Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, (dvi nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, galutine subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64(1) straipsnį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme;

13) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Arešto bausmę atliko 2021 m. gruodžio 17 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: nuteistas 2021 m. rugsėjo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, tyčia, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės: 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. 45 min., Druskininkuose, Gardino g., ties pastatu Nr. 16, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. U. vardu, pakartotinai vairavo transporto priemonę – automobilį „AudI-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) kai teisė vairuoti jam yra atimta, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be visiško kaltinamojo A. G. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

iš liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba Alytaus AVPK Druskininkų PK RS tyrėjo pareigose. 2022 m. rugpjūčio 2 d. vykdant tarnybą Druskininkų mieste apie 16.00 val., radijo ryšiu Alytaus AVPK OVS budėtojas pranešė, kad Varėnos rajone yra pavogtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai gali vairuoti A. G., gali važiuoti į Druskininkus. Apie 17.43 val., Alytaus AVPK OVS budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad minėtas automobilis pastebėtas Druskininkuose, Gardino gatvėje ties parduotuve „NORFA“. Automobilis buvo sustabdytas ties Gardino gatvės 16 numeriu pažymėto pastato, ties išvažiavimu į Gardino gatvę. Automobilį vairavo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Alkotesteriu Drager Alcotest 6810, ARFM- 0256 pirmuoju tikrinimu 17.50 val. A. G. buvo nustatytas 2.79 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu 18.11 val. A. G. buvo nustatytas 2.68 promilių girtumas. A. G. pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo. G. buvo nušalintas nuo vairavimo. Dėl vairavimo esant neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas A. G. atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dėl vairavimo neturint teisės vairuoti pradėta administracinė teisena. Automobilis saugojimui autovežiu nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Santaikos g. 31D (1 t., b. l. 50-53);

Motyvuojamoji dalis

A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokio baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-616-579/2020, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosios bylose Nr. 1A-200-354/2019, Nr. 1A-238-744/2019).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis A. G. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, paskiriant jam ir vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (1 t., b. l. 113-121). Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G., žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. 45 min., Druskininkuose, Gardino g., ties pastatu Nr. 16, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika laikytina pavojinga, padaryta esant neblaiviam, piktybiška, sisteminga, padaryta esant teismo įsiteisėjusiam procesiniui sprendimui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti, rodanti aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. G. dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, pasitvirtino, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. A. G. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. U. ir V. A. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. 45 min., Druskininkuose, Gardino g., ties pastatu Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2.68 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas neblaivus ir kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, 1 t., b. l. 98-112, 113-129).

Bausmės skyrimas

Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas trylika kartų, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 98-112), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 94-97), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (1 t., b. l. 151-152), šiuo metu yra sulaikytas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40973-22, jo teigimu iki sulaikymo dirbo UAB „Dzūkijos mediena“, VšĮ Druskininkų PSPC psichikos sveikatos centre jam gydytojo psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų neteiktos (1 t., b. l. 160). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą realią laisvės atėmimo bausmę, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu tik realios bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu A. G. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatas. Priešingai nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo ar tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant keturių metų terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu (1 t., b. l. 79-80) – A. G. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę automobilį „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl automobilis „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. U. (1 t., b. l. 28). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilį kaltinamasis vairavo be savininko sutikimo, automobilio savininkas pats informavo policijos pareigūnus apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką, todėl remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Audi-A4“, kurio techninės charakteristikos sutampa su A. G. vairuoto automobilio techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 2 010 Eur (1 t., b. l. 33). Taigi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainą atitinkanti pinigų suma su PVM – 2 010 Eur. Atsižvelgiant į šios transporto priemonės vertę (2 010 Eur su PVM), nusikaltimo vairuojant transporto priemonę neblaiviam asmeniui padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ši kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

A. G. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 79-82, 84-87), kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje policijos pareigūnų Body kamera filmuota medžiaga, paliktina saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. G. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi-A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 010 Eur (du tūkstančius dešimt eurų).

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. G. atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje policijos pareigūnų Body kamera filmuotą medžiagą, palikti saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.