Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams T. P., M. K. ir O. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnis nustato, kad sužalojęs ar kitaip suluošinęs asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje (skirtingose šio straipsnio dalyse), įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tačiau teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalis priteisiamos žalos dydis svyruoja nuo 700 Eur iki 1738 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse: Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 –1 738 Eur (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Naujesnėje teismų praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-207-628/2023, Nr. 2K-85-594/2024).

Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai – CK 6.279 straipsnio 1 dalis. Ieškovas prašo priteisti iš solidariai iš atsakovų 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi visi trys atsakovai, veikdami kartu bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, todėl neturtinės žalos atlyginimas dėl to priteistinas solidariai iš visų atsakovų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų lūžimas) padarytas išimtinai atsakovo T. P. tyčiniais veiksmais, todėl neturtinė žala ieškovui už tai priteistina iš tik iš atsakovo T. P. Atsakovas O. K. nesutino su ieškiniu visiškai, atsakovas T. P. sutinka atlyginti 300 Eur žalą už nežymų sveiktos sutrikdymą ir 1 000 Eur žalą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. K. 400 Eur žalą už nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu ieškovo prašomas priteisti žalos dydis (prašoma solidariai priteisti 12 000 Eur sumą) yra aiškiai per didelis, neatitinka nurodytos teismų praktikos, todėl mažintinas. Teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkanti suma neturtinei žalai atlyginti yra 4 500 Eur. 2 000 Eur neturtinė žala priteistina solidariai iš atsakovų T. P., M. K. ir O. K., o 2 500 Eur žalos atlyginimas iš atsakovo T. P. Tokio dydžio žalos atlyginimas, atsižvelgus į CK 6.250 straipsnyje nurodytas ir teismo įvertintas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismo vertinimu yra visiškai pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti (CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniai). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neapgrįstas.

Dėl 9 209,10 Eur turtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 7 500 Eur negautos pajamos, 1 500 nuostoliai už sugadintą metalo ieškiklį, 133,10 Eur už dingusį mažesnį metalo ieškiklį ir 76 Eur už mokestis už medicinines paslaugas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Dėl negautų 7 500 Eur pajamų

Ieškovas šį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad S. L. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino 2023 m. rugpjūčio 31 d. miškų ūkio mašinų operatoriaus-vairuotojo pareigose ir po mokesčių gaudavo apie 1 000 Eur/mėn. darbo užmokestį ir kitas išmokas. Nurodo, kad sutartyje buvo numatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, po kurio jis žodiniu jo ir darbdavio turėjo pradėti dirbti miškų ūkio mašinų operatoriumi (traktoriumi). Kadangi baigiantis bandomajam laikotarpiui jis buvo sužalotas ir sutarto darbo dėl esmingai pablogėjusios sveikatos būklės dirbti nebegalėjo, todėl negavo ir sutarto 1500 Eur/mėn. užmokesčio. Skaičiuoja, kad negautos pajamos 2023 m. lapkričio – 2025 m. vasario mėnesiais yra 7 500 Eur (po 500 Eur per mėnesį).

Į bylą pateikta darbo sutartis, patvirtinanti kad 2023 m. liepos 31 d. ieškovas buvo priimtas į darbą S. L. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ miškų mašinų operatoriumi-vairuotoju. Sutartimi nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis. Nustatytas darbo užmokestis 840 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, bet nemažiau nei minimali alga, galimi priedai, premijos (1 t., b. l. 18-19). Ieškovui bylos duomenims 2023-2025 m. kas mėnesį buvo išmokama apie 1 000 Eur darbo užmokestis ir kitos išmokos (1 t. b. l. 16-17, 20, 43-44, 130-132).

Į bylą pateiktame S. L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinime nurodoma, kad buvo susitarta, kad suėjus bandomajam laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 1 d. V. K. pradės dirbti miškų ūkio operatoriumi (vairuos traktorių) ir gaus 1 500 Eur atlyginimą į rankas (atskaičius mokesčius). Tačiau V. K. 2023 m. spalio 21 d. patyrus traumą ir atsiradus sveikatos sutrikimams, miškų ūkio operatoriaus pareigų nuo 2023 m. lapkričio 1 d. jis dirbti negalėjo, jis toliau eina vairuotojo pareigas ir gauna 1 000 Eur, atskaičius mokestis atlyginimą (1 t., b. l. 16).

Ieškovas savo negalėjimą dirbti su traktoriumi sieja su nusikalstamų veiksmų pasekmėmis, t. y. dėl sveikatos sutrikdymo pablogėjusios jo sveikatos būkle, dėl ko jis negali sunkiai kilnoti, lankstyti, „daužytis“ (važinėti su miškų ūkio technika). Savo pablogėjusią sveikatos būklę ieškovas visų pirma įrodinėja 2023 m. spalio 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išrašu, kuriame nurodyta, kad atlikus rentgenogramą stuburo l/s srities 2-ų kr. r-omose pateikta išvada: vertinant per žarnyno dujas L5 ~ 0,7 cm. posterolistezė (1 t., b. l. 21-23). Visgi šie duomenys visų pirma nepatvirtina, kad nurodyti pažeidimai ieškovui nebuvo atsiradę anksčiau, t .y. iki nusikaltimo padarymo 2023 m. spalio 21 d. Pažymėtina, kad į šiuos duomenis buvo atsižvelgta 2023 m. spalio 24 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant išvadą dėl sužalojimų pobūdžio. Vėliau, 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovas kreipėsi į medicinos įstaigą išsakydamas nusiskundimus dėl juosiančio krūtinės ląstos skausmo, stuburo skausmo, sprando traškėjimo ir kt. (1 t., b. l. 24), dėl ko jam buvo atlikta stuburo krūtininės dalies 2-ių krypčių rentgenograma ir stuburo kaklinės srities 2-ių krypčių rengenograma (1 t., b. l. 26-27), t. y. net ne dėl stuburo l/s srities (stuburo juosmeninė-kryžmeninė sritis) srities pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu (byla išnagrinėta 2024 m. lapkričio 18 d.) V. K. neprašė skirti papildomą ekspertizę dėl jam padarytų sveikatos sužalojimų patikslinimo.

Būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), numato darbo sutartis (Darbo kodekso 33 straipsnis), jos privalomai turi būti nurodomos darbo sutartyje, o ne kitame dokumente (darbdavio rašte, paaiškinime ir pan.). Bylos duomenimis ieškovas po jo sveikatos sutrikdymo toliau tęsė darbą S. L. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau buvusiomis, darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad buvusios darbo sutarties sąlygos (darbo užmokesčio dydis (minimali mėnesinė alga), funkcijos (miškų ūkio mašinų operatorius-vairuotojas) būtų pasikeitusios. Taigi žalos (negautų pajamų) faktas nėra įrodytas.

Teismas pažymi, kad ne darbdavio kompetencija, nesant ieškovo atžvilgiu priimto jokio sprendimo dėl jo darbo pobūdžio ir sąlygų spręsti dėl jo galėjimo dėl esamos sveikatos būklės vykdyti konkrečią darbo funkciją (ieškovas nurodė, kad jam buvo pasakyta, kad jis nepakels tokių darbo sąlygų). Asmens sveikatos būklę objektyviai patvirtina ne jo ar kitų asmenų (artimųjų, darbdavio ir pan.) subjektyvi nuomonė, o specialių žinių turinčių asmenų išduoti dokumentai. Asmens (ne)galėjimą dirbti tam tikromis sąlygomis objektyviai patvirtintų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Į bylą nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų, susijusių ieškovo sveikatos būkle iki 2023 m. spalio 21 d. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis nesikreipė dėl dalyvumo lygio jam nustatymo, taigi jo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurio būtų galima spręsti apie jam taikytinus apribojimus, susijusius su darbo pobūdžiu ir sąlygomis. Taigi ieškovas byloje neįrodė ne tik žalos padarymo fakto (t. y. kad jis negavo pildomų pajamų, kurias būtų gavęs dirbant traktorininku, CK 6.249 straipsnis) bet ir priežastinio ryšio (t. y. kad dėl atsakovų veiksmais sukeltų žalojimų ieškovas negalėjo dirbti traktorininko darbo ir gauti didesnes pajamas, CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos, 1 500 nuostolių už sugadintą metalo ieškiklį, 133,10 Eur už dingusį mažesnį metalo ieškiklį ir 76 Eur už mokestis už medicinines paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis matė, kad M. K. laužė metalo ieškiklį, daužo į asfaltą, bei perlenkęs įmeta į krūmus. Visi atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškiklio jie nelaužė.

Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. K. parodė, kad matė kaip O. K. arba M. K. į asfaltą daužė metalo detektorių, tačiau gulėjo ant žemės, todėl ne viską matė. Teigė, jog yra įsitikinęs, kad sulaužė ne T. P. Liudytojas N. G. teigė, kad matė kaip moteris kažką trypė, bet nematė ką – V. K. ar metalo ieškiklį, mano, kad metalo ieškiklį sulaužė visi trys kaltinamieji. Matė, kaip O. K. kažką spardė, bet nematė ar V. K. ar ieškiklį, nes buvo aukšta žolė. Kiti byloje apklausti liudytojai apie metalo ieškiklio sugadinimo aplinkybes nieko negalėjo nurodyti. Liudytojas P. Š. teigė, kad jam atvykus į įvykio vietą metalo detektorius jau buvo sulaužytas, liudytoja Z. P. tvirtino, kad metalo ieškiklis gulėjo ant žemės, nebuvo sulaužytas, o liudytoja I. K. nurodė girdėjusi, kaip vyrai reikalavo sumokėti už kažkokį detektorių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad konflikto metu buvo sugadintas V. K. priklausantis metalo detektorius, užfiksuoti akivaizdūs apgadinimai – įlenktas kotas, rankenos gale esantis riešo laikiklis sulankstytas. Bylos nagrinėjimo metu ta taip buvo nustatyta metalo ieškiklio vertė. Konstatavo, kad kilusio konflikto metu buvo sugadintas svetimas, nuketėjusiajam priklausantis, 1 500 Eur vertės turtas.

Nuosprendžiu konstatavus, kad ieškovui priklausantis metalo ieškiklis buvo sugadintas nusikaltimų padarymo metu bei esant nustatytai jo vertei, ieškovui turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Žalos atlyginimo prievolė gali būti solidari (CK 6.279 straipsnis). Kartu darant nusikalstamą veiką, už kurią atsakovai nuteisti, jiems kyla atsakomybė už visus iš to išplaukiančius padarinius. Kadangi ieškovui priklausantis metalo ieškiklio sugadinimas buvo sąlygotas visų jų kartu padarytų tyčinių veiksmų (atimant ieškovui galimybę priešintis, valdyti metalo ieškiklį pagal savo valią), atsakovų atsakomybė už ieškovo turto sunaikinimą yra solidari. Taigi ieškovo ieškinys iš atsakovų priteisiant 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą už metalo ieškiklį, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 133,10 Eur mažesnį jam priklausantį metalo ieškiklį, kurį turėjo įvykio metu kišenėje ir kuris įvykio metu buvo pamestas arba pagrobtas. Šio prietaiso įsigijimo faktą ir vertę taip pat patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra (1 t. b. l. 10). Aplinkybes apie tai, kad metalo ieškojimui taip pat yra reikalingas ir kitas prietaisas, t. y. mažas metalo ieškiklis, bei kad ieškovas V. K. pirko šią ieškojimui reikalingą įrangą, patvirtino liudytojas A. K.. Atsakovai byloje nepaneigė, kad efektyviam darbui ieškant metalo yra reikalingas ir kitas, mažesnis metalo ieškiklis. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieškovas nusikaltimo prieš jį padarymo metu su savimi turėjo ir kitą prietaisą – mažą metalo ieškiklį, kurį prarado ne savo valia, todėl jo vertė, 133,10 Eur suma, taip pat priteistina solidariai iš atsakovų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jo 76 Eur sumokėtą sumą už medicinines paslaugas, kuria įrodinėjo 7 500 Eur patirtus nuostolius, susijusius su jo sveikatos būklės pablogėjimu ir su tuo susijusį dalies darbo užmokesčio netekimą. Ieškovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinį šioje dalyje atmetus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas iš atsakovų priteisti išlaidas, susijusias su jo medicininės būklės nustatymu, 76 Eur sumai.

Ieškovas šioje byloje patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidas (1 t., b. l. 5, 127). Atsakovams byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (1 t., b .l. 60-61, 69-70, 119, 163, 165-168, 182, 186-189, 191, 194-197).

Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, priteista 4 500 Eur neturtinė ir 1 633,10 Eur turtinė žala.

Proceso teisės normose nenustatyta solidari prievolė bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-420/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 51 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 35 punktas).

Atsižvelgus į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimu ir priteisti ieškovui šioje dalyje visas ½ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kas nuo 700 Eur sumos sudaro 350 Eur.

Ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti 17,73 proc. (1 633,10 Eur / 9 209,10 Eur), dėl ko ieškovui priteistinos 62,06 Eur bylinėjimosi išlaidos (350 Eur * 17,73 proc.). Taigi ieškovui iš visų atsakovų turi būti priteistina 412,06 Eur (350 Eur + 62,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo T. P. Eur priteista 2 500 neturtinė žala. Iš visų atsakovų solidariai priteista 2 000 Eur neturtinė ir 1 633,10 Eur turtinė žala, bendra 3 633,10 Eur suma (po 1 211,03 Eur iš kiekvieno). Iš viso ieškovui priteista bendra 6 133,10 Eur suma.

Proporcingai ieškovui priteistoms sumoms ir bylinėjimosi išlaidoms, nustatytina ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovui iš atsakovo T. P. priteistina 249,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų M. K. ir O. K. po 81,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atitinkamai, pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina ir dėl atsakovams valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Advokato užmokestis už atsakovui O. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 637,50 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 276,83 Eur suma (637,50 Eur / 2 * (9 209,10 - 1 211,03) / 9 209,10)). Advokato užmokestis už atsakovui M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 583,33 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 253,31 Eur suma (583,33 Eur / 2 * (9 209,10 - 1 211,03) / 9 209,10)). Advokato užmokestis už atsakovui T. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 533,33 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina (533,33 Eur / 2 * (9 209,10 - 1 211,03) / 9 209,10)), 231,60 Eur suma. Iš viso iš ieškovo valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteistina 761,74 Eur suma.

Kadangi ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir visi atsakovai jiems teiktos antrinės teisinės pagalbos pagrindu ir yra visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, dėl žyminio mokesčio priteisimo nespręstina.

Pašto išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 249,34 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš solidariai iš atsakovų T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš solidariai iš atsakovų T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 633,10 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 10 ct) turtinės žalos atlyginimą ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 81,36 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 36 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 81,36 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 36 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 761,74 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.