Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui L. G. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).

Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017-06-28 buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017-07-04, registro Nr. 10/263232. Pagal 2017-09-11 Susitarimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo Nr. 237, sudarytą tarp SĮ „ Vilniaus miesto būstas“, atsakovo ir ieškovo, atsakovas nuomojosi 17 kv. m kambarį bute, adresu Šv. Stepono g. 23-43, Vilniuje (e. bylos 1t., b. l. 5-7). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. G. (e. bylos 1t., b.l 12,13). Sutartis tarp šalių nutraukta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl daiktų grąžinimo 2017-12-19 Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui pateikė skundą. 2017-12-22 tarpininkaujant policijos pareigūnams, ieškovas dalį daiktų pasiėmė. 2018-01-26 ieškovas antrą kartą kreipėsi su skundu į policiją dėl daiktų grąžinimo, teigdamas, kad atsakovas jo į butą neįsileidžia. Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena 2018-07-13 nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, jog nėra pakankamai duomenų, kad L. G. neįsileido į butą E. B., neatidavė jam daiktų ar nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos. Priimant nutarimą buvo remiamasi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK vyresniojo tyrėjo K. V. 2018-02-07 tarnybiniu pranešimu, kuriame jis patvirtino kartu su ieškovu nuvykęs pas atsakovą į butą, esantį šv. Stepono g. 22-43, Vilniuje, iš kurio E. B. pasiėmė visus savo daiktus ir vienas kitam pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461- 1058/2018, b. l. 5). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi ieškovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-13 nutarimas Nr. 14-ANR N -1039-2018, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, buvo paliktas galioti (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018).

Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Atsakovas pripažino, kad iš ieškinyje nurodytų daiktų, kuriuos prašo ieškovas grąžinti, jo namuose liko tik 150 Eur vertės stacionarus kompiuteris (identifikacinių duomenų ieškovas nenurodė). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nuosekliai tvirtino nesudarantis jokių kliūčių ieškovui šį kompiuterį pasiimti, tačiau ieškovas nerodo iniciatyvos jį atgauti. Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu šalims buvo pasiūlyta šio reikalaujamo daikto grąžinimo klausimą išspręsti taikiai, bet atsakovo tvirtinimu, ieškovas nebandė kompiuterio atsiimti. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir nepaaiškino aplinkybių, kodėl net du kartus atvykęs su policijos pareigūnu į atsakovo butą atsiimti savo daiktų, šio kompiuterio nepasiėmė. Visgi, įvertinus tai, kad stacionarus kompiuteris yra atsakovo žinioje natūra, jis nuosavybės teise priklauso ieškovui, daiktas yra atsakovo valdomas neteisėtai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtas, išskyrus stacionarų kompiuterį (vertė 150 Eur), yra pas atsakovą. Ieškovas pats savo ranka užrašė patvirtinimą, kad dėl 2018-01-26 skundo, pateikto Vilniaus apsk. VPK, atsakovui jokių pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 7). 2018-02-07 Tarnybiniu pranešimu vyresnysis tyrėjas patvirtino, kad E. B. pasiėmė visus daiktus (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 13). Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie reikalaujamų daiktų įsigijimą bei jų vertę. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo teigti, kad atsakovo žinioje, be stacionaraus kompiuterio, kurį atsakovas pripažino turintis, yra ieškovo nurodyti daiktai: nešiojamasis kompiuteris Lenovo (vertė 130 Eur); videokamera Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatoriai fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatoriai fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabeliai prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabeliai prie videokameros Panasonic ir adapteris (vertė 100 Eur); pajungimo kabeliai prie videokameros Canon ir adapteris (vertė 100 Eur); juoda odinė striukė su kailio pamušalu (vertė 150 Eur); geltona striukė (vertė 25 Eur); vyriški žieminiai batai su kailio pamušalu (vertė 70 Eur). Be to, administracinėje byloje konstatuota, jog atsakovas nepiktnaudžiavo savo teise, nedarė kliūčių įsileisti į butą atsiimti daiktus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, pirmą kartą atvykęs daiktų, jų visų nepasiėmė, nors tokią galimybę ir turėjo.

Iš to seka, jog ieškovas neįrodė esminių vindikacinio ieškinio sąlygų, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl nešiojamo kompiuterio Lenovo (vertė 130 Eur); videokameros Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (vertė 100 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterių (vertė 100 Eur); juodos odinės striukės su kailio pamušalu (vertė 150 Eur); geltonos striukės (vertė 25 Eur); vyriškų žieminių batų su kailio pamušalu (vertė 70 Eur) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismų visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimąsi civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12,178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje tik nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-12-17 iki 2017-12-22 negalėjo dirbti, nes atsakovas neatidavė ieškovui daiktų, reikalingų jo darbui: fotoaparatų, personažų kostiumų ir kt. Į bylą pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad ieškovas yra įregistravęs individualią įmonę, yra fotografas (e. bylos 1t., b.l 95-99.). Taip pat ieškovas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 20 d. leidimą prekiauti (teikti paslaugas) renginio metu Nr. A 446-1770/17 (2.17.2.8-TR3) (e. bylos 1t., b.l. 4). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie nuostolių (negautų pajamų) dydį. Jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtinta, jog per šventines dienas ieškovo uždarbis per dieną siekia 120 Eur. Pažymėtina, kad pats ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir šių aplinkybių parodymų šiuo klausimu nepateikė.

Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Ieškovas tik deklaratyviai nurodė nuostolių dydį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, o teismas negali priimti sprendimo remiantis prielaidomis. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo reikalavimo dėl 600 Eur dydžio patirtų nuostolių nepagrindė jokiais įrodymais, ieškinys šioje dalyje laikytinas neįrodytu bei atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.23 straipsnio 4 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją ( Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas deklaratyviais teiginiais nurodė, jog atsakovas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos patekti į atsakovui priklausantį būstą ir atsiimti daiktus, tačiau ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio dalis dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 33,34). Taigi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, kurio dydį sudaro 107 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie byloje patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas prašo priteisti 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis paremtas į bylą pateiktu Pinigų priėmimo kvitu (bylos priedo b. l. 7). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dalyje (97 proc.) buvo atmestas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 485 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje patirta 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dalis ieškinio iš dalies patenkinimo atveju valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d., 92, 96 str.). Likusi dalis bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Išreikalauti iš atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) svetimo neteisėto valdymo stacionarų kompiuterį (150 Eur vertės) natūra bei jį grąžinti ieškovui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinio dalį dėl likusių daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, 600 Eur turtinės bei 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) atsakovui L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.