Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio ir Pauliaus Veršekio,

dalyvaujant civiliniam ieškovui B. M. (B. M.) ir jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, Artūrui Doroševui,

civilinio atsakovo V. M. bei civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo B. M. ir civilinio ieškovo B. M. ir jo gynėjos Aušros Saulėnienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo pagal patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje civiliniams atsakovams V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinis ieškovas B. M. baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kuriuo prašė teismo įvykdyti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčius, priteisti iš atsakovų solidariai 93 336,86 Eur turtinės žalos, priteisti iš atsakovų solidariai 300 000 Eur neturtinės žalos, priteisti iš atsakovų solidariai 141,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovų kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 41,01 Eur negautos pensijos dalį iki gyvos galvos, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad ieškinys byloje buvo pareikštas netinkamam atsakovui. V. M. yra kaltas dėl eismo įvykio, jo kaltė visiškai įrodyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir 1.1.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Galiojančios TPVCAPDĮ redakcijos 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba - šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais - Biurui ar Biuro atstovui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Iš esmės toks pat reguliavimas galiojo ir eismo įvykio metu. Taigi, apeliantų teigimu, atsakovais byloje pripažinti tinkami asmenys.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas V. M., vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, sukėlė eismo įvykį ir sužeidė B. M. sutuoktinę G. M., tokiu būdu padarydamas jam ir jo sutuoktinei neturtinę žalą. Tiek B. M., tiek jo sutuoktinė patyrė šoką, emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Be to, sutuoktinė susirgo, vartojo vaistus, turėjo gydytis. Specialisto išvadoje Nr. G 3474/05(01) buvo nustatyta, kad jai padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kojose, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas - sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. B. M. dėl tokios sutuoktinės būklės išgyveno ir ja rūpinosi. Taigi, apeliantų teigimu, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. 2008 m. G. M. dėl patirtos galvos traumos tapo neįgali, jai buvo nustatytas sunkus neįgalumas (netekta 85% darbingumo), ji buvo paralyžiuota, negalėjo judėti. 2007 m. birželio 19 d. G. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Galiausiai, 2011 m. lapkričio 24 d. ji mirė. Medicininiame mirties liudijime Nr. 206 nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra galvos smegenų traumos padariniai. Pagal mirties liudijimą Nr. 645479 G. M. mirties priežastis yra intrakranijinio sužalojimo padariniai, t. y. galvos smegenų traumos padariniai. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akto Nr. EKG 60/07(01) išvadomis, nes ši ekspertizė buvo atlikta neapžiūrėjus pacientės, skubotai ir neturint visų medicininių duomenų iš gydymo įstaigų. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 300 000 Eur, apeliantų teigimu, nustatytas pagal žalos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas padarė išvadą, kad Lietuvos valstybė pažeidė G. M. teises pagal Konvencijos 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį ir savo sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 p. 8(a), (i) įpareigojo Lietuvos Respubliką suteikti B. M. veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant ir kompensacijos atlyginimą.

16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, automobilis Volvo 760 GLE buvo sugadintas ir jo pataisyti neįmanoma, todėl B. M. reiškia reikalavimą V. M. dėl likusios draudimo bendrovės neatlygintos už automobilio sugadinimą sumos. Iš Transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 250663 matyti, kad automobilio atkuriamoji vertė yra 5 769 Lt, o draudimo bendrovė sumokėjo 4408,16 Lt, iš kurių 1208,16 Lt - delspinigiai, nes draudimo bendrovė išmoką sumokėjo tik 2010 m. gegužės 6 d. Už patį automobilį sumokėta 3 200 Lt. Taip pat B. M. negavo 81 782,44 Eur pajamų nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn., kol pradėjo gauti pensiją, nes turėjo slaugyti savo sutuoktinę. Tai patvirtina specialiosios nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007 m. birželio 19 d. Anglijoje jis nustojo dirbti 2005 m. spalio 19 d., nes iki tol keturis mėnesius sutuoktinę slaugė jos sesuo. 3379,58 Eur žalos sudaro prarasta (negauta) pensija nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d., 3794,02 Eur - laidotuvių išlaidos, 3303,79 Eur - gydymo išlaidos. 2018 m. gruodžio 20 d. teismui buvo pateiktas laiškas - įmonės (duomenys neskelbtini) pasiūlymas (Offer Letter) B. M., kuris ir yra darbo sutartis pagal Anglijos teisę. Ten nurodytas darbo pobūdis - automobilio vairuotojas ir suvirintojas, užmokestis - 8 Anglijos svarai sterlingai už valandą, sutarties terminas - nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. vasario 29 d. ir suteikiamo gyvenamojo būsto kaina - 90 Anglijos svarų sterlingų už savaitę. Apeliantų teigimu, byloje yra ir daugiau duomenų, liudijančių apie ieškovo darbą Anglijoje: sprendimas priimti B. M. į darbą ir darbuotojo registracijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (Worker registration card), pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie atleidimą iš darbo (forma P45 1 dalis) ir atsiskaitymo lapelis. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino CK 6.270, 6.250 straipsnių nuostatas, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas padarė išvadą, kad Lietuvos valstybė pažeidė G. M. teises pagal Konvencijos 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį ir savo sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 p. 8 (a), (i) įpareigojo Lietuvos Respubliką sumokėti B. M. ir jo sutuoktinei patirtų teisinių išlaidų atlyginimą ir kompensaciją. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmeniui yra pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese, jis civiliniame procese negali būti atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu nuo tokios teismų praktikos nukrypo ir civilinį ieškinį atmetė. Be to, teismas neišsprendė 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. B. M. pareiškimų, teisėjas buvo šališkas, kadangi baudžiamąją bylą Nr. 1-1782-988/2018 nagrinėjo atsakovų naudai. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl B. M. negalės kreiptis į tarptautinį teismą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad advokato padėjėja Kristina Smaidžiūnaitė pateikė sąskaitą, kuri yra 20% didesnė nei nurodyta Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 5 punkte, tačiau teismas pažeidė šią normą, taip pat neatsižvelgė į sunkią ieškovo turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas pateikė teismui darbdavio - įmonės (duomenys neskelbtini) - laišką (Offer Letter), kuris Anglijoje yra laikomas darbo sutartimi. Apelianto teigimu, jis yra apskundęs pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą įtraukti į bylą atsakovų pusėje ADB „Gjensidige“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau ieškovas vis dar nežino, koks buvo šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Teismas neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio, kadangi nukentėjusiesiems žala už automobilio sugadinimą ir sutrikdytą sveikatą neatlyginta. Automobilio po eismo įvyko nėra galimybės parduoti net už likutinę vertę. Apelianto įsitikinimu, V. M. eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat kyla atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. 2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu buvo įrodyta, kad ekspertizės aktas Nr. EKG 60/07(01) yra pasirašytas asmenų, neturinčių teisės to daryti. Specialistai A. Rožukas ir L. Pačkauskas nebuvo paskirti ir teismui kaip ekspertai neprisiekė, todėl neturėjo teisės atlikti ekspertizės. Taigi, minėtas ekspertizės aktas neturi įrodomosios reikšmės. Šiame ekspertizės akte ekspertai pakeitė specialisto Andrejaus Gudanec išvadą, kas yra nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis, 300 straipsnio 1 dalis). Teisėjas taip pat neteisėtai pakeitė minėto specialisto išvadą (BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai). Teismas sąmoningai neįvertino to, kad galvos smegenų trauma, G. M. sukelta eismo įvykio metu, buvo jos mirties priežastimi. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo perskaityti bylos dokumentai, teisėjas atsisakė paaiškinti savo sprendimą ir neatsakė į ieškovo klausimus, o sprendimo kopiją jis gavo tik 2019 m. sausio 23 d., todėl nespėjo paruošti apeliacinės instancijos teismui visos naudingos informacijos. Kadangi atsakovai sprendimo paskelbime nedalyvavo, apelianto teigimu, jie iš anksto žinojo, koks sprendimas bus priimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Ieškovo B. M. ir jo gynėjos Aušros Saulėnienės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

Dėl atsakovų byloje

Dėl turtinės žalos

42. Vilniaus apygardos teismas, išanalizavęs B. M. pateiktus dokumentus, byloje esančius duomenis, atlikęs dalinį tyrimą ir apklausęs gydytojus bei teismo medicinos ekspertus, konstatuoja, kad civilinio ieškovo reikalavimai dėl turtinės 93 336,86 Eur dydžio žalos (81 782,44 Eur negautos pajamos nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn.; 3379,58 prarasta pensija, 3794,02 Eur laidotuvių išlaidos, 3303,79 Eur gydymo išlaidos, 1077,03 Eur kompensacija už automobilio „Volvo 760 GLE“ sugadinimą) atlyginimo, iš kurių didesnės dalies atsiradimas išimtinai sietinas su G. M. liga ir mirtimi, nėra pagrįsti.

46. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizę atliko VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vyresnysis neurologas Laimutis Pačkauskas; Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Ramunė Sitienė, turinti kvalifikaciją atlikti medicinos kriminalistikos ekspertizę, mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojos specialybę, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1978 m.; Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko, turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų bei Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Artūras Rožukas.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti ilgametį ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų Ramunės Sitienės ir Janušo Rybalko bei gydytojų specialistų: vyresniojo neurologo Laimučio Pačkausko bei gydytojo neurochirurgo Artūro Rožuko kompetencija nėra jokio pagrindo. Ekspertizę atliko nepriklausomi ekspertai ir specialistai, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti jų nešališkumu. Išvada dėl G. M. sužalojimų eismo įvykio metu ir vėlesnių susirgimų sąsajos, padaryta remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, įvertinus pateiktus medicininius dokumentus. Kasacinis teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nurodęs, jog neapklausus ekspertizės aktą surašiusių ekspertų ir specialistų, liko nepašalintos abejonės dėl ekspertizės akto pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti trys iš keturių ekspertizę atlikusių asmenų (Laimučio Pačkausko neapklaustas, kadangi teismui išnaudojus visas galimybes, jo surasti nepavyko) palaikė savo išvadą bei paneigė versiją, jog vėliau G. M. diagnozuotus susirgimus lėmė eismo įvykio metu patirta trauma, nes iš karto po įvykio atlikta galvos smegenų ir kaklo kompiuterinė tomografija sunkios galvos smegenų traumos, kuri iš tiesų galėtų nulemti vėliau diagnozuotus susirgimus, neparodė. Teisme gydytojas neurorchirurgas Artūros Rožukas paaiškino, jog iš karto po autoįvykio G. M. apžiūrėjęs gydytojas G. T. yra neurochirurgas ir, jeigu pacientė būtų patyrusi sunkią galvos traumą, ji būtų buvusi gydoma ligoninėje ir jokiu būdu, jeigu būtų patyrusi sunkią galvos traumą, objektyviai nesugebėtų gydytis namuose. Teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko pažymėjo, kad sunkios traumos nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, jog nenustatyta ir tai, kad G. M. eismo įvykio metu būtų atsitrenkusi galva į kietą buką paviršių, t. y. į automobilio salono detales. Jai nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti nuo automobilių susidūrimo metu patirto staigaus galvos krestelėjimo, staigaus galvos lenkimo, atlošimo ir tokia trauma labiau būdinga moterims, kadangi jos turi silpnesnę kaklo muskulatūrą. Ekspertas nurodė, kad, nesant duomenų, kad G. M. eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą, komisija padarė išvadą, kad nustatyta galvos smegenų hidrocefalija, galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių atrofija tai ligos, o ne eismo įvykio metu patirtos traumos, pasekmė. Jo vertinimu, tai iš esmės nenuginčijama. Eksperto teigimu, nors šioje byloje nebuvo paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl mirties priežasties nustatymo, tačiau tai tebūtų formalumas ir nieko nebūtų pakeitę. Teisme apklaustas gydytojas neurologas Artūras Rožukas paaiškino, kad galvos smegenų sukrėtimas yra lengva trauma, kuri nesąlygoja praktiškai jokių pakitimų galvos smegenyse. Ši trauma gali lemti nemigą, periodinius galvos skausmus, nuotaikų kaitą, asmeniui sunkiau domėtis aplinka, tačiau tokių susirgimų, kurie vėliau buvo nustatyti G. M. ši trauma lemti negali. Taigi, visi trys apklausti išvadą pateikę asmenys ją patvirtino ir tai pagrindė pagrįstais motyvais bei teismo posėdyje argumentuotai atsakė į jiems užduotus klausimus. Teismo medicinos ekspertai Ramunė Sitienė ir Janušas Rybalko patvirtino, kad ekspertizė truko beveik metus laiko. Ekspertė Ramunė Sitienė pažymėjo, kad nors jie turėjo ne visus objektyviai įmanomus medicininius dokumentus, tačiau pateiktų duomenų ekspertizės atlikimui jiems užteko. Priešingai, nei skunde nurodo ieškovas, teisėjų kolegija ekspertizės aktą laikyti nepatikimu ir juo nesivadovauti, teigiant, kad ekspertizė buvo atlikta paskubomis ir neturint visų medicininių duomenų, ar abejoti jos tikslumu, nes išvada teikta tiesiogiai neapžiūrėjus pacientės, neturi pagrindo. Nors kasacinis teismas kvestionavo ekspertizės išvadą, nes ji surašyta nuomonės forma, tačiau ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko paaiškino, kad visais atvejais ekspertų komisija, išnagrinėjusi dokumentus ir bylos medžiagą, kiekvienam iš narių remiantis savo darbine patirtimi, pasauline literatūra, formuoja bendrą komisijos nuomonę, todėl ekspertizės akte pavartotas terminas – „nuomonė“ tai standartinė formuluotė. Atlikus ekspertizę, nebuvo prieita neabejotinos išvados, kad G. M. kamuojantys negalavimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Tai, kad autoįvykio metu patirta galvos smegenų trauma negalėjo turėti įtakos tolimesniam G. M. sveikatos blogėjimui, nurodė ir teismo posėdyje apklaustas iš karto po eismo įvykio ją apžiūrėjęs gydytojas neurochirurgas G. T., kuris nurodė, kad ši trauma negalėjo turėti įtakos vėliau pasireiškusiam G. M. sveikatos blogėjimui, nes, remiantis iš karto po įvykio atlikta kompiuterine tomografija, smegenų sužalojimų nebuvo. Teigė, kad smegenų atrofija gali vystytis po sunkios galvos smegenų traumos, tačiau jeigu smegenų trauma nesukelia masyvaus smegenų sužalojimo, ji negali lemti vėliau besivystančios galvos smegenų atrofijos. Taip pat jis pažymėjo, kad vėliau atlikti tyrimai iš esmės paneigė tiesioginį priežastinį ryšį su patirta trauma.

48. Tai, kad eismo įvykio metu patirta trauma negalėjo sukelti tokio žymaus smegenų pakenkimo, net ir nesant duomenų apie ankstesnius susirgimus, nurodė ir ieškovo prašymu teisme apklaustas gydytojas neurochirurgas, R. K.. Civiliniam ieškovui nurodžius, kad praėjus mėnesiui po traumos, G. M. pradėjo nuolat skaudėti galvą, pradėjo trikti kalba, ji ėmė neužtikrintai vaikščioti, blogėti regėjimas, jis paaiškino, kad tai tipiniai smegenų sukrėtimo simptomai, kurie daugeliui praeina po 1-6 mėnesių, tačiau kai kuriems asmenims lieka visam gyvenimui. Taip pat jis paaiškino, jog eismo įvykio dieną atlikta kompiuterinė tomografija buvo daryta ieškant sunkios galvos smegenų traumos požymių, todėl ji galėjo neužfiksuoti smegenyse jau anksčiau buvusių pokyčių. Nurodė, kad nors G. M. pirmą kartą atlikta kompiuterinė galvos tomografija nerodė jokių patologijų, tačiau pažymėjo, kad tuo metu radiologo buvo prašoma ieškoti ūmios smegenų traumos požymių: kaulų lūžių, kraujosruvų, oro intarpų ir panašiai. Tuo tarpu, kai kompiuterinė tomografija buvo daroma po dviejų mėnesių, G. M. skundėsi galvos skausmais, pablogėjusia atmintimi, kaklo skausmais, galvos svaigimu, todėl tyrimas tokiu atveju daromas kitokias protokolais, smulkesniais pjūviais ir ieškoma kitokių radinių. Šį teiginį apklausos metu iš dalies patvirtino Artūras Rožukas, kuris teigė, kad atliekant pirmąjį tyrimą, hidrocefalija galėjo pasirodyti nereikšminga, nes buvo ieškoma sunkios smegenų traumos požymių, todėl ji galimai nebuvo fiksuota. Taigi ta aplinkybė, jog traumos dieną kompiuterinė tomografija nerodė vėliau diagnozuotų vidinės bei išorinės hidrocefalijos bei galvos smegenų atrofijos, neįrodo, jog smegenų sukrėtimas lėmė vėliau atsiradusius sunkius sveikatos padarinius. Nors liudytojas R. K. pateikė spėjimą, jog eismo įvykio metu patirta lengva trauma – smegenų sukrėtimas galėjo pagilinti bei pagreitinti iki traumos turėtus simptomus, kurių iki eismo įvykio metu patirtos traumos G. M. galėjo apskritai nejausti, tačiau kiti gydytojai, kurie taip pat yra neurochirurgai, tokios jo versijos nepatvirtino. Liudytojas G. T. nurodė tokių duomenų neturintis, o Artūras Rožukas teigė, kad tokie R. K. teiginiai nėra mediciniškai pagrįsti. Šią aplinkybę apklausos metu nurodė ir pats liudytojas R. K.. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas J. Š. nurodė, kad galvos smegenų degeneracija ir atrofija galėjo išsivystyti ir spontaniškai, tai nebūtinai tiesiogiai susiję su 2005 m. birželio 12 d. autoįvykio metu patirta trauma, o liudytojas G. T. patvirtino, jog G. M. diagnozuota liga gali vystytis pakankamai greitai. Tiek ekspertė Ramunė Sitienė, tiek gydytojas neurochirurgas G. T. nesutiko su mirties liudijimo įrašu, jog pagrindinė liga, sukėlusi G. M. mirtį, yra traumos padariniai, o Artūras Rožukas teigė, kad tai itin mažai tikėtina. Jis patvirtino, kad liga galėjo progresuoti savaime be papildomo dirgiklio, pavyzdžiui traumos.

49. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad G. M. blogėjanti sveikata ir mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su 2005 m. birželio 12 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą, abejonės dėl 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės akto Nr. EKG 60/07 buvo išsklaidytos.

50. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad eismo įvykio metu G. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, V. M. pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

51. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė B. M. reikalavimą priteisti jam 81 782,44 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn., konstatavęs, kad, nors ieškovas negautų pajamų dydį sieja su G. M. priežiūra po eismo įvykio, tačiau remiantis bylos duomenimis, pastarajai slaugos poreikis nustatytas tik praėjus dviem metams po įvykio (2007 m. birželio 19 d.) (t. 5, b. l. 126). Kadangi G. M. sveikatos būklės pablogėjimas tiesiogiai su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu nesietinas, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip su aptartu eismo įvykiu nėra susijęs ir B. M. darbo santykių nutraukimas, kurie pasibaigė po eismo įvykio praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams, nes, kaip jau minėta, iš karto po įvykio B. M. sutuoktinės neslaugė. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomas G. M. slaugos poreikis, kurį jis sieja su pastarosios būkle iš karto po įvykio, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovo skaičiavimai ir dėl 3379,58 Eur prarastos (negautos) pensijos laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d. taip pat nėra susiję su 2005 m. birželio 12 d. įvykusiu eismo įvykiu ir nėra pagrįsti gautinomis darbo pajamomis. Taip pat apylinkės teismas konstatavęs, kad minėto eismo įvykio metu G. M. patirti sužalojai nelėmė ieškovo sutuoktinės mirties, pagrįstai ieškovo turtinį reikalavimą dalyje dėl 3794,02 Eur laidotuvių išlaidų priteisimo, atmetė kaip nepagrįstą. Be to, apylinkės teismas nuosekliai išanalizavęs B. M. pateiktų įvairių medikamentų pirkimo kvitus, nustatė, kad kvitai, pateikti už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. (t. 5. b. l. 102-124), tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo sutuoktinei iš karto po įvykio dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų būtų išrašyti ar rekomenduoti kokie nors vaistai. Vis tik, iš ieškovo teismui pateiktų kvitų matyti, kad ankščiausiai po įvykio vaistai buvo pirkti pagal 2005 m. birželio 13 d. kvitus: kietosios kapsulės Dicloberl retard, skiriamos esant skausmingam patinimui arba uždegimui po traumų bei galimai ortopedinis gaminys (t. 5, b. l. 110), iš viso už (29 Lt + 5,69 Lt) 34,69 Lt (10,04 Eur) sumą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog net ir laikant, kad minėti medikamentai buvo skirti G. M. dėl autoįvykio patirtų traumų gydymui, ši suma neviršija draudimo išmokos dėl turtinės žalos atlyginimo sumos.

52. Ieškovas ieškiniu į turtinę žalą įtraukia ir 1077,03 Eur kompensaciją už automobilio Volvo 760 sugadinimą, iš kurių 1500 Lt (434,43 Eur) ieškovas nurodo kaip sugadinimo žalos dydį bei 642,60 Eur delspinigių. Dėl šios žalos dalies teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog B. M. patirta žala už sugadintą transporto priemonę buvo tinkamai atlyginta, nes buvo atlyginta didesnė suma, nei automobilio vertės skirtumas iki ir po įvykio (t. 6, b. l. 15, 16). Taigi, ieškovo keliami reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįsti, todėl netenkintini.

53. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, taip pat pagrįstai atmestas ir ieškovo reikalavimas iš atsakovų kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. priteisti po 41,01 Eur negautos (prarastos) pensijos dalį iki gyvos galvos, apylinkės teismui pagrįstai konstatavus, kad B. M. šios dalies paskaičiavimas yra hipotetinio pobūdžio, nes jis iš karto po įvykio dirbo, gavo pajamas, o darbo atsisakymas ir sutuoktinės slaugymas bei nurodomas gaunamos pensijos sumažėjimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu.

Dėl neturtinės žalos

54. Kaip matyti iš patikslinto civilinio ieškinio ir apeliacinių skundų, B. M. prašo solidariai iš atsakovų priteisti 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad nors B. M. neturtinę žalą sieja su G. M. slaugymu ir mirtimi, pastarasis nedetalizavo ir neįrodė, kuo ir kaip pasireiškė patirta neturtinė žala, nes G. M. padaryto sužalojimo mastas nesukėlė ieškovui sunkių ir ilgalaikių dvasinių išgyvenimų ar nerimo dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo sutuoktinę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta.

55. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 1 dalis kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

57. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

58. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, 2005 m. birželio 12 d., apie 16.12 val., įvykusio eismo įvykio, kurio metu B. M. vairuojamo automobilio keleivė buvo jo sutuoktinė G. M., pastarajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai, jog eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patvirtina ir aukščiau aptarti argumentai. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. protokoline nutartimi nukentėjusiuoju byloje buvo pripažintas (t. 1, b. l. 112-113) ir G. M. interesus atstovavo pastarosios sutuoktinis B. M., kuris pareiškė civilinį ieškinį. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, pasisakydamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, pažymėjo, jog teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamojo veiksmais B. M. buvo padaryta ir moralinė žala, tačiau, konstatavęs, jog materialinei žalai apskaičiuoti teismui pateiktų faktinių duomenų nepakanka, pripažino B. M. teisę į jo V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

59. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 11 d.) pripažinus B. M. teisę į pareikšto ieškinio patenkinimą, byloje procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo iš esmės toliau buvo tęsiamas tik 2018 m. gegužės 8 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus B. M. keliamą klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir baudžiamąją bylą grąžinus apylinkės teismui, išaiškinant, kad perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles (t. 4, b. l .1).

60. B. M. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl V. M. sukelto eismo įvykio neturtinę žalą patyrė ne tik jo sutuoktinė G. M., kuri šiuo metu yra mirusi, bet ir jis pats, nurodydamas, kad po eismo įvykio dėl sunkių kilusių pasekmių jis buvo dvasiškai sukrėstas, kartu su žmona jautė emocinę depresiją, neteko galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą. Taip pat suprastėjo jo sveikata, nukentėjusysis pradėjo vartoti vaistus. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, nors bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka buvo išsklaidytos abejonės dėl 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu G. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto bei paneigtas ieškovo manymas, kad sunkias smegenų ligas sukėlė patirtas eismo įvykis, tačiau pažymėtina, kad G. M. mirus, jos mirties liudijime nurodyta mirties priežastis buvo sietina su eismo įvykio patirtos traumos padariniais, taigi, B. M. pagrįstai manė, jog tarp minėto įvykio ir vėliau atsiradusių sunkių jo sutuoktinei pasireiškusių sveikatos pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys ir intensyviai tai įrodinėjo. Aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotina, kad pats eismo įvykis bei jo pasekmės ir iš esmės dėl kilusio eismo įvykio besitęsiantis procesas, B. M. privalant būti aktyvia proceso šalimi ir rinkti duomenis, patvirtinančius jo patirtą žalą, neabejotinai ieškovui sukėlė nemalonius išgyvenimus, vidinį skausmą, stresinę būseną, dėl ko B. M. patyrė neturtinę žalą, kuri pastarajam priteistina

61. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

62. Nustatydamas neturtinės žalos dydį aukštesnysis teismas įvertina tai, kad didelę dalį kilusių išgyvenimų B. M. sieja su G. M. ligomis bei mirtimi, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusiomis su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu, kad ieškovas aktyviai dalyvavo tiek nagrinėjant baudžiamąją, tiek ir civilinę bylą, reiškė prašymus, teikė įrodymus bei tai, kad procesas civilinio proceso tvarka dėl ieškinio toliau buvo tęsiamas praėjus beveik dešimčiai metų po to, kai teismas pripažino B. M. teisę į pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad B. M. pirminiame apylinkės teismui 2006 m. birželio 2 d. teiktame civiliniame ieškinyje, aplinkybės, kad jis ar jo sutuoktinė patyrė kokią nors neturtinę žalą nenurodė. Svarbu ir tai, jog eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta ne pačiam ieškovui, o jo sutuoktinei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros principu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, B. M. priteistinas 500 eurų neturtinės žalos dydis.

63. Civilinis ieškovas prašo priteisti patirtą žalą solidariai iš civilinių atsakovų V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, atsako pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pripažinus, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra įmonė, už jos darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu, darbo ar ne darbo metu, bet naudotu valdytojo interesais ar tikslais, padarytą žalą turi atlyginti įmonė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog už darbdaviui priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, šiuo atveju automobiliu, padarytą žalą atsako tik darbdavys esant šios sąlygoms: 1) darbuotojas sukelia žalą darbdaviui priklausančiu padidinto pavojaus šaltiniu; 2) tai padaro vykdydamas darbo funkcijas/nurodymus arba nors didesnio pavojaus šaltiniu darbuotojas naudojasi ne darbo metu ar darbo funkcijoms atlikti, tačiau veikdamas darbdavio interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. M. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė G. M. sveikatą, darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančiu automobiliu. V. M. neteisėti veiksmai, yra neginčytini, nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis šiuo atveju nelaikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, nes eismo įvykio metu V. M. vairavo automobilį ne darbo metu, automobiliu vykdamas savo, o ne darbdavio interesais, taigi, darbo funkcijų nevykdė, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą šiam juridiniam asmeniui nekyla, o neturtinė žala priteistina iš V. M..

Dėl procesinių palūkanų

64. Civiliniame ieškinyje ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai iš civilinio atsakovo V. M. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 500 eurų sumos, skaičiuojant ne nuo bylos iškėlimo, o nuo sprendimo įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

65. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje šalių procesinis nesąžiningumas nenustatytas.

66. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo prašoma priteisti 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir šį prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino. Apeliacinės instancijos teismui pirmą kartą nagrinėjant apeliacinį skundą taip pat pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymas priteisti iš civilinio ieškovo B. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taip pat byloje yra advokato prašymas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteisti 800 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei pateiktos dvi sąskaitos faktūros (t. 8.72-74) kurių kiekviena išrašyta 200 Eur sumai už šios įmonės atstovavimą Vilniaus apygardos teisme, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, iš viso iš civilinio ieškovo B. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prašoma priteisti 3500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. M. yra pensinio amžiaus, kaip pats nurodo, gauna mėnesinę 269,69 Eur (šiuo metu galimai kiek didesnę) dydžio pensiją. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į B. M. turtinę padėtį, užsitęsusią vykusio paties proceso trukmę, apylinkės teismui pripažinus pastarojo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tai jog civilinis ieškinys nors ir labai maža dalimi, tačiau iš dalies patenkintas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinio atsakovo prašomo dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo priteisimas visa apimtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nagrinėjamu atveju. nebūtų proporcingas ir pažeistų teisingumo principą. Vilniaus apygardos teismo vertinimu iš ieškovo B. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

67. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo prašoma priteisti V. M. naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas priteisė iš B. M. V. M. naudai 250 Eur proceso išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pirmą kartą nagrinėjant apeliacinį skundą, taip pat pateiktas civilinio atsakovo V. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymas priteisti iš civilinio ieškovo B. M. V. M. naudai 300 Eur. Taigi, iš viso prašoma iš civilinio ieškovo priteisti 550 Eur V. M. naudai. Civilinis atsakovas V. M. teismo nuosprendžiu dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu, nagrinėjama civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su baudžiamąja, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai nėra atlygintinos.

68. B. M. ieškinyje nurodė, jog jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 18,50 Eur (t. 5, b. l. 125), bylos nagrinėjimo metu (t. 6, b. l. 118) turėtas išlaidas patikslino, nurodydamas, kad iš viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 141,42 Eur: 57,92 Eur (200 Lt) už 2005 m. birželio 20 d. automobilio „Volvo 760 GLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės Nr. 250663 atlikimą (t. 2, b. l. 196) bei 65 Eur už atliktus vertimus iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (t. 6, b. l. 116, 117). Visgi, nagrinėjamu atveju, net ir įvertinus B. M. procesinę padėtį, jo didelį aktyvumą, renkant ir teikiant duomenis, patvirtinančius turėtus nuostolius bei išlaidas, teisėjų kolegija, neturi pagrindo tenkinti jo prašymo ir priteisti prašomų procesinių išlaidų, nes automobilio kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (t. 6, b. l. 179-195) išimtinai yra susijusi su autoįvykio metu automobiliui padarytos žalos atlyginimu, ką B. M. jau yra atlyginusi draudimo kompanija (t. 6, b. l. 15, 16), o dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu, nėra pakankamai informatyvūs, nes nėra galimybės nustatyti už kokios apimties ir kokių konkrečių dokumentų ir ar jie susiję su byla, vertimą į lietuvių kalbą prašoma atlyginti. Apeliaciniame skunde B. M. ir advokatė Aušra Saulėnienė, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, tačiau nenurodo konkrečiai, kokią sumą iš atsakovų prašo priteisti ir kas ją sudaro. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Dėl civilinio ieškovo prašymų

69. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išnagrinėti 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 6, b. l 61-62), 2018 m. gruodžio 12 d. (t. 6, b. l. 91) ir 2018 m. gruodžio 14 d. (t. 6, b. l. 112) B. M. pareiškimus pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija išaiškina civiliniam ieškovui, kad minėti pareiškimai nėra apeliacinio skundo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali jų nagrinėti. Taip pat pažymėtina, jog 2018 m. gruodžio 4 d. prašymas susijęs su teismo medicinos ekspertizės teisėtumu. Šis klausimas detaliai išnagrinėtas pakartotinai išnagrinėjus bylą Vilniaus apygardos teisme.

Dėl reikalavimo įvykdyti Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą

70. Ieškiniu ieškovas prašo teismo įvykdyti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčius. Juose nurodyta, kad valstybė privalo suteikti B. M. veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant jo ir sutuoktinės bylose patirtų teisinių išlaidų atlyginimą bei kompensaciją. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad teismas nėra vykdomosios valdžios institucija, kuri turi pareigą vykdyti tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, kasaciniam teismui tenkinus ieškovo skundą ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, anksčiau padaryti procesiniai pažeidimai buvo pašalinti, apklausti ekspertizės aktą surašę asmenys, iš karto po įvykio G. M. apžiūrėjęs gydytojas, o taip pat ir ieškovo iniciatyva apklaustas su nagrinėjama byla nesusijęs R. K.. Ieškovui buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, jo prašymai dėl advokato pakeitimo buvo tenkinami, todėl teigti, kad teisė į veiksmingą gynybą liko neužtikrinta nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

civilinio ieškovo B. M. (B. M.) ir jo advokatės Aušros Saulėnienės apeliacinį skundą bei B. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti iš V. M. ieškovo B. M. naudai 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. M. B. M. naudai 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 500 (penkių šimtų) Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos.

B. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Priteisti iš B. M. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 500 (penkis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

V. M. prašymą dėl 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir V. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymą priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme - atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.