Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (civilinio ieškovo) B. M. (B. M.) prašymą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-988/2019 (kurioje nagrinėtas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje), suinteresuoti asmenys V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Virbarta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008, V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (3 750 Lt) dydžio bauda. V. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 12 d. apie 16.12 val. Vilniaus m., Žaliųjų Ežerų g., vairuodamas automobilį „VW Caddy“ (valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 145 ir 199 punktų reikalavimus, Žaliųjų Ežerų ir Balsių g. sankryžoje pradėjo sukti į kairę, nedavęs kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir pradėjusiam jį lenkti B. M. (B. M.) vairuojamam automobiliui „Volvo 760“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko šių automobilių susidūrimas, jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. M. vairuojamo automobilio keleivės G. M. sveikata. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu taip pat pripažinta B. M. teisė į jo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-489/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

20. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

21. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, kaip ir nurodyta šios nutarties 1-6 punktuose, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-312/2021, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – iš V. M. ieškovo B. M. naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos; B. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Virbarta“ atmesta; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d.) dalis palikta nepakeista.

22. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

23. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

25. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

26. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

27. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

28. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

29. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes pareiškėjas G. M. galvos kompiuterinės tomografijos originalias nuotraukas surado tik 2025 m. balandžio 25 d., o apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-279 sužinojo po kelių savaičių.

31. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija. Teismas pažymi, kad, kaip pripažino iš esmės ir pats pareiškėjas, jis nurodytas nuotraukas, kurios datuotos dar 2005 m. rugsėjo 1 d., turėjo ir anksčiau, labiausiai tikėtina, ir nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, jos jam buvo/turėjo būti žinomos gerokai anksčiau, tikėtina, jų padarymo metu (ar neužilgo po to), todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog šias nuotraukas jis tariamai surado tik 2025 m. balandžio 25 d.

32. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai (1999 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 229 bei 2005 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-279) buvo viešai paskelbti ir galiojo dar atitinkamai nuo 1999 m. gegužės 15 d. ir nuo 2005 m. gegužės 8 d., t. y. ir prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo poziciją, jog jis apie juos sužinojo tik maždaug 2025 m. gegužės mėn.

33. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas apie jo nurodomas aplinkybes (dėl pateiktų nuotraukų suradimo, ministro įsakymų), dėl kurių prašo atnaujinti procesą, žinojo/turėjo žinoti ir prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu, t. y. vėliausiai nuo 2018 m. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

34. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia pagrindu, kuris yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog jis tik po bylos išnagrinėjimo surado kelias medikų darytas G. M. galvos kompiuterinės tomografijos nuotraukas, kurios, pareiškėjo nuomone, nebuvo pateiktos ekspertams ir teismui (atitinkamai kurių ekspertai ir teismas neįvertino), taip pat, anot pareiškėjo, jo surastais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais (1999 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 229 bei 2005 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-279).

35. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

36. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

37. Visų pirma, teismas pakartotinai pažymi, kad pareiškėjo nurodomas nuotraukas, kurios datuotos dar 2005 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjas turėjo ir anksčiau (ką iš esmės pats ir patvirtino), labiausiai tikėtina, ir nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, jos jam buvo/turėjo būti žinomos gerokai anksčiau, tikėtina, jų padarymo metu (ar neužilgo po to), todėl vien deklaratyvi pareiškėjo pozicija, jog jis jas surado (atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats pareiškėjas nurodė, jog jis tariamai jas surado iš savo turimos medžiagos) tik 2025 m. balandžio mėn., nepaneigia aplinkybės, jog jos buvo/turėjo būti žinomos pareiškėjui ir nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą ar vėliau sprendžiant dėl jo civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo, o vien tai, jog pareiškėjas jų galimai nepateikė teismui minėtos bylos nagrinėjimo metu, nesudaro vertinti šios aplinkybės kaip naujai paaiškėjusios.

38. Antra, pareiškėjo nurodomi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai (1999 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 229 bei 2005 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-279), kaip minėta, buvo viešai paskelbti ir galiojo dar atitinkamai nuo 1999 m. gegužės 15 d. ir nuo 2005 m. gegužės 8 d., t. y. ir prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu, todėl vien tai, jog pareiškėjas su jais tariamai susipažino tik 2025 m. gegužės mėn., nepaneigia aplinkybės, jog jie buvo/turėjo būti žinomi pareiškėjui dar nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą, atitinkamai ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi.

39. Be to, teismas iš esmės pritaria suinteresuoto asmens pozicijai, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, be kita ko, paties pareiškėjo minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-279, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-339 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 58 nuostatomis, tiek gydytojas neurologas, tiek gydytojas neurochirurgas turi kompetenciją, be kita ko, vertinti kompiuterinės tomografijos tyrimų (galvos ir nugaros smegenų) rezultatus, todėl pareiškėjo deklaratyvūs svarstymai/abejonių kėlimas dėl gydytojo neurologo kompetencijos ribų atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

40. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susipažinęs su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturėtų/neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, labiausiai tikėtina, nebūtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, kadangi išnagrinėta byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, ją nagrinėjo visų instancijų teismai, atlikta ekspertizė, apklausti liudytojai, atlikti kiti būtini veiksmai, po ko teismai, įvertinę bylos medžiagos visumą (ne tik pareiškėjo minimą gydytojo neurologo G. T. pažymą-siuntimą į polikliniką), priėjo prie išvados, jog G. M. mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su ginčo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (o su jos progresavusia liga).

41. Taigi, reziumuojant, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias pareiškėjas vertina kaip naujai paaiškėjusias, pareiškėjui buvo/turėjo būti žinomos dar iki priimant ir įsiteisėjant teismo sprendimui šioje byloje, be to, jos, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Kaip minėta, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl šiuo atveju spręstina, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka visų pirmiau nurodytų kriterijų (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

42. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

43. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme suformuluoti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir papildomos ekspertizės skyrimo yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie, atsisakius atnaujinti bylos procesą, paliktini nenagrinėtini.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjo prašymo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (be to, pareiškėjas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso nepateikė). Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė prašymą dėl patirtų 847 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl, pareiškėjo prašymo netenkinus, šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo (civilinio ieškovo) B. M. (B. M.) prašymo dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-988/2019 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-988/2019 (kurioje nagrinėtas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje).

Priteisti iš pareiškėjo B. M. (B. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.