Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjos (duomenys neskelbtini) J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. P. laikinas sulaikymas nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. spalio 15 d. (2 dienos) bei Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendyje nurodytas R. P. laikinas sulaikymas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo R. P. faktinio sulaikymo vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ra. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Ra. P. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios Ra. P. ir jos gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arčiau nei 150 metrų atstumu, – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 14 d., apie 1.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių neblaivumas), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui – (duomenys neskelbtini) Ra. P. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nors nuteistojo R. P. gynėja prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

6.1. Pastebėtina, jog, prašydama atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistojo gynėja nenurodo išskirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

6.2. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog R. P. yra teistas, t. y. paskutinius keturis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, o nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2024 m. lapkričio 14 d., netrukus po Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, (t. 1, b. l. 106–114). Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, nesama pagrindo daryti išvadą, jog R. P. iš savo ankstesnių teistumų padarė tinkamas išvadas ir gailisi, nes dėl padaryto nusikaltimo jis neprisipažino ir nesigailėjo, tokia jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta, t. y. asmuo tieiog siekiama pagerinti savo padėtį ir išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nedaro ir neteisėtus veiksmus, taio pat ir analogiškus, kartoja.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 122–127). Tiesa, reikia pažymėti, jog kartu su apeliaciniu skundu R. P. pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę (t. 2, b. l. 118) ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimo kopiją (t. 2, b. l. 117), kuri patvirtina, jog R. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog R. P. nedirba nuo (duomenys neskelbtini) metų (t. 1, b. l. 128–131). Nors nuteistajam nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau matyti, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), visiškai nedirba, registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje, tačiau darbo paieškos aktyviai nevykdo, jo socialiniai ryšiai, o tiksliau jų nebuvimas, R. P. nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo, nes per ketverių metų laikotarpį padarė net keturias iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistojo R. P. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug R. P. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, socialinių ryšių įtakos nebuvimas, ilgalaikis legalaus pragyvenimo šaltinio (darbo užmokesčio) neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje R. P. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė R. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. R. P. pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

6.4. Svarbu atkreipti dėmesį, jog, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. P. pradės gydytis (duomenys neskelbtini), tokius duomenis patvirtinančių dokumentų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Tokie formalūs teiginiai apie planuojamą gydymąsi (duomenys neskelbtini) gali paliudyti nebent asmens domėjimąsi apie gydymo galimybes, o ne paties gydymosi (duomenys neskelbtini) faktą. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja R. P. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Pirmosios instancijos teismas R. P. už nesunkų nusikaltimą (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatė mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik R. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

6.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ir / ar atidėti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

6.6. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas.

7. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jau anksčiau nurodytų motyvų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. gynėjos (duomenys neskelbtini) J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.