- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- II-461-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01881-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. B. (E. B.) ir jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Srėbalienės 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 14-ANR N-1039-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Jurgita Srėbalienė 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 14-ANR N-1039-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nutraukė L. G. (L. G.) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad negauta pakankamai duomenų, jog L. G. neįleido į butą E. B., neatidavė jam daiktų bei taip savavališkai vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu E. B. pateikė teismui skundą, prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. dalyvaujant policijos darbuotojui jis negalėjo pasitikrinti savo pasiimtų daiktų dėl skubėjimo, tačiau praėjus kelioms dienoms, tikrindamas jis pamatė, kad dingo dalis rūbų, avalynės, foto reikmenų (akumuliatoriai fotoaparatams ir vaizdo kameroms, stabilizatoriai, jungiamieji laidai ir t.t.), vaizdo kamera „Canon“. Kadangi dar tą patį vakarą, dalyvaujant policijos pareigūnui, L. G. atėmė iš jo buto raktus, jis nebegalėjo savarankiškai patekti į kambarį ir pasiimti likusių daiktų – stacionaraus kompiuterio ir nešiojamo kompiuterio. Į jo daugkartinius reikalavimus L. G. nereaguoja ir daiktų negrąžina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. B. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis gyveno viename socialiniame būste su L. G., kartu mokėdavo už nuomą. Pastebėjęs, kad jis gerai uždirba, L. G. pradėjo reikalauti daugiau pinigų už nuomą. Jis atsisakė mokėti, tada L. G. neįsileido jo į kambarį, kuriame buvo jo daiktai. Kai neleido įeiti savaitę, jis 2017 m. gruodžio 19 d. parašė policijai pareiškimą. Atvykus su policininkais L. G. įsileido, tačiau tuo metu jis pasiėmė tik reikalingiausius daiktus, nes visų dar neturėjo kur susidėti. L. G. žadėjo, kad likusius jis galės pasiimti vėliau. Bute buvo likęs jo kompiuteris, akumuliatorius ir kiti daiktai. Vėliau L. G. pareikalavo 150 EUR už daiktus, todėl jis vėl kreipėsi į policiją (2018-01-26). Antrą kartą su policija pas L. G. nuvyko 2018 m. vasario 6 d. Įėjus, policininkas pasakė visus daiktus dėti į maišus. Jam tuo metu labiausiai reikėjo dokumentų, todėl juos rinko pirmiausia, po to surinko į maišą kitus savo daiktus. Kambary dar buvo likę knygų, kompiuteris. Sekančią dieną patikrinęs daiktus suprato, kad nepasiėmė vieno stacionaraus kompiuterio, fotoaparato, akumuliatoriaus. Paskambinus L. G., šis apsimetė, kad nieko nežino. Ant 2018 m. sausio 26 d. pareiškimo parašė, kad savo daiktus pasiims iki 2018 m. vasario 6 d. 22 val. ir pretenzijų L. G. neturi, nes manė, kad išsineš visus daiktus, bet taip nebuvo.
Liudytojas K. V. parodė, kad su skundą padavusiu asmeniu yra susitikęs du kartus, kai jis rašė pareiškimą. Pirmajame jis rašė, kad L. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), negrąžino jam daiktų. Tai buvo prieš Naujuosius. Pareiškėjas nurodė, kad jam reikia pasiimti fotoaparatą, kalėdų senelio kostiumą ir kitus asmeninius daiktus. Tuomet jis kartu su E. B. nuėjo į butą ir susitiko su L. G.. Jis paklausė L. G., kodėl jis negrąžina daiktų E. B.. Jis atsakė, kad daiktus grąžins. Liepė pareiškėjui pasiimti iš buto reikalingus daiktus. Kambarys buvo pilnas šiukšlių. Mano, kad pareiškėjas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pasakė, kad neturi laiko pasiimti visų daiktų, todėl pasiims tik tuos, kurių jam reikia. L. G. pasakė, kad gali būti, jog E. B. grįš pasiimti likusių daiktų. L. G. pažadėjo E. B. įleisti. L. G. paaiškino, jog buvo pasakęs E. B., kad jei šis vartos alkoholį, jis jį išvarys iš kambario. Matyt E. B. buvo pradėjęs vartoti alkoholį. Praėjus kažkuriam laikui, E. B. vėl parašė pareiškimą, kad L. G. neleidžia jam pasiimti daiktų. Jie vėl visi trys susitiko, L. G. be jokių problemų atidarė duris, jis liepė E. B. krautis daiktus. Tarnybinį (2018-02-07) rašė po antro atėjimo pasiimti daiktų. Bekraudamas daiktus E. B. pasakė, kad neturi galimybės tų daiktų išvežti. Jis daiktus krovė į maišus ir nešė. Kambaryje buvo rūbai, viskas išmėtyta, ar buvo kompiuteris, fotoaparatas, nepamena. Bute jis (K. V.) prabuvo iki valandos. E. B. susikrovė daiktus, pasakė, kad jis pasiims visus daiktus iš buto ir pareigūnas daugiau nereikalingas. Jis (K. V.) paklausė, ar „jūs visus daiktus pasiimsite?“, jis atsakė, kad „jo, pasiimsiu“, tuomet jis išėjo. Išėjo anksčiau už E. B..
Iš E. B. 2018 m. sausio 26 d. skundo matyti, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad L. G. be priežasties neįleidžia jo į kartu nuomojamą socialinį būstą pasiimti jam priklausančių daiktų, šantažuoja, reikalauja pinigų, grasindamas, kad neatiduos turto (b. l. 7).
K. V. 2018 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 6 d. apie 17.10 val. buvo bendrauta su pareiškėju E. B. telefonu ir iš karto nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) pas L. G. iš kurio pareiškėjas ir paėmė visus daiktus. Pareiškėjas E. B. ir L. G. nurodė, kad vienas kitam jokių pretenzijų neturi (b. l. 13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Srėbalienės 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 14-ANR N-1039-2018 administracinio nusižengimo teisena nutraukta konstatavus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teisena buvo pradėta gavus E. B. 2018 m. sausio 26 d. skundą, jog L. G. 2017 m. gruodžio 17 d. be priežasties neįleido jo į gyvenamąją vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), neleido pasiimti daiktų, reikalavo pinigų. Tačiau E. B. pranešus, kad jis dėl 2018 m. sausio 26 d. pareiškimo pretenzijų neturi, bei gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresniojo tyrėjo K. V. (K. V.) 2018 m. vasario 7 d. tarnybinį pranešimą, kad E. B. pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) visus savo daiktus ir E. B. su L. G. vienas kitam pretenzijų neturi, laikyta, jog nėra pakankamai duomenų, jog L. G. neįleido į butą E. B. ir neatidavė jam daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais.
Išnagrinėjus skundą teisme nustatyta, kad administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį L. G. atžvilgiu buvo pradėta gavus 2018 m. sausio 26 d. E. B. pareiškimą dėl to, kad L. G. 2017 m. gruodžio 17 d. neįleido E. B. į pagal trišalę sutartį su Vilniaus miesto būstas jo kartu su L. G. nuomojamą būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. vasario 7 d. pareigūno K. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. vasario 6 d. E. B. su pareigūnu vėl nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir iš L. G. pasiėmė, visus savo daiktus. Vienas kitam pretenzijų neturėjo. Ant E. B. 2018 m. sausio 26 d. pareiškimo rankraštinis prierašas rodo, kad E. B. dėl pareiškimo pretenzijų neturi, nes L. G. pažadėjo atiduoti daiktus iki 2018 m. vasario 6 d. 22 val. Tai, kad 2018 m. vasario 6 d. E. B. pateko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei galėjo pasiimti jam priklausančius daiktus, patvirtino ir teisme apklausti E. B. ir liudytojas K. V.. Iš čia darytina išvada, jog pagal 2018 m. sausio 26 d. E. B. pareiškimą jo teisė patekti į būstą ir pasiimti savo daiktus buvo realizuota. Per penkis mėnesius iki skundžiamo nutarimo priėmimo E. B. policijos komisariatui jokio pareiškimo dėl pakartotinio L. G. trukdymo patekti į butą ar pasiimti jam priklausančius daiktus nepateikė, todėl pagal institucijos turimus duomenis skundžiamo nutarimo priėmimo dienai ji neturėjo pagrindo tęsti tyrimą pagal 2018 m. sausio 26 d. pareiškimą, jog L. G. be priežasties neįleido jo į butą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Aplinkybę, jog bute vis dar liko E. B. priklausančių daiktų ir L. G. jo vėl neįsileidžia į butą, E. B. nurodė tik teismui pateiktame skunde, be to, jo skunde nurodomas visai kitas atvejis nei 2018 m. sausio 26 d. pareiškime, pagal kurį buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, o nurodyti teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais (pareiškimais policijai, tarnybiniais pranešimais ir pan.). Byloje taip pat nėra duomenų, kodėl E. B., pastebėjęs daiktų trūkumą, per daugiau nei penkis mėnesius iki skundžiamo nutarimo priėmimo pakartotinai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiuos daiktus susigrąžinti, nors akivaizdu, kad tokią galimybę jis turėjo, t. y. kreipdamasis į policiją ir jos pagalba pakartotinai patekdamas į butą. Pareigūnas K. V. parodė, kad visais atvejais su L. G. dėl patekimo į butą pavykdavo susitarti ir pastarasis E. B. įleisdavo be jokių trukdžių. Vadinasi, L. G. nepiktnaudžiavo jokia savo teise. Pastebėtina, kad E. B., būdamas to paties būsto nuomininku, t. y. teisėtu gyventoju, taip pat turėjo plačias galimybes įgyvendinti savo teisę patekti į nuomojamą būstą. Iš E. B. paaiškinimų matyti, kad L. G. jo neįleido į butą tiesiog neatrakindamas durų, kitokie aktyvūs L. G. veiksmai, sudarę fizines kliūtis patekti į būstą, byloje nenustatyti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien buto durų neatrakinimas kai buto savininkas (šiuo atveju nuomotojas) turi galimybę pats patekti į butą nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo (pvz. durų neatrakinimo), nelaikytinas savavaldžiavimu (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-433-238/2018). Analogiškai ir šiuo atveju L. G. neveikimas – neįleidimas E. B. į jo nuomojamą socialinį būstą, nelaikytinas savavaldžiavimu, kadangi turėdamas teisę gyventi nuomojamame bute E. B. galėjo patekti į jį ir kitokiu būdu – atvykdamas su pareigūnais, ką darė ir ankstesniais atvejais. Tuo tarpu L. G., kaip to paties būsto gyventojas, neturėjo pareigos atidaryti L. G. durų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog L. G. neveikimas (durų neatitarymas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį. Dėl nurodytų priežasčių prašymas panaikinti skundžiamą nutarimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013). Teismo vertinimu, šiuo atveju esminis klausimas dėl E. B. priklausančių daiktų susigrąžinimo iš L. G. yra turtinio pobūdžio, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių. Pažeistų civilinių teisių gynimo būdai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje. Todėl, jei buto raktai, kaip nurodo pareiškėjas, iš jo buvo atimti, nors teisė gyventi socialiniame būste jam vis dar išlikusi, arba L. G. neatiduoda E. B. priklausančių daiktų, taip pažeisdamas jo daiktines teises, E. B. turi galimybę šias teises ginti civilinio proceso tvarka pareikšdamas vindikacinį ieškinį ir prašydamas išreikalauti jam priklausančius daiktus (buto raktus, kitus daiktus) iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. B. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Srėbalienės 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 14-ANR N-1039-2018 palikti galioti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.