškovės ginčijamas atsakovių sudarytas ketinimų protokolas atitiko imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

22. Teismas pažymėjo, jog išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvada nesudaro pagrindo laikyti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte nurodytą patvirtinimą išdavė nepagrįstai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. patvirtinimas yra galiojantis ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Galiojantys teisės aktai ginčijamo ketinimo protokolo sudarymo metu nenumatė atsakovės AB „LITGRID“ pareigos vertinti savivaldybės administracijos išduoto patvirtinimo pagrįstumo, todėl tai, kad savivaldybės administracija patvirtinimą išdavė atsižvelgusi į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nevertindama žemės ploto ir siekiamos galios elektrinės įrengimo santykio, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo ketinimo protokolas buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

23. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovei AB „LITGRID“ ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu neatlikus vertinimo, ar UAB „GG LTU S21“ valdomas žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu teisės aktuose nebuvo nustatyta atsakovės UAB „GG LTU S21“ pareiga pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad valdomas žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, ir atsakovės AB „LITGRID“ pareiga ketinimų protokolo sudarymo momentu nurodytą santykį vertinti. Be to, atsakovė UAB „GG LTU S21“ realiai įgyvendina ketinimų protokole jai nustatytus įpareigojimus: vėlesniuose projekto vystymo etapuose sudarė reikiamo ploto žemės sklypų nuomos sutartis ir tai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams; pateikė ketinimų protokole nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą; Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.O3E-945 atsakovei UAB „GG LTU S21“ išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kuris yra galiojantis ir nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje; atsakovei 2022 m. lapkričio 25 d. išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 22SD-4640; buvo atliekamas išduotų prisijungimo sąlygų tikslinimas; atsakovė yra iniciavusi projektavimo darbus, sudarydama atitinkamas sutartis su projektavimo paslaugas teikiančiais asmenimis; atsakovei UAB „GG LTU S21“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. išduotas saulės elektrinės statybą leidžiantis dokumentas, 2023 m. rugpjūčio 17 d. išduotas 110kV skirstyklos statinių su priklausiniais statybą leidžiantys dokumentas; yra suderintas saulės elektrinės statybos projektas. Šie įrodymai, teismo vertinimu, paneigia ieškovės argumentus, kad ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo tinkamai įvertintos realios atsakovės UAB „GG LTU S21“ galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką.

24. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad, rezervuojant elektros perdavimo liniją, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinant galimybę ieškovei ir kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į aplinkybes, jog ieškovė nenurodė ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusių teisės aktų ir teisės normų, kurių atsakovės pasirašant ginčijamą ketinimų protokolą ir rezervuojant elektros linijos Šeduva–Panevėžys pralaidumą, būtų nepaisiusios ar pažeidusios. Be to, pati ieškovė, gavusi išankstines prisijungimo sąlygas, neatliko jokių veiksmų tam, kad su ja būtų pasirašytas ketinimų protokolas ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ketinimo Radviliškio rajono savivaldybėje vykdyti atsinaujinančios energetikos veiklą realumą; ieškovė neatliko veiksmų, reikalingų tam, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu, taigi, teismo vertinimu, ieškovė ieškiniu siekia apginti teisę, kurios ji nėra įgijusi, ir dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ginčijamu ketinimų protokolo sudarymu ir atlikta ginčo linijos rezervacija buvo pažeista jos subjektinė teisė ar neapibrėžto kiekio asmenų teisės; nėra pagrindo išvadai, jog ketinimų protokolu buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė (CK 1.81 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Windlita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-847-862/2023, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, nes nagrinėjamo ginčo dalykas yra sudaryto ginčo ketinimų protokolo atitikimas bendriesiems sandorių reikalavimams, bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams, o tuo tarpu teismas apsiribojo tik atsakovės AB „LITGRID“ pareigos vertinti žemės sklypų pakankamumą vertinimu ir nevertino sandorio turinio, nevertino ginčijamo ketinimų protokolo CK 1.80, 1.81 straipsnių aspektu. Ieškovė nekvestionuoja to, kad ginčo protokolo pasirašymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė AB ,,LITGRID“ pareigos tikrinti žemės sklypo ploto pakankamumą, taip pat ieškovė neprašo taikyti po ketinimų protokolo pasikeitus teisiniam reglamentavimui nustatyto teisinio reguliavimo. Ieškovė argumentavo, kad tai, jog nebuvo nustatyta pareiga vertinti žemės sklypo ploto pakankamumą, nereiškia, kad elektros pardavimo tinklo pralaidumai galėjo būti rezervuojami fiktyvių ir objektyviai neįgyvendinamų projektų pagrindu ir kad tokių rezervacijų teisėtumo negalima ginčyti. Nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne tik atsakovės AB ,,LITGRID“ pareigos vertinti žemės sklypų pakankamumą tinkamas vykdymas, tačiau ir sudaryto ketinimų protokolo atitiktis bendriesiems sandorių reikalavimams.

25.2. Atsakovė AB „LITGRID“ neturėjo teisės sudaryti ginčijamo ketinimų protokolo su atsakove UAB „GG LTU S21“, nes ketinimų protokolo sudarymo metu atsakovės UAB „GG LTU S21“ nurodytame 5,4952 ha žemės sklype objektyviai nebuvo įmanoma išvystyti tokio dydžio saulės elektrinės parko – 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, dėl ko atsakovės UAB „GG LTU S21“ numatomo vystyti saulės elektrinės parko įrengimui reikėjo bent 60-70 ha žemės ploto. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ vėliau žemės sklypą, kuriame ketino vystyti saulės elektrinės projektą, pakeitė ir saulės elektrinės projektą šiuo metu faktiškai vysto žemės sklypuose, kurių bendras plotas 150,6687 ha. Ketinimo protokolo sudarymas, nurodant iš esmės bet kokį žemės sklypą tik tam, kad pirmiau laike rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus ir tam, kad šių pralaidumų negalėtų rezervuoti kiti gamintojai, patvirtina, kad ginčijamas ketinimų protokolas sudarytas atsakovei UAB „GG LTU S21“ piktnaudžiaujant teise.

25.3. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovių sudarytą ketinimų protokolą negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu, nes, atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės sklypų plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) prieštarauja imperatyviai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai. Ketinimo protokolo vertinimui yra taikomi bendrieji teisės principai, įpareigojantys įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ) (toliau – EEĮ) deklaruojama, kad jo tikslas yra sąžininga ūkio subjektų konkurencija, o CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.3 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodoma taisyklė, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja. Teismas nepagrįstai visai neatsižvelgė į bendruosius sutarčių sudarymo principus – tiek reikalavimą susitarti dėl įmanomo įvykdyti objekto, tiek ir bendruosius visos teisinės sistemos sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Nepriklausomai nuo to, kada įstatyme numatyta atsakovės AB „LITGRID“ pareiga tikrinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypų plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiui, svarbu nustatyti, ar, sudarant ketinimų protokolą, nebuvo siekiama apeiti įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju linijos pralaidumą atsakovė rezervavo nurodydama aiškiai nepakankamo ploto žemės sklypus tam, kad tos pačios linijos pralaidumo nerezervuotų kiti gamintojai. Taigi, rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinant galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Žemės sklypą atsakovė UAB „GG LTU S21“ nurodė išimtinai dėl to, kad pirmesnė laike įgytų teisę rezervuoti elektros perdavimo tinklų pralaidumą, tačiau, taikant šį principą, iš esmės negali būti pateisinama situacija, kuomet teisės įgyjamos piktnaudžiaujant teise ir siekiant apeiti nustatytą tvarką. Atsakovė AB „LITGRID“ išankstines prisijungimo sąlygas UAB „GG LTU S6“ išdavė net negavusi preliminaraus teritorijos ir pajėgumų išdėstymo plano, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovė AB „LITGRID“, kaip operatorius, savo pareigas vykdė aplaidžiai. Šalims ketinimų protokolu susitarus dėl to, kas objektyviai neįmanoma, šalių sudarytas ketinimų protokolas faktiškai negalioja.

25.4. Teismas nepagrįstai vėlesnius atsakovės UAB „GG LTU S21“ projekto vystymo veiksmus vertino kaip patvirtinančius tikruosius atsakovės UAB „GG LTU S21“ ketinimus ketinimų protokolo sudarymo metu. Tai, kad atsakovė vėliau ėmė realiai vystyti saulės elektrinės parką, nereiškia, kad teisių įgijimo metu atsakovė UAB „GG LTU S21“ elgėsi sąžiningai ir turėjo teisę įgyti tokias teises. Vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), CK 1.78 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamo ginčo atveju būtų formuojama praktika, kad vėlesniais veiksmais galima pateisinti pirminius neteisėtus veiksmus arba įteisinti neteisėtai įgytą teisę, tai reikštų, kad asmenų pareiga elgtis sąžiningai taptų deklaratyvi. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ yra savo srities profesionalė ir jai keliami aukštesni atidumo bei sąžiningumo standartai. Sudarydama ketinimų protokolą, atsakovė UAB „GG LTU S21“ negalėjo nesuprasti, kad ketinimų protokolo sudarymo metu nurodytame žemės sklype objektyviai negalės vystyti numatyto saulės elektrinės projekto, nes pastarasis žemės sklypas tam objektyviai per mažas. Tai patvirtina pastarosios nesąžiningumą sudarant ginčijamą ketinimų protokolą. Įstatyme numatyta teisė keisti žemės sklypus projektų vystymo etape nereiškia, kad pirminiame teisių įgijimo etape gali būti nurodomi bet kokie žemės sklypai, kuriuose realiai neįmanoma vystyti saulės elektrinės parkų. Teise keisti žemės sklypus gali būti teisėtai pasinaudojama tik tais atvejai, kai siekiama pakeisti realiai projektų vystymui tinkančius žemės sklypus.

25.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių turėjimo. Kreipimosi į teismą metu linijoje Šeduva–Panevėžys laisvo pralaidumo nebuvo, todėl ieškovės kreipimasis į atsakovę AB „LITGRID“ dėl ketinimų protokolo sudarymo nagrinėjamu atveju iš esmės atliktų teisinio rezultato nesukuriančius veiksmus ir pats kreipimosi faktas niekaip nebūtų pakeitęs situacijos, ieškovės teisėtas teisinis interesas be ieškinio patenkinimo negalėtų būti patenkintas, nes visas linijos pralaidumas užimtas su atsakove UAB „GG LTU S21“ sudaryto ketinimų protokolo pagrindu. Ieškovė toliau negalėjo vystyti savo projekto dėl atsakovių veiksmų. Nuginčijus atsakovių ketinimų protokolą, linijoje atsirastų laisvo pralaidumo, o ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota linijos pralaidumo atlaisvinimu.

25.6. Teismas neįvertino visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, apskirtai nepasisakė dėl savarankiškų ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Tai yra: 1) išankstinės prisijungimo sąlygos negali būti teisių perleidimo objektu, dėl ko atsakovė UAB „GG LTU S21“ negalėjo sudaryti ketinimo protokolo pagal UAB „GG LTU S6“ perleistas išankstines prisijungimo sąlygas; 2) kreipdamasi dėl išankstinių sąlygų išdavimo, UAB „GG LTU S6“ kartu su prašymu turėjo pateikti teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą su transformatorių pastotės planuojama vieta (koordinatėmis) prijungimui prie elektros tinklų, tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė AB „LITGRID“, UAB „GG LTU S6“ tokio plano nepateikė.

26. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

26.1. Ieškovės argumentai dėl tariamo atsakovės žemės sklypo netinkamumo saulės elektrinės įrengimui yra teisiškai nereikšmingi. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1560-854/2023 jau išnagrinėjo analogišką ginčą bei sukūrė precedentą, kuris turi būti taikomas ir šioje byloje. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ginčo aplinkybės šioje byloje neva skiriasi nuo nurodytos jau išnagrinėtos bylos, nes abejose bylose ieškinį pareiškę asmenys tvirtino, kad ginčijami sandoriai negalioja remiantis tuo, jog esą žemės ploto nepakanka atitinkamo galingumo saulės elektrinei pastatyti. Reikšmingu aspektu aplinkybės yra identiškos, o minėta nutartimi privaloma vadovautis šioje byloje.

26.2. Ketinimų protokolas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovė nenurodė nei vienos teisės normos, kuriai prieštarautų ketinimų protokolas ar kurias bandė apeiti atsakovė. Nei Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 3 straipsnio 3 dalis, nei CK 6.158 straipsnis nenumatė jokių imperatyvių reikalavimų gamintojų nurodomiems žemės sklypams, kuriuos gamintojai turėdavo deklaruoti operatoriui kartu su prašymu išduoti išankstines prijungimo sąlygas ar prašymu pasirašyti ketinimų protokolą. Nei EEĮ, nei Aprašas nenumatė, kad gamintojas turėtų pagrįsti, o operatorius patikrinti, jog žemės sklypo plotas, kuriame gamintojas ketina vystyti atsinaujinančios elektros energijos projektą, bus pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Toks reikalavimas atsirado tik 2022 m. liepos 8 d. ir įsigaliojo po ginčo ketinimų protokolo sudarymo (2022 m. balandžio 15 d.), todėl jis atsakovei netaikytinas. Pagal aktualų teisinį reguliavimą sklypą identifikuojantys požymiai, tarp jų ir plotas, nėra esminė ketinimų protokolo sąlyga, sklypai galėjo būti keičiami, todėl deklaruoto sklypo plotas negali būti pagrindu kvestionuoti sandorio galiojimą. Atsakovė dėl ketinimų protokolo sudarymo kreipėsi siekdama ne aplenkti kažkokį kitą teorinį gamintoją, bet siekdama sudaryti ketinimų protokolą. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei pasiekti. UAB „GG LTU S21“ saulės elektrinės projektas yra toli pažengęs, o atsakovės ketinimai vykdyti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus yra realūs ir rimti.

26.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ketinimų protokolas negalioja dėl išankstinių prijungimo sąlygų perleidimo, nes išankstinės prijungimo sąlygos galėjo būti perleidžiamos. Atsakovei UAB „GG LTU S21“ įgyjant išankstines prijungimo sąlygas, jokiuose teisės aktuose negaliojo draudimas jas perleisti. Toks draudimas įsigaliojo gerokai vėliau, jau po ketinimų protokolo sudarymo, t. y. draudimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas įsigaliojo tik 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 VERT patvirtinus Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kurio 31 punktas įtvirtino draudimą, kurio anksčiau nebuvo. Be to, ieškovė byloje neginčija UAB „GG LTU S21“ turimų išankstinių prisijungimo sąlygų, o, nesant tokio reikalavimo, teismas neprivalėjo sprendime pasisakyti dėl šio argumento. Išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimas įvyko Green Genius įmonių grupės viduje ir pats išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo faktas buvo atliktas paprasčiausiai efektyvesnio verslo valdymo tikslais.

26.4. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog Teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminaraus plano nepateikimas daro ketinimų protokolą neteisėtu. Planas nebuvo esminė ketinimų protokolo sąlyga, tai patvirtino ir AB „LITGRID“ bei Energetikos ministerija. Be to, ieškovė byloje neginčija UAB „GG LTU S21“ turimų išankstinių prisijungimo sąlygų teisėtumo. Ieškovei nepareiškus tokio savarankiško reikalavimo, plano nepateikimas apskritai neturi teisinės reikšmės.

26.5. Nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas detaliai atsakė į esminius bylos klausimus, o šalutiniai ieškovės argumentai bylai reikšmės neturėjo, todėl teismas neturėjo pareigos detaliai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės teiginio ir tai nedaro sprendimo neteisėtu. Be to, ieškovės argumentas dėl teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminaraus plano byloje buvo naujas, kurį ieškovė pareiškė po pasirengimo bylos nagrinėjimui pabaigos. Atitinkamai, šis argumentas apskritai turėtų būti nenagrinėtinas.

26.6. Ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės UAB „GG LTU S21“ ketinimų protokolą, o materialinių pasekmių ieškovei nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovės turimos išankstinės prijungimo sąlygos nebegalioja (Aprašo 7 punkte numatyta, kad operatoriaus išduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius, ieškovei išankstinės prisijungimo sąlygos buvo išduotos 2022 m. kovo 9 d. ir jos galiojo iki 2022 m. rugsėjo 9 d.), todėl, net teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, operatorius negalėtų sudaryti ketinimų protokolo su ieškove. Ginčo atveju nebuvo pažeistos jokios apeliantės subjektinės teisės, kurias turėtų ginti teismas, o ieškovė ginčija ketinimų protokolą, nors toks bylos rezultatas niekaip nemodifikuotų ieškovės teisių ir pareigų.

27. Atsakovė AB „LITGRID“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

27.1. Nepriklausomai nuo apeliantės dėstomų deklaratyvaus pobūdžio teiginių ir argumentų, kurie buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, atsakovė neturėjo pareigos vertinti teritorijos pakankamumo ir, atitinkamai, neturėjo jokio pagrindo atsisakyti sudaryti ginčijamą protokolą su UAB „GG LTU S21“, esant tinkamai pateiktam prašymui ir jo priedams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Vertinant skundo pagrįstumą minėtu aspektu, būtina vadovautis naujausia ir aktualiausia teismų praktika. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą su absoliučiai analogiškomis ratio decidendi, priėmė 2023 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A 1560 854/2023, kurioje pateikė nagrinėjamai civilinei bylai svarbius ir aktualius išaiškinimus, jog nurodyta aplinkybė dėl žemės ploto pakankamumo vertinimo neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė AB „LITGRID“ ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu neturėjo pareigos vertinti, ar deklaruotas žemės sklypo plotas atitiko ieškovės teigiamą nurodytą santykį.

27.2. Apeliantė nepagrįstai tariamą atsakovių nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad neva UAB „GG LTU S21“, teikdama prašymą dėl ketinimų protokolo sudarymo, siekė apeiti galiojančią tvarką ir teikė operatoriams melagingus duomenis dėl sklypų, kurių teritorijoje planuojama vystyti elektrines. Atitinkamo ketinimo protokolo sudarymo metu galiojusi tvarka apskritai nenumatė teritorijos tikrinimo procedūros, tad neaišku, kokią tvarką, anot ieškovės, buvo tariamai siekiama apeiti. Teritorijos, kurioje planuojamas elektros gamybos įrenginių vystymas, pakeitimo galimybė yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose ir šis veiksmas leidžiamas net ir gavus Tarybos išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. EEĮ 17 straipsnio 5¹ dalyje, be kita ko, numatyta, kad: teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Taigi, įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs tokį teisinį mechanizmą, kuomet gamintojui suteikiama galimybė sudaryti sandorį ir rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus, nepateikiant tikslių duomenų apie teritoriją, bei vėlesniame prijungimo procedūrų etape savo pasirinktą ir nurodytą pirminę teritoriją pakeisti.

27.3. Apeliantės argumentai dėl sandorių tariamo prieštaravimo viešajai tvarkai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs – byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ skirstomojo tinklo pralaidumus rezervavo „tuščiai“, neturėdama tikslo vystyti projekto, kas galėtų būti vertinama kaip prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ketinimų protokolas yra tinkamai vykdomas, neįrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (CK 1.81 straipsnis). Nėra jokio pagrindo konstatuoti konkretaus sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei, jeigu sandoris buvo sudarytas išpildant visus teisės aktų reikalavimus, keliamus sandorio sudarymui, ir jeigu toks sandoris po jo sudarymo yra vykdomas.

27.4. Teismas teisingai konstatavo apeliantės suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimą. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantė, gavusi išankstines prisijungimo sąlygas, į AB „LITGRID“ su prašymu dėl ketinimų protokolo sudarymo EEĮ 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė ir apeliantės atžvilgiu nebuvo priimtas joks neigiamas sprendimas, dėl kurio priėmimo galima būtų konstatuoti tariamą apeliantės teisių ir interesų pažeidimą ir, atitinkamai, jos teisę kreiptis teisminės gynybos. Šiuo atveju apeliantės reikalavimo tenkinimas savaime nesukeltų jokio teigiamo efekto šios teisėms bei pareigoms ir negarantuotų, jog perdavimo tinklo pralaidumai būtų priskirti būtent apeliantei.

27.5. Išankstinių prijungimo sąlygų perleidimas buvo galimas, nes nebuvo draudžiamas. Imperatyvus teisinis reguliavimas, kuriuo buvo įtvirtintas draudimas perleisti išankstines prijungimo sąlygas, ketinimų protokolus ir prijungimo sąlygas, įsigaliojo tik 2022 m. birželio 4 d., kai Tarybos 2023 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 buvo patvirtintas AB ,,LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas.

27.6. Aplinkybė, jog UAB „GG LTU S6“ kartu su prašymu nepateikė atsakovei preliminaraus elektrinių išdėstymo plano, neturi reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Atitinkamo dokumento pateikimas neturi jokios teisinės ar faktinės reikšmės gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo procedūroms, iš esmės nesukuria jokios pridėtinės vertės bei niekaip neparodo ir nepatvirtina konkretaus gamintojo galimybių išvystyti projektą, turint omenyje tai, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė jokių papildomų procedūrų dėl teritorijos patikros arba tokių patikros procedūrų atlikimo kriterijų. Išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo stadijoje elektros gamybos įrenginių išdėstymas nėra svarbus. Šiame etape būtina identifikuoti tik elektrinės prijungimo prie perdavimo tinklo tašką, kuriam reikšmės turi tik gamintojo pasirinktų žemės sklypų geografinė padėtis, tačiau ne įrenginių juose išdėstymas. Tokia praktika, kai iš gamintojų nebuvo primygtinai reikalaujama įrenginių išdėstymo plano, buvo taikoma su visais be išimties gamintojais.

28. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Aplinkos ministerija nėra suinteresuota bylos baigtimi ir palaiko civilinėje byloje Nr. e2-847-862/2023 pateiktą 2022 m. rugsėjo 6 d. išvadą Nr. D8(E)-4605.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ieškovės 2022 m. vasario 11 d. prašymus atsakovė AB „LITGRID“ 2022 m. kovo 9 d. ieškovei išdavė: 1) 2022 m. kovo 9 d. išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1127 (e. b. t. 1, b. l. 19–81; t. 3, b. l. 76–138); 2) 2022 m. kovo 9 d. išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW vėjo elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1130 (e. b. t. 1, b. l. 82–144; t. 3, b. l. 13–75). Pagal išankstinių prisijungimo sąlygų situacijos aprašymą: planuojamas statyti 60 MW suminės galios elektrines numatoma prijungti prie 110 kV elektros perdavimo linijos Šeduva–Panevėžys, pastatant naują XX/110kV VSE TP, leistina generuoti suminė saulės ir vėjo elektrinių galia neturi viršyti 60 MW nuosavybės riboje. Išduotose išankstinėse prisijungimo sąlygose nustatytas jų galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai (2022 m. rugsėjo 9 d.); išdėstyta jų paskirtis – atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant 60 MW suminės galios vėjo elektrines prie elektros perdavimo tinklo; paaiškinta, kad ieškovei išduotos išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui AB „LITGRID“ nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui, t. y. ieškovei, nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle; pagal šias išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti.

32. Pagal 2022 m. vasario 28 d. prašymą UAB „GG LTU S6“ buvo išduotos 2022 m. kovo 29 d. išankstinės prisijungimo sąlygos 60 MW suminės nominalios (AC/DC) keitiklių galios saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1410 (e. b. t. 4, b. l. 136; DOK-5780 priedas), kurios buvo perleistos atsakovei UAB „GG LTU S21“ 2022 m. kovo 29 d. sutikimu (e. b. t. 2, b. l. 50, DOK-146238; t. 4, b. l. 136; DOK-5780 priedas). Gavus atsakovės UAB „GG LTU S21“ 2022 m. kovo 29 d. prašymą pasirašyti ketinimų protokolą (e. b. t. 2, b. l. 50, DOK-146238), 2022 m. kovo 29 d. sutikimą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-574(8.12) (e. b. t. 2, b. l. 50, DOK-146238 priedas) dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo, kuriame nurodyta, jog saulės elektrinės (leistinoji generuoti į tinklą galia 60 MW, įrengtoji generatorių galia 78 MW) įrengimas ir statyba žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra galima, atsakovė AB „LITGRID“ su atsakove UAB „GG LTU S21“ 2022 m. balandžio 15 d. pasirašė elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolą Nr. 22KP-11 (e. b. t. 2, b. l. 50, DOK-146238 priedas) ir atsakovė AB „LITGRID“ rezervavo atsakovės UAB „GG LTU S21“ naudai 60 MW linijos Šeduva–Panevėžys pralaidumų. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ išankstinėse projektavimo sąlygose nurodytą elektrinę statyti ketino žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 5,4952 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (e. b. t. 3, b. l. 149–150).

33. Atsakovė AB „LITGRID“ nurodė, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė projektavimo sutartį (e. b. t. 5, b. l. 118–124), kuria projektuojamas saulės jėgainių parkas žemės sklypuose: žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 93,0399 ha; žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 57,6288 ha, bendras nurodytų žemės sklypų plotas yra 150,6687 ha, taip pat atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius minėtų žemės sklypų plotus (e. b. t. 5, b. l. 107–109, 110–113).

34. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė 2023 m. rugpjūčio 16 d. išduotą saulės elektrinės statybas leidžiantį dokumentą, 2023 m. rugpjūčio 17 d. išduotą 110 kV skirstyklos statinių su priklausiniais statybas leidžiantį dokumentą ir AB „LITGRID“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriuo AB „LITGRID“ suderino saulės elektrinės statybos projektą (e. b. t. 8, b. l. 8, DOK-157023).

35. Šiame kontekste ieškovė (apeliantė), ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę AB „LITGRID“ panaikinti perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys rezervaciją, atliktą atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudaryto ketinimų protokolo Nr. 22KP-11 pagrindu, ir pripažinti atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudarytą ketinimo protokolą Nr. 22KP-11 negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, taip pat apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, kelia klausimus dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ketinimų protokolo (ne)pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu, dėl išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo (ne)galimumo, dėl ketinimų protokolo (ne)pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad kreipdamasi dėl išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo UAB „GG LTU S6“ kartu su prašymu nepateikė teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminaraus plano bei dėl pagrindo naikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ne)buvimo.

Dėl ieškovės materialiojo teisinio (ne)suinteresuotumo bylos baigtimi

36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės subjektinių teisių turėjimo nagrinėjamu atveju, konstatavo, jog ieškovė ieškiniu siekia apginti teisę, kurios ji nėra įgijusi, ir dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ginčijamu ketinimų protokolo sudarymu ir atlikta ginčo linijos rezervacija buvo pažeista jos subjektinė teisė ar neapibrėžto kiekio asmenų teisės, ir, atitinkamai, nėra pagrindo išvadai, jog ketinimų protokolu buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybėmis, jog ieškovė, gavusi išankstines prisijungimo sąlygas, neatliko jokių veiksmų tam, kad su ja būtų pasirašytas ketinimų protokolas ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos ketinimo Radviliškio rajono savivaldybėje vykdyti atsinaujinančios energetikos veiklą realumą. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad ieškovė neatliko veiksmų, reikalingų tam, jog įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu.

37. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių turėjimo. Ieškovės teigimu, kreipimosi į teismą metu linijoje Šeduva–Panevėžys laisvo pralaidumo nebuvo, todėl ieškovės kreipimasis į atsakovę AB „LITGRID“ dėl ketinimų protokolo sudarymo nagrinėjamu atveju iš esmės atliktų teisinio rezultato nesukuriančius veiksmus ir pats kreipimosi faktas niekaip nebūtų pakeitęs situacijos; ieškovės teisėtas teisinis interesas be ieškinio patenkinimo negalėtų būti patenkintas, nes visas linijos pralaidumas užimtas su atsakove UAB „GG LTU S21“ sudaryto ketinimų protokolo pagrindu. Ieškovės teigimu, ji negalėjo toliau vystyti savo projekto dėl atsakovių veiksmų, tuo tarpu nuginčijus atsakovių ketinimų protokolą, linijoje atsirastų laisvo pralaidumo, todėl ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota linijos pralaidumo atlaisvinimu.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra tam tikra veikla ketinantis užsiimti privatus juridinis asmuo. Nėra keliamas klausimas, kad ieškovė patektų į subjektų, turinčių teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą, ratą. Taigi, ieškovės dėstomi argumentai, susiję su būtinybe ginti viešąjį interesą, užtikrinti bendrųjų teisės principų įgyvendinimą sektoriuje, pasiekti tam tikrų viešųjų tikslų plėtojant atsinaujinančios energijos gamybos veiklą ir pan. yra aktualūs tik tiek, kiek per juos iškyla poreikis ginti konkrečias būtent ieškovės pažeistas teises bei teisėtus interesus. Šiuo aspektu įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundo teiginiai, grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia teismo išvadų, jog ieškovė ieškiniu siekia apginti teisę, kurios ji nėra įgijusi (CPK 185 straipsnis).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023, 61 punktas).

40. Ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės ieškinį reiškiančiam asmeniui. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 54 punktas).

41. Teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi civilinę bylą inicijuojantis asmuo turi pagrįsti. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti savarankiškais civilinės bylos nagrinėjimo dalykais, nes, ieškinio tenkinimo atveju, tokių reikalavimų patenkinimas pats savaime nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių ieškovės atžvilgiu, taigi, ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tokia išvada daroma, remiantis žemiau pateiktais argumentais.

42. Pirma, ieškovės turimos išankstinės prijungimo sąlygos nebegalioja. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 patvirtinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad operatoriaus išduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius. Ieškovei išduotose išankstinėse prisijungimo sąlygose taip pat nurodytas jų galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Ieškovei išankstinės prisijungimo sąlygos buvo išduotos 2022 m. kovo 9 d. ir, atitinkamai, galiojo iki 2022 m. rugsėjo 9 d., todėl, net teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, operatorius negalėtų sudaryti ketinimų protokolo su ieškove.

43. Antra, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl ginčo ketinimų protokolo panaikinimo, nereiškia reikalavimo įpareigoti operatorių sudaryti su ieškove ketinimų protokolą. Ketinimų protokolo sudarymas priklauso ne tik nuo to, ar į operatorių su prašymu sudaryti ketinimų protokolą anksčiau nesikreipė kitas gamintojas, tačiau ir nuo to, ar gamintojas atitinka EEĮ, Apraše ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovių sudaryto ginčo ketinimų protokolo nuginčijimo atveju būtent ieškovė galėtų sudaryti ketinimų protokolą su AB „LITGRID“.

44. Trečia, ieškovė neatliko veiksmų, kurie liudytų, jog ji turėjo realų ketinimą vystyti savo saulės / vėjo elektrinės projektą ir prijungti ją prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys: 1) byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siekusi užsitikrinti išankstinių prisijungimo sąlygų galiojimą (pvz. nėra duomenų, jog ji būtų prašiusi teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas išankstinių prisijungimo sąlygų galiojimas, nors, ieškovei 2022 m. birželio 9 d. teikiant ieškinį dar galiojo jos turimos išankstinės prisijungimo sąlygos); 2) ieškovė neteikė prašymo AB „LITGRID“ sudaryti ketinimų protokolą, t. y., kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatliko veiksmų, reikalingų tam, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu. Byloje nesant operatoriaus atsisakymo sudaryti ketinimų protokolą su ieškove, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės materialiųjų teisių pažeidimo, o ieškinyje nurodomas teisinis suinteresuotumas iš esmės argumentuojamas prielaidomis.

45. Ketvirta, ieškovei neatlikus veiksmų, reikalingų tam, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu, nėra pagrindo spręsti, jog būtų pažeistos ieškovės subjektinės teisės, kurias turėtų ginti teismas. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad, atsakovių ginčo protokolo pagrindu rezervavus visą reikiamą galią, ieškovė dėl ketinimų protokolo nesikreipė suvokdama, jog jis vis tiek negalės būti sudarytas nelikus galios. Viena vertus, kaip minėta, tokia spėjimais grįsta pozicija nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės materialiųjų teisių galimo pažeidimo ir ieškovės subjektinio suinteresuotumo tokias teises ginti. Kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo ketinimų protokolas būtų priežastimi nesudaryti ketinimų protokolo su ieškove, t. y. nėra aišku, ar ieškovė būtų atitikusi kitas būtinas sąlygas tokiai veiklai vykdyti.

46. Apibendrinant nurodytą, pritartina atsakovių teiginiams, kad šiuo atveju apeliantės reikalavimo tenkinimas savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia, ir negarantuotų, jog perdavimo tinklo pralaidumai būtų priskirti būtent apeliantei. Kaip pagrįstai sprendė teismas, bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad ieškovė, gavusi išankstines prisijungimo sąlygas, neatliko jokių veiksmų tam, kad su ja būtų pasirašytas ketinimų protokolas ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ketinimo Radviliškio rajono savivaldybėje vykdyti atsinaujinančios energetikos veiklą realumą. Ieškovei neatlikus veiksmų, reikalingų tam, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, t. y. nepagrįstas ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

Dėl ketinimų protokolo (ne)pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-11 pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ginčijamas atsakovių sudarytas ketinimų protokolas buvo sudarytas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) redakcijos, galiojusios iki 2022 m. liepos 7 d., 22 straipsnio 8 ir 9 dalių, AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E–241 (galiojusiame iki 2022 m. birželio 4 d.) 16 punkto, 17.1–17.3 punktų, reikalavimų. Teismas nustatė, kad ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės nurodoma norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo, todėl ieškovės ginčijamas atsakovių sudarytas ketinimų protokolas atitiko imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu teisės aktuose nebuvo nustatyta atsakovės UAB „GG LTU S21“ pareiga pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad valdomas žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, taip pat nenustatyta ir atsakovės AB „LITGRID“ pareiga ketinimų protokolo sudarymo momentu nurodytą santykį vertinti. Be to, atsakovė UAB „GG LTU S21“ realiai įgyvendina ketinimų protokole jai nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ginčijamą ketinimų protokolą prieštaraujant viešajai tvarkai ir gerai moralei.

49. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovių sudarytą ketinimų protokolą negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu, nes, atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės sklypų plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) prieštarauja imperatyviai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai. Ketinimo protokolo vertinimui yra taikomi bendrieji teisės principai, įpareigojantys įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

50. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris gali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-421/2023).

51. Taigi, tam, kad ginčijamą ketinimų protokolą būtų galima pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, reikia įvardinti, kokių konkrečių imperatyvių įstatymo reikalavimų ketinimų protokolas neatitiko.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad nekvestionuoja to, jog ginčo protokolo pasirašymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė AB ,,LITGRID“ pareigos tikrinti žemės sklypo ploto pakankamumą, taip pat ieškovė pabrėžė, jog neprašo taikyti po ketinimų protokolo pasikeitus teisiniam reglamentavimui nustatyto teisinio reguliavimo.

53. Ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo tvarka buvo detaliai reglamentuota EEĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d., taip pat AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 03E-241. Pagal EEĮ 22 straipsnio 8 dalį gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalis įtvirtina perdavimo tinklų operatoriaus pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą. EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 1–10 punktuose detalizuota tai, kas privalo būti nurodyta ketinimų protokole. AB „LITGRID“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo 16 punktas numatė, jog prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas operatoriui teikia, turėdamas galiojančias išankstines prijungimo sąlygas ir apsisprendęs dėl investicijų tikslingumo. Šio aprašo 17.1–17.3 punktai detalizavo dokumentų, kuriuos privalo pateikti gamintojas, siekdamas sudaryti ketinimų protokolą, sąrašą. Šie dokumentai yra: 1) nustatytos formos prašymas pasirašyti ketinimų protokolą; 2) savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima; 3) kai gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimas, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines. Ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu teisės aktai nenumatė atsakovei AB „LITGRID“ pareigos vertinti, ar UAB „GG LTU S21“ žemės sklypo plotas buvo pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, t. y. ar, kaip teigia ieškovė, atsakovė UAB „GG LTU S21“ 1 MW parko įrengimui deklaravo apie 1 ha žemės ploto.

54. Teismas nustatė ir byloje dėl to nėra ginčo, kad EEĮ nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, įtvirtinta tik 2022 m. liepos 8 d įsigaliojus EEĮ Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatymui. Nauja įstatymo redakcija kaip vienas iš privalomų ketinimų protokolo rekvizitų buvo įtvirtinta teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę (EEĮ 22 straipsnio 9 dalis), ir numatyta, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti; teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas). Iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad „asmenys į Sąrašą įtraukiami, jeigu asmuo, pateikęs prašymą, atitinka visus šiuos reikalavimus: 5.2. asmuo, pateikęs prašymą Tarybai, nuosavybės teisės pagrindu ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją, kurioje ketinama plėtoti asmens prašyme nurodyto galingumo saulės šviesos energijos elektrines. Laikoma, kad asmuo valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją nurodytiems pajėgumams išplėtoti, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šių sąlygų – asmuo valdo ne mažesnio nei 1 ha ploto žemės sklypą kiekvienam prašyme nurodytam ir ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui (5.2.1 punktas)“. Iki tol galiojo Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, patvirtintas AB ,,LITGRID“ direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 21IS-13, ir derintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo“, kuriame jokių tokių normų nebuvo nustatyta (be kita ko, aprašo 16 punktas). Tokia nuostata AB ,,LITGRID“ pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše buvo įtvirtinta tik 2023 m. kovo 6 d. (Valstybinės reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimas ,,Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ Nr. O3E-254, 47.1.2 punktas). Taigi, ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės nurodoma norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo.

55. CK 1.7 straipsnyje įtvirtinta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (straipsnio 1 dalis); civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

56. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad aplinkybė, įvertino ar ne atsakovė AB „LITGRID“, ar atsakovė UAB „GG LTU S21“ 1 MW parko įrengimui deklaravo apie 1 ha žemės ploto, vertinant ginčijamo ketinimų protokolo teisėtumą, negali turėti ir neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė AB „LITGRID“ ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu neturėjo pareigos vertinti, ar UAB „GG LTU S21“ deklaruotas žemės sklypo plotas atitiko ieškovės teigiamą nurodytą santykį. Be to, šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar atsakovės žinojo apie tai, kad atsakovės UAB „GG LTU S21“ deklaruojamas žemės sklypų plotas atitinka normą – 1 MW parko įrengimui apie 1 ha žemės ploto, nes ji ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo nustatyta. Byloje nėra svarbu, kad ir iki atsirandant aptariamai AB ,,LITGRID“ pareigai technologiškai 1 MW parkui išvystyti reikėjo apie 1 ha, nes šiuo atveju, vertinant ginčijamo ketinimų protokolo atitikį teisės aktų reikalavimams, esminę reikšmę turi tai, kad galiojęs teisinis reguliavimas faktiškai nereikalavo vystytojui valdyti pakankamo dydžio žemės sklypo ketinimų protokolo sudarymo metu. Ginčo sritis yra valstybės reguliuojamoji sritis, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovei UAB „GG LTU S21“gavus išankstines prijungimo sąlygas, parengus ir pateikus elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą kartu su visais reikalaujamais ir atitinkančiais teisės aktus dokumentais, atsakovė AB „LITGRID“ turėjo pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą.

57. Šiame kontekste sutiktina su atsakovės UAB „GG LTU S21“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pagal aktualų teisinį reguliavimą sklypą identifikuojantys požymiai, tarp jų ir plotas, nebuvo esminė ketinimų protokolo sąlyga, sklypai galėjo būti keičiami, todėl deklaruoto sklypo plotas negali būti pagrindu kvestionuoti sandorio galiojimą. Esminius ketinimų protokolų elementus reglamentavo EEĮ 22 straipsnio 9 dalis (ginčui aktuali redakcija iki 2022 m. liepos 8 d.). Pagal EEĮ 22 straipsnio 9 dalį, konkretus žemės sklypas nebuvo tarp dalykų, kurie privalo būti nurodyti ketinimų protokole. Todėl neturi teisinės reikšmės, kad tai, jog atsakovė UAB „GG LTU S21“ saulės elektrinių parką pradėjo statyti ne pirminiame žemės sklype. EEĮ 17 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Taigi, EEĮ leido po to, kai yra pasirašomi ketinimų protokolai, keisti žemės sklypą, kuriame bus vykdoma veikla. Atsakovės pasinaudojimas teisės aktų leidžiamomis galimybės negali būti pripažįstamas imperatyvių teisės nuostatų, geros moralės ar viešos tvarkos pažeidimu.

58. Atsižvelgiant į paminėtą, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nenustatė pagrindo konstatuoti, kad sudarant ginčo ketinimų protokolą būtų pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

59. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad viešąja tvarka laikytina valstybės teisinės politikos ir teisinio reguliavimo visuma. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, viešoji tvarka apima ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

60. Teisės doktrinoje aiškinama, kad viešoji tvarka turi būti suprantama kaip rašytinės ir nerašytinės teisės visuma, sauganti valstybės, visuomenės ir individų interesus (Jansen, N., Zimmermann, R. Ed. Commentaries On European Contract Laws. Oxford University Press, 2018, p. 1887). Būtent visuminis (kompleksinis) požiūris į reguliavimo tikslus leidžia įvertinti, ar tam tikras sandoris prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, 22 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, jog, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

61. Ieškovė, ieškinyje įrodinėdama šį sandorio negaliojimo pagrindą, teigė, kad ginčijamu sandoriu, atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės sklypų plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, taip pažeidžiant jos ir kitų rinkos dalyvių interesus. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad toks atsakovės elgesys pažeidė bendruosius sąžiningumo, protingumo principus, o tai, jog teisės aktuose nebuvo nustatyta pareiga vertinti žemės sklypo ploto pakankamumą, nereiškia, kad elektros pardavimo tinklo pralaidumai galėjo būti rezervuojami fiktyvių ir objektyviai neįgyvendinamų projektų pagrindu ir kad tokių rezervacijų teisėtumo negalima ginčyti.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Šiuo atveju, įvertinus tolesnį atsakovės UAB „GG LTU S21“ elgesį ir atliktus veiksmus, nukreiptus energijos gamintojos veiklai nurodytoje teritorijoje vykdyti, nėra pagrindo nustatyti, jog sandorio šalių tikslas būtų buvęs veikti priešingai viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčijamu sandoriu nebuvo siekiama įprastų tikslų rezervuoti elektros perdavimo liniją ir vystyti elektros energijos gamybos pajėgumus, pastatyti saulės elektrinę ir prijungti ją prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys, ar jog buvo siekiama neigiamo pobūdžio (nesąžiningų) tikslų, ieškovės teisių pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo teiginius dėl nesąžiningo, viešąją tvarką ir gerą moralę pažeidžiančio atsakovių elgesio grindė bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis dėl subjektų elgesio siekiant laimėti konkurencinę kovą paskirstant ribotus galios resursus. Vis dėlto, nenustačius, kad toks verslo subjektų elgesys būtų pažeidęs tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, taip pat ieškovei neįrodžius jos subjektinių teisių pažeidimo ar atsakovių siekio jas pažeisti, nėra pagrindo pripažinti tokio pobūdžio ieškovės argumentus pagrįstais.

63. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė projektavimo sutartį (e. b. t. 5, b. l. 118–124), kuria projektuojamas saulės jėgainių parkas žemės sklypuose: žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 93,0399 ha; žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 57,6288 ha, bendras nurodytų žemės sklypų plotas yra 150,6687 ha, taip pat atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius minėtų žemės sklypų plotus (e. b. t. 5, b. l. 107–109, 110–113). Taip pat atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė 2023 m. rugpjūčio 16 d. išduotą saulės elektrinės statybas leidžiantį dokumentą, 2023 m. rugpjūčio 17 d. išduotą 110 kV skirstyklos statinių su priklausiniais statybas leidžiantį dokumentą ir AB „LITGRID“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriuo AB „LITGRID“ suderino saulės elektrinės statybos projektą (e. b. t. 8, b. l. 8, DOK-157023). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ realiai vykdo ieškovės ginčijamą ketinimų protokolą ir gautą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „GG LTU S21“ ketinimai vykdyti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus yra realūs ir rimti, o tai paneigia ieškovės argumentus dėl galimai priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei atsakovių tikslų. Priešingai nei nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, duomenys apie realią atsakovės vykdomą veiklą yra aktualūs, nes patvirtina atsakovės veiklą įgyvendinant ketinimų protokolą, kas taip pat kartu paneigia apeliantės teiginius dėl galimų teisei priešingų tikslų pasirašant ginčijamą ketinimų protokolą.

64. Apeliaciniame skunde ieškovė detaliai argumentavo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra sudaryto ginčo ketinimų protokolo neatitiktis bendriesiems sandorių reikalavimams, bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams, todėl teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovės AB „LITGRID“ pareigos vertinti žemės sklypų pakankamumą vertinimu ir nevertino sandorio turinio, nevertino ginčijamo ketinimų protokolo CK 1.80, 1.81 straipsnių aspektu.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tokio pobūdžio argumentais netinkamai aiškina imperatyvių teisės normų ir bendrųjų teisės principų tarpusavio santykį. Imperatyvių teisės normų pažeidimas įprastai kartu lemia ir bendrųjų teisės principų pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta ir ko neginčija ieškovė, galiojusių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad pagrindinis ginčijamo sandorio šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą: atsakovė UAB „GG LTU S21“ teisės aktų nustatyta tvarka pateikė reikiamus dokumentus, atitinkančius galiojusius įtvirtintus reikalavimus ir, įgyvendinant nustatytą tvarką, buvo pasirašytas ginčo ketinimų protokolas. Taip pat atsakovė, pasinaudodama teisės aktų suteiktomis galimybėmis, pakeitė veiklos vykdymo teritoriją ir, kaip minėta, realiai ir efektyviai įgyvendina ketintą vykdyti veiklą. Toks atsakovės elgesys atitiko teisinį reglamentavimą. Tai, kad, kaip nurodo ieškovė, galimai teisinis reglamentavimas buvo tobulintinas ir dėl to vėliau pakeistas, nelemia retrospektyvaus atsakovių veiksmų vertinimo kaip neatitinkančių teisės reikalavimų ar pažeidžiančių viešąją tvarką, gerą moralę. Asmens naudojimasis teisės aktų suteiktomis teisėmis bei galimybėmis, vykdant teisės aktų reikalavimus atitinkančią veiklą ir teisėmis naudojantis tam tikslui, kam jos ir nustatytos, nelaikytinas pažeidžiančiu bendruosius teisės principus. Ir priešingai, ieškovės argumentai dėl tam tikro teisinio reglamentavimo nepakankamumo užtikrinant, ieškovės vertinimu, sąžiningas ir pakankamas konkurencines sąlygas, nepripažintini pagrindu spręsti, kad pagrindinis pagal teisinį reglamentavimą veikusių asmenų ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad ieškovė neįrodė esant pagrindą pripažinti ginčo ketinimų protokolą negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį.

Dėl kitų ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų

66. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, taip pat nurodo, jog teismas neįvertino visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, nepasisakė dėl savarankiškų ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Tai yra nepasisakė dėl to, kad : 1) išankstinės prisijungimo sąlygos negali būti teisių perleidimo objektu, dėl ko atsakovė UAB „GG LTU S21“ negalėjo sudaryti ketinimo protokolo pagal UAB „GG LTU S6“ perleistas išankstines prisijungimo sąlygas; 2) kreipdamasi dėl išankstinių sąlygų išdavimo, UAB „GG LTU S6“ kartu su prašymu turėjo pateikti teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą su transformatorių pastotės planuojama vieta (koordinatėmis) prijungimui prie elektros tinklų (toliau – ir Planas), tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė AB „LITGRID“, UAB „GG LTU S6“ tokio Plano nepateikė.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

68. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje.

69. Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. CK 6.102 straipsnyje numatyti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą: 1) draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; 2) draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; 3) draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

70. Nurodytose teisės normose nustatyti draudimai yra imperatyvūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalyje ir 6.102 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos dvi skirtingos teisinės situacijos, todėl abiejų šių pagrindų taikymas kartu negalimas. CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nustatytus draudimus lemia prievolės prigimtis, tai daro ją neatskiriamą nuo kreditoriaus asmens ir todėl negalimą perleisti. Aiškindamas CK 6.101 straipsnio 5 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

71. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovės UAB „GG LTU S21“ iš UAB „GG LTU S6“ perimtos išankstinės prisijungimo Nr. 22SD-1410 sąlygos negalėjo būti perleidimo objektu. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal 2022 m. vasario 28 d. prašymą UAB „GG LTU S6“ buvo išduotos 2022 m. kovo 29 d. išankstinės prisijungimo sąlygos 60 MW suminės nominalios (AC/DC) keitiklių galios saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1410 (e. t. 4, b. l. 136; DOK-5780 priedas), kurios buvo perleistos atsakovei UAB „GG LTU S21“ 2022 m. kovo 29 d. sutikimu (e. b. t. 2, b. l. 50, DOK-146238; t. 4, b. l. 136; DOK-5780 priedas). Teismo vertinimu, išankstinės prisijungimo sąlygos nepripažintinos neatsiejamai susijusiomis su UAB „GG LTU S6“ – kaip nurodyta pačiose išankstinio prisijungimo sąlygose, jų paskirtis – atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant prie elektros perdavimo tinklo, išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui AB „LITGRID“ nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle, pagal šias išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti. Ieškovė taip pat nepagrindė, kuo UAB „GG LTU S6“ reikšmingesnė AB „LITGRID“ už UAB „GG LTU S21“, kas galėtų lemti perleidimo negalimumą. Išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo metu teisės aktai jų perleidimo nedraudė. Atsižvelgiant į paminėtą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ būtų neturėjusi teisės sandorio pagrindu perimti išankstinio prisijungimo sąlygas.

72. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ketinimų protokolas pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad kreipdamasi dėl išankstinių sąlygų išdavimo, UAB „GG LTU S6“ kartu su prašymu turėjo pateikti teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą su transformatorių pastotės planuojama vieta (koordinatėmis) prijungimui prie elektros tinklų, tačiau tokio plano nepateikė. Nėra pagrindo nustatyti, kad tokio Plano nepateikimas turėtų teisinės reikšmės ketinimų protokolo galiojimui. Išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo metu galioję teisės aktai nenustatė jokių papildomų procedūrų dėl teritorijos patikros arba tokių patikros procedūrų atlikimo kriterijų, o, kaip paaiškino atsakovės, išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo stadijoje elektros gamybos įrenginių išdėstymas nėra svarbus, nes šiame etape būtina identifikuoti tik elektrinės prijungimo prie perdavimo tinklo tašką, kuriam reikšmės turi tik gamintojo pasirinktų žemės sklypų padėtis. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Be to, Plano teikimo procedūra nustatyta gamintojui kreipiantis dėl išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo, o ieškovė nagrinėjamu atveju neginčija atsakovės turimų išankstinių prisijungimo sąlygų teisėtumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su pačia ieškove susijusios bendrovės operatoriui neteikdavo plano, tačiau vėliau sėkmingai vystydavo savo projektus. Taigi, ši ieškovės nurodoma aplinkybė vertintina kaip mažareikšmė ir nesudaranti pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą ketinimų protokolą. Ieškovė priešingai neįrodė.

Dėl pagrindo naikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ne)buvimo

73. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo (ne)galimumo ir ketinimų protokolo negaliojimo dėl Plano nepateikimo, neatskleidė bylos esmės ir dėl to byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

74. Su šia ieškovės apeliacinio skundo pozicija nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė ginčijamo ketinimų protokolo teisėtumui įvertinti būtinas aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog liko neatskleista bylos esmė. Esminis ieškovės argumentas byloje buvo ketinimų protokolo ginčijimas dėl to, kad žemės sklypas nebuvo pakankamas saulės elektrinei išvystyti, dėl to, ieškovės nuomone, yra pagrindas ketinimų protokolą pripažinti negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės detaliai atsakė į visus ieškovės motyvus ir argumentus, kuriais ieškovė įrodinėjo, jos nuomone, ketinimų protokolo neteisėtumą, bei pripažino, kad ginčo ketinimų protokolu nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o ieškovė neįrodė, kad ginčo ketinimų protokolo pasirašymu buvo pažeista viešoji tvarka ir gera moralė. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog likę ieškovės teiginiai byloje neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, papildomai išnagrinėjo aplinkybes dėl ieškovės nurodomų kitų ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgiant į paminėtą, nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

76. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

77. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovėms iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

78. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsakovė AB „LITGRID“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisti neprašė. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-847-862/2023 palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.