Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-365/2025 Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00143-2024-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3.2.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.4.

2025 m. gegužės 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Daivos Kzalauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Gulbickienės (toliau – ir prokurorė) ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir civilinė ieškovė, arba VMI prie FM) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 2, 5 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį E. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, taip pat įpareigojant E. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nesiartinti prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. A. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pažeisdamas nustatytą tvarką – 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (įstatymo redakcija nuo 2004-05-01) 14 straipsnio 4 punkto, numatančio, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, reikalavimą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių, numatančių, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis“, 4 punkto 4.4 papunkčio, numatančio, kad „fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“, reikalavimus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 27 d. 19.09 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. ribose, neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „MINSK Capital QS“ ir 5 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, supakuotų į 20 ryšulių, kurių bendra muitinė vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir sudaro 44 814 Eur, ir neteisėtai šias akcizais apmokestinamas prekes gabeno Šalčykščios upe į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą, iki kol 2024 m. liepos 27 d. 19.09 val. Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. ribose, upėje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnų.

2. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltinamojo (nuteistojo) prisipažinimą, bei kitus byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad jie yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo (nuteistojo) E. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tuo, 2019-12-19 Tarybos Direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – Tarybos direktyva (ES) 2020/262), 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šio straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad išleidimas vartoti – tai, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 priede nurodyta, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinama 2019-12-19 Tarybos Direktyva (ES) 2020/262. Įgyvendinant šią direktyvą, Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, jog prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Skundžiamajame nuosprendyje nurodyta, kad šioje byloje akcizais apmokestinamos prekės 2024-07-27 buvo sulaikytos iš esmės netrukus po to, kai E. A., būdamas prie valstybės sienos, jas įgijo iš nenustatyto asmens ir pradėjo jas gabenti į Lietuvos Respublikos pusę plukdydamas Šalčykščios upe. 2024-07- 28 cigaretės perduotos saugoti Tribonių pasienio užkardai, 2024-08-14 - Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui. 2024-09-05 prokurorės nutarimu priimtas sprendimas 4 999 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ ir 4 999 pakelių cigarečių „NZ Gold“ sunaikinti. Nutarimas 2024-09-09 pateiktas vykdyti Turto valdymo valdybos Varėnos skyriui. Tokiu atveju Teismo vertinimu, prievolė mokėti valstybei akcizą išnyko (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai), todėl konstatuoti valstybei padarytą žalą nesumokėto akcizo mokesčio forma nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. sausio 31d. nuosprendį dalyje dėl civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio netenkinimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Skundžiamame nuosprendyje teisės aktų bei teismų praktikos aiškinimas ir taikymas, atsižvelgiant į šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, yra neteisingas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pažymima, kad VMI prie FM civiliniame ieškinyje nuteistųjų mokestinė prievolė (tuo pačiu ir valstybei padarytos žalos dydis) kildinama iš Direktyvos bei Akcizų įstatymo nuostatų.

3.2. Pagal Direktyvos 6 straispnio 2 dalį prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje'. Šios Direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ - akcizais apmokestinamųjų prekių laikymas arba saugojimas, įskaitant pažeidimo atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas (Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punktas).

3.3. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnio 8 dalį už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis akcizais apmokestinamas prekes laikančiam asmeniui, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti, atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma, vadovaujantis Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsniu, 12 straipsniu, 26 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 3 dalimi bei 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX- 2112 66 straipsnio 2 dalimi, darytina išdava, kad neteisėtai įgydamas, laikydamas akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 400 MGL, bet neviršijo 900 MGL, E. A. ne tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199-2 straispnio 2 dalyje, bet ir savo kaltais tyčiniais veiksmais neįvykdė teisės aktuose numatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijų ir nesumokėjo 44 814 Eur akcizų mokesčio, tuo padarydamas valstybei 44 814 Eur dydžio žalą.

3.4. Atmetant civilinį ieškinį, nebuvo vertinti proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, susiję su:

1) nuteistojo E. A. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių teisiniu režimu, t.y. joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (AMLAR), už jas nebuvo sumokėti akcizai, cigaretės buvo gabenamos Šalčykščios upe, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų;

2) faktu, kad sulaikytos cigaretės nebuvo nuteistojo E. A. įgytos trečiosiose šalyse ir/ar atgabentos (tame tarpe ir neteisėtai) į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiųjų šalių, dėl ko galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl skolos muitinei atsiradimo, kad nuteistajam nėra inkriminuojama jo Lietuvos rinkoje neteisėtai įgytų ir gabentų AAP kontrabanda;

3) valstybei žala susideda iš neteisėtai kaltinamojo nesumokėto akcizų mokesčio, o ne iš skolos muitinei ar muito mokesčio;

4) nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia vadovautis Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 d. a punktu, pagal kurį importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, taip pat šio kodekso 124 str. 1 d. e ir f punktais, pagal kuriuos importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai imorto arba eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn; taip pat Akcizų įstatymo 9 straispnio 2 dalies, pagal kurią prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, šio įstatymo 20 straispnio 2 dalis numato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais, taip pat Direktyvos 6 straispnio 2 dalimi bei šio straipsnio 3 dalies d punktu, kur numatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šios Direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ – akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą.

3.5. Pažymi, kad skolos muitinei sąvoka įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 5 straispnio 18 punkte, pagal kurį skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas - už prekių importą mokėtinas muitas, eksporto muitas - už prekių eksportą mokėtinas muitas (5 straispnio 20-21 p.). Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomo akcizų mokesčio, todėl sprendžiant ginčą dėl akcizų mokesčio (tuo pačiu valstybei padarytos žalos atlyginimo) priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos ir kaltinamojo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus (tuo pačiu atlyginti valstybei padarytą žalą) negali būti laikoma išnykusią (LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023)

3.6. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė Sąjungos muitinės kodekso normas, bet ir netinkamai taikė ne tas Direktyvos bei Akcizų įstatymo nuostatas. Manoma, kad byloje susiklosčiusiems santykiams taikytinos Direktyvos 6 strapsnio 2 dalis bei šio straipsnio 3 dalies b punktas, o ne šio straipsnio 3 dalies d punktas, taip pat taikytinas Akcizų įstatymo 9 straispnio 1 dalies 8 punktas, o ne 9 straispnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog dėl byloje nurodytų sulaikytų cigarečių atsirado skola muitinei, kuri, anot teismo, apimtų dėl sulaikytų cigarečių privalomai mokėtiną akcizų mokestį, ir kuri, sulaikius šias prekes (cigaretes), jas konfiskavus ir/ar sunaikinus, išnyktų.

4. Civilinės ieškovės atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-01-31 nuosprendžio dalį, kuria VMI prie FM civilinis ieškinys atmestas ir VMI prie FM pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo E. A. 28 210 Eur valstybei padarytą žalą bei CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad

4.1. Civiliniame ieškinyje kaltinamojo mokestinė prievolė (tuo pačiu ir valstybei padarytos žalos dydis) yra ir turi būti kildinama iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – Direktyva) bei Akcizų įstatymo nuostatų, priešingai, nei neteisingai ir nepagrįstai nurodoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-01-31 nuosprendyje.

4.2. Kaltinamasis E. A. cigaretes, kurios pagal Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 3 str. 9 d., 11 d. yra akcizų mokesčio objektu, faktiškai neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, šioms prekėms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas (AMLAR), už jas nebuvo sumokėti akcizai, jas laikė ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo patvirtinančių dokumentų. Todėl kaltinamajam E. A. neteisėtai įgijus, laikant, gabenant akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), nepaženklintas Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, jam kilo įstatyminė pareiga teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną nuo įgijimo, laikymo, gabenimo) pateikti akcizų deklaraciją, kur būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis susijusios mokestinės prievolės, ir sumokėti 28210 Eur akcizų mokesčio, o to neatlikęs, kaltinamasis E. A. valstybei realiai padarė 30 013 Eur dydžio žalą, t.y. valstybė realiai įstatyme nurodytą dieną negavo tam tikros dalies pajamų, kuri atitinka E. A. neteisėtai nesumokėtą akcizų mokesčių sumą.

4.3. VMI prie FM nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VMI prie FM civilinį ieškinį atmetė neteisingai bei neteisėtai nurodęs, jog byloje susiklosčiusiems santykiams taikytinos Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos.

4.4. Byloje nėra surinkta bei teismo posėdžio metu ištirta jokių įrodymų, jog būtent kaltinamasis E. A. vykdė sulaikytų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – neteisėtą įvežimą į Lietuvą, taip pat, kad jam dėl tokių prekių įvežimo atsirado skola muitinei, kuri galėtų būti laikoma išnykusia pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Byloje nustatyta ir įrodymais patvirtinta, kad E. A. sulaikytas cigaretes gavo (įgijo) jau Lietuvos teritorijoje, jokių įrodymų, kad jis (E. A.) minėtas cigaretes gabeno per Lietuvos valstybės sieną į Lietuvos teritoriją nėra. Taip pat, VMI prie FM nuomone, jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad kaltinamojo Lietuvos rinkoje neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos akcizais apmokestinamos prekės buvo jo kontrabandos būdu gabentos į Lietuvą, taip pat, kad jis prisidėjo prie kontrabandos vykdymo, jam nėra pareikšti kaltinimai pagal BK 199 str.

4.5. Be to, skolos muitinei sąvoka įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 5 str. 18 p., pagal kurį skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas, eksporto muitas - už prekių eksportą mokėtinas muitas (5 str. 20-21 p.). Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomo akcizų mokesčio, todėl sprendžiant ginčą dėl akcizų mokesčio (tuo pačiu valstybei padarytos žalos atlyginimo) priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos ir kaltinamojo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus (tuo pačiu atlyginti valstybei padarytą žalą) negali būti laikoma išnykusia (LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020 , kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).

4.6. Vien aplinkybė, jog neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytos, laikomos cigaretės nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikytos bei sunaikintos, nepaneigia fakto, kad valstybei faktiškai buvo padaryta reali turtinė žala. Nagrinėjamu atveju, valstybei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos (nesumokėti mokesčiai) ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad cigaretės sunaikintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 1-448-1139/2023, 2K-30-788/2023).

4.7. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, civilinė ieškovė mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė ne tas Direktyvos bei Akcizų įstatymo nuostatas. VMI prie FM nuomone, byloje susiklosčiusiems santykiams taikytinos Direktyvos 6 str. 2 d. bei šio straipsnio 3 dalies b punktas, o ne šio straipsnio 3 dalies d punktas, taip pat taikytinas Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 p., o ne 9 str. 2 d., kadangi byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog dėl byloje nurodytų sulaikytų cigarečių E. A. atsirado skola muitinei, kuri apima ir mokėtiną akcizų mokestį, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir/ar sunaikinus, išnyko kartu su skola muitinei.

2. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės ir civilinės ieškovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tiek prokurorės, tiek civilinės ieškovės VMI prie FM apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria atmestas VMI prie FM civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Abejuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje netinkamai taikytos Sąjungos muitinės kodekso, Direktyvos 2020/262 bei Akcizų įstatymo nuostatos, dėl ko, pasak apeliantų, netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Kadangi apeliaciniuose skunduose pateikti prašymai yra tapatūs, apeliacinių skundų argumentai savo turiniu taip pat sutampa, todėl apygardos teismas dėl abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pasisako kartu.

6. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

3. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė VMI prie FM pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo (nuteistojo) E. A. valstybės naudai 28 210 Eur žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Pateiktas ieškinys grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad E. A. disponavo cigaretėmis, kurios yra akcizų objektas, todėl jos turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu – 28 210 Eur suma. Pasak civilinės ieškovės, neatlikęs pareigos deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį, E. A. padarė žalos valstybei.

4. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose apeliaciniuose skunduose, tvirtinant, kad byloje susiklosčiusiems santykiams taikytinos Direktyvos 6 strapsnio 2 dalis bei šio straipsnio 3 dalies b punktas, Akcizų įstatymo 9 straispnio 1 dalies 8 punktas, kadangi, pasak apeliantų, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog dėl byloje nurodytų sulaikytų cigarečių atsirado skola muitinei, kuri apima ir mokėtiną akcizų mokestį, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir / ar sunaikinus, išnyko kartu su skola muitinei.

5. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės teikiamas civilinio ieškinio pagrindas savo esme yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėtas akcizų mokestis).

7. Nors apeliaciniuose skunduose, taip pat ir nuteistojo gynėjo pasisakymuose apeliacinės instancijos teisme, remiamasi pakankamai gausia teismų praktika ir joje pateiktais išaiškinimais dėl valstybei padarytos turtinės žalos, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos dėl neįvykdytos mokestinės prievolės išaiškinimais, vis tik šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad teismų praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose sprendžiant valstybei padarytos žalos atlyginimo klausimą šiuo metu keičiasi.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolės skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį. Pavyzdžiui, skirtingai nei civilinės atsakomybės prievolė, mokestinė prievolė negalėtų būti mažinama atsižvelgiant į nukentėjusio asmens (t. y. šiuo atveju valstybės) kaltę ar į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018).

9. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-151-697/2020). Taigi, viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos.

10. Byloje skundžiamu nuosprendžiu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad E. A., tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, ir Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunktį, 4 punkto 4.4 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponavo (t.y. įgijo ir gabeno) 5 000 pakelių cigarečių „MINSK Capital QS“ ir 5 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos bei sudaro 44 814 Eur, ir taip padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Taigi, byloje yra nustatyti nusikalstami (neteisėti) nuteistojo E. A. veiksmai ir jo kaltė.

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog kitas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčio administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nesuėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025). Analogiška praktika šiuo metu formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo (nutartis Nr. 1A-175-966/2025).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2024 m. liepos 27 d. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Be to, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. 1A-175-966/2025, kuriose nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra labai panašios į šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes (akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai įgytos ir gabentos Lietuvos Respublikos teritorijoje), o VMI skunduose (kasaciniame bei apeliacniame) buvo keliami analogiški klausimai kaip ir šioje byloje pateiktiems apeliaciniams skundams (t.y. dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, dėl Sąjungos muitinės kodekso, Direktyvos 2020/262 bei Akcizų įstatymo nuostatų taikymo), išaiškino, kad civilinė ieškovė (VMI) baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja, nes jis savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, todėl, nustatęs, kad mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra įmanomas, ieškinį paliko nenagrinėtą. Be to, šiose nutartyse pažymėta, kad civiliniu ieškiniu byloje keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius). Tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą. Be to, civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta nutartimi taip pat nurodė, kad nors BPK 115 straipsnio nuostatos numato tik vieną atvejį, kuomet civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas (jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, BPK 3 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-165-648/2020, Nr. 2K-255-976/2024).

15. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika ir išaiškinimais, daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. reiškė ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs, kad yra išnykusi galimybė mokesčių išieškojimo klausimus spręsti MAĮ nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo VMI prie FM civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas, pakeisti:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.