- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-921-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40332-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui L. G. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti daiktus iš atsakovo neteisėto valdymo ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui: stacionarų kompiuterį, kurio vertė 150 Eur, nešiojamą kompiuterį Lenovo, kurio vertė 130 Eur, videokamerą Canon, vertė 100 Eur, 3 akumuliatorius fotoaparatui Sony, kurių vertė 570 Eur (190 Eur x 3 vnt.), 2 akumuliatorius fotoaparatui Canon, kurių vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.), pajungimo kabelius prie adapterio fotoaparatui Sony, kurių vertė 150 Eur, pajungimo kabelius prie videokameros Panasonic ir adapterį, kurių vertė 100 Eur, pajungimo kabelius prie videokameros Canon ir adapterį, kurių vertė 100 Eur, juodą odinę striukę su kailio pamušalu, kurių vertė 150 Eur, geltoną striukę, kurios vertė 25 Eur, vyriškus žieminius batus su kailio pamušalu, kurių vertė 70 Eur; jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra priteisti iš atsakovo ieškovui aukščiau nurodyto turto vertę; priteisti ieškovui iš atsakovo 600 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių sudarytą 2017 m. birželio 28 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 nuomojo 17 kv. m ploto kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto raktų neturėjo, tačiau atsakovas be jokios priežasties 2017 m. gruodžio 17 d. jo neįleido į butą. 2017 m. gruodžio 19 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ą policijos komisariatą, kurio pareigūnui tarpininkaujant, atsakovas dalį daiktų grąžino, o dėl likusių susitarė, kad grąžins vėliau. Tačiau 2018 m. sausio 26 d. ieškovas vėl turėjo kreiptis su skundu į policiją, kurios pagalba su atsakovu sutarė, kad daiktus grąžins iki 2018 m. vasario 6 d. Pažado atsakovas nevykdė ir ieškovo teigimu iki šiol negrąžino stacionaraus kompiuterio (150 Eur), nešiojamo kompiuterio Lenovo (130 Eur), videokameros Canon (100 Eur), 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (570 Eur), 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (100 Eur), pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (150 Eur), pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (100 Eur), pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterio (100 Eur), juodos odinės striukės su kailio pamušalu (150 Eur), geltonos striukės (25 Eur), vyriškus žieminius batus su kailio pamušalu (70 Eur), viso daiktų už 1645 Eur sumą. Ieškovo žiniomis nurodyti daiktai yra pas atsakovą, todėl prašė juos grąžinti natūra.
3. Ieškovas paaiškino, kad yra fotografas ir nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio dirba prie Kalėdų eglės Katedros aikštėje. Nurodė, kad per dieną vidutiniškai uždirba po 120 Eur, todėl per 5 dienų laikotarpį tais metais negavo apie 600 Eur pajamų.
4. Taip pat ieškovas nurodė, kad įėjimas į gyvenamąjį būstą be asmens sutikimo, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas neturtinę žalą vertina 2500 Eur.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad yra nedarbingas, nurodytu adresu gyvena vienas. Jo pragyvenimo šaltinis – 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, pensijos negauna, todėl nusprendė išnuomoti kambarį ir ieškovo iniciatyva sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutartis ieškovui buvo reikalinga kompensacijai gauti. Atsakovo teigimu, jis nevartoja alkoholio, todėl perspėjo ieškovą, kad laikytųsi tvarkos, nes bute lankosi socialinės darbuotojos. Tačiau ieškovas pradėjo sistemingai girtauti ir butą pavertė šiukšlynu, iš kurio sklido smarvė. Į pastabas ieškovas nereagavo, todėl po eilinio girtuokliavimo atsakovas ieškovo neįleido į butą. Po kelių dienų atsakovas atėjo į butą su policijos pareigūnu ir jo akivaizdoje iš buto pasiėmė savo fotoaparatą, vaizdo kamerą, kažkokius laidus ir dar kažkokius daiktus, o savo drabužius, Kalėdų senio kailinius, perukus paliko ir pasakė paimsiąs vėliau, nes neturi kur dėti. Po to ieškovas dar kartą atėjo su policijos pareigūnu ir atsiėmė likusius daiktus, kuriuos atsakovo teigimu, pernešė į kaimyno buto rūsį. Atsakovo bute liko tik senas stacionarus kompiuteris, kuris iki šiol yra pas jį bute. Su reikalavimu priteisti negautas pajamas atsakovas nesutiko, nes ieškovas jam neskambino, neprašė grąžinti daiktų ir nesakė, jog jam reikia dirbti. Atsakovo teigimu jis pats buvo suinteresuotas kuo greičiau grąžinti visus daiktus ir rasti kitą nuomininką. Ieškovas jį tokiais kaltinimais šmeižia su tikslu pasipelnyti. Be to, ieškovas nepagrindė savo reikalavimų įrodymais dėl daiktų įsigijimo bei jų vertės ir tariamo uždarbio dydžio. Atsakovas paaiškino, kad į ieškovo kambarį nėjęs dėl didelės betvarkės ir smarvės, todėl neaišku, kokią informaciją galėjo neteisėtai sužinoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė išreikalauti iš atsakovo L. G. neteisėto valdymo stacionarų kompiuterį (150 Eur vertės) natūra bei jį grąžinti ieškovui E. B.. Ieškinio dalį dėl likusių daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, 600 Eur turtinės bei 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 485 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. birželio 28 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017 m. liepos 4 d., registro Nr. 10/263232. Pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Susitarimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo Nr. 237, sudarytą tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakovo ir ieškovo, atsakovas nuomojosi 17 kv. m kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. G.. Sutartis tarp šalių nutraukta. Ieškovas dėl daiktų grąžinimo 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui pateikė skundą. 2017 m. gruodžio 22 d. tarpininkaujant policijos pareigūnams, ieškovas dalį daiktų pasiėmė. 2018 m. sausio 26 d. ieškovas antrą kartą kreipėsi su skundu į policiją dėl daiktų grąžinimo, teigdamas, kad atsakovas jo į butą neįsileidžia. Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena 2018 m. liepos 13 d. nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, jog nėra pakankamai duomenų, kad L. G. neįsileido į butą E. B., neatidavė jam daiktų ar nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos. Priimant nutarimą buvo remiamasi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK vyresniojo tyrėjo K. V. 2018 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis patvirtino kartu su ieškovu nuvykęs pas atsakovą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio E. B. pasiėmė visus savo daiktus ir vienas kitam pretenzijų neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 14-ANR N -1039-2018, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, buvo paliktas galioti (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018).
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino, kad jo namuose liko tik 150 Eur vertės stacionarus kompiuteris ir nors atsakovas nesudaro jokių kliūčių ieškovui šį kompiuterį pasiimti, įvertinęs tai, kad stacionarus kompiuteris yra atsakovo žinioje natūra, jis nuosavybės teise priklauso ieškovui, daiktas yra atsakovo valdomas neteisėtai, ieškinį šioje dalyje sprendė tenkinti.
9. Teismo vertinimu byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtas, išskyrus stacionarų kompiuterį (vertė 150 Eur), yra pas atsakovą. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie reikalaujamų daiktų įsigijimą bei jų vertę. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė esminių vindikacinio ieškinio sąlygų, todėl ieškinio dalyje dėl nešiojamo kompiuterio Lenovo (vertė 130 Eur); videokameros Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (vertė 100 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterių (vertė 100 Eur); juodos odinės striukės su kailio pamušalu (vertė 150 Eur); geltonos striukės (vertė 25 Eur); vyriškų žieminių batų su kailio pamušalu (vertė 70 Eur) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, netenkino.
10. Teismo vertinimu ieškovas tik deklaratyviai nurodė nuostolių dydį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimo dėl 600 Eur dydžio patirtų nuostolių nepagrindė ir ieškinį šioje dalyje atmetė.
11. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Teismo vertinimu ieškovas deklaratyviais teiginiais nurodė, jog atsakovas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos patekti į atsakovui priklausantį būstą ir atsiimti daiktus, tačiau ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo ieškinio dalį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš ieškovo valstybės naudai teismas priteisė 3 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys dalyje (97 proc.) buvo atmestas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteisė 485 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas E. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 22 d. tarpininkaujant policijos pareigūnams, atsakovas dalį daiktų grąžino, o likusius buvo sutarta, kad grąžins vėliau, tačiau atsakovas daiktų negrąžino, ieškovo į butą neįleido. 2018 m. sausio 26 d. ieškovas vėl parašė skundą policijai. Ir vėl padedant policijos pareigūnams atsakovas sutiko grąžinti daiktus ir buvo sutarta, kad grąžins juos iki 2018 m. vasario 6 d. 22 val. Ieškovas patikėjo atsakovu ir policijos pareigūnams nurodė, kad dėl savo pareiškimo pretenzijų neturi, tačiau atsakovas pažado nevykdė ir iki šiol negrąžino likusių daiktų. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad stacionarus kompiuteris yra likęs pats atsakovą, todėl teismas be pagrindo patikėjo atsakovu;
14.2. į bylą buvo pateikti įrodymai apie daiktų vertę, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad nėra duomenų apie reikalautinų daiktų vertę. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie reikalaujamų daiktų įsigijimą, nes ieškovas to negali padaryti, daiktai buvo pirkti prieš kurį laiką ir įsigijimo dokumentai išnykę. Ieškovas pateikė pavyzdines naujų daiktų įsigijimo kainas, kurios turėjo tarnauti kaip orientyras;
14.3. teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovas negalėjo dirbti, nes atsakovas neatidavė ieškovui daiktų, reikalingų jo darbui: fotoaparatų, personažų kostiumų ir kt., kas įrodyta administracinės bylos medžiaga. Į bylą pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad ieškovas yra įregistravęs individualią įmonę, yra fotografas ir nurodo jo pajamas už laikotarpį kai turėjo leidimą dirbti. Taip pat ieškovas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 20 d. leidimą prekiauti (teikti paslaugas) renginio metu Nr. A 446-1770/17 (2.17.2.8-TR3). Pateikta pajamų deklaracija liudija apie ieškovo pajamas, nes leidimas dirbti prie eglutės išduodamas tik kelioms dienoms. Posėdžio metu ieškovo atstovė siūlė apžiūrėti pinigų priėmimo kvitus (originalus) apžiūros būdu, kurių numeriai eina eilės tvarka, ir patvirtina pateiktus į bylą duomenis apie pajamas, kurie nurodyti pažymoje ir deklaracijoje;
14.4. teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nedavė būsto raktų, ieškovo neįsileido ir užvaldė ieškovo daiktus, buvusius ieškovo kambaryje. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai be jo leidimo įėjo į ieškovo gyvenamąją patalpą, ją užvaldė, neteisėtai apieškojo ir užvaldė ieškovo turtą, tokiu būdu išsiaiškindamas ir sužinodamas duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, įtvirtintą CK 2.23 straipsnio 2 ir 4 dalyje, dėl ko ieškovas pasijautė įžeistas.
2. Atsakovas L. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Byloje nustatyta, kad atsakovui L. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l.12,13). Atsakovas nusprendė butą išnuomoti, todėl tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. birželio 28 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017-07-04, registro Nr. 10/263232. Pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Susitarimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo Nr. 237, sudarytą tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ieškovo ir atsakovo, ieškovas nuomojosi 17 kv. m kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 5-7).
4. Byloje nėra ginčo, kad nuomos sutartis yra nutraukta, o atsakovas L. G. negrąžino ieškovui dalies jo daiktų (CPK 12,178 straipsniai). Ieškovas dėl daiktų grąžinimo 2017-12-19 Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui pateikė skundą. 2017-12-22 tarpininkaujant policijos pareigūnams, ieškovas dalį daiktų pasiėmė. 2018-01-26 ieškovas antrą kartą kreipėsi su skundu į policiją dėl daiktų grąžinimo, teigdamas, kad atsakovas jo į butą neįsileidžia. Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena 2018-07-13 nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, jog nėra pakankamai duomenų, kad L. G. neįsileido į butą E. B., neatidavė jam daiktų ar nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos. Priimant nutarimą buvo remiamasi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK vyresniojo tyrėjo K. V. 2018-02-07 tarnybiniu pranešimu, kuriame jis patvirtino kartu su ieškovu nuvykęs pas atsakovą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio E. B. pasiėmė visus savo daiktus ir vienas kitam pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461- 1058/2018, b. l. 5). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi ieškovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-13 nutarimas Nr. 14-ANR N -1039-2018, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, buvo paliktas galioti (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018).
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas pripažino, kad iš ieškinyje nurodytų daiktų, kuriuos prašo ieškovas grąžinti, jo namuose liko tik 150 Eur vertės stacionarus kompiuteris, kuris yra negrąžintas, ieškinį šioje dalyje tenkino.
6. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovo bute yra likę daiktai, todėl dėl negrąžintų daiktų: videokameros Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (vertė 100 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterių (vertė 100 Eur); juodos odinės striukės su kailio pamušalu (vertė 150 Eur); geltonos striukės (vertė 25 Eur); vyriškų žieminių batų su kailio pamušalu (vertė 70 Eur), jis patyrė 1,495? Eur. Apeliantas nurodė, kad neturi dokumentų, kurie pagrįstų daiktų vertę, nes jie yra įsigyti seniai.???
7. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas, įrodinėdamas žalos faktą, neginčija byloje esančių įrodymų, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas daiktus grąžino. Ieškovas pats savo ranka užrašė patvirtinimą, kad dėl 2018-01-26 skundo, pateikto Vilniaus apsk. VPK, atsakovui jokių pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 7). 2018-02-07 Tarnybiniu pranešimu vyresnysis tyrėjas patvirtino, kad E. B. pasiėmė visus daiktus (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 13).
8. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
9. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).
10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodinėjimo taisyklėmis, pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgdama į tai, kad 2018-02-07 Tarnybiniu pranešimu vyresnysis tyrėjas patvirtino, kad E. B. pasiėmė visus daiktus, o pats apeliantas nurodė, kad dėl 2018-01-26 skundo, pateikto Vilniaus apsk. VPK, atsakovui jokių pretenzijų neturi, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2018 m. spalio 11 d. posėdyje patvirtino, kad jis pasiėmė visus jam reikalingus daiktus, liko veik tuščias kambarys, tai yra keletas knygų ir kompiuteris.
11. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad apeliantas dėl negrąžintų daiktų negalėjo gauti 600 Eur pajamų. Aplinkybės, kad ieškovas yra įregistravęs individualią įmonę, yra fotografas (tomas I., b.l 95-99), nėra įrodančios, kad jis nuo 2017-12-17 iki 2017-12-22 turėjo galimybę vidutiniškai uždirbti per dieną iki 120 Eur.
12. Apeliantas nurodė, kad jis, kaip fotografas, nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio dirba prie Kalėdų eglės Katedros aikštėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 20 d. turėjo leidimą prekiauti (teikti paslaugas) renginio metu Nr. A 446-1770/17 (2.17.2.8-TR3) Kalėdų miestelyje (tomas I, b.l. 4).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats leidimas prekiauti neįrodo, kad apeliantas galėjo uždirbti 600 Eur nuo 2017-12-17 iki 2017-12-22. Ieškovo pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už praėjusius metus, kurioje būtų buvusi deklaruota panaši kaip gauta suma, sudarytų pagrindą laikyti ieškovo paaiškinimus patikimais. Tačiau paties apelianto surašyta pažyma apie pajamas, nelaikoma patikimu įrodymu, nes joje nėra rekvizitų, būdingų apskaitos dokumentui (tomas I, b.l.18).
14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl 600 Eur priteisimo (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
15. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, nes užvaldė apelianto daiktus, įėjo be jo leidimo į gyvenamąją vietą, apieškojo ieškovo turtą, dėl ko jis jaučiais įžeistas.
16. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos.
17. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš teisinės atsakomybės formų. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Ji pagal teisės šakas gali būti skirstoma į civilinę, materialiąją (darbo teisė) ir t. t.
18. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
19. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).
20. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.
21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreipia dėmesį, kad apeliantas pripažįsta, jog konfliktas su atsakovu kilo dėl to, kad jis vartojo svaiginamuosius gėrimus. Taigi atsakovas apribojo jo patekimą į gyvenamąja patalpą dėl objektyvios priežasties. Kita vertus, apeliantui dėl panaudotos daiktų sulaikymo teisės neišsivystė emocinė depresija, jis nenurodė, kad pablogėjo reputaciją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui buvo sudarytos sąlygos patekti į atsakovui priklausantį būstą ir atsiimti daiktus, tačiau ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio dalis dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegijos vertinimu buvo atmesta pagrįstai (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).
25. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apelianto E. B. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.