- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1822-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13065-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei LITGRID
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ ieškinį dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervacijas, pareikšto atsakovei akcinei bendrovei LITGRID, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, išvadą duodanti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Windlita“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) LITGRIND (toliau ir atsakovė), kuriuo prašo įpareigoti atsakovę panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva-Panevėžys rezervacijas, kurios sudarytos nesilaikant 2021 m. vasario 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimo Nr. O3E-241 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ 17.2. punkto reikalavimų.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė vykdo atsinaujinančios elektros energijos gamybos veiklą. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. kovo 9 d. jai buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos prie elektros perdavimo linijos Šeduva-Panevėžys, kurią valdo atsakovė, skirtos vėjo elektrinių parkui ir saulės elektrinių parkui. Ieškovė, gavusi išankstines prijungimo sąlygas, tikėjosi atlikti kitus būtinus veiksmus ketinimų protokolo pasirašymui bei elektrinių parko statymui, tačiau projekto vystymo proceso metu, paaiškėjo, kad kiti gamintojai užrezervavo visą elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva-Panevėžys pralaidumą. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju neteikė prašymo sudaryti ketinimų protokolą (rezervuoti liniją), kadangi aplink elektros perdavimo liniją kol kas nėra jokių patvirtintų teritorijų planų elektrinių statymui, kurie yra būtini gauti tinkamą savivaldybės patvirtinimą, jog yra galima elektrinių statyba. Nurodė, kad be minėtų dokumentų ketinimų protokolas negali būti sudarytas ir elektros perdavimo linija negali būti rezervuota. Ieškovės įsitikinimu, jau atliktomis rezervacijomis atsakovė pažeidė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. O3E-241 Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo reikalavimus, todėl visa elektros perdavimo tinklo linija šiuo metu yra rezervuota neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau ir EĮ) 2 straipsnio 7 dalį ieškovė yra energetikos įmonė, kurios veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau ir AIEĮ), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau ir EEĮ), kiti teisės aktai. Teismas taip pat nustatė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau ir VERT) 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 buvo patvirtintas LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (galiojantis iki 2022 m. birželio 4 d.), kurio 97 punkte buvo nustatyta, kad gamintojų skundus dėl operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl gamintojų įrenginių prijungimo prie atitinkamų elektros tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į elektros tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas teisės aktų nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti teisės aktų nustatyta tvarka, nagrinėja VERT. Pažymėjo, kad ši nuostata yra įtvirtinta ir VERT 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 patvirtinto aprašo 103 punkte, kuris galioja nuo 2022 m. birželio 4 d.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad EEĮ 34 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad VERT ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Pažymėjo, kad AIEĮ 64 straipsnis nustato, jog VERT išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
6. Nutartyje pažymima, kad ieškiniu nereiškiamas reikalavimas atsakovei, siekiant sudaryti elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį ar kitų, bet inicijuojamas ginčas dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais. Tokiam ginčui, teismo vertinimu, pagal EĮ 34 straipsnio 10 dalį, yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismo vertinimu šiuo atveju ieškovei nepateikus įrodymų apie pasinaudojimą neteismine ginčo sprendimo tvarka, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip pateiktą nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
7. Teismas nurodė, kad ginčas kyla, nes atsakovė galimai pažeidė VERT 2021 m. vasario 19 d. nutarimu patvirtinto LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo reikalavimus, todėl, teismo nuomone, ieškinio tikslas yra energetikos veiklos kontrolė, kurią pagal EĮ 4 straipsnį atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės ir savivaldos institucijos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė veikia viešojo administravimo srityje, tuo tarpu ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB „Windlita“ (toliau ir apeliantė, ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad:
8.1. Šalių ginčas yra susiklostęs tarp dviejų privačių juridinių asmenų, todėl negali būti teismingas administraciniam teismui. Pažymi, kad atsakovė yra privati akcinė bendrovė, taigi dėl jos veiksmų apeliantė negali kreiptis į administracinį teismą. Paaiškina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė LITGRID AB yra elektros tinklų linijų operatoriai, kurie veikia pagal VERT patvirtintus aprašus, prijungiant gamintojus ir vartotojus prie elektros tinklų linijos. Atsakovė, išduodama išankstines prijungimo sąlygas bei rezervuodama elektros perdavimo tinklo liniją, vykdo ne viešojo administravimo funkcijas, o veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Iv-2435-484/2011 konstatavo, kad inžinierinių tinklų savininkas AB „LITGRID“, atsisakydamas išduoti prisijungimo sąlygas, nevykdė viešojo administravimo funkcijų, o veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas nuosavybės teisių įgyvendinimo procese. Apeliantė pabrėžia, kad ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl LITGRID AB veiksmų, kaip civilinio teisinio subjekto, kuris įgyvendina savo nuosavybės teises elektros perdavimo tinklo linijoje Šeduva-Panevėžys.
8.2. Šalių ginčui nėra taikoma privaloma išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl ieškovė neturi pareigos kreiptis į VERT. Paaiškina, kad ginčas kilo dėl to, kad ieškovei yra užkertamas kelias vystyti atsinaujinančios energijos (saulės arba vėjo) elektrines, taigi ginčas yra kilęs dėl atskiro energetikos sektoriaus (atsinaujinančių išteklių energetikos), todėl jo išsprendimui privalu remtis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (AIEĮ). Pažymi, kad nurodyto įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VERT išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo ir kitus. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl elektros tinklo operatoriaus veikimo ar neveikimo, todėl šalių ginčui yra nustatyta neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
8.3. Pasisakydama dėl teismo taikytų Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo normų, apeliantė nurodo, kad šiame įstatyme naudojama energetikos įmonių sąvoka apibūdina operatorius ir kitas įmones, kurios skirsto ir tiekia energiją vartotojams, t. y. ne gamintojus, tokius, kaip ieškovė. Teigia, kad įstatyme nurodytos energetikos įmonės yra būtent operatoriai, kurie prijungia gamintojus (tokius, kaip ieškovė) prie elektros tinklų ar sistemų, perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams. Pabrėžia, kad ieškovė yra gamintoja, o ne energetikos įmonė, todėl jos ir operatoriaus (atsakovės) ginčui negali būti taikoma EĮ 34 straipsnio 10 dalis, numatanti ginčo sprendimo procedūrą tarp dviejų energetikos įmonių. Papildomai pažymi, kad VERT internetiniame puslapyje nurodoma, jog ginčai pagal EĮ 34 straipsnio 10 dalį, sprendžiami VERT neprivaloma neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Nurodo, kad net jei ginčui ir būtų taikoma EĮ 34 straipsnio 10 dalis, pagal šį straipsnį kvalifikuojamiems ginčams yra taip pat nustatyta neprivaloma neteisminė ginčų sprendimo tvarka, todėl ieškinys negali būti nepriimamas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervacijas.
11. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį konstatuodamas, kad ginčui dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat, kad ieškinio tikslas yra energetikos veiklos kontrolė ir šiuo atveju atsakovė veikia viešojo administravimo srityje, todėl ginčas teismingas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde ginčijami abu atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.
Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
12. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (EĮ) 2 straipsnio 7 dalį ieškovė yra energetikos įmonė, taigi reiškiant reikalavimą dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais taikytina EĮ 34 straipsnio 10 dalis, numatanti privalomą ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Ieškovė, nesutikdama su nurodytomis teismo išvadomis nurodo, kad ji yra gamintoja, o ne energetikos įmonė, todėl ginčui negali būti taikoma EĮ norma, numatanti ginčo sprendimo procedūrą tarp dviejų energetikos įmonių.
13. Pažymėtina, jog EĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla, tuo tarpu pagal to paties straipsnio 13 dalį energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, kaupimą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių įrengimą ir (ar) eksploatavimą.
14. Byloje esanti Juridinių asmenų registro informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovės UAB „Windlita“ veiklos rūšys (tikslai) apima architektūros ir inžinerijos veiklą bei su ja susijusias technines konsultacijas, taip pat elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą, taigi pagal aukščiau aptartas EĮ nuostatas ieškovė yra laikoma energetikos įmone. Nors ieškovė apeliaciniame skunde pateikė nuorodą į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos internetinį tinklalapį, kuriame paskelbtas energetikos sektoriaus įmonių bei įstaigų sąrašas ir kuriame nėra tiesiogiai nurodoma ieškovė, kaip energetikos įmonė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomas sąrašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2021 m. gruodžio 28 d., be to, EĮ tiesiogiai nenumato, kad juridinių asmenų, laikytinų energetikos įmonėmis, sąrašą tvirtina būtent Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis EĮ 2 straipsnio 7 dalimi, pripažino ieškovę energetikos įmone.
15. Kita vertus, sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju taikytina EĮ 34 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, reikšminga atsižvelgti į teismų praktikoje pateiktą šios normos aiškinimą. Pažymėtina, kad EĮ 34 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta, jog energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į VERT, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptariamoje EĮ 34 straipsnio 10 dalyje nenurodyta, kad energetikos srityje veikiantys subjektai prieš kreipdamiesi į teismą privalo kreiptis į VERT, t. y. lingvistinė šios teisės normos formuluotė nepatvirtina, kad kreipimasis į VERT yra išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. EĮ 34 straipsnis suteikia teisę vartotojams ir energetikos įmonėms ginčus spręsti ne teismo tvarka VERT, tačiau naudojimasis šia tvarka nėra privaloma kreipimosi į teismą sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-1120/2022).
17. Dėl šios priežasties spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatą, nurodydamas, kad ši teisės norma nustato privalomą ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pripažinus, kad šiuo atveju taikytinas teisės aktas nenumato privalomos ginčo sprendimo neteismine tvarkos, konstatuotina, kad tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Dėl bylos teismingumo
18. Pirmosios instancijos teismas kaip dar vieną atsisakymo priimti ieškinį pagrindą nurodė tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui, nes pareikšto ieškinio tikslas yra energetikos veiklos kontrolė, kurią pagal EĮ 4 straipsnį atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės ir savivaldos institucijos. Teismas vertino, kad atsakovė, galimai pažeidusi VERT 2021 m. vasario 19 d. nutarimą, veikė viešojo administravimo srityje. Nesutikdama su nurodytais teismo motyvais apeliantė tvirtina, kad ginčas susiklostė tarp dviejų privačių juridinių asmenų, be to, ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės LITGRID AB, kaip civilinio teisinio subjekto, kuris įgyvendina savo nuosavybės teises elektros perdavimo tinklo linijoje, veiksmų.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas yra asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir VAĮ) 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
20. Pacituoto teisinio reglamentavimo kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė LITGRID AB, kaip elektros tinklų linijos operatorė, vykdo ne viešojo administravimo funkcijas, o veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, be to, atsakovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įstaiga, o yra privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.34 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad pareikšto ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervacijas, kurios sudarytos nesilaikant VERT 2021 m. vasario 19 d. nutarimo – yra susijęs su atsakovės, kaip subjekto, įgyvendinančio nuosavybės teises elektros perdavimo tinklo linijoje, veiksmų, kuomet buvo atliktos elektros tinklo linijos rezervacijos, teisėtumo įvertinimu. Taigi šiuo atveju atsakovė, atlikdama veiksmus, susijusius su elektros perdavimo tinklo linijos rezervacijomis, nevykdė viešojo administravimo funkcijų, o veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas įgyvendindama savo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, tokie veiksmai bei, atitinkamai, jų teisėtumo įvertinimas, priskirtini privatinių teisinių santykių sričiai ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso įstatymo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
22. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio reikalavimą bei nepagrįstai sprendė, kad byloje kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad ieškovė laikytina energetikos įmone, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 10 dalyje, yra privaloma energetikos įmonėms sprendžiant tarpusavio ginčą, taip pat netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Įvertinus tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ ieškinio dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervacijas atsakovei akcinei bendrovei LITGRID priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.