- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-764-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27944-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Stomatologijos implantacijos centro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Savanorių klinika“
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės Stomatologijos implantacijos centro ir (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių klinika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Stomatologijos implantacijos centro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Savanorių klinika“, trečiasis asmuo V. A., dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir gautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pareikšdamas galutinius reikalavimus: išreikalauti iš atsakovo ieškovo naudai neteisėtai valdomą turtą, t. y. 2 stomatologines kėdes (gręžtuvus) „Fedesa Coral“, rentgeno aparatą „Progeny“, kompresorių „MGF“, suspausto oro sausintuvą, valdymo filtrą (toliau – turtas); priteisti iš atsakovo 25 517 Eur gautas pajamas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas pagal 2015 m. gruodžio 29 d. lizingo sutartis įgijo prašomą išreikalauti turtą. Įvykdžius šias sutartis, nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui. 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog turtas ir kiti daiktai priklauso ieškovui ir pritaikytas areštas, kuris galiojo iki 2015 m. spalio 15 d. 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytas turto aprašas pagrindžia, jog turtas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012 m. vasario 9 d. atsakovui išduota licencija teikti stacionarines odontologijos priežiūros (pagalbos) paslaugas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012 m. kovo 3 d. ieškovas išregistravo filialą iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o veiklą šiose patalpose vykdė ir vykdo atsakovas. R. A., kaip atsakovo atstovė negrąžina turto. Šis turtas yra R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį be teisinio pagrindo, neteisėtai valdo ir naudojasi atsakovas. Atsakovo odontologijos klinikoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra kitų stomatologinių kėdžių ir tokiu būdu ieškovo kėdės naudojamos sukurti dvi darbo vietas, gaunant pastovias pajamas. Ieškovas niekada nesutiko perleisti ginčo turtą atsakovui, šalių nesieja prievoliniai santykiai. Iš atsakovo finansinių dokumentų matyti, jog 2015 metais atsakovas gavo 11 863 Eur grynąjį pelną, o 2016 metais – 11 388 Eur grynąjį pelną. Skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 metų pabaigos, grynasis pelnas sudaro 13 891 Eur. Nesant finansinių dokumentų už 2017 metaus, grynasis pelnas už 2017 metus apskaičiuotinas pagal praėjusių metų vidurkį ir tokiu būdu sudaro 11 626 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas neįrodė nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimus. Atsakovas įsteigtas ir pradėjo veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik 2012 m. vasario mėnesį, todėl ieškovo pateikta nutartis, aprašas turi nieko bendro su atsakovu. Patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui perduotos 2012 m. sausio 16 d. pagal negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį. Šios patalpos niekada nepriklausė ieškovui, todėl nutraukęs savo veiklą ir išsikraustęs, jis turėjo išvežti visą savo turtą. Ieškovo nurodytas reikalaujamas grąžinti turtas yra naudojamas beveik kiekviename odontologijos kabinete, o įrenginio pavadiniams nepagrindžia nuosavybės, šį turtą negalima identifikuoti. Ieškovas nepateikė nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas buhalterinėje apskaitoje neapskaito šio turto. Ieškovas nuo 1998 metų vykdydamas veiklą naudojo ne savo, o fiziniams asmenims P. ir R. G., V. A. priklausantį turtą. Atsakovas išsikraustė iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios priklausė P. G. ir R. A., todėl ir turėtų jiems reikšti ieškinį, o ne atsakovui. Neaišku kodėl ieškovas reikalavimą dėl negautų pajamų sieja su sprendimu dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog turtas yra nusidėvėjęs, todėl nenurodomas balanse. Turtas visada buvo patalpose, o šiose patalpose atsiradęs atsakovas pradėjo juo naudotis. Išsikraustydamas iš patalpų, ieškovas nieko neišsivežė, nes tai padaryti neleido R. A..
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog R. A. yra atsakovo direktore. Atsakovui suteikta teisė naudotis patalpomis kartu su įranga, kuri priklauso R. A. tėvui V. A.. Išsikraustęs ieškovas paėmė visą savo turtą ir liko kitas, jam nepriklausantis turtas. Stomatologinės kėdės buvo tos pačios kaip ir dabar. Pripažįsta, jog atsakovas valdo ieškovo nurodytas stomatologines kėdes, bet jos nėra ieškovo, o trečiojo asmens nuosavybė. Rentgeno aparatas yra ne tas pats, kuris nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Išreikalavo iš atsakovo neteisėtai valdomą turtą: dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“ serijos Nr. 2507137, 2507002, ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 1 535,04 Eur pajamas ir 322,43 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 601,27 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teisę į atsakovo valdomą turtą. Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais daryta išvada, jog byloje nėra pateikta tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų turto priklausomybę ieškovui, todėl teismas spręsdamas šalių ginčą vertino byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
8. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei liudytojo S. K. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas darė išvadą, jog akcinės bendrovės (toliau – AB) Luminor Bank 2017 m. spalio 11 d. pažyma, 2006 m. sausio 4 d. PVM sąskaita-faktūra, laikoma įrodyta, jog 2005 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo ir AB Luminor Bank sudarytos lizingo sutartys dėl dviejų stomatologinių kėdžių gręžtuvų „Fedesa Coral Air“, rentgeno aparato „Preva 66 DC“, suspausto oro sausintuvo „Buran“, kompresoriaus „MGF 30/15S“, kurie įgyti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mardentas“. Ieškovas lizingo sutartis įvykdė tinkamai, todėl įgijo nuosavybės teisę į šiuos įrenginius. Ieškovo nuosavybės teisės įgijimą papildomai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal R. G. prašymą ir be kito turto areštuotas UAB Stomatologinės implantacijos centro turtas: stomatologinė kėdė: „Fedesa Coral“ (2 vnt.), rentgeno aparatas „Progeny“, kompresorius „MFG“, džiovintuvas bei valdymo filtras, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011 m. gruodžio 7 d. antstolio Armino Naujokaičio turto aprašas, kuriame nurodoma, jog vykdydamas 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį sudarė UAB Stomatologinės implantacijos centro turto aprašą, kuriame be kito turto nurodyta: dvi stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“, rentgeno aparatas „Progeny“, kompresorius „MGF“, džiovintuvas bei valymo filtras, kurie yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
9. Liudytojo S. K. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, yra įrodyta, jog šią įrangą liudytojas, būdamas UAB „Mardentas“ darbuotoju, sumontavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o vėliau ją prižiūrėjo ir remontavo. Taip pat šio liudytojo parodymais laikomos įrodytomis aplinkybės, jog 2006 m. sausio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje prie įrangos pavadinimų nurodyti numeriai yra užsakymo numeriai, o ne įrangos numeriai.
10. Teismas įvertinęs liudytojo S. K. paaiškinimus, jog savo kompiuteryje turi išsaugojęs priėmimo-perdavimo akto blanką, UAB „Mardentas“ 2018 m. gegužės 28 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog nėra išlikęs 2005 m. gruodžio 29 d. perdavimo-priėmimo aktas, ieškovo pateiktą nepasirašytą 2005 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo akto šabloną, darė išvadą, jog šių įrodymų visuma yra įrodyta, jog ieškovo nuosavybės teise įgytų dviejų stomatologinių kėdžių „Fedesa Coral Air“ serijos numeriai yra 2507137, 2507002, rentgeno aparato „Progeny Preva DC“ serijos numeris yra JF76110, kompresoriaus „MGF 30/15S“ serijos numeris yra 11054189, džiovyklės „Boge“ serijos numeris yra 034/16768/04.
11. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas buvo perleidęs ar netektų nuosavybės teisės į šiuos įrenginius, todėl laikyta įrodyta, jog ieškovas įgijo ir turi nuosavybės teisę į dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002, rentgeno aparatą „Progeny Preva DC“, serijos Nr. JF76110, kompresorių „MGF 30/15S“, serijos Nr. 11054189, džiovyklę „Boge“ serijos Nr. 034/16768/04. Teismo vertinimu, šio turto neįtraukimas į ieškovo buhalterinę apskaitą ir jo nenurodžius 2016 m. spalio 13 d. ilgalaikio turto apyvartoje, nepaneigia anksčiau teismo nustatytos nuosavybės teises, nes paties asmens galimai netiksliai vedama turto apskaita nėra pagrindu konstatuoti nuosavybės teisės nebuvimą ar praradimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas valdo ieškinyje nurodytą individualiais požymiais neįvardintą turtą, bet šis turtas nepriklauso ieškovui, o tai yra trečiojo asmens turtas. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui, t. y. ieškovas privalo įrodinėti, jog turtas yra jo nuosavybės ir jis yra pas atsakovą. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovo argumentus ir teigdamas, jog jo valdomas turtas nepriklauso ieškovui, o trečiajam asmeniui nepateikė įrodymų pagrindžiančių turto nuosavybės teisės priklausymą kitiems asmenims, t. y. neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį. Trečiasis asmuo teismui taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų apie turto priklausymą jam, neatvyko į teismo posėdį. Todėl teismas atsižvelgė į šias aplinkybes vertindamas kitų byloje esančių įrodymų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo nustatyta, jog ieškovas įgijo ir turi nuosavybės teise dvi stomatologines kedes „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002. Byloje pateiktas 2017 m. lapkričio 6 d. antstolio Daliaus Traigio patvarkymas su priedais įrodo, jog atsakovas patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdo dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, kurių serijos numeriai 2507002 ir 2507137, rentgeno aparatą „Progeny“ serijos numeris DV78168, kompresorių „MGF“, serijos numeris 147667, džiovintuvą „Boge“. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu apžiūrėjęs byloje pateiktas prie antstolio Daliaus Traigio patvarkymo 2017 m. lapkričio 6 d. nuotraukas paaiškino, jog atpažįsta įrangą, kurią jis sumontavo UAB Stomatologinės implantacijos centrui ir vėliau prižiūrėjo, išskyrus esantį rentgeno aparatą, kuris sumontuotas vėliau. Visos šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdo ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus: dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002.
14. Teismo nustatyta, jog ieškovas įgijo ir turi nuosavybės teisę į rentgeno aparatą Progeny Preva DC, serijos Nr. JF76110. 2017 m. lapkričio 6 d. antstolio Daliaus Traigio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkyme atsakovo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytas rentgeno aparatas „Progeny“, kurio serijos numeris yra kitoks – DV78168. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu atpažino nurodė, jog nuotraukose nurodytas rentgeno aparatas yra ne tas, kurį jis įrengė ieškovui. Byloje pateiktoje Radiacinės saugos centro 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje nurodoma, jog turimais duomenimis rentgeno aparatą Preva DC Nr. DP 79154, pagamintą 2006 m., naudoja UAB „Savanorių klinika“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvertinus šiuos byloje esančius įrodymus ir teismo padarytas išvadas darytina išvada, jog nesutampa byloje nustatytas ieškovo įgyto rentgeno aparato serijos numeris su byloje esančiais įrodymais apie atsakovo valdomus rentgeno aparatus. Be to, priėmimo-perdavimo akto projektas yra parengtas 2005 m. gruodžio 29 d., o Radiacinės saugos centro pažymoje nurodomas rentgeno aparatas yra pagamintas 2006 metais. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neįrodyta, jog atsakovas valdo ieškovui nuosavybės teise priklausantį rentgeno aparatą Progeny Preva DC, serijos Nr. JF76110.
15. Nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teise įgijo kompresorių „MGF 30/15S“, serijos Nr. 11054189, džiovyklę Boge serijos Nr. 034/16768/04. Byloje pateiktas antstolio Daliaus Traigio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas su priedais pagrindžia, jog atsakovas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdo kompresorių „MGF“, serijos numeris 147667, ir oro sausintuvą „Boge“. Teismas įvertinęs, jog atsakovo valdomo kompresoriaus „MGF“ serijos numeris nesutampa su numeriu, kuris nurodytas 2005 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo akto projekte, byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo valdomo sausintuvo „Boge“ serijos numerį, darė išvadą, jog byloje neįrodyta, jog atsakovas valdo ieškovui nuosavybės teise priklausantį kompresorių „MGF 30/15S“, serijos Nr. 11054189, džiovyklę Boge serijos Nr. 034/16768/04.
Šalies argumentai
16. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo valymo filtrą. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas įgijęs nuosavybės teises į šį daiktą, nepateikta įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas jį valdo. Tuo atveju, jeigu ieškovo nurodytas filtras yra kitų anksčiau prašomų išreikalauti daiktų priklausiniu, tai jį turi ištikti pagrindinio daikto likimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Byloje laikyta įrodyta, jog ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teises į dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002, kurias valdo atsakovas patalpose (duomenys neskelbtini), Viliuje. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas valdymą prarado be savo valios, nes išsikraustęs iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neperleido nuosavybės teisės į šiuos daiktus kitiems asmenims, atsakovas neteikė įrodymų pagrindžiančių kokiu pagrindu valdo šiuos daiktus, nepateikta įrodymų pagrindžiančių, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Visa tai pagrindžia, jog įrodytos visos būtinos sąlygos tenkinti ieškovo vindikacinį ieškinį dalyje dėl dviejų stomatologinių kėdžių išreikalavimo. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl kito turto išreikalavimo atmestas.
18. Byloje pateiktos UAB „Savanorių klinika“ pelno (nuostolių) ataskaitos pagrindžia, jog atsakovas 2015 metais gavo 11 863 Eur pelną, o 2016 metais – 11 388 Eur pelną. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių kokio dydžio pelną atsakovas gavo 2017 metais.
19. Šalys pripažino ir neginčijo aplinkybių, jog ieškovas savo veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdė iki 2012 m. kovo 3 d., kol išregistravo filialą. Teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog išsikėlęs iš šių patalpų ieškovas jose paliko jam priklausančias dvi stomatologines kėdes. Atsakovas nėra šių patalpų savininku ir patalpas pradėjo valdyti pagal 2012 m. sausio 16 d. panaudos sutartį, o 2012 m. vasario 9 d. gavęs licenciją, pradėjo vykdyti veiklą. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, teismo vertinimu, atsakovui pareiga grąžinti 2 ieškovui priklausančias stomatologines kėdes atsirado ne nuo sprendimo dėl šalių vadovų santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, o nuo pareikalavimo šį turtą grąžinti. Byloje esanti 2016 m. balandžio 5 d. ieškovo pretenzija R. G., įvertinus tai, jog ji yra atsakovo vadovė, teismo laikyta daikto pareikalavimu ir nuo jos įteikimo dienos atsakovui kilo pareiga grąžinti dvi ieškovo stomatologines kėdes bei ieškovo teisė reikalauti atlyginti visas pajamas, kurias gaus atsakovas toliau valdydamas daiktą. Byloje nėra pateikta įrodymų kada 2016 m. balandžio 5 d. pretenzija įteikta atsakovui, todėl įvertinus tai, jog byloje yra pateiktas 2016 m. balandžio 29 d. atsakymas į ją, laikytina, jog pretenzija atsakovui įteikta 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo šios datos atsakovui kilo pareiga grąžinti dvi stomatologines kėdes.
20. Teismo nustatyta, jog 2016 metais atsakovas gavo 11 388 Eur pelną, todėl jį proporcingai perskaičiavus nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., daryta išvada, jog atsakovas nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 7 675,20 Eur (11 388 Eur 246 dienos / 365 dienos) pelną. Byloje nepateikta įrodymų pagrindžiančių kokį pelną gavo atsakovas 2017 metais, todėl teismo vertinimu pelno apskaičiavimas pagal 2015 – 2016 metų pelno vidurkį neįrodo atsakovo gauto pelno, kuris galėtų būti priteisiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.97 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju. 2017 metais gautas atsakovo pelnas ir jo dydis turi būti įrodytas, o ne tikėtinai apskaičiuotas, todėl laikyta, jog byloje nėra įrodytas atsakovo 2017 metais gautas pelnas.
21. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vien turto neužtenka vykdyti odontologinę veiklą, tai yra tik apie pusė būtinų daiktų. Teismas įvertinęs tokius liudytojo paaiškinimus, tai, jog teismas nusprendė išreikalauti tik dvi stomatologines kėdes bei atsižvelgdamas į tai, jog pelną atsakovas gavo ne iš šio turto nuomos, o tiekdamas odontologines paslaugas, kurioms reikalingi kiti daiktai, medžiagos, asmenų darbas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darė išvadą, jog dvi stomatologinės kėdės sąlygojo tik 20 proc. atsakovo pelno gavimo. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl pajamų priteisimo tenkintas iš dalies priteisiant 20 proc. nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gauto pelno – 1 535,04 Eur (7 675,20 Eur x 20 proc.).
22. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 686 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, darė išvadą, jog šalių išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Kadangi ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus, kurių suma 28 807 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 4 063,04 Eur (1 264 Eur + 1 264 Eur + 1 535,04 Eur), tai iš atsakovo priteisiamos ieškovo 2 286 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 322,43 Eur (2 286 Eur x 4 063,04 Eur / 28 807 Eur). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tai atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 601,27 Eur (700 Eur x 24 743,96 Eur / 28 807 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
23. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad visas teismo sprendimas yra pagrįstas tik prielaidomis. Ieškinys pareikštas juridinio asmens, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 3 straipsnio reikalavimas tvarkyti apskaitą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, nes ieškovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pasisakydamas dėl galimybės pripažinti, kad ieškovas turėjo nuosavybės teisę į ginčo turtą, teismas privalėjo atsižvelgti į teisės aktus, kurie reglamentuoja juridinio asmens veiklą bei turto apskaitą. Tačiau, teismas nepasisakė dėl teisės aktų, kurie reglamentuoja juridinio asmens turto apskaitos tvarką ir jų netaikė, o visas savo išvadas padarė remiantis tik savo vidiniu įsitikinimu, kuris susiformavo visiškai nepatikimų įrodymų pagrindu, t. y. vertinant liudytojo S. K. paaiškinimus ir tariamai išsaugotus kompiuteryje 13 metų senumo dokumentų projektus.
24. Teigia, jog neaišku kada bendrovė įgijo nuosavybės teisę į turtą, jeigu: 1) byloje nėra pateikta 2005 m. gruodžio 29 d. lizingo sutartis tarp ieškovo ir Luminor Bank AB, todėl neaišku, kodėl teismas darė išvadą, kad pagal nurodytą sutartį ieškovui perduotas būtent išreikalautinas turtas; 2) akivaizdu, kad lizingo sutarties pagrindu ieškovui perduotas turtas netapo ieškovo nuosavybė, todėl lieka taip ir neaišku, kaip teismas nustatė nuosavybės teisių atsiradimą į ginčo turtą ieškovui, jeigu po lizingo sutarties sąlygų įvykdymo turtas galėjo būti perduotas ieškovui, bet ieškovas nepateikė į bylą nuosavybės perdavimo akto; 3) 2006 m. sausio 4 d. sąskaita-faktūra patvirtina, kad UAB „Mardentas“ nuosavybės teisės į sąskaitoje MAR Nr. 51116 nurodytą turtą perdavė ne ieškovui, bet UAB NORD/LB Lizingas. Perduotas turtas pirkėjo turėjo būti apmokėtas iki 2006 m. sausio 18 d., tuo tarpu Luminor Bank AB pažymoje nurodyta, kad jau 2005 m. gruodį bankas suteikė teisė naudotis lizinguojamu turtu. Kyla pagrįstas klausimas kaip ieškovui 2005 metais galėjo būti perduotas turtas, kurio net lizingo bendrovė neturėjo; 4) banko pažymoje nurodyta, kad nuosavybės teisė yra perėjusi ieškovui, bet nuosavybės teisių perdavimo akto nei bankas, nei ieškovas nepateikė teismui. Taigi byloje nėra pateikti pirminiai ir patikimi dokumentai, kurie patvirtintų banko pažymos turinį, todėl manome, kad šis įrodymas turi būti vertinamas kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas banko pažymos Nr. 2017/30.138-29-3534 ir UAB „Mardentas“ sąskaitos-faktūros Nr. 51116 turinį vertino atsižvelgdamas į liudytojo S. K. paaiškinimus. Pasisakydamas byloje, liudytojas nurodė, kad jo kompiuteryje yra išsaugotas 13 metų senumo turto perdavimo ieškovui aktas ir jis buvo pateiktas teismui. Priėmimo-perdavimo akte, kurio data 2005 m. gruodžio 29 d. nurodyta, jog UAB „Mardentas“ perduoda UAB Stomatologinės implantacijos centrui turtą pagal sutartį Nr. P20051114-01. Byloje nėra nei sutarties Nr. P20051114-01, kurioje būtų nurodytas turto pirkėjas, nei sutarčių Nr. 2005/12-T229 ir 2005/12-T229-1.
26. Priėmimo-perdavimo (instaliavimo) akte nurodytas odontologinis įrenginys „Fedesa Coral Air“, dentalinis rentgeno aparatas „Progeny Preva DC“, vakuuminis siurblys „Cattani Uni-Jet“, kompresorius „MGF“, refrežeratinio tipo džiovyklė „Boge“, kurie remiantis byloje esančios ieškovo vadovo pasirašytos buhalterinės pažymos apie ilgalaikį turtą 2017 m. lapkričio 16 d. duomenimis turėtų būti 2006 metų gamybos.
27. Liudytojo paaiškinimų pagrindu ieškovas pateikė į bylą du priedus prie sutarties Nr. P20051114-01, priede Nr. 1 nurodyta specifikacija perduodamo turto, kurioje nurodyta, kad parduodamas ne rentgeno aparatas „Progeny“ (kaip nurodyta priėmimo-perdavimo (instaliavimo) akte), bet rentgeno aparatas „Satelec X MIND DC“. Specifikacijoje nurodytos ir turto kainos, kurios neatitinka kainų, nurodytų 2006 m. sausio 4 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. 51116. Tačiau teismas ignoravo visus prieštaravimus, kurie byloje akivaizdūs. Remiantis liudytojo parodymais teismas konstatavo ir nurodė, kad 2005 metais ieškovui sumontuotas turtas, kurio gamybos metai – 2006 m. Liudytojas nurodė ir teismas jo nurodytomis aplinkybėmis vadovavosi, kad visą sumontuotą pagal 2005 metų priėmimo-perdavimo aktą turtą liudytojas atpažino. Tačiau akivaizdu, jog 2006 metais pagamintos įrangos pardavėjas – UAB „Mardentas“ 2005 metais negalėjo sumontuoti, nurodant instaliavimo akte 2006 m. gamybos įrangos identifikacinius duomenis.
28. Kad ne trečiasis asmuo, o būtent ieškovas pirko turtą iš UAB „Mardentas“ pagal sutartį Nr. P2005114-01, ieškovas neįrodė. Visuose procesiniuose dokumentuose ieškovas teigia, kad turtą įgijo pagal lizingo sutartis, sudarytas ne su UAB „Mardentas“, o su UAB NORD/LB Lizingas.
29. Teismo išvados dėl turto valdymo yra visiškai nelogiškos. Teismas teigia, kad nuosavybės teisių į ginčo turtą faktą nustatė atsižvelgdamas į liudytojo paaiškinimus, nes liudytojas pateikė ir įrangos instaliavimo dokumentus ir specifikaciją ir net atpažino 2005 m. sumontuotą turtą, kuris pasak liudytojo, yra išlikęs pas atsakovą iki šiol. Nežiūrint į tai, kad teismas besąlygiškai vadovavosi liudytojo ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nuosavybės teise įgijo tik į stomatologines kėdes, bet ne į visą liudytojo sumontuotą ir atpažintą turtą. Dėl liudytojo paaiškinimų patikimumo teismo sprendime nepasisakyta, nors akivaizdu, jog liudytojas netinkamai vykdė pareigą sakyti byloje tik tiesą.
30. Teigia, kad nuosavybės teisės atsiradimas juridiniam asmeniui privalomai turi būti įrodinėjamas tik buhalterinės apskaitos dokumentais, bet teismui nekilo klausimų, kodėl ieškovas, teigdamas, kad įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą 2006 metais ir nuosavybės teisių neprarado, buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šį faktą neturi.
31. Teismas privalėjo vertinti ieškovo rašytinį įrodymą – buhalterinę pažymą apie ilgalaikį turtą Nr. SIC 2017/12 kartu su kitais įrodymais ir pasisakyti dėl šio įrodymo prieštaravimų kitiems rašytinėms įrodymams, t. y. banko pažymai, liudytojo paaiškinimams, liudytojo pateikto priėmimo-perdavimo (instaliavimo) akto turiniui, bei dėl šios pažymos turinio prieštaravimo BAĮ 3 straipsnio nuostatoms, įpareigojančioms ieškovą turto apskaitą tvarkyti pagal verslo apskaitos standartus, įpareigojančius visą turtą nurodyti finansinės atskaitomybės dokumentuose.
32. Ieškovas, apskaitydamas savo ilgalaikį turtą, privalo vadovautis 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ reikalavimais ir nuosavybės teise valdomą turtą apskaityti savikaina – jo įsigijimo metu, likutine verte, kai turtas nusidėvi bei likvidacine verte, kai turtas nors ir yra nusidėvėjęs, bet bendrovė šį turtą tikisi realizuoti ar valdyti. Nurodytas standartas nenumato galimybės nuosavybės teise valdomą turtą neapskaityti, net tuo atveju, jeigu turtas nėra valdomas paties savininko. Nurodyto standarto 79 punktas nustato, kad dėl įvairių priežasčių laikinai nenaudojamas ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje, tačiau balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Laikinai nenaudojamo turto įsigijimo savikaina ir sukaupta nusidėvėjimo suma perkeliama į atskirą nenaudojamo turto sąskaitą.
33. Taigi, ar valdomas, ar laikinai nevaldomas turtas ieškovo apskaitoje turi būti apskaitytas, o tai reiškia, kad ieškovo argumentai apie tai, kad turtas nėra apskaitomas dėl to, kad ieškinio pateikimo metu nevaldomas, yra visiškai neteisėti, tačiau teismas ieškovo argumentų atitikimo ilgalaikio turto apskaitos tvarkos reikalavimams visiškai nevertino, nors pats faktas, kad ieškovas teigdamas, kad turtą, pagamintą 2006 metais įsigijo 2005 metais, bet nesugebėjo pateikti į bylą nė vieno buhalterinės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų turto įsigijimo ir įtraukimo į apskaitą faktą, turėjo sukelti abejones dėl pateikto byloje reikalavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas paneigė įrodomąją reikšmę byloje esančio rašytinio įrodymo 2016 m. spalio 13 d. „Ilgalaikio turto apyvarta“, nurodydamas, kad galimai buvo netiksliai vedama apskaita. Kokie įrodymai byloje leido teismui padaryti tokią išvadą lieka neaišku, nes teismas nenurodė nė vieno fakto, kad ieškovas galimai netiksliai vedė buhalterinę apskaitą ir per 13 metų (nes teigiama, kad turtas įgytas 2005 m.) nesugebėjo pastebėti netikslumų.
35. Byloje nustatytas tik vienintelis faktas, kad atsakovo veiklos patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“, rentgeno aparatas „Progeny“, kompresorius bei džiovintuvas, bet byloje nėra įrodymų, kad šis turtas, esantis atsakovo veiklos patalpose nuosavybės teise kada nors priklausė ieškovui, kad atsakovas kada nors neteisėtai užvaldė ieškovo turtą arba, kad šio turto valdymą ieškovas kada nors prarado ne dėl savo valios.
36. Nors teismas savo motyvuose ir nurodė įrodinėtinas aplinkybes, bet pasisakė tik dėl nuosavybės teisės įgijimo aplinkybių, bet valdymo praradimo be ieškovo valios visiškai neargumentavo. Byloje nustatyta, kad ieškovas nutraukė savo veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2012 metais. Patalpos nepriklausė ir nepriklauso atsakovui, todėl ne atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, bet ieškovas privalėjo bent nurodyti aplinkybes, kurios leistų atsakyti į klausimą – kodėl įranga, kuri kaip teigia ieškovas priklausė jam, nebuvo išvežta iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsikraustant. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas išsikeldamas iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teisių į įrangą neperleido kitiems asmenims, bet nenurodė nei faktinių, nei teisinių argumentų bei įrodymų, kurie leistų pateisinti tokią išvadą. Teismas teigia, kad ieškovas neperleido nuosavybės teisių, bet visiškai nepasisakė dėl labai svarbios aplinkybės, t. y. kodėl neišvežė tariamai ieškovui priklausančios nuosavybės teise įrangos iš atlaisvintų patalpų. Teismo išvados yra net prieštaringos, nes vienoje vietoje teismas teigia, kad nustatė, jog ieškovas turtą paliko (valinis veiksmas), o kitoje dalyje, konstatuoja, kad ieškovas valdymą prarado be savo valios.
37. Teismo nurodyti argumentai, kad atsakovas neįrodė prievolinių santykių atsiradimą, kaip atsikirtimo į ieškinio argumentus leidžia teigti, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai įrodinėtinas vindikacinio ieškinio sąlygas perkelia atsakovui. Išreikalauti turtą gali tik savininkas, todėl atsakovui nekyla pareigos įrodinėti turto savininką, tokią pareigą turi ieškovas, kuris prašo savo naudai išreikalauti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas byloje neįrodė nuosavybės teisių į ginčo turtą. Būtent šias taisykles yra suformavęs kasacinis teismas.
38. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų priimti sprendimą grąžinti turtą ieškovui, nes ieškovas neįrodė nei nuosavybės teisių įsigijimo, jų turėjimo, fakto, kad turto valdymą prarado be savo valios, fakto, kad atsakovas užvaldė turtą ir valdo turtą neteisėtai.
39. Teismas ieškovo naudai priteisė ir 1 535,04 Eur nuostolio atlyginimo, darydamas išvadą, kad 2016 m. balandžio 5 d. pretenzija, adresuota R. G. yra dokumentas iš kurio atsakovas UAB „Savanorių klinika“ turėjo sužinoti, jog privalo grąžinti stomatologines kėdes ieškovui. Ši teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo nurodytas raštas yra adresuotas ne atsakovui arba atsakovo atstovei, bet fiziniam asmeniui, ką patvirtina atsakymas į pretenziją, kuriame prašoma pateikti įrodymus, kad visas pretenzijoje nurodytas turtas, kuris aprašytas fizinių asmenų santuokos nutraukimo byloje, priklauso ieškovui. Atsakovas nebuvo santuokos nutraukimo proceso dalyvis, todėl teismas nepagrįstai sutapatino fizinį asmenį – R. G. su atsakovu. Ieškovas net šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantį įranga – stomatologinės kėdės priklausė ieškovui, to nepadarė ir gavęs atsakymą į pretenziją.
40. Kadangi ieškovas prašė priteisti jo naudai dalį pajamų, gautų naudojant įrangą, tai būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokio dydžio pajamas atsakovas gavo ne vykdydamas savo veiklą, bet naudojant būtent ginčo įrangą. Teismas nenurodė atsakovo statuso, t. y. sąžiningu ar nesąžiningu įgijėju pripažintinas atsakovas. Iš teismo sprendimo motyvų neaišku kokias CK 4.97 straipsnio 1 dalies nuostatas taiko teismas atsakovo atžvilgiu. Galima tik spėlioti, kad teismas pripažino, jog atsakovas yra neteisėtas, tačiau sąžiningas valdytojas, bet kyla klausimas, kokiais įrodymais vadovavosi teismas, pripažindamas, jog atsakovas sąžiningai bet neteisėtai valdė turtą. Pasisakydamas dėl turto išreikalavimo, teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo nesieja prievoliniai santykiai, o ieškovas visą turtą, po veiklos nutraukimo, paliko patalpose, kurios priklausė ne atsakovui ir ne ieškovui, o R. G. ir P. G.. Teismas šios aplinkybės iš pozicijų sąžiningo ar nesąžiningo valdymo nevertino, nors turto neteisėto užvaldymo sąlyga turi būti įrodinėjama tokio pobūdžio bylose, o teismas privalo pasisakyti, ar šios aplinkybės yra nustatytos. Ne atsakovas, o ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, susijusias su turto palikimu patalpose, nutraukus veiklą savo filiale (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes atsakovui šios aplinkybės ne tik nežinomos, bet net negalėjo būti žinomos. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog koks nors asmuo kada nors užvaldė ieškovui priklausiusį turtą, o tik tuo atveju, jeigu užvaldymo faktas būtų nustatytas, šiam asmeniui kiltų pareiga turtą grąžinti.
41. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kokią įrangą ieškovas paliko ir ar ieškovo galimas nesirūpinimas savo turtu ir turto palikimas patalpose, kurios priklausė tuo metu P. G. ir R. G. gali būti vertinamas, kaip atsakovo neteisėtas veiksmas. Teismas vertino tik faktą, kad ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovas teikė reikalavimą grąžinti turtą R. G., bet nepasisakė dėl atsakymo į pretenziją turinio, nors atsakyme aiškiai nurodomas prašymas pateikti įrodymus apie tai, kad turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taigi, akivaizdu, jog net pretenzijos pateikimo metu ieškovas negalėjo įrodyti savo teisių į turtą, bet teismas padarė išvadą, kad būtent tuo metu atsakovas, o ne R. G. (A.) turėjo suprasti, kad turtą valdo neteisėtai.
42. Teismas vindikacinio ieškinio nagrinėjimo procese neturi nei teisės, nei pareigos apskaičiuoti atlygintinų pajamų dydžio, o prielaidos yra tiesiog negalimos, todėl priteisimas 20 procentų pajamų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendžiant juridinių asmenų ginčą, neatitinka reikalavimo priimti pagrįstą sprendimą. Taigi, teismas, priteisdamas ieškovo naudai dalį atsakovo gautų iš jos veiklos pajamų vadovavosi tik prielaidomis.
Šalies argumentai
43. Apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą: sprendimo dalį, kurioje patenkintas ieškovo reikalavimas ir iš atsakovo išreikalautos dvi stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“ serijos 2507137, 2507002 ir priteista ieškovo naudai 1 535,04 Eur bei bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminio mokesčio išlaidas ir išlaidas už advokato pagalbą byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
44. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad atsakovo (apelianto) tvirtinimas, neva byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad jog stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002 priklauso ieškovui yra nepagrįstas ir tiesiogiai prieštaraujantis byloje esantiems duomenims.
45. Apelianto argumentai dėl to, kad stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002 neįtrauktos į ilgalaikio UAB Stomatologinės implantacijos centro turto apskaitą, o tai neva įrodo, kad UAB Stomatologinės implantacijos centrui šis turtas nepriklauso, o taip pat apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimų turėjo spręsti, vadovaudamasis BAĮ, yra vertintini itin kritiškai.
46. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė kelis kartus keitė poziciją dėl to, kam priklauso stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, t. y. pirmiausiai tvirtino, kad neturi pareigos nurodyti, kam priklauso šis turtas, vėliau tvirtino, kad jis priklauso atsakovei, o galiausiai, teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Savanorių klinika“ atstovė pareiškė, kad jos klientės valdomos stomatologines kėdes „Fedesa Coral“ nuosavybės teise priklauso byloje nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui, t. y. UAB „Savanorių klinika“ direktorės R. A. tėvui V. A..
47. Teigia, kad ieškovas įrodė turintis nuosavybės teisę į stomatologines kėdes „Fedesa Coral“, serijos Nr. 2507137, 2507002, t. y., įrodymais paneigė sprendžiant vindikacinius reikalavimus taikomą prezumpciją, jog asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad atsakovas ginčo turtą valdo neteisėtai.
Atsiliepimas
48. Atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
49. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame nurodė, kad sprendimas dalyje dėl neteisėtai valdomo rentgeno aparato išreikalavimo iš neteisėto valdymo, o taip pat dalyje dėl iš neteisėtai valdomo turto gautų pajamų priteisimo yra neteisėtas ir nepagristas.
Žemesnės instancijos teismas
50. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatuoja, jog „ieškovas įgijo ir turi nuosavybės teisę į rentgeno aparatą Progeny Preva DC“, tačiau klaidingai nurodo šio aparato numerį: „serijos Nr. JF76110“. Apeliantas pažymi, kad nurodytą numerį pirmosios instancijos teismas matė byloje esančiame priėmimo-perdavimo akto projekte.
51. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu keletą kartų kreipėsi į rentgeno aparato pardavėją UAB „Mardentas“, prašydamas pateikti originalius rentgeno aparato instaliavimo (priėmimo-perdavimo) dokumentus ir / ar techninį rentgeno aparato pasą, tačiau UAB „Mardentas“, kaip tai matyti iš byloje esančių duomenų, laikėsi pozicijos, kad prašomų duomenų pateikti negali, kadangi jie yra neišlikę.
52. Galiausiai, kai liudytojas S. K. šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu žodžiu paliudijo, kad savo kompiuterio laikmenose turi išsaugojęs odontologinės įrangos priėmimo-perdavimo akto projektą ir šį projektą el. paštu atsiuntė apelianto atstovui, apeliantas dar kartą el. paštu kreipėsi į UAB „Mardentas“, prašydamas paaiškinti, kodėl priėmimo-perdavimo akte nurodytas nežinomas rentgeno aparato numeris. 2018 m. liepos 20 d. UAB „Mardentas“ el. paštu ieškovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė: „2005 metais UAB „Stomatologinės implantacijos centrui“ per lizingo bendrovę buvo parduotas rentgeno aparatas PREVA DC SN: DP79154. Mūsų turima informacija sutampa su RSC įrašu. Priėmimo akte nurodytas serijos numeris JF76110 yra klaida, nes rentgenas PREVA DC su šiuo numeriu yra instaliuotas ir naudojamas klinikoje Mažeikiuose.“ Iš šio elektroninio laiško akivaizdžiai matyti, kad UAB „Mardentas“ patvirtina, jog apeliantas nuosavybės teise įsigijo rentgeno aparatą, o iš byloje esančios Radiacinės saugos centro pažymos matyti, kad rentgeno aparatą valdo atsakovas.
53. Apeliantas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovo veiklos patalpose yra ir kitas rentgeno aparatas, „Progeny“, serijos numeris DV78168 niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovas neteisėtai valdo ieškovo prašomą išreikalauti rentgeno aparatą. Iš byloje esančio Radiacinės saugos centro atsakymo į ieškovo paklausimą matyti, kad rentgeno aparatas Progeny Preva DC, bloko serijos Nr. DP79154 (toliau – rentgeno aparatas), yra saugomas UAB „Savanorių klinika“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Iš byloje esančio Radiacinės saugos centro rašto matyti, kad UAB „Savanorių klinika“ neturėdama licencijos, savo veikloje naudojo (apeliantui priklausantį) rentgeno aparatą. Tame pačiame Radiacinės saugos centro rašte nurodyta, kad nustačius minėtą UAB „Savanorių klinika“ padarytą pažeidimą, minėtas rentgeno aparatas yra užplombuotas, o UAB „Savanorių klinika“ vadovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir klinikos vadovei paskirta bauda.
54. Radiacinės saugos centrui 2012 m. užplombavus rentgeno aparatą (t. y. uždraudus juo naudotis), atsakovas UAB „Savanorių klinika“ įsigijo kitą rentgeno aparatą, „Progeny“, serijos numeris DV78168 ir būtent šis, 2012 m. įsigytas rentgeno aparatas yra užfiksuotas 2017 m. lapkričio 6 d. antstolio Daliaus Traigio patvarkyme atsakovo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo UAB „Savanorių klinika“ vadovė neparodė antstoliui apelianto prašomo išreikalauti rentgeno aparato, negali būti pakankamu pagrindu išvadai, jog reikalaujamo rentgeno aparato atsakovas neturi.
55. Atsakovas UAB „Savanorių klinika“ šiuo metu savo veikloje naudoja apeliantui priklausantį rentgeno aparatą Progeny Preva DC, bloko serijos Nr. DP79154, kurį Radiacinės saugos centras 2012 m. birželio 06 dienai buvo užplombavęs ir konstatavęs, kad UAB „Savanorių klinika“ neturi licencijos savo veikloje naudoti šio rentgeno aparato, o 2018 m. gegužės 8 d. savo atsakyme į apelianto paklausimą nurodė, kad rentgeno aparatas yra UAB „Savanorių klinika“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Rentgeno aparatas visada priklausė ir šio skundo padavimo dieną priklauso apeliantui, apeliantas rentgeno aparato valdymo neteko be savo valios, o rentgeną be teisinio pagrindo (neteisėtai) valdo atsakovas UAB „Savanorių klinika“.
56. Šiuo atveju apeliantas teikia naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, kurie pagrindžia apelianto poziciją, kad rentgeno aparatas nuosavybės teise visuomet priklausė ir iki šiol priklauso apeliantui. Naujai teikiamus dokumentus apeliantui archyvuose pavyko rasti tik pirmosios instancijos teismui baigus šią civilinę bylą nagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismui šie įrodymai nebuvo pateikti. Naujai teikiami įrodymai papildomai patvirtina bylai svarbias faktines aplinkybes, o apeliantas juos teismui teikia nepiktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Šių naujų įrodymų priėmimas nepažeis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, o įvertinus tai, kad šie įrodymai teikiami kartu su apeliaciniu skundu, atsakovui bus suteikta pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir jų atžvilgiu išdėstyti savo nuomonę.
57. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos datos (2016 m. balandžio 29 d.), nuo kurios atsakovui UAB „Savanorių klinika“ kilo pareiga grąžinti dvi stomatologines kėdes (ir kitą turtą, jei jis būtu pripažintas neteisėtai valdomu). Apeliantas taip pat neginčija sprendimu nustatytos pelno iš stomatologinių kėdžių proporcijos, t. y. sutinka laikytis pozicijos, kad dvi stomatologinės kėdės sąlygojo 20 proc. atsakovo pelno gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
58. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovas UAB „Savanorių klinika“ neteisėtai valdė apeliantui priklausantį turtą – stomatologines kėdes. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuo 2016 m. balandžio 29 d. (iki šio turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo) atsakovas UAB „Savanorių klinika“ iš neteisėto valdymo gavo pajamas. Kaip minėta, sprendimu teismas apeliantui priteisė 20 proc. nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gauto pelno – 1 535,04 Eur (7 675,20 Eur x 20 proc.). Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš neteisėto turto valdymo gautų pajamų už 2017 metus, sprendime nurodydamas, kad byloje nepateikta įrodymų pagrindžiančių kokį pelną gavo atsakovas 2017 metais, todėl teismo vertinimu pelno apskaičiavimas pagal 2015 – 2016 metų pelno vidurkį neįrodo atsakovo gauto pelno, kuris galėtų būti priteisiamas CK 4.97 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.
59. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje civilinėje byloje priėmė 2017 m. liepos 7 d., o atsakovo UAB „Savanorių klinika“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti tik 2018 m. birželio 21 d., t. y. po šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Akivaizdu, kad apeliantas iki šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo objektyvių galimybių pateikti įrodymus apie atsakovo UAB „Savanorių klinika“ 2017 metais gautą pelną, todėl už nurodytą laikotarpį prašė priteisti pelno, apskaičiuoto pagal pagrindžiančius (ankstesnių metų) dokumentus, vidurkį. Įvertinus pirmosios instancijos teismo poziciją ir tai, kad 2018 m. birželio 21 d. UAB „Savanorių klinika“ VĮ „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, prie šio skundo apeliantas prideda šį įrodymą, kurio pateikti pirmosios instancijos teismui šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo objektyvios galimybės.
Šalies argumentai
60. Šiuo skundu prašoma iš dalies pakeisti sprendimą ir išreikalauti rentgeno aparatą iš neteisėto UAB „Savanorių klinika“ valdymo, taigi, šios skundo dalies tenkinimu atveju padidėtų ne tik išreikalautino turto dalis, bet, atitinkamai ir iš šios turto dalies atsakovo uždirbtų pajamų proporcija. Išreikalautinų stomatologinių kėdžių neteisėtas valdymas ir rentgeno aparato gautos pajamos sudaro ne mažiau, kaip 25 proc. visų atsakovo gautų pajamų ir toks skaičiavimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apeliantui priteistina iš viso 1 918,80 Eur (25 proc. nuo 7 675,20 Eur), o už 2017 metus – 648, 25 Eur (25 proc. nuo 2 593 Eur). Taigi, iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apeliantui priteistina 2 567, 05 Eur atsakovo iš neteisėto turto valdymo gautų pajamų.
61. Apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 1977-960/2018 dalį, kuria atmestas ieškovo UAB Stomatologinės implantacijos centro reikalavimas išreikalauti iš atsakovo UAB „Savanorių klinika“ neteisėto valdymo rentgeno aparatą Progeny Preva DC, bloko serijos Nr. DP79154 ir toje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti; 2) pakeisti 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1977-960/2018 dalį, kuria UAB Stomatologinės implantacijos centrui iš atsakovo UAB „Savanorių klinka“ priteista 1 535,04 Eur pajamų ir priteisti UAB Stomatologinės implantacijos centrui iš atsakovo UAB „Savanorių klinka“ iš viso 2 567, 05 Eur pajamų, gautų iš neteisėto turto valdymo; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Savanorių klinika“ UAB Stomatologinės implantacijos centro naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir gautų pajamų priteisimo.
Dėl UAB „Savanorių klinika“ apeliacinio skundo
64. Apeliantas skunde nurodo, jog pasisakydamas dėl galimybės pripažinti, kad ieškovas turėjo nuosavybės teisę į ginčo turtą, teismas privalėjo atsižvelgti į teisės aktus, kurie reglamentuoja juridinio asmens veiklą bei turto apskaitą. Tačiau, teismas nepasisakė dėl teisės aktų, kurie reglamentuoja juridinio asmens turto apskaitos tvarką ir jų netaikė.
Žemesnės instancijos teismas
65. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto neįtraukimas į ieškovo buhalterinę apskaitą ir jo nenurodžius 2016 m. spalio 13 d. ilgalaikio turto apyvartoje, nepaneigia teismo nustatytos nuosavybės teisės, nes paties asmens galimai netiksliai vedama turto apskaita nėra pagrindu konstatuoti nuosavybės teisės nebuvimą ar praradimą.
66. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas turėjo atsižvelgti į teisės aktus, kurie reglamentuoja juridinio asmens veiklą bei turto apskaitą, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vienas iš sprendžiamų klausimų buvo tai, ar ieškovas turi nuosavybės teisę į prašomą išreikalauti turtą, o ne tai, ar ieškovas tinkamai veda buhalterinę apskaitą. Aplinkybė, jog ieškovo apskaitos dokumentuose nėra užfiksuotas prašomas išreikalauti turtas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas nuosavybės teise neturi prašomo išreikalauti turto.
67. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Byloje esant duomenims, kurie sudaro pagrindą teigti, jog ieškovui perduotas ir nuosavybės teise priklauso prašomas išreikalauti turtas bei nesant tai paneigiančių duomenų, teismas pagrįstai darė išvadą dėl nuosavybės teisės egzistavimo. Pažymėtina, jog įstatymas nesieja nuosavybės teisės egzistavimo su tinkamu juridinio asmens buhalterinės apskaitos vedimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nepasisakė dėl ieškovo buhalterinės apskaitos vedimo.
68. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas išvadas padarė remiantis tik savo vidiniu įsitikinimu, kuris susiformavo nepatikimų įrodymų pagrindu. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo teigti, jog prašomas išreikalauti turtas priklauso ieškovui, kad atsakovas yra nesąžiningas jo valdytojas. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl dalies iš jų nepasisakė, nepašalino tarp įrodymų buvusių prieštaravimų.
69. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
70. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
71. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
72. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).
Žemesnės instancijos teismas
73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
74. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso prašomos išreikalauti stomatologinės kėdės, o byloje nesant duomenų, kurie galėtų leisti abejoti nuosavybės teisės egzistavimu, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas yra prašomų išreikalauti stomatologinių kėdžių savininkas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto įrodymų vertinimo teisėtumu ar pagrįstumu.
75. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas pasisakė tik dėl nuosavybės teisės įgijimo aplinkybių, bet valdymo praradimo be ieškovo valios visiškai neargumentavo, nesiaiškino kodėl ieškovas išsikeldamas iš patalpų paliko prašomą išreikalauti įrangą. Taip pat teismas nenustatinėjo fakto, kad atsakovas užvaldė turtą ir valdo turtą neteisėtai.
76. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
77. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
Žemesnės instancijos teismas
78. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovas valdymą prarado be savo valios, nes išsikraustęs iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neperleido nuosavybės teisės į šiuos daiktus kitiems asmenims. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog prašomą išreikalauti turtą valdo atsakovas, o duomenų, jog atsakovas valdo turtą turėdamas tam teisinį pagrindą, byloje nėra.
79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovas išsikraustęs iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neperleido nuosavybės teisės į šiuos daiktus kitiems asmenims, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisės perleidimo, ar leidimo naudotis įranga kitiems asmenims. Pastebėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė pretenziją dėl turto grąžinimo, bet turtas grąžintas nebuvo, be to, ieškovo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog išsikraustydamas iš patalpų, ieškovas nieko neišsivežė, nes to padaryti neleido R. A.. Byloje esantys įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai sudaro pagrindą teigti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas išsikraustydamas iš patalpų prašomus išreikalauti daiktus turėjo palikti be savo valios. Taip pat pažymėtina, jog nesant į bylą pateiktų duomenų, jog atsakovas valdo turtą turėdamas tam teisinį pagrindą, darytina išvada, jog atsakovas valdo prašomus išreikalauti daiktus neteisėtai ir tai supranta. Dėl nurodytų aplinkybių, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas tinkamai neįrodė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
80. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas vindikacinio ieškinio nagrinėjimo procese neturi nei teisės, nei pareigos apskaičiuoti atlygintinų pajamų dydžio, o prielaidos yra tiesiog negalimos, todėl priteisimas 20 procentų pajamų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendžiant juridinių asmenų ginčą, neatitinka reikalavimo priimti pagrįstą sprendimą.
81. CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.
Žemesnės instancijos teismas
82. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. atsakovas gavo 11 388 Eur pelną, todėl jį proporcingai perskaičiavus nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, jog atsakovas nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 7 675,20 Eur (11 388 Eur 246 dienos / 365 dienos) pelną. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vien turto neužtenka vykdyti odontologinę veiklą, tai yra tik apie pusė būtinų daiktų. Teismas įvertinęs tokius liudytojo paaiškinimus, tai, jog teismas nusprendė išreikalauti tik dvi stomatologines kėdes bei atsižvelgdamas į tai, jog pelną atsakovas gavo ne iš šio turto nuomos, o tiekdamas odontologines paslaugas, kurioms reikalingi kiti daiktai, medžiagos, asmenų darbas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darė išvadą, jog dvi stomatologinės kėdės sąlygojo tik 20 proc. atsakovo pelno gavimo.
83. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui dalį atsakovo vykdytos veiklos metu gauto pelno. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2016 m. ir 2017 m. vykdydamas veiklą gavo pelno, tačiau nepatvirtinta, jog pelnas gautas naudojant išreikalautas stomatologines kėdes. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog vindikacinio ieškinio nagrinėjimo procese teismas neturi apskaičiuoti atlygintinų pajamų dydžio, o prielaidos yra negalimos. Taigi, teismas, priteisdamas ieškovo naudai dalį atsakovo gautų iš jo veiklos pajamų vadovavosi tik prielaidomis, o toks sprendimas negali būti laikomas tinkamai pagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atmetant ieškovo reikalavimus, dėl pajamų priteisimo, nesant konkrečių tai patvirtinančių duomenų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl UAB Stomatologinės implantacijos centro apeliacinio skundo
84. Apeliantas skunde nurodo, jog atsakovas šiuo metu savo veikloje naudoja apeliantui priklausantį rentgeno aparatą Progeny Preva DC, bloko serijos Nr. DP79154. Rentgeno aparatas priklausė ir priklauso apeliantui, apeliantas rentgeno aparato valdymo neteko be savo valios, o rentgeną be teisinio pagrindo (neteisėtai) valdo atsakovas. Apeliantas teikia naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, kurie pagrindžia apelianto poziciją, kad rentgeno aparatas nuosavybės teise priklausė ir priklauso apeliantui. Naujai teikiamus dokumentus apeliantui archyvuose pavyko rasti tik pirmosios instancijos teismui baigus šią civilinę bylą nagrinėti iš esmės.
85. Taip pat nurodo, jog atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus VĮ „Registrų centras“ pateikti tik 2018 m. birželio 21 d. Apeliantas iki šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo objektyvių galimybių pateikti įrodymus apie atsakovo 2017 m. gautą pelną. Kadangi 2018 m. birželio 21 d. UAB „Savanorių klinika“ VĮ „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, prie šio skundo apeliantas prideda šį įrodymą, kurio pateikti pirmosios instancijos teismui šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo objektyvios galimybės. Apeliantas prašo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo apeliantui priteistas atsakovo gautas pajamas naudojantis ieškovo turtu.
86. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
87. Apeliantas nurodo, jog naujai teikiamus dokumentus apeliantui archyvuose pavyko rasti tik pirmosios instancijos teismui baigus šią civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo priimti šių naujai apelianto pateikiamų duomenų, kadangi šiais duomenimis apeliantas disponavo ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą, o aplinkybė, jog juos apeliantui pavyko rasti tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo, nesudaro pagrindo juos priimti ir remtis ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nėra duomenų, jog ieškovas naujai pateikiamų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, ar kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti. Apeliantui išaiškintina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
88. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apelianto pateikiami 2018 m. birželio 21 d. UAB „Savanorių klinika“ VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. nors ir teismui pateikiami atsiradus objektyviai galimybei juos gauti, tačiau nesudaro pagrindo juos priimti ir vertinti, kadangi kaip jau nurodyta 83 šios nutarties pastraipoje, vindikacinio ieškinio nagrinėjimo procese teismas neturi apskaičiuoti atlygintinų pajamų dydžio, o prielaidos yra negalimos. Kadangi naujai apelianto pateikiami įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomi tinkamai pagrindžiantys atsakovo gautas pajamas už naudojimąsi išreikalautomis stomatologinėmis kėdėmis, duomenims nei patvirtinant nei paneigiant kitas byloje įrodinėtinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti visus su apeliaciniu skundo ieškovo pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
89. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas valdo ir naudojasi ieškovo prašomu išreikalauti rentgeno aparatu. Nurodo, jog teismas iš byloje esančių duomenų turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog rentgeno aparatas nuosavybės teise priklauso apeliantui, rentgeno aparatas yra atsakovo naudojamose patalpose bei taip pat išreikalauti jį iš neteisėto atsakovo valdymo.
90. Apelianto dėmesys atkreiptinas į 69 – 73 pastraipose nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, kuriose iš esmės teigiama jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia byloje esančių įrodymų vertinimą, kuris, kaip jau minėta, teismui nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas įgijo ir turi nuosavybės teisę į rentgeno aparatą Progeny Preva DC, serijos Nr. JF76110. 2017 m. lapkričio 6 d. antstolio Daliaus Traigio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkyme atsakovo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytas rentgeno aparatas „Progeny“, kurio serijos numeris yra kitas – DV78168. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuotraukose nurodytas rentgeno aparatas yra ne tas, kurį jis įrengė ieškovui. Radiacinės saugos centro 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje nurodoma, jog rentgeno aparatą Preva DC Nr. DP 79154, pagamintą 2006 m., naudoja UAB „Savanorių klinika“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvertinęs minėtas aplinkybės teismas sprendė, kad nesutampa byloje nustatytas ieškovo įgyto rentgeno aparato serijos numeris su byloje esančiais įrodymais apie atsakovo valdomus rentgeno aparatus. Be to, priėmimo-perdavimo akto projektas parengtas 2005 m. gruodžio 29 d., o Radiacinės saugos centre pažymoje nurodomas rentgeno aparatas yra pagamintas 2006 metais. Visa tai leido teismui daryti išvadą, jog byloje neįrodyta, jog atsakovas valdo ieškovui nuosavybės teise priklausantį rentgeno aparatą Progeny Preva DC, serijos Nr. JF76110.
91. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovas valdo ieškovui nuosavybės teise priklausantį rentgeno aparatą. Teismo nustatyti neatitikimai nėra paneigti, jais abejoti pagrindo apeliacinės instancijos teismas neturi. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantas daug dėmesio skiria įrodymų, kuriuos prašė priimti, vertinimui, tačiau kaip jau nurodyta, pagrindo šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl dėl jų nepasisako.
92. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
93. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio dalį dėl stomatologinių kėdžių išreikalavimo, tačiau nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo dalį jo gautų pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovo reikalavimus dėl gautų pajamų priteisimo iš atsakovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
94. Atmetus dalį ieškinio reikalavimų, yra pagrindas perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Kadangi ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus, kurių suma 28 807 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 2 528 Eur (1 264 Eur + 1 264 Eur), tai iš atsakovo priteisiamos ieškovo 2 286 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 200,61 Eur (2 286 Eur x 2 528 Eur / 28 807 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, tai atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 638,57 Eur (700 Eur x 26 279 Eur / 28 807 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
95. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovas skundė sprendimo dalį, kurios patenkintų ieškovo turtinių reikalavimų suma – 4 063,04 Eur, o skundą patenkintus ir atmetus dalį ieškinio reikalavimų, likusių patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 2 528 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 91 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tai atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos 91 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 34,38 Eur (91 Eur x 1 535,04 Eur / 4 063,04 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 290 – 292 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1977-960/2018 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Išreikalauti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių klinka“, juridinio asmens kodas 302681664, neteisėtai valdomą turtą: dvi stomatologines kėdes „Fedesa Coral“ serijos Nr. 2507137, 2507002, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Stomatologinės implantacijos centro, juridinio asmens kodas 224620990, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių klinka“, juridinio asmens kodas 302681664, 200,61 Eur (dviejų šimtų eurų ir šešiasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Stomatologinės implantacijos centro, juridinio asmens kodas 224620990, naudai.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Stomatologinės implantacijos centro, juridinio asmens kodas 224620990, 638,57 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt septynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių klinka“, juridinio asmens kodas 302681664, naudai.“
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Stomatologinės implantacijos centro, juridinio asmens kodas 224620990, 34,38 Eur (trisdešimt keturių eurų ir trisdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių klinka“, juridinio asmens kodas 302681664, naudai.