Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Nomeikienės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo N. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Nomeikienės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu N. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 20 Eur bauda, tai yra už tai, kad ji 2018 m. kovo 2 d. 15.00 val. savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, neįleido savo sutuoktinio P. P. į jo nuosavybei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais nepadarydama esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Nomeikienės apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo N. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad N. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

8. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ANK 518 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.

11. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).

12. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

13. Byloje nekyla ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių – šis butas priklauso sutuoktiniams P. P. ir N. P., taigi abu šie asmenys turi teisę šiuo butu naudotis. Iš bylos duomenų matyti, kad N. P. 2018 m. kovo 2 d. 15.00 val. neatrakino buto durų savo sutuoktiniui P. P., kuris atvyko pasiimti savo daiktų ir antstolio pagalba konstatuoti faktinių aplinkybių. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. P. aktyviais veiksmais neleido ar trukdė patekti P. P. į jiems nuosavybės teise priklausantį butą, ir tuo pažeidė jo nuosavybės teises. Pažymėtina, kad durų neatrakinimas negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi P. P., būdamas buto savininku, turi teisę pats patekti į butą, nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo (pvz., durų neatrakinimo). Vien tai, kad P. P. neturėjo su savimi buto raktų (kurie iš jo buvo paimti įtarus nusikalstamos veikos padarymu ir perduoti N. P.), nepatvirtina aplinkybių, jog N. P. aktyviais veiksmais neleido jam patekti į butą (pvz., užrėmė duris, fiziškai bandė sulaikyti P. P. ar pan.). Susiklosčiusi situacija gali būti prilyginama atvejui, kuomet asmuo pameta buto raktus – tokiu atveju buto savininkas imasi kitų priemonių į butą patekti. Be to, P. P., manydamas, kad pažeistos jo daiktinės teisės į buto raktus, civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą vindikaciniu ieškiniu prašydamas išreikalauti jam priklausančius daiktus (buto raktus) iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnis).

14. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog N. P. savavališkai vykdė savo tikrą ar tariamą teisę nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

15. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog N. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas paliekamas galioti, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Nomeikienės apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą N. P. taip pat prašo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus jos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl N. P.prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Nomeikienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.