Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Džedani“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Džedani“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caspian Logistics“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Delamode Baltics“, uždaroji akcinė bendrovė „DonWay“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 47 602,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2023 m. kovo 8 d. ieškovė pateikė atsakovei užsakymą bendro 4 047 kg svorio krovinio, sukrauto ant 21 paletės pervežimui iš Ispanijos į Kirgizijos Respubliką. Šalys 2023 m. kovo 14 d. sudarė transporto – ekspedijavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė sumokėjo atsakovei visą krovinio parvežimo kainą – 7 457 Eur. Atsakovė ieškovės krovinio pervežimui iš Ispanijos Karalystės į uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ muitinės sandėlį pasamdė subvežėją uždarąją akcinę bendrovę „Delamode Baltics“, kurios sudaryto CMR važtaraščio pagrindu krovinys 2023 m. kovo 17 d. buvo pakrautas į uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ pasitelkto subvežėjo uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ transporto priemonę – vilkiką Volvo su puspriekabe. Minėtai bendrovei priklausančiai transporto priemonei nakčiai sustojus nesaugomoje, neapšviestoje stovėjimo aikštelėje, esančioje atokiai nuo gyvenamųjų teritorijų, naktį iš 2023 m. kovo 17 d. į 2023 m. kovo 18 d. puspriekabė buvo apvogta, pro prapjautą tentą iškraunant 3 padėklus prekių ir iš dalies nukraunant dalį kitų prekių. Dalies krovinio vagystę uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ vilkiko vairuotojas P. L. pastebėjo 2023 m. kovo 18 d. rytą, apie vagystę pranešė La Jonquera Policijos tarnybai. Krovinį atgabenus į UAB „Vingės terminalas“ muitinės sandėlį, 2023 m. kovo 22 d. trūkstamų – sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktu buvo konstatuota, kad trūksta 3 pervežimui pakrauto krovinio palečių, dar 2 paletės apgadintos, preliminarus prekių trūkumą sudaro 117 vnt. prekių. Likusi krovinio dalis buvo perduota tolimesniam pervežimui. Pristačius krovinį Kirgizijos Respublikos prekybos ir amatų rūmų ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad pristatytas ne pilno kiekio krovinys, vietoje 746 vnt. krovinio dokumentuose nurodytų prekių pristatyta 625 vnt. prekių, bendras trūkumas – 121 vnt. Ekspertizės akte nustatyta, kad pristatyto krovinio trūkumą sudaro: 114 vnt. virtuvės (maisto gaminimo) įrenginių „Mycook Touch Jedani“ ir 7 vnt. metalinių padėklų „Set Try Metal Vipor VER3“. Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei padaryta 47 602,63 Eur dydžio žala. Teigia, kad pagal CMR konvencijos 17 ir 18 straipsnius vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo yra preziumuojama. Atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją rėmėsi subvežėjo pozicija dėl ribotos vežėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos 23 straipsnį, jog krovinio praradimo kainos kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio – šiuo atveju – 10 737,87 Eur, tačiau ieškovės vertinimu, tokia kompensacija neapgintų ieškovės pažeistų teisių. Mano, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos normas, ribojančias vežėjo atsakomybę, pagal CMR nuostatas atsakomybė nėra ribojama, jei žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri prilyginama tyčiniams veiksmams. Teigia, kad nagrinėjamu atveju vežėjas negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis krovinio dalis buvo pagrobta ir šios aplinkybės savaime liudija apie didelį vežėjo nerūpestingumą, aplaidumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Pažymi, kad vilkikas sustojo šalia degalinės, nesaugojamoje, vaizdo kamerų nestebimoje, neapšviestoje aikštelėje, pagal turimus duomenis šalia aikštelės nėra įstaigos suteikiančios nakvynės paslaugą, kas reiškia, jog vairuotojas miegojo vilkiko kabinoje. Nurodo, kad vagystės dieną vilkikas nuvažiavo ne didesnį nei 294,4 km atstumą, dėl ko vilkiko vairuotojas neturėjo būti pervargęs ir nepajusti pašalinių veiksmų, judesio vilkiko puspriekabėje. Tai, kad buvo iškrauti 3 padėklai krovinio liudija tai, kad jie turėjo būti iškrauti pasitelkiant mechanizmus, kurie negalėjo neišprovokuoti vilkiko judinimo, be to, iki artimiausios nakvynės vietos buvo ne didesnis nei 2-5 km atstumas, dėl ko nesuprantamas vėžėjo pasirinktas sustoti atokioje, nesaugojome, neapšviestoje teritorijoje. Pažymi, kad ieškovė duomenų iš subvežėjo negauna, dėl ko mano, kad yra siekiama nuslėpti tikrąsias krovinio dalies vagystės aplinkybes.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinio dalį. Ji nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: a) krovinys yra dalinai prarastas dėl vagystės, kuri buvo atsitikusi transportui stovint nesaugomoje aikštelėje Ispanijoje; b) dėl krovinio dalinio praradimo, prarasto krovinio svorio ir vertės; c) fakto, kad šis krovinio vežimas pagal vieningą sutartį buvo vykdomas paeiliui keleto vežėjų (CMR konvencijos 34 straipsnis). Tačiau ginčija aplinkybes dėl: a) vežėjų atsakomybės apimties atsižvelgiant į vežėjo kaltės formą; b) už dalinį krovinio praradimą apskaičiuotinos kompensacijos dydžio. Atsakovė pažymi, kad CMR važtaraštyje krovinio gavėju įrašyta ieškovė, o krovinio pristatymo vieta įrašyta (duomenys neskelbtini), Lietuva. Tai reiškia, kad į krovinio pristatymo vietą atvykus transportui ir konstatavus dalinį krovinio praradimą, ieškovė iš karto CMR važtaraščio pagrindu įgijo reikalavimo dėl žalos atlyginimo teises, nes laikoma, kad ieškovės teisės jau buvo pažeistos. Atsakovės nuomone, užsakymas dėl krovinio vežimo yra ordinarinis (įprastinis), jame nėra numatyta jokių ypatingų vežamo krovinio apsaugos, specialių transporto priemonių naudojimo ar kitų vežamo krovinio saugumą didinančių priemonių, krovinio vežimui parenkama paprasta transporto priemonė, nėra jokio reikalavimo stovėti nakčiai tik saugomose aikštelėse. Tai yra ordinarinė sutartis, pagal kurią turėjo būti gabenamas ordinarinis krovinys ir be jokių papildomų saugumo reikalavimų ir tai suprantama, nes bet koks papildomas saugumo reikalavimas žymiai pakeltų vežimo užmokesčio dydį. Ordinariniam kroviniui, vežamam pagal ordinarinę krovinio vežimo sutartį, vežėjo atsakomybei yra taikomas ordinarinis ribojimas pagal krovinio svorį 8,33 SDR už 1 kg bruto krovinio svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis) ir tik kai krovinio vertė viršija 8,33 SDR už 1 kg bruto svorio. Atsakovė nurodo, kad vežėjo informacija, kokiomis aplinkybėmis buvo pavogta dalis krovinio, yra aiški - vagystė buvo įvykdyta naktį, kai vairuotojas miegojo ir nejautė, kad yra apvagiamas. Pastebėjus vagystę buvo pranešta policijai, kuri atvyko į vagystės vietą, užfiksavo aplinkybes. Pažymi, kad vairuotojas sustojo SHELL degalinės aikštelėje, kuri nėra saugoma, nėra stebima vaizdo kamerų ir neapšviesta. Tačiau kritiškai vertina ieškovės pateiktus interneto duomenis. Ieškovo į bylą pateiktos aikštelės vaizdai rodo, kad apšvietimo stulpai yra. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų pažymi, kad visuotinai Europoje (ir Lietuvoje) degalinių teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Mano, kad ieškovės priekaištai dėl per mažo nuvažiuoto atstumo neturi ryšio su byla ir teisinės reikšmės. Atsakovė nurodo, kad vairuotojo rašytiniame paaiškinime dėl įvykio yra nurodyta krovinio vežimo operacijos įvykių seka. Jo nurodoma pakrovimo vieta ir laikas atitinka tachografo duomenis. Vairuotojas negalėjo žinoti kiek laiko užtruks pakrovimas, o toliau vykstant į Prancūziją buvo ieškoma saugomų aikštelių, tačiau jos buvo užimtos. Nesant laisvų vietų saugomose aikštelėse, stovėjimui nakčiai vairuotojas pasirinko sunkiasvorio transporto stovėjimo specializuotą aikštelę, kurioje buvo įvykdyta vagystė. Pažymi, kad vairuotojas taip pat paneigė ieškinio teiginius, kad sunkiasvorio transporto stovėjimo specializuota aikštelė buvo neapšviesta ir nestebima vaizdo kameromis, nurodydamas priešingai – buvo apšvietimas ir vaizdo kamerų stebėjimas. Objektyviai įvertinus vairuotojo veiksmus ir šiuos veiksmus įtakojusias faktines aplinkybes, negalima teigti, kad vairuotojas elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Atsakovė daro išvadą, kad ieškovė neįrodė vežėjo didelio neatsargumo objektyvių ir subjektyvių kriterijų, todėl atsakovės atžvilgiu atsakomybei nustatyti didelio neatsargumo kriterijus, kurio pagrindu naikinamas atsakomybės dydžio ribojimas, neturi būti taikomas. Dėl prarasto krovinio bruto svorio ir kompensacijos apskaičiavimo pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog prarastas krovinys svėrė 1 041 kg, todėl galima tik vežėjo atsakomybė taikant CMR konvencijoje numatytą atsakomybės dydžio ribojimą 8,33 SDR už 1 kg parasto krovinio bruto svorio. Mano, kad ginčo esmę sudaro tik 8 671,53 SDR piniginė suma (1 041,00 kg x 8,33 SDR), kuri pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 7 dalį turi būti konvertuojamas į eurus teismo sprendimo priėmimo dieną.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delamode Baltics“ atsiliepimu prašė atmesti ieškinį. Nurodo, kad faktinio vežėjo vairuotojo rašytinis paaiškinimas dėl įvykio buvo pateiktas atsakovei 2023 m. kovo 30 d. Vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo, pasibaigus darbo laikui pasirinko stovėjimą veikiančioje degalinėje, kuri, nors ir nebuvo saugoma apsaugos darbuotojų, tačiau buvo apšviesta, šalia buvo veikiantis restoranas, stovėjo daug kitų transporto priemonių, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog iš faktinio vežėjo pusės nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog būtų pagrindas pripažinti vairuotojo didelį neatsargumą. Mano, kad vežėjo sąmoningai netinkamas elgesys gabenant krovinį negali būti konstatuotas dar ir dėl to, kad vertinant sudarytas pervežimo sutartis ieškovė nebuvo nurodžiusi jokių ypatingų instrukcijų ir sąlygų ginčo krovinio gabenimui - nei reikalavimo dėl konkrečių sustojimų vietų ar konkrečių poilsio aikštelių, konkretaus sustojimo laiko ar konkretaus maršruto, ar bet kokių kitų taisyklių, kurių būtų vežėjui privalu laikytis gabenant ginčo krovinį ir renkantis poilsio aikšteles. Vairuotojas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad jo veiksmai sąlygos krovinio vagystę, nebuvo jokių prielaidų gręsiančiai vagystei numatyti. O nesant tokių prielaidų, faktinio vežėjo vairuotojas neturėjo galimybės suvokti, kad dėl tokio jo elgesio kils neigiamų pasekmių. Remiantis loginiu principu, jei pagal subjektyvų kriterijų vairuotojo veiksmai sustoti toje aikštelėje būtų laikomi itin nerūpestingais, tyčiniais, siekiančiais sukelti žalą, gautųsi, kad visų kitų transporto priemonių vairuotojų, sustojusių toje aikštelėje, veiksmai irgi turėtų būti pripažinti tyčiniais, sąmoningai siekiančiais sukelti žalą savo gabenamiems kroviniams. Akivaizdu, kad tai prieštarautų bet kokiai logikai. Mano, kad įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti sąmoningą, tyčinį vežėjo elgesį, iš anksto žinant, kad dėl tokio elgesio kils neigiamų padarinių, t. y. bus įvykdyta dalies krovinio vagystė. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl 47 602,63 Eur dydžio žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik CMR konvencijos 23 straipsnio ribose, t. y. ne daugiau kaip 8,33 SDR už kiekvieną kilogramą prarasto krovinio bruto svorio. Ieškovė su savo ieškiniu pateikė rašytinį įrodymą – uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ Trūkstamų / sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktą, kuris patvirtina, kad krovinys iš Ispanijos į Lietuvą buvo pristatytas 2023 m. kovo 22 d. pagal CMR važtaraštį. Būtent tą dieną įvyko krovinio perdavimas, jį iškraunant. CMR važtaraštyje įrašu gavėjo atstovas uždarosios akcinės bendrovės “Vingės terminalas“ patvirtino krovinio priėmimą ir fiksavo krovinio trūkumą. Todėl konstatuotina, kad CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui (ieškovei) 2023 m. kovo 22 d. tapo žinoma apie pristatyto krovinio trūkumą.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „DonWay“ atsiliepimu ir papildomais paaiškinimais prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad klaidingas teiginys, jog vairuotojas nakvynei-poilsiui tyčia pasirinko netinkamą, nesaugomą, neapšviestą stovėjimo aikštelę. Degalinės ir apšviesto vilkikų aikštelės (GPS koordinatės (duomenys neskelbtini)) „Google“ programoje pateikta ne viena fotografija apie puikiai naktį šviečiančius stulpus. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų pažymi, kad nėra tokių degalinių, kurios neturėtų vaizdo stebėjimo kamerų. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad vežėjui buvo žinoma krovinio sudėtis ir vertė. Nei vairuotojas, nei įmonė negavo jokios informacijos apie krovinio sudėtį ir vertę, jokių specialių instrukcijų ar nurodymų dėl maršruto pasirinkimo, nakvynės poilsio vietų pasirinkimo. Negavo vairuotojas jokių komercinių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta didelė krovinio vertė - siuntėjas įteikė vairuotojui tik CMR važtaraštį su nurodytu pakuočių skaičiumi, krovinio svoriu ir išsikrovimo adresu. Vairuotojas pradėjęs savo darbo pamainą 08:31 ir pabaigęs 23:28 išdirbo maksimaliai savo leidžiamą darbo dienos darbo laiką iki 15 val. pagal vairuotojų darbo laiko ir poilsio rėžimo reglamentą (EB) Nr. 561/2006, nuvažiavęs 294,4 km ir per visą darbo dieną aplankęs daugybę pasikrovimų-iškrovimų. Sustojęs nakvynei jis galėjo nejausti ir negirdėti vykdomos vagystės. Pavogto krovinio dalis sudarė 1 041 kg ir 121 pakuotė, kas sudaro vidutiniškai mažiau nei 10 kg pakuotei. Lengvas pakuotes vagys nesunkiai galėjo rankomis išsikrauti, nesukeldami daug triukšmo. Stovėjimo aikštelės pasirinkimas apšviestoje, visų lankomoje vaizdo kameromis aprūpintoje degalinės teritorijoje su įrengta specialia aikštele vilkikams nėra prilyginamas kaip šiurkštus aplaidumas, didelis neatsargumas ar tyčiniai veiksmai. Pažymi, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatyta vežėjo atsakomybės dydžio ribojimas 8,33 SDR. Ieškovei buvo paskaičiuotas ir pateiktas draudimo bendrovės „Baltic Underwriting Agency AB“ išmokos pasiūlymas pagal prarasto krovinio svorio bei SDR paskaičiavimus, tačiau ieškovė nesutiko. Viso tyrimo metu buvo pateikta ieškovei visa informacija, susijusi su dalies krovinio vagyste. Vairuotojas iš esamų variantų pasirinko laisvą aikštelę ir nebeturėjo objektyvių galimybių leistis į „dar geresnės“ aikštelės paieškas. Mano, kad vertinant vežėjo elgesį objektyviai - jis nepažeidė nei sutarties, nei teisės aktų reikalavimų, subjektyviai – vairuotojui buvo svarbus aikštelės klausimas, jis nesielgė tyčia neatsargiai ar aplaidžiai. Galima daryti išvadą, kad vežėjo elgesys negali būti kvalifikuotinas dideliu neatsargumu. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 10 845,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 845,22 Eur sumą nuo 2024 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 244 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DonWay“ 1 216,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovė 2023 m. kovo 8 d. pateikė atsakovei užsakymą dėl bendro 4 047 kg svorio krovinio, sukrauto ant 21 paletės pervežimo iš Ispanijos Karalystės ir Kirgizijos Respubliką. Šalys 2023 m. kovo 14 d. sudarė ekspedijavimo sutartį. Atsakovė krovinio vežimui pasamdė subvežėją uždarąją akcinę bendrovę „Delamode Baltics“, į kurios puspriekabę buvo pakrautas ieškovės krovinys. Kirgizijos Respublikos prekybos ir amatų rūmų 2023 m. liepos 5 d. ekspertizės aktu buvo padaryta išvada, kad vietoje 746 vnt. krovinio dokumentuose nurodytų prekių pristatyta 625 vnt., bendras trūkumas – 121 vnt.. Ieškovės paskaičiavimais ji neteko prekių, kurių vertė 47 602,63 Eur. Prarasto krovinio faktinis svoris sudarė – 1 041 kg..

5.2. Dėl ginčo esmės nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą už krovinio dalies praradimą dėl faktinio vežėjo vairuotojo didelio neatsargumo (ne)buvimo, kompensacijos dydžio, senaties taikymo. Teismas vertindamas CMR nuostatas sutiko su ieškovės pozicija, kad vežėjo atsakomybė nėra ribojama ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, jei žala padaryta dėl vežėjo didelio neatsargumo, kuris teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams.

5.3. Dėl vežėjo atsakomybės praradus krovinį teismas nurodė, kad šiuo atveju krovinio užsakyme nebuvo nurodyta pastabų apie krovinį, jame nebuvo numatyta jokios ypatingos vežamo krovinio apsaugos. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus darė išvadą, kad krovinio vagystės dieną vilkiko vairuotojas išdirbo maksimaliai savo leidžiamą darbo dienos laiką, tai patvirtina ir tachografo išklotinė. Teismas remdamasis atsakovės argumentais konstatavo, kad vežėjo informacija, kaip buvo pavogta dalis krovinio yra aiški – nakties metu, kai vairuotojas miegojo, o pastebėjus vagystę apie tai buvo pranešta policijai. Teismas vertindamas vairuotojo paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, jog vilkikas stovėjo degalinėje, darė labiau tikėtiną išvadą, kad degalinėje turėjo būti vaizdo stebėjimo kameros. Pažymi, kad ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijas, siekdama apginti savo interesus, ypač tuo atveju, jei ieškovei nėra aiškios vagystės aplinkybės. Atsižvelgiant į minėtų duomenų visumą teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti didelio vežėjo neatsargumo, dėl ko vežėjui netaikyta visiška atsakomybė, numatyta CMR konvencijos 29 straipsnis, o taikytina CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atsakomybės ribojimas - priteistina kompensacija, kuri negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (10 845,22 Eur).

5.4. Dėl senaties termino taikymo nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus; jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad atsakovė ir tretieji asmenys pripažįsta ieškovės teisę į kompensaciją pagal atsakomybės ribojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas ir vienerių metų senaties terminas; be to, 2023 m. spalio 26 d. atsakyme atsakovei į pretenziją trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delamode Baltics“ sutiko kompensuoti pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, o ieškinys teisme gautas 2024 m. liepos 8 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 36 757,41 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą - priteisti iš atsakovės ieškovės naudai papildomą 36 757,41 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi laidų atlyginimo paskirstymą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimą ir visų teismo išlaidų procese atlyginimą, o vertinant tai, kad esminių bylos aplinkybių nustatymas ir iš aiškinimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 36 757,41 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Nurodo, kad vykdant ieškovės krovinio gabenimą, atsakovės subvežėjo uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ vilkikui sustojus nesaugomoje, neapšviestoje, atokioje nuo gyvenamųjų teritorijų aikštelėje, naktį, tai yra iš 2023 m. kovo 17 d. į 2023 m. kovo 18 d. buvo apvogta puspriekabė prapjovus tentą ir atidarius puspriekabės duris. Buvo iškrauti trys padėklai prekių, taip pat nukraunant dalį prekių ir nuo kitų padėklų. Krovinio vagystę vilkiko vairuotojas pastebėjo tik sekančios dienos (2023 m. kovo 18 d.) rytą, įvykį nufotografavo ir apie vagystę informavo La Jonquera miesto policijos tarnybą. Krovinį atgabenus į terminalą buvo pastebėta, jog trūksta 117 vnt. prekių, tai nustačius, likęs krovinys perduotas tolimesniam gabenimui į Kirgizijos Respubliką, kur buvo nustatyta, jog trūksta 121 vnt. prekių. Pažymi, kad jokios informacijos apie vagystę atsakovė ieškovei neteikė, dėl ko ieškovė pati kreipėsi į La Jonquera miesto policijos tarnybą dėl informacijos suteikimo, tačiau kuri atsisakė teikti be kokią informaciją, nurodydama, kad dėl bet kokio pobūdžio informacijos gavimo yra reikalinga kreiptis į įvykio vietos veiklos teritorijoje esantį teismą - J. D. de F.. Mano, kad esminės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo sąmoningai atskleistos, o teismas tokį šalių elgesį toleravo, tuo papildomai apribodamas ir ginčo aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo galimybes.

6.2. Nurodo, kad teismas reikalavimą dėl visiško žalos atlyginimo atmetė remdamasis tuo, kad užsakovas nenurodė poreikio dėl ypatingos krovinio apsaugos, taip pat apie krovinio sudėtį nebuvo žinoma atsakovei ir tretiesiems asmenims, o ir be to, labiau tikėtina, kad vilkikas stovėjo vaizdo kamerų saugomoje aikštelėje. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nurodo, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta prisijungimo būdu, tai yra apeliantei pasirašant sutartį, kurioje vežėjo pareigos nėra nurodytos, tačiau sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad nustačius, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio trūkumą, praradimą, pažeidimą nuo jo priėmimo gabenimui momento iki jo perdavimo užsakovui; vežėjas nėra atsakingas, jei krovinio pažeidimas, trūkumas ar praradimas arba jo pristatymo vėlavimas atsirado ne dėl vežėjo, o dėl užsakovo / krovinio siuntėjo / krovinio gavėjo kaltės, paties krovinio ypatybių ar kitų aplinkybių, kurios atleidžia vežėją nuo atsakomybės. Šios nurodytos nuostatos įtraukimas į sutartį leido tikėtis, kad krovinio gabenimui ir krovinio apsaugos bus taikytos bent kiek daugiau nei elementarios ar minimalios saugumo priemonės.

6.3. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą jį grindė prielaidomis, teismui nekilo abejonių dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, dėl vairuotojo pasirinktos stovėjimo vietos tamsiu paros metu. Teigia, jog paties vairuotojo paaiškinimai pagrindžia, jog jis suprato vežęs didelės vertės krovinį ir ieškojo saugomos aikštelės, kita vertus, atsižvelgiant į tachografo kortelės duomenis vilkiko vairuotojo paaiškinimai nėra tikslūs, kadangi jis buvo pusvalandžiui sustojęs Pont de Molins administracinėse ribose, o tik vėliau, tai yra už 8,8 km. vilkikas sustojo degalinėje. Mano, kad vairuotojas sąmoningai pasirinko nesaugomą aikštelę, kadangi mažai tikėtina, jog iš Pont de Molins esančios stovėjimo aikštelės, kuri buvo saugoma nebuvo nė vienos iš 500 laisvų parkavimo vietų.

6.4. Nurodo, kad vilkiko vairuotojas paaiškino, jog jis sustojo prie degalinės langų, tačiau ši degalinė parkavimo vietoje langų neturi, kas pagrindžia, jog vairuotojas meluoja, o tarptautinės kelių transporto sąjungos pateikiama informacija apie kelio taške (duomenys neskelbtini) esančią vilkikų sustojimo aikštelę patvirtina, kad ji nėra stebima vaizdo stebėjimo sistemų. Pažymi, kad vagystės metu buvo atidarytos masyvios puspriekabės durys, dalis krovinio turėjo būti iškraunamą rankomis dėl ko vilkiko judesį turėjo pajusti jo vairuotojas ar vagystę pastebėti kiti asmenys. Mano, kad mažai tikėtina, jog vilkikui stovint vairuotojo nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu (po degalinės langais, kameromis gerai matomoje, apšviestoje vietoje) krovinio iškrovimas liks nepastebėtas. Mano, kad tai leidžia daryti išvadą, kad vilkikas stovėjo ne vairuotojo nurodytoje vietoje.

6.5. Nurodo, kad nepaisant to, kad ne ieškovei, o atsakovei tenka pareiga įrodyti jos kaltės nebuvimą, ieškovė teikė teismui prašymą pateikti teisinės pagalbos prašymą Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai dėl pagalbos surenkant įrodymus apie teisėsaugos institucijų vykdytame tyrime nustatytas vilkiko puspriekabės sugadinimo ir krovinio dalies vagystės aplinkybes, tačiau šis ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, kas apeliantės vertinimu leidžia daryti išvadą, jog bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Mano, kad bylą nagrinėjęs teisėjas veikė šališkai, ieškovė turėjo informaciją apie vagystę rinkti tik iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau ir iki šiol nėra aišku kur buvo pastatytas apvogtas vilkikas. Mano, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti surenkami duomenis apie krovinio praradimo aplinkybes. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs teisėjas taip pat atsisakė padaryti pertrauką tam, kad apeliantė galėtų pateikti duomenis apie bylinėjimosi išlaidas, atsisakė apklausti liudytoją, netenkino kitų prašymų, kas rodo teisėjo konfliktą su apeliante.

7. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Nurodo, kad šalys sudarydamos ekspedijavimo paslaugų sutartį pradiniame etape numatė atsakovės atsakomybei taikyti CMR, SMGS, Varšuvos ir Hamburgo konvencijas, tai yra sutarties sudarymo metu, šalys susitarė, kad visais atvejais taikant aukščiau paminėtus teisės aktus, atsakovo atsakomybė už krovinį bus ribota, išskyrus SMGS susitarimą, kuris šiuo metu dėl geopolitinės padėties, praktiškai nėra taikomas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pervežimo užsakyme nebuvo jokių ypatingų saugumo, atsargumo, tik saugomose aikštelėse ar kitų su krovinio saugumu susijusių sąlygų, o kaina maršrutu Ispanija – Kirgizija yra ordinarinė, kurioje nėra numatyta, jokių papildomų mokėjimų už saugomas aikšteles ar kitas vežėjo galimas panaudoti atsargumo priemones.

7.2. Nurodo, kad vairuotojo paaiškinime nurodyta krovinio vežimo operacijos įvykių seka, šis paaiškinimas atitinka tachografo duomenis, be to vairuotojas negalėjo žinoti kiek laiko užtruks pakrovimas, o toliau vykstant į Prancūziją buvo ieškoma saugomų aikštelių, tačiau jos buvo užimtos. Nesant laisvų vietų saugomose aikštelėse, stovėjimui nakčiai vairuotojas pasirinko sunkiasvorio transporto stovėjimo specializuotą aikštelę, kurioje buvo įvykdyta vagystė. Pažymi, kad vairuotojas taip pat paneigė apeliantės teiginius, kad sunkiasvorio transporto stovėjimo specializuota aikštelė buvo neapšviesta ir nestebima vaizdo kameromis, nurodydamas priešingai buvus apšvietimui ir vaizdo kamerų stebėjimui. Pažymi, kad pagal byloje esančias nuotraukas aikštelė, kur įvyko vagystė yra specializuota sunkiojo transporto stovėjimo aikštelė, šalia yra Shell degalinė, visą parą veikiantis restoranas, dėl ko spręstina, kad sutartyje nenustačius specialių saugumo reikalavimų ir aišku už juos papildomai nesumokėjus, krovinys buvo gabenamas kaip ordinarinis krovinys, su ordinarine transporto priemone ir poilsiui buvo sustota specializuotoje, bet ordinarinėje stovėjimo aikštelėje.

7.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teigia, kad argumentai apie gerus santykius tarp proceso dalyvius yra išgalvoti, pirmos instancijos teismas tame pačiame parengiamajame posėdyje tai patikslino, paneigdamas draugystės ar kitokio suinteresuotumo galimybes. Pažymi, kad apeliantė pateikė duomenis, kaip kreipėsi elektroniniu paštu į Ispanijos Karalystės policiją, kuriuo prašo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, dėl ko savaime suprantama, jog jokia įstaiga elektroniniu paštu duomenų nepateiks. Pažymi, kad apeliantė yra didelė įmonė, jis galėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, o šiuo atveju objektyviai nėra jokio teisinio pagrindo prašyti teismo išreikalauti neaišku ką ir neaišku iš ko. Dėl šios priežasties mano, kad teismo atsisakymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri paprastai yra valstybės paslaptis, kuomet pats apeliantas nesirūpino savo interesais ikiteisminiame tyrime, nėra teisiškai pagrįstas argumentas, rodantis pirmos instancijos teismo procesinį pažeidimą, neatskleidus bylos esmės.

8. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „DonWay“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes byloje taip pat laikėsi pozicijos, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, taikant CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakomybės ribojimą. Teigia, kad šiuo atveju pervežimo sandoris buvo ordinarinis (įprastinis), šiuo atveju trečiasis asmuo, kaip vežėja, netaikė kažkokių minimalių krovinio apsaugos standartų, o veikė įprastomis, praktikoje paplitusiomis sąlygomis, ir toks vežėjo elgesys atitinka standartinį vežėjo, kaip profesionalo elgesį. Kroviniui nebuvo taikomi kažkokie mažesni nei standartiniai apsaugos kriterijai, apeliantė neužsakė jokių specifinių, aukštesnių kriterijų reikalaujančių priemonių. Pažymi, kad sudarant sutartį, pagal sutarties sąlygas, apeliantei turėjo būti žinoma, kad vežėjui bus taikomas atsakomybės ribojimas, dėl ko apeliantė galėjo šią aplinkybę įsivertinti, pagalvoti apie poreikį užsakyti papildomų priemonių krovinio apsaugai (kietašonė priekaba ar papildomas krovinio draudimas).

8.2. Nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti visišką vežėjo atsakomybę pagal CMR nuostatas, teigia, jog apeliantė kvestionuoja vairuotojo paaiškinimus, tačiau nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismas neturėjo vadovautis šiais paaiškinimais. Pažymi, kad netoliese Pont de Molins yra ne viena sustojimo aikštelė ir specializuota sunkvežimių sustojimo vieta ir ją skiria tik 2 min atstumas nuo miestelio. Mano, kad nėra pagrindo abejoti vairuotojo paaiškinimais jog parkavimo aikštelės naktį buvo užimtos, o apeliantės teiginiai, jog mažai tikėtina, kad buvo užimta 500 vietų stovėjimo aikštelė šalia C. C. yra absoliučiai nepagrįsti ir tik apeliantės subjektyvi nuomonė. Nurodo, kad apeliantė klaidina teismą, kadangi pagal Google nuotraukas matyti, jog parkavimas yra iš abiejų degalinės pusių ir yra vietos priešais degalinės langus.

8.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo šališkumo, kadangi šališkumo klausimas jau buvo išspręstas bylinėjimosi metu, pirmininkui atmetus apeliantės pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, kas patvirtina, kad nei objektyvaus, nei subjektyvaus teismo šališkumo nebuvo. Nurodo, pačios apeliantės elgesys nebuvo savalaikis, aktyvus ir padedantis operatyviai išnagrinėti bylą. Pažymi, kad apeliantė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo pateikė likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio, vėliau rašytiniai paaiškinimai taip pat buvo teikiami tik prieš pat teismo posėdį, o prašymas apklausti vairuotoją buvo pateiktas paskutinio posėdžio bylos iš esmės nagrinėjimo metu, kai jau visos šalys buvo pasisakiusios. Pažymi, kad apeliantė kvestionuodama vairuotojo paaiškinimus jo neprašė apklausti ankščiau. Nurodo, kad ne teismas ar kitos šalys kliudė apeliantei ginti savo teises, o pati apeliantė savo nepakankamu veikimu savo teisių negynė.

9. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delamonde Baltics“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad teismas apribojo jos teisę įrodinėti, rinkti įrodymus, tačiau šie argumentai nepagrįsti, kadangi būtent šaliai tenka pareiga pateikti įrodymus, kuriais grindžiami byloje pareikšti reikalavimai ar atsikirtimai. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji ėmėsi jai prieinamų priemonių gauti reikalingus įrodymus.

9.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo šališkumo. Teigia, kad draugiškas pastebėjimas apie tai, kad kolegos advokatai per bylas yra pažįstami nes susitinka nagrinėjant bylas, nieko bendro neturi su jokiomis draugystėmis tarp šalių advokatų ir teismo. Ta aplinkybė, jog teismas įvertino įrodymus kitaip, nei pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo.

9.3. Nurodo, kad apeliantės cituojamoje sutarties 5.5 punkte nėra kalbama apie papildomus ar ypatingus vežėjo įsipareigojimus gabenant krovinį, kaip ir nėra kalbama apie papildomas ar ypatingas krovinio siuntėjo instrukcijas vežėjui dėl krovinio gabenimo, tame tarpe reikalavimų stovėti nakčiai tik saugomose aikštelėse. Pažymi, kad apeliantė jokių instrukcijų atsakovei dėl krovinio gabenimo nebuvo pateikusi.

9.4. Nurodo, kad vežant ordinarinį krovinį, stovėjimas net ir nesaugomoje, bet specialiai poilsiui skirtoje aikštelėje, kuri pritaikyta stovėti vilkikams ir joje realiai stovima, neleidžia daryti prielaidos, kad tokioje aikštelėje vagysčių įvykio tikėtinumas yra didesnis, nei, kad vagysčių nebuvimo tikėtinumas, todėl vertinant vairuotojo veiksmus per objektyvų didelio neatsargumo kriterijų akivaizdu, kad vežėjo sustojimas nakčiai aikštelėje, kurioje vėliau buvo įvykdyta vagystė iš tiesų yra socialiai normalus ir jokios pareigos rūpintis kroviniu nepažeidžiantis elgesys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas apribojo jos teisę įrodinėti, rinkti įrodymus, dėl ko tinkamai nebuvo atskleista bylos esmė. Teigia, kad apeliantės vertinimu vilkiką vairavusio vairuotojo paaiškinimai neatitinka tachografo duomenų, nurodo, kad po vagystės apeliantė kreipėsi į La Jonquera miesto policijos tarnybą dėl informacijos suteikimo, tačiau informacija nebuvo pateikta, o informacijos apie vagystę nepateikė ir atsakovė. Pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis, teismui nekilo abejonių dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, taip pat dėl vairuotojo pasirinktos stovėjimo vietos tamsiu paros metu, mano, kad vilkiko vairuotojas meluoja, kadangi jis nurodė, kad sustojo prie degalinės langų, nors jo nurodytoje parkavimo vietoje degalinės langų nėra, be to, vairuotojas negalėjo nepajusti vykdomos vagystės, mano, kad vilkikas stovėjo ne vairuotojo nurodytoje vietoje. Pažymi, kad apeliantė teikė prašymą kreiptis į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas dėl vilkiko puspriekabės sugadinimo ir krovinio dalies vagystės, tačiau šis prašymas nebuvo tenkinamas, todėl bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.

13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, nustatyta, kad 2023 m. kovo 8 d. ieškovė pateikė užsakovei užsakymą krovinio pervežimui iš Ispanijos Karalystės į Kirgizijos Respubliką. Šalys 2023 m. kovo 14 d. sudarė transporto – ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.4 punktas numatė, kad vežėjas turi teisę naudoti trečiųjų asmenų paslaugomis, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal sutartį, įskaitant transporto paslaugas. Atsakovė krovinio vežimui iš Ispanijos Karalystės į uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ (Lietuvos Respublikoje) muitinės sandėlį pasamdė subvežėją uždarąją akcinę bendrovę „Delamode Baltics“, kurios sudaryto CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu krovinys 2023 m. kovo 17 d. buvo pakrautas į uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ pasitelkto subvežėjo uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ transporto priemonę – vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Krovinio ekspedijavimo metu dalis krovinio buvo prarasta. Uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ 2023 m. kovo 22 d. prekių priėmimo į sandėlį aktu Nr. 26 nustatyta, kad 3 paletės yra tuščios, 2 paletės pažeistos, bendras prekių trūkumas – 117 vnt. Kirgizijos Respublikos prekybos ir amatų rūmų 2023 m. liepos 5 d. ekspertizės akte Nr. 1-764 (pristačius krovinį iš (duomenys neskelbtini) terminalo) užfiksuota, kad iškraunant iš priekabos kiekis tikrintas 100 procentų suskaičiuojant, kokybę išoriškai apžiūrint. Viso iš automobilio iškrauti 625 vnt. krovinio, o krovinio siuntėjo dokumentuose nurodytas kiekis 746 vnt., trūkstamą krovinio dalį pagal krovinio siuntėjo dokumentus sudaro 121 vnt. - 114 vnt. virtuvės įrenginių „Mycook Touch Jedani“ ir 7 vnt. metalinių padėklų „Set Try Metal Vipor VER3“. Apeliantės paskaičiavimais ji neteko prekių, kurių vertė 47 602,63 Eur. Prarasto krovinio faktinis svoris sudarė – 1 041 kg. Dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčas.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškusi ieškinį ir reikalaudama visiško nuostolių (47 602,63 Eur) atlyginimo nurodo, kad CMR konvencijos 29 straipsnio normos nustato sąlygas, kuomet vežėjas neturi teisės vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei. Vienas iš tokių atvejų – jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR 29 straipsnio 1 dalis), mano, kad šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, tai yra krovinys buvo prarastas dėl vilkiko vairuotojo didelio nerūpestingumo.

16. Pirmiausia pažymėtina, kad šalys sudarė transporto – ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

17. Vertinant šalių sudarytos transporto – ekspedijavimo sutarties sąlygas nustatyta, kad vežėja (atsakovė) įsipareigojo pagal užsakovės (ieškovės) krovinio užsakymus teikti tarptautinio kovinių pervežimo paslaugas kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transportu, vadovaudamasi tarptautinėmis CMR, SMGS, Varšuvos ir Hamburgo konvencijomis, užsakovė (ieškovė) įsipareigojo apmokėti vežėjos (atsakovės) paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (1.1 punktas). Šalių sudarytos sutarties 4.3 punkte nustatyta vežėjos pareiga, tai yra atsakomybė, jog ji yra atsakinga už gabenamą krovinį ir savo įsipareigojimų vykdymą pagal CMR, SMGS, Varšuvos ir Hamburgo konvencijas, taip pat šalys susitarė, kad yra atsakingos už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei prisiima CMR, SMGS, Varšuvos ir Hamburgo konvencijose bei galiojančiuose teisės aktuose numatytą atsakomybę. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties 5.5 punktą, kuris nustato, kad vežėja yra atsakinga už krovinio trūkumą, praradimą ar pažeidimą nuo jo priėmimo gabenimui momento iki jo perdavimo užsakovui, vežėja nėra atsakinga, jei krovinio pažeidimas, trūkumas ar praradimas arba jo pristatymo vėlavimas atsirado ne dėl vežėjos, užsakovės/krovinio siuntėjo/krovinio gavėjo kaltės, paties krovinio ypatybių ar kitų aplinkybių, kurios atleidžia vežėją nuo atsakomybės.

18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad krovinio ekspedijavimo metu dalis krovinio buvo prarasta Ispanijos Karalystėje. CMR 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai remiantis CMR Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Kompensacija apskaičiuojama pagal krovinio vertės biržos, o jei tokios nėra – rinkos, jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR 23 straipsnio 2 dalis), tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pagal minėtas CMR konvencijos nuostatas priteisė ieškovei 10 845,22 Eur kompensaciją, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas sprendimas įsiteisėjo, nes byloje dalyvaujantys asmenys jos neskundžia, tačiau apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų, kurios reglamentuoją visišką žalos atlyginimą.

19. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas negali vadovautis CMR Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR 29 straipsnio 2 dalis). Apeliantė teigia, kad krovinio ekspedijavimo metu vairuotojas pasirinko nesaugomą, neapšviestą, kameromis neapsaugotą parkavimo aikštelę, be to, mano, kad vairuotojo parodymai yra melagingi, o šiuo atveju teismas netenkindamas apeliantės prašymo kreiptis į Ispanijos Respublikos kompetentingas institucijas, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Su šiais apeliantės argumentais, įvertinus byloje esančius įrodymus, sutiktina.

20. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ vairuotojas P. L. yra pateikęs 2023 m. kovo 22 d. rašytinį paaiškinimą dėl vagystės Ispanijos Karalystėje aplinkybių. Paaiškinime nurodoma, kad likus valandai laiko iki darbo pabaigos pradėjo ieškoti saugios mokamos parkavimo aikštelės, tačiau visos saugomos parkavimo aikštelės buvo užimtos, dėl ko jis sustojo apšviestoje, kameromis gerai matomoje vietoje, prie degalinės „Shell“ langų. Sustojo apie 23.30 val. ir netrukus nuėjo miegoti, pabudo 8 val. su skausmu galvoje ir silpnumu visame kūne. Ryte išlipęs iš vilkiko pastebėjo prapjautą tentą, pradarytas duris, suprato kad įvyko krovinio vagystė.

21. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad apie vagystę informavo uždarosios akcinės bendrovės „DonWay“ direktorių, kreipėsi į degalinės operatorių, kuris atsisakė padėti, kreipėsi į policiją, kurioje įvykis buvo užregistruotas, tačiau policija nurodė, kad pagalbą atvykti į įvykio vietą negali, nurodė pačiam atvykti į policiją. Nurodo, užfiksavęs žalą (nuotraukomis) nuvyko į policiją, viską papasakojo ir buvo surašytas protokolas dėl krovinio vagystės ir puspriekabės tento žalos, o pasiskundus policijos darbuotojams dėl prastos savijautos buvo konstatuota, jog galimai vairuotojas buvo apsvaigintas neaiškiomis medžiagomis, kaip miego arba paralyžiuojančiomis dujomis, tačiau medikų pagalbos atsisakė, nes galimų medžiagų poveikis silpo, savijauta pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos rašytinius vairuotojo paaiškinimus pažymi, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų vairuotojo paaiškinimus apie vagystės aplinkybes, tai yra Ispanijos Karalystės La Jonquera miesto policijos tarnybos protokolo, taip pat jokių duomenų, jog iš tiesų vairuotojas nurodė teisingą informaciją policijai ir ji atsisakė atvykti dėl įsilaužimo, krovinio vagystės, bei vilkiko puspriekabės apgadinimo, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog paties vairuotojo teigimu krovininis vilkikas stovėjo vaizdo kameromis saugomoje aikštelėje, tačiau degalinės operatorius aiškiai atsisakė jam padėti, kas sutinkant su apeliante, sudaro objektyvų pagrindą abejoti vairuotojo paaiškinimų patikimumu.

22. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog apeliantė kreipėsi į Ispanijos Karalystės policijos įstaigas dėl informacijos suteikimo apie įvykusią vagystę, tačiau informacija apeliantei nebuvo suteikta, nurodant, kad ji yra konfidenciali, nurodyta, kad dėl informacijos suteikimo galima susisekti su Figueres teismais. Šie duomenys pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2024 m. spalio 8 d. taip pat su prašymu kreiptis į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau šis prašymas 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu buvo netenkintas, nurodant apeliantei kreiptis į Ispanijos Karalystės policijos įstaigą dar kartą, kaip nukentėjusiam asmeniui. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad ji kreipėsi kaip nukentėjusioji, tačiau teismas atsakydamas į šiuos apeliantės argumentus nurodė, kad apeliantės pateikti įrodymai (kreipimasis elektroniniu paštu su vertimu „Google translate“ programa) nėra pakankami pagrįsti, jog apeliantė kreipėsi į Ispanijos Karalystės policijos įstaigą (2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 60 min. – 64 min.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog apeliantė reikšdama ieškinį siekia įrodyti jog krovinys galimai buvo prarastas dėl krovinį vežusio vairuotojo didelio neatsargumo ir aplaidumo, kas jos vertinimu sudarytų galimybę taikyti CMR 29 straipsnio nuostatas, į tai, kad įvykio aplinkybės, kurio metu krovinys buvo prarastas iš esmės grindžiamos tik vairuotojo rašytiniais paaiškinimais, į tai kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurios patvirtintų vairuotojo deklaruojamas aplinkybes, leidžia daryti išvadą, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės tinkamo neatskleidimo, siekiant nustatyti ar yra pagrindas taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoją visišką žalos atlyginimą, yra pagrįsti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su apeliantės argumentais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl kreipimosi į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas dėl įrodymų rinkimo. Byloje esantys duomenys (Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, savarankiškai kreipėsi į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas dėl informacijos suteikimo apie įvykusią vagystę, kuris buvo netenkintas motyvuojant duomenų konfidencialumu ir nurodant kreiptis į Figueres miesto teismus. Šie duomenys su prašymu kreiptis į kompetentingas institucijas dėl įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismui buvo pateikti, tačiau teismas nutarė apeliantės prašymo netenkinti, nurodydamas pakartotinai kreiptis į kompetentingas institucijas, kaip nukentėjusiajam asmeniui, o apeliantei nurodžius, kad ji kreipėsi kaip nukentėjusioji, teismas nurodė, kad jos kreipimasis nėra pakankamas išvadai, jog ji iš tiesų kreipėsi į minėtas institucijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino nepagrįstai, o šiuo atveju bylos esminių aplinkybių nenustatymas apie ginčo vagystės aplinkybes lemia ir tai, kad bylos esmė, siekiant nustatyti ar yra pagrindas taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoją visišką žalos atlyginimą, nebuvo tinkamai atskleista.

24. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 12-24 punktuose, daro išvadą, kad šiuo atveju byloje nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų, kurios reglamentuoją visišką žalos atlyginimą, taikymo, tai yra, nebuvo patikrintas vairuotojo rašytinių paaiškinimų patikimumas, taip pat nepagrįstai netenkintas apeliantės prašymas (CPK 199 straipsnis) kreiptis į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas dėl įrodymų išreikalavimo siekiant nustatyti tikrąsias krovinio dingimo aplinkybes. Kadangi kaip nustatyta nutarties 22-23 punktuose šiuo atveju bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Pažymėtina, jog apeliantė apeliaciniame skunde taip pat kelia ir bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo klausimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti vilkiko vairuotoją, atsisakė nagrinėjamoje byloje daryti pertrauką, tokiu būdu sudarant galimybę apeliantei nagrinėjamoje byloje pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir / ar pasirengti baigiamosioms kalboms byloje, taip pat pirmosios instancijos teismas trukdė rinkti įrodymus, o atsakovės atstovo advokato parengiamojo teismo posėdžio metu padaryto pareiškimo apie gerus nagrinėjime dalyvaujančių teisininkų santykius, bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nebuvo pašalintos, o priešingai jos tik dar labiau sustiprėjo.

27. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai galimai rodo šališkumą, tačiau šie apeliantės argumentai iš esmės grindžiami tuo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jos pateikti prašymai procese nebuvo patenkinti, taip pat buvo atsisakyta padaryti posėdžio pertrauką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, jog teismas nepatenkino procesinio prašymo ir (ar) nepaskelbė pertraukos procese, niekaip nesuponuoja teismo šališkumo. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad nėra patikimų faktų išvadai, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nurodo, kad teismo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pagarsinti priešingos šalies atstovės komentarai apie gerus bylos nagrinėjime dalyvaujančių teisininkų santykius, tačiau šios aplinkybės jau apeliantės buvo nurodytos teikiant ir 2024 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl teisėjo nušalinimo, jos buvo įvertintos priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria apeliantės prašymas dėl teisėjo nušalinimo buvo atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties.

29. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30. Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje.

31. 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nurodyta, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra atidėtas 2025 m. rugpjūčio 29 d. 13.10 val., tačiau 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodyta, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2025 m. rugpjūčio 28 d. 13.10 val.

32. CPK 276 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Padarytas rašymo apsirikimas, tai yra, 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodant procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, priimto procesinio sprendimo iš esmės nekeičia, todėl yra pagrindas jį ištaisyti (CPK 276 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad nutariama priimti ir paskelbti procesinį sprendimą šioje civilinėje byloje 2025 m. rugpjūčio 29 d. 13.10 val.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Džedani“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caspian Logistics“ dėl 36 757,41 EUR turtinės žalos atlyginimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.