Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2428-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
1-2428-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40867-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
T. P., M. K., O. K.
Nukentėjusysis
V. K.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Antanas Jarašius, Sigitas Štaraitis, Rima Šmigelskytė, Vytautas Polikaitis, Rima Šmigelsk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2428-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40867-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorams Arvydui Bernotavičiui, Nerijui Gružauskui,kaltinamajam T. P., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,kaltinamajam O. K., jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,nedalyvaujant civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. P., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu ;

M. K., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

O. K., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. rugpjūčio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2012 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus su 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2015 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus su 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2015 m. lapkričio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas;

5) 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

7) 2021 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 56 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinus su 2020 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 56 parų areštas ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda, 2022 m. gruodžio 22 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P., O. K. ir M. K., veikdami kartu, 2023 m. spalio 21 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini)., konflikto metu, tyčia M. K. teleskopine lazda sudavus vieną kartą V. K. į dešinę koją, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, T. P. gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, bei kartu su O. K. ir M. K. spyrė V. K. 15 kartų į įvairias kūno vietas, M. K. teleskopine lazda sudavė 15 kartų V. K. į įvairias kūno vietas, O. K. metaliniu strypu sudavė 15 kartų V. K. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, dešinio smilkinio, dešinės čiurnos sumušimus, t. y. M. K. ir O. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, o T. P. nukentėjusiajam padarė ir nosies kaulų lūžimus, dėl kurių nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

Be to, M. K. kaltinamas ir tuo, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), po įvykusio konflikto, tyčia 5 kartus trenkė į žemę, per savo koją perlenkė V. K. priklausantį metalo ieškiklį „DEUS2“, taip sunaikino svetimą, V. K. priklausantį, 1 500 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2023 m. spalio 21 d., nuvažiavo į negyvenamą tetos I. K. sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo namo viduje, kai į vidų net nesibeldę įėjo nukentėjusysis su dar vienu asmeniu, pasakė, kad atėjo nuo lietaus pasislėpti. Mano, kad melavo, nes jie atvažiavo su mašina ir nuo kelio ėjo lietui lyjant iki namo apie 400 m. V. K. turėjo metalo ieškiklį, o jo draugas – kastuvą, jie pradėjo grasinti. Tada prasidėjo muštynės. V. K. pradėjo bėgti, bet jis jį sugavo, sudavė apie 5-7 kartus V. K. į veidą. Skambino O., bet atsiliepė sesė ir pasakė, kad O. (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad reikia pagalbos, nors konfliktas dar nebuvo prasidėjęs. M. K. atvažiavo vėliau. Muštynės įvyko tik tarp jo, nukentėjusiojo ir pastarojo draugo. Sudavė ieškikliu V. K. per nugarą, o paskui trenkė ieškiklį į žemę. Nuo smūgio V. K. nukrito, tada jis sudavė ir spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gailisi. Jis sugadino metalo ieškiklį, todėl žalą dėl to nukentėjusiajam atlygins. Nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Kiti kaltinamieji konflikte nedalyvavo. M. K. jau po muštynių atvažiavo, atvežė mamą, o O. K. įvykio vietoje net nebuvo, pastarasis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau atvažiavo ir I. K. vyras, galiausiai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis – išgėręs. Nukentėjusysis būdamas prie kelio pasikvietė draugų, kurie atvažiavo su lazdomis, tai buvo P. ir M., kurių pavardžių nežino. Kai atvažiavo M. K. ir mama, nukentėjusysis buvo sodybos teritorijoje. Iš pradžių V. K. dar kalbėjo su jo mama, o paskui pradėjo grasinti. I. K. pati atvažiavo su mašina, apie įvykį jai pasakė mama. I. K. bendravo su nukentėjusiuoju, jis jai sakė, kad atėjo pasislėpti nuo lietaus. Mano, kad visas konfliktas tęsėsi apie 1-2 valandas. Paskui atvažiavo greitoji ir išsivežė nukentusįjį, o nukentėjusiojo draugas išvažiavo su mašina.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jam paskambino O. K. žmona ir pasakė, kad užpuolė T. P.. Užvažiavo pas P., pasiėmė T. P. mamą Z. P. ir nuvažiavo BMW automobiliu į sodybą. Ten buvo tik T. P. ir nukentėjusysis, N. G. buvo laukuose. Jis nukentėjusiajam nieko nedarė, tik buvo užsimojęs ranka, kad pagąsdintų, bet nesudavė. T. P. tuo metu vedėsi nukentėjusįjį už pakarpos suėmęs. Jam atvykus nukentėjusiojo akis jau buvo raudona, matėsi kažkoks nubrozdinimas. Nežino kas primušė nukentėjusįjį. Iš pradžių jis jokios lazdos nematė, tik atvažiavus policijai pamatė ją gulinčią prie kelio. Liudytojai atvažiavo už kokių 20-30 minučių. O. K. žmonos įvykio vietoje nematė. Kai išsitraukė lazdas, jis patraukė savo mašiną, kad neišdaužytų langų. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį kaltina. Nukentėjusysis gavo nuo T. P.. Metalo ieškiklio nelaužė, jį pamatė tik kai atvyko policija ir greitoji.

Kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad tą dieną įvykio vietoje nebuvo, nes buvo (duomenys neskelbtini) pas draugą. Nuotraukoje yra jo uošvienė, nukentėjusysis, P. Š. ir dar vieno žmogaus neatpažįsta, bet ten ne jis. Matė tas nuotraukas telefone, todėl ir atpažįsta žmones.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad tą dieną su N. G. važinėjo su metalo detektoriumi. Pamatė negyvenamą sodybą ir nuėjo iki namo, atidarė duris ir T. P. pradėjo rėkti, kad pasikvies O. K.. Nuėjo prie kelio išsiaiškinti, privažiavo O. K. su BMW, išlipo M. K. ir O. K. draugė ar žmona – moteris apie 33-40 metų. O. K. su M. K. ėjo laikydami už nugaros rankas, todėl jis pasakė N. G., kad kažkas negerai ir jiedu pradėjo bėgti. Tada M. K. su lazda trenkė jam per kojas ir jis nukrito, o jie visi supuolė ir pradėjo jį lazdomis mušti, spardyti. Kažkaip atsistojo, pradėjo bėgti, bet prisivijo, trenkė kardu ir vėl visi supuolė, mušė, buvo ir sąmonę praradęs, paskui dar buvo smūgis į nosį. Tada atsirado moterys, klausinėjo, kas jis toks, o paskui matė kaip O. K. arba M. K. į asfaltą daužė metalo detektorių. Ne viską matė, nes gulėjo ant žemės. Viskas vyko laukuose. N. G. pabėgo ir bėgdamas iškvietė draugus, todėl buvo atvažiavę trys draugai – P. Š. ir M. M., kurie klausinėjo, kas jį sumušė, bet nei vienas neprisipažino. Į veidą jam sudavė T. P. ir mano, kad nuo to smūgio prarado sąmonę bei lūžo nosis. Kiti kaltinamieji jį taip pat mušė į įvairias vietas. Kai jis iškvietė policiją, O. K. išvažiavo, bet prieš tai jo draugai dar matė O. K. įvykio vietoje. Siūlė kaltinamiesiems sumokėti jam už sugadintą metalo detektorių 1 600 Eur, bet jie nesutiko. Mano, kad jį mušė ir moterims matant, nes viena moteris N. G. su kardu vijosi. Taip pat mano, kad jį mušė ir O. K. žmona, kuri atvykus jo draugams jau buvo dingusi. Jis turi ūkininko M. leidimą vaikščioti po laukus. Įvykio metu buvo išgėręs 4-5 butelius alaus, ligoninėje jam buvo nustatytas 1,3 promilės neblaivumas. N. G. teisme viską nurodė teisingai, nes pastarasis viską geriau prisimena, o jis pats buvo išgėręs, ne viską pamena, tiksliai neprisimena kas atvažiavo automobiliu, kalbėjo su T. P., todėl ne viską pastebėjo, o paskui pradėjo bėgti ir gavo smūgį. Jam buvo smegenų sutrenkimas, todėl gali kai ką painioti. Matė, kaip jam pirmą smūgį sudavė M. K. - trenkė teleskopine lazda. Pamena smūgį į kojas, nors N. G. sakė, kad trenkė ir į galvą. N. G. sakė, kad ieškiklį daužė moteris, bet jis to nematė, jis vėliau matė, kaip kaltinamieji ant kelio daužė ieškiklį.

Liudytojas N. G. parodė, kad galimai 2023 m. spalio 21 d. susitiko su V. K. ir sugalvojo važiuoti ieškoti metalo dirbinių. Važinėjo po įvairias vietas ir vakarop V. K. pasakė, kad žino vidury laukų apleistą sodybą. Nuvažiavo, prie kelio pastatė mašiną ir nuėjo prie sodybos. V. K. atidarė duris, išėjo T. P. ir susibarė su V. K.. Iš pradžių prie namo vyko žodinis konfliktas, T. P. rėkė, kad čia jo nuosavybė, vijo juos. Tas namas apleistas, langų nėra, matėsi ir nugriuvusios sienos, todėl buvo tikri, kad name nieko nėra. Tuomet jie ėjo link mašinos, o T. P. ėjo iš paskos ir skambino O. K.. Kai nuėjo prie mašinos, susitiko O. K., kuris buvo atvažiavęs dviračiu. Kartu su juo buvo atvažiavusi ir kažkokia moteris, kuri vėliau išvažiavo dviračiu. O. K. atėjo su metaliniu vamzdžiu ir mačete. Tuomet jis (N. G.) pabėgo per laukus, tuo metu ir minėta moteris išvažiavo su dviračiu. O. K. metalinį vamzdį padavė T. P.. Matė, kaip T. P. sudavė vamzdžiu V. K. per nugarą ir V. K. nukrito. Bėgo per laukus, bet buvo atsisukęs ir matė, kaip nukentėjusįjį mušė du žmonės. Matė kaip moteris, kuri vėliau išvažiavo dviračiu, kažką trypė, bet nematė ką – V. K. ar metalo ieškiklį. Buvo atsitraukęs maždaug 300 m. Po kurio laiko abu kaltinamieji atsitraukė arčiau kelio ir jis grįžo. V. K. buvo sumuštas, sakė, kad jam skauda šoną. Tada atvažiavo trečias asmuo pilku BMW automobiliu – M. K., kuris vienas iššoko iš automobilio, pribėgo su teleskopine lazda ir ja sudavė V. K. į veidą, šis nukrito ir M. K. jį mušė. Tada jis vėl pabėgo ir skambino draugams, kvietė juos į pagalbą. Po kurio laiko grįžo prie V. K., kuris buvo kruvinas. Mano, kad metalo ieškiklį sulaužė visi trys kaltinamieji, nes jį trypė. Po viso įvykio buvo atvažiavę mamos, tėčiai Audi automobiliu. Iš Audi automobilio išlipo dvi moterys ir du vyrai, tie žmonės labai rėkė. Greitąją pagalbą po įvykio išsikvietė pats V. K., nes jam buvo bloga, pradėjo tinti veidas. V. K. sakė, kad ir dabar jaučia stuburo skausmus. Tarp liudytojų nėra tos moters, kuri buvo atvažiavusi su O. K., yra tik tos moterys, kurios atvažiavo Audi automobiliu. Nematė ar moteris išvažiavusi dviračiu atliko kokius nors veiksmus. Nuo to momento, kai sudavė V. K. vamzdžiu iki kol baigėsi visas konfliktas praėjo apie valanda laiko. Kaltinamieji nukentėjusįjį su pertraukomis mušė apie valandą. Matė, kaip M. K. sudavė V. K. į galvos sritį, bet nematė, kaip V. K. mušė kiti kaltinamieji, nes šis buvo nukritęs, aplink buvo didelė žolė. Mano, kad T. P. galėjo suduoti gulinčiam V. K.. Jis grįžo su keliais draugais - M. M. ir R. R., galimai ir su P. Š., ir tuo metu O. K., susidėjęs dviratį, kitus daiktus į BMW, išvažiavo, dar iki atvažiuojant policijai, nors žinojo, kad ji iškviesta. Jo draugai į konfliktą nesikišo, neturėjo su savimi jokių daiktų, tik palaukė kol atvyks policija. Jis pats lazdos neturėjo. Metalo ieškiklis buvo V. K.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, M. K. buvo išėjęs, bet grįžo su savo automobiliu. Moterys įvykio nematė. Matė, kaip O. K. kažką spardė, bet nematė ar V. K. ar ieškiklį, nes buvo aukšta žolė.

Liudytoja Z. P., kaltinamojo T. P. mama, sutikusi duoti parodymus, parodė, kad įvykio nematė. Jai paskambino sūnus T. P. ir pasakė, kad jį užpuolė, žento O. K. namuose nebuvo, todėl jos dukra paskambino M. K. ir šis ją nuvežė prie keliuko, kur buvo T. P. ir nukentėjusysis. Daugiau asmenų toje vietoje nebuvo. Nukentėjusysis kvietė policiją, sakė, kad jį muša, pastarajam buvo nubrozdinta prie smilkinio. Buvo atvažiavusi sesuo su vyru ir brolis su broliene, bet jie įvykio nematė. Nukentėjusiojo draugo ji nematė. Nukentėjusysis sakė, kad norėjo nuo lietaus pasislėpti. Metalo ieškiklis gulėjo ant žemės, nebuvo sulaužytas. Sūnus T. P. buvo nuvažiavęs pažiūrėti tą namą, nes jame yra užaugęs, susiremontavus, galima jame gyventi. Buvo atvažiavę dar trys nukentėjusiojo draugai, turėjo beisbolo lazdas, ašarines dujas, keikėsi, buvo užsimoję lazdomis, bet nieko nemušė. Ten buvo M., P. ir N., pastarasis ir turėjo rankoje buteliuką, mano, kad ten buvo ašarinės dujos. Įvykio vietoje jokių vamzdžių nematė, apie teleskopinę lazdą nieko nežino. N. įvykio vietoje nematė, jį atvežė paskui su mašina. M. K. nukentėjusiojo nemušė, neturėjo jokios lazdos ir net nesiruošė ko nors mušti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. M. K. buvo pakėlęs ranką, norėjo suduoti nukentėjusiajam, bet nesudavė, ji neleido. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja Z. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 21 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, T. P. išvažiavo į sodybą esančią (duomenys neskelbtini), kuri priklauso jos seseriai I. K.. Po 30 min. paskambino T. P.. Ji išgirdo, kad jam kažkas pasakė „dėk ragelį, nes būsi pakastas“. Ji išsigando ir paprašė dukros paskambinti pažįstamam M., kurio pavardės nežino, kad pastarasis nuvežtų į sodybą, kur buvo T. P.. M. ją nuvežė į sodybą. Ji nežino automobilio markės, spalvos ir valstybinių numerių. Atvykus, pamatė, kad T. P. ir dar vienas vyras stovi ant kelio. M. buvo kartu su ja. M. norėjo suduoti minėtam vyrui, tačiau ji neleido. Ji paskambino savo seseriai I. K., kuri netrukus atvažiavo. Ji vyrui sakė, kad pastarasis įėjo į privačią valdą, tačiau vyras nekreipė į ją dėmesio, su ja nekalbėjo. Minėtas vyras paskambino į policiją ir į greitąją medicinos pagalbą. Vyras rėkė, šaukė, kad jį neva kažkas muša, daužo, jog jis buvo be sąmonės. Vyras buvo neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nepastebėjo, ar jam ant veido buvo sužalojimų. Kai atvažiavo, ji jokių muštynių nematė. Įvykio vietoje buvo ji, M., T. P., jos sesuo ir minėtas vyras. Atvykę medikai vyrą išsivežė. Nematė, kad minėtą vyrą muštų. Kai ji atvažiavo, vyro niekas nemušė (2 t., b. l. 31).

Liudytoja I. K., kaltinamojo T. P. teta, sutikusi duoti parodymus, parodė, kad tą dieną tvarkė kapines ir pravažiuojant pamatė ant kelio T. P. ir nukentėjusįjį bei savo seserį. Sustojo pažiūrėti kas vyksta. Buvo keturiese, važiavo tamsios spalvos Audi automobiliu. Jiems nieks neskambino ir nekvietė atvažiuoti, tiesiog atsitiktinai sustojo. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė T. P., kad ėjo į jų namą lobio ieškoti. Tada privažiavo BMW automobilis, iššoko keturi vyriškiai, pradėjo grasinti sumušti, ji sakė, kad kvies policiją. Nukentėjusysis kvietė greitąją, kuri atvažiavo po valandos. Matė, kad nukentėjusiajam buvo lyg nubrozdintas skruostas, daugiau jokių sužalojimų nebuvo Tie atvažiavę vyrai rėkė, sakė, kad turės sumokėti už kažkokį detektorių, kuris gulėjo šalikelėje. Jiems sustojus, maždaug po 15 minučių iš kažkur atėjo N., ant kelio stovėjo šviesus automobilis. O. K. ir M. K. įvykio vietoje nematė. Nežino su kuo į įvykio vietą atvyko jos sesuo.

Liudytojas R. B. parodė, kad, tikslios datos nepamena, bet pas jį buvo dviračiu atvažiavęs O. K., jie visą dieną, nuo 10.00 iki 20.00 val., gėrė alkoholį, o paskui vakare išsiskirstė. O. K. išvažiavo dviračiu. Pamena tą įvykį, nes pirmą kartą taip visą dieną gėrė su O. K.. Alkoholį pirko O. K.. Daugiau su O. K. susitikęs nebuvo.

Liudytojas P. Š. parodė, kad savaitgalį buvo grįžęs pas tėvus. Brolis M. M. pasakė, kad pusbroliui reikia pagalbos. N. G. jiems skambinėjo, buvo išsigandęs, sakė, kad jį vijosi su mačete. Jis, R. R. ir M. M. nuvažiavo į įvykio vietą, iš toliau ant kelio pamatė daug žmonių, o laukuose lakstė N. G., kuris buvo nubėgęs nuo įvykio vietos apie kilometrą. Pasiėmę į mašiną N. G., nuvažiavo. Įvykio vietoje buvo visi trys kaltinamieji, matė sumuštą nukentėjusįjį. Ten buvę asmenys šaukė, sakė, kad nieko nebuvo. V. K. jau buvo sumuštas, detektorius sulaužytas. Jis pats muštynių nematė. Lazdą pasiėmė, nes žinojo, kad ten yra daug žmonių ir gali prireikti gintis. Kai atvažiavo, stovėjo trys automobiliai, buvo trys kaltinamieji, dvi moterys, du vyresnio amžiaus vyrai. Buvo juodas Audi A6 ir žydras BMW, o dėl trečio automobilio nepamena, galėjo jo ir nebūti. Jis atvažiavo brolio automobiliu BMW. Pateiktoje nuotraukoje jis yra oranžine striuke, margomis kelnėmis ir su lazda rankoje, kitas nuotraukoje matomas asmuo yra O. K., moteris – T. mama ir dar gal V. K. matosi. Vienas iš kaltinamųjų - M. K. turėjo teleskopinę lazdą, matė ją, nes kai jiedu susiginčijo, M. K. ją išsitraukė ir išsiskleidė. Viena moteris ten viską filmavo. Jiems atvykus, O. K. kažką susidėjo į BMW bagažinę ir išvažiavo. M. K. išėjo pėsčiomis, jis pastarąjį pasivijo, pasakė, kad niekur neitų, nes laukia policijos, tai M. K. išėjo, pasidėjo lazdą ir paskui grįžo. N. G. jam pasakojo, kad jis su V. K. vaikščiojo su metalo detektoriumi ir juos užpuolė trys kaltinamieji. Metalo detektorius yra nukentėjusiojo. Įvykio vietoje sulaukė kol atvažiavo policija.

Liudytojas M. M. parodė, kad jam paskambino pusbrolis N. G., kuris buvo išsigandęs, sakė, kad jį gaudo, muša. Pasiėmė brolį P. Š., R. R. ir nuvažiavo gelbėti draugų. Laukuose rado N. G., nuvažiavo iki įvykio vietos, kur buvo visi trys kaltinamieji, vyresnio amžiaus žmonių ir sumuštas nukentėjusysis. O. K. kažką įsidėjo į BMW bagažinę ir išvažiavo. O. K. vardą jam pasakė V. K.. M. K. išėjo pėsčiomis, bet paskui grįžo, o O. K. negrįžo. Žino, kad V. K. ieško metalo. V. K. buvo sumuštas ir jam situacija atrodė grėsminga. N. G. sakė, kad jį vijosi su mačete. Jis ūkininkauja, kartą pavežė dvi moteriškes, kurios pravažiuojant pro tą sodybą pasakė, kad čia buvo jų sodybą, joje niekas negyvena ir jos čia grįžti nesiruošia, tuomet jis apie tą sodybą pasakė V. K., nes žinojo, kad šis ieško lobio.

Liudytoja D. P. parodė, kad važiavo juodu automobiliu Audi su vyru, Z. K. ir I. K. nuo (duomenys neskelbtini), matė ant kelio T. P., jo mamą ir kažkokį vaikiną, kuris atrodė girtas, pastarojo neįsidėmėjo. Jie pasuko į keliuką, bet ji iš mašinos nelipo, liko sėdėti automobilio gale, nes lauke buvo šalta. Matė, kaip pro mašiną praėjo vaikinukas ir paskui kažkas fotografavo jų mašiną. Matė, kad buvo atvažiavusi policija, greitoji. Kitų asmenų įvykio vietoje nematė, nes sėdėjo automobilyje.

Liudytojas Z. K. parodė, kad tą dieną grįžtant iš (duomenys neskelbtini) žmona ant kelio pamatė seserį. Sustojo pasisveikinti. Iš pradžių jis išlipo iš automobilio, bet paskui nieko nesuprato apie ką ten kalbėjo ir vėl įlipo į automobilį. Ten buvo T., jo mama ir dar kažkoks vyras, o vėliau automobiliu atvažiavo keli asmenys, vienas kažkoks iš laukų atėjo. Negali pasakyti ar tuo automobiliu atvažiavo prieš tai teisme liudiję asmenys. Matė, kad atsidarė visos keturios mašinos durelės, išlipo keturi kieti vyrukai, bet nieko nepuolė, nes nebuvo ant ko pulti. Tiems vaikinams pasakė, ką jie daro, jie pamatė, kad yra senyvo amžiaus žmonių ir nurimo. Vyrukai nebuvo agresyvūs, tik vienas turėjo lazdą, kitas vyrukas turėjo kažkokius strypus. V. K. nepažįsta. Įvykio vietoje sužalotų asmenų nematė.

Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, galimai 2023 m. spalio 21 d., jam paskambino M. M. ir pasakė, kad kažkas užpuolė V. K., reikia važiuoti jam padėti. M. M. buvo skambinęs N. G.. Į įvykio vietą jie nuvažiavo trise – jis, M. M. ir P. Š., atbėgo V. K. ir pasakė, kad jį muša. Ten buvo konfliktiška situacija, bet konfliktavo tik žodžiu. Buvo iškviesta policija, jis atsisėdo į mašiną ir laukė kol viskas baigsis. Nepamena kiek įvykio vietoje buvo mašinų ir kiek ten buvo žmonių. Be jų trijų, ten dar galėjo būti 7 asmenys, tarp kurių ir dvi pagyvenusios moterys. Tą dieną buvo išgėręs alkoholio ir ne viską prisimena. Jis važiavo dėl kompanijos ir tiek, turėjo su savimi lazdą apsigynimui, bet jos nepanaudojo. Gal kažkas iš jų turėjo ir beisbolo lazdą. Jie atvyko jau po konflikto ir toliau ten visi konfliktavo tik žodžiais. N. G. paėmė iš laukų, šis pasakojo, kad vaikščiojo su V. K. po sodybą ir juos užpuolė. Ant V. K. veido buvo gal mėlynė ar ištinęs veidas, jis skundėsi skausmais. Matė įvykio vietoje kaltinamuosius, ten tikrai buvo M. K., T. P., o dėl O. K. abejoja.

Motyvuojamoji dalis

Nors du iš trijų kaltinamųjų kaltais neprisipažino, visų trijų kaltinamųjų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas 2023 m. spalio 23 d. gavus V. K. pareiškimą, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 17 val., jį sumušė trys nepažįstami vyrai, suduodami smūgius metaliniu armatūriniu strypu, metaline lazda, kojomis ir kumščiu, taip pat tyčia sulaužė 1 500 Eur vertės metalo ieškiklį (1 t., b. l. 17-19).

2023 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra pagrindinis kelias su kelio ženklu dešinėje pusėje „(duomenys neskelbtini) g.“. Kairėje minėto kelio ženklo pusėje rastas šalikelėje gulintis metalo detektorius. Šalia jo yra servitutinis kelias, kuris veda į laukus. Paėjus servitutiniu keliu 50 metrų, kairėje pusėje yra dirva, apaugusi žole, kuri sutrypta. Kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta (1 t., b. l. 20-25).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. 18.23 val., V. K. pranešė, jog prieš 20-30 minučių jį sumušė su pagaliu sodybos šeimininkas, nes jis vaikščiojo su metalo detektoriumi. Buvo be sąmonės, užpuolikai netoliese (1 t., b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2261/2023 (02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, dešinio smilkinio, dešinės čiurnos sumušimai, nosies kaulų lūžimai V. K. padaryta kietais, bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, koja, metalinė lazda, ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. spalio 21 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 46-48).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023 m. spalio 21 d. 18.58 val. nukentėjusiajam V. K. nustatytas 1,65 promilių girtumas, kaltinamieji T. P., M. K. ir liudytojas N. G. buvo blaivūs (1 t., b. l. 51-53).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 21 d. jis kartu su N. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini)., su metalo ieškikliu ieškoti senų daiktų. N. G. automobilį pasistatė ant seno kelio. Jie priėjo seną, apleistą sodybą, kurioje nutarė paieškoti daiktų. Sodybos teritorija buvo neužtverta, nebuvo nei vartų, nei tvoros. Prie sodybos nebuvo jokio perspėjančio ženklo, kad ten negalima lankytis ar privati valda. Vaikštant prie sodybos, galėjo būti 17 val., jis juokais paklibino namo durų rankeną ir garsiai pasisveikino. Netikėtai durys atsidarė ir išėjo, kaip dabar žino, T. P.. Pastarasis buvo vienas. T. P. iškarto pradėjo rėkti, ką jie čia daro, ką čia vogs. Jis paaiškino, kad nieko blogo nedaro, jog su metalo ieškikliu ieško metalo. T. P. rėkė ir liepė eiti prie kelio aiškintis. Ten prie jų pradėjo artėti M. K. ir O. K.. N. G. pasakė, kad vyrai kažką turi rankose ir laiko už nugaros. Suprato, kad juos gali sumušti. Pastariesiems priėjus prie jų, vyrai išsitraukė iš už nugaros kažkokius ilgus, metalinius daiktus ir puolė juos. O. K. vienoje rankoje turėjo metalinį armatūros strypą, o kitoje rankoje turėjo kažkokį metalinį daiktą – mečetę. M. K. rankoje turėjo metalinę teleskopinę lazdą. Jis su N. G. išsigando ir pradėjo bėgti. Jis bėgo per laukus link N. G. automobilio. Iki automobilio likus apie 100 metrų, jį pasivijo M. K. ir teleskopine lazda sudavė jam vieną kartą per dešinę koją. Nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės. Prie jo pribėgo T. P. bei O. K. ir jis iš visų pusių pajuto smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek gali detalizuoti, tai M. K. jam tyčia teleskopine lazda sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairiais kūno vietas bei galvą, taip pat O. K. jam įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. O. K. jam gulinčiam ant žemės metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas ir įspyrė jam ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas. Veidą ir galvą jis buvo užsidengęs rankomis. Jam gulint ant žemės, kažkas liepė atsisukti ir pasakė, kad nebemuš. Pakėlus galvą, T. P. kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą. Smūgis teko į dešinę veido pusę, kliudė nosį. Po šio smūgio galimai buvo praradęs sąmonę. Mano, kad jam viso buvo suduota daugiau negu 30 smūgių į įvairias kūno vietas, išskyrus veidą. Į veidą jam buvo suduotas vienas smūgis kumščiu, kurį sudavė T. P.. Mano, kad nuo šio smūgio jam lūžo nosies kaulai. Po to, T. P. jam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. Tuo metu, kai jį mušė, iš kaimo atėjo kažkokios moterys, kurios rėkė „ot gerai“. Pastarieji liovėsi jį mušti. Prie jo puolė minėtos moterys ir rėkė, ko jis čia vaikšto. Po sumušimo praėjus apie 20 minučių, jis pats iškvietė pareigūnus. Atvykus pareigūnams, visi įvykio dalyviai buvo vietoje, išskyrus O. K.. Kai jį sumušė, iš jo atėmė turėtą metalo ieškiklį, kurį kažkuris vyras sulaužė. Ieškiklį gal penkis kartus trenkė į žemę, po to dar perlenkė ant kojos per pusę. Ieškiklis nesulūžo, tačiau perlinko per puse. Atrodo, kad ieškiklį sulaužė M. K., tačiau nėra tuo tikras. Yra įsitikinęs, kad sulaužė ne T. P.. Nematė, kad metalo ieškiklį laužytų kuri nors iš moterų. Gali būti, kad, kuomet jį mušė, kažkuri iš moterų ir bandė sulaužyti metalo ieškiklį, bet pats to nematė (1 t., b. l. 54-57, 60-63, 66-70).

2024 m. gegužės 3 d. V. K. pateikė metalo ieškiklį „DEUS2“, metalo ieškiklio valdymo pultelio nuotraukas ir dviejų sąskaitų faktūrų kopijas (1 t., b. l. 71-78). Metalo ieškiklis apžiūrėtas - kotas įlenktas, rankenos gale esantis riešo laikiklis sulankstytas (1 t., b. l. 79-85).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad V. K. iš bendrų veido bruožų atpažino: T. P., kaip asmenį, kuris įvykio metu jam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas bei kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą; M. K., kaip asmenį, kuris jam teleskopine lazda sudavė vieną kartą į dešinę koją, o nuo smūgio jam nugriuvus ant žemės, teleskopine lazda sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas bei galvą, taip pat įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas; O. K., kaip asmenį, kuris vairavo sidabrinį automobilį BMW, bei jam gulinčiam ant žemės metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas ir įspyrė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 87-92, 93-98, 99-106).

2023 m. spalio 23 d. V. K. pateikė šešias nuotraukas, kuriose nufotografuotas V. K. smūgius sudavęs M. K. bei T. P. ir kiti asmenys (1 t., b. l. 108-114).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad N. G. iš bendrų veido bruožų atpažino: O. K. kaip asmenį, kuris įvykio dieną atvažiavo su dviračiu, kartu su moterimi atėjo prie jo ir V. K., išsitraukė iš užnugario mečetę, agresyviai ėjo link jo, o po to jį vijosi, vėliau O. K. nuėjo prie V. K., kuris gulėjo ant žemės. O. K. buvo labai agresyvius ir konfliktiškai nusiteikęs; M. K. kaip asmenį, kuris atvažiavo sidabriniu automobiliu BMW, iššoko iš automobilio, pribėgo prie V. K. ir rankoje laikyta teleskopine lazda sudavė vieną kartą V. K. į veidą, o po to vieną kartą į viršutinę kūno dalį. Ar M. K. sudavė nukentėjusiajam daugiau, nematė, nes išsigando ir pabėgo į laukus; T. P. kaip asmenį, kuris metaliniu strypu sudavė vieną kartą į nugarą V. K., o pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant žolės, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas (2 t., b. l. 1-7, 8-13, 14-19).

2024 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus O. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. spalio 22 d. išklotinėje duomenų nėra, neužfiksuotas bendravimas, nėra įeinančių ar išeinančių skambučių, SMS žinučių (2 t., b. l. 90).

2024 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus T. P. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog T. P. 2023 m. spalio 21 d. 17.31.21 val. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi T. P. sesuo Ž. K.), pokalbis truko apie 28 sek. Telefonas veikė (duomenys neskelbtini) k. 17.31.49 val. T. P. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), 17.32.08, 17.32.12, 17.32.24, 17.32.40, 17.33.00 val. T. P. neatsiliepia į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius. T. P. telefonas veikė (duomenys neskelbtini) k. T. P. 17.46.46 val. ir 19.33.56 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas veikė (duomenys neskelbtini) k. Nustatyta, kad T. P. naudojamu mobilaus ryšio abonentu 2023 m. spalio 21 d. nebendravo laikotarpiu nuo 17.58.19 val. iki 18.22.59 val. (2 t., b. l. 103-104).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. P. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. K. sveikatą bei kaltinimai M. K. ir O. K. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. K. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino, patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir nors neigė smurtinius veiksmus atlikęs kartu su kitais kaltinamaisiais, tačiau nurodė, jog sudavė V. K. apie 5-7 kartus į veidą, sudavė ieškikliu V. K. per nugarą, o paskui trenkė ieškiklį į žemę, nuo smūgio V. K. nukrito, tada jis sudavė ir spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kaltinamieji M. K. ir O. K. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė, kaip ir kaltinamojo T. P. įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, specialisto išvada, atpažinimo bei apžiūros protokolų turiniais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad su N. G. nuėjo iki negyvenamos sodybos, kur buvęs T. P. pradėjo rėkti, kad pasikvies O. K.. Nuėjus prie kelio, pamatė, kad O. K. su M. K. eina laikydami už nugaros rankas, todėl pradėjo bėgti su N. G.. M. K. trenkė jam lazda per kojas ir jis nukrito, o visi kaltinamieji supuolė ir pradėjo jį mušti lazdomis, spardyti. Kažkaip atsistojo, pradėjo bėgti, bet prisivijo, trenkė kardu ir vėl visi supuolė, mušė, buvo ir sąmonę praradęs, paskui dar buvo smūgis į nosį. Į veidą jam sudavė T. P. ir mano, kad nuo to smūgio prarado sąmonę bei lūžo nosis. Kiti kaltinamieji jį taip pat mušė į įvairias vietas. Kai jis iškvietė policiją, O. K. išvažiavo. Įvykio metu buvo neblaivus, patyrė smegenų sutrenkimą, todėl ne viską tiksliai prisimena, gali kai ką painioti, tačiau N. G. teisme viską nurodė teisingai, pastarasis viską geriau prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu, nuo įvykio praėjus trumpam laikui, nukentėjusysis kaltinamųjų smurtinius veiksmus įvardijo detaliau. Nurodė, kad, kad jį pasivijo M. K. ir teleskopine lazda sudavė jam vieną kartą per dešinę koją. Nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės. Prie jo pribėgo T. P. bei O. K. ir jis iš visų pusių pajuto smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek gali detalizuoti, tai M. K. jam tyčia teleskopine lazda sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairiais kūno vietas bei galvą, taip pat O. K. jam įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. O. K. jam gulinčiam ant žemės metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas ir įspyrė jam ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas. Veidą ir galvą jis buvo užsidengęs rankomis. Pakėlus galvą, T. P. kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, kliudė nosį. Po šio smūgio galimai buvo praradęs sąmonę, lūžo nosies kaulai. Po to T. P. jam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas.

Liudytojas N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad matė kaip T. P. sudavė vamzdžiu V. K. per nugarą ir V. K. nukrito. T. P. gulinčiam V. K. kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas. Nors jis nubėgo toliau, bet matėsi, kaip O. K. kažką spardė. Matė, kaip nukentėjusįjį mušė du žmonės. Po kurio laiko abu kaltinamieji – T. P. ir O. K., atsitraukė arčiau kelio ir jis grįžo. V. K. buvo sumuštas, sakė, kad jam skauda šoną. Tada atvažiavo M. K., kuris pribėgo ir teleskopine lazda sudavė V. K. į veidą ir viršutinę kūno dalį, šis nukrito ir M. K. jį mušė. Jis pats vėl nubėgo toliau. Kaltinamieji nukentėjusįjį su pertraukomis mušė apie valandą. V. K. veidas buvo kruvinas. Matė, kaip M. K. sudavė V. K. į galvos sritį, kai šis buvo nukritęs.

Liudytojo N. G. parodymai dėl nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamųjų naudoto smurto buvo nuoseklūs, nesikeitė nei apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, analogiškai nurodė ir kaltinamųjų atpažinimo metu, papildė nukentėjusiojo parodymus, kuris dėl patirtų sužalojimų ne viską tiksliai prisiminė, be to, gindamasis nuo smūgių, dengėsi veidą ir galėjo visko detaliai nematyti, todėl teismui netikėti liudytojo N. G. bei nukentėjusiojo V. K. parodymais, kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, nėra pagrindo. Byloje nebuvo nustatyta jokių logiškų priežasčių šiems asmenims apkalbėti kaltinamuosius ar juos melagingai apkaltinti nusikalstamų veikų padarymu. Be to, jų nurodytas aplinkybes, o tuo pačiu ir kaltinamųjų kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas - valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, dešinio smilkinio, dešinės čiurnos sumušimai, nosies kaulų lūžimai padaryta kietais, bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, koja, metalinė lazda, ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. spalio 21 d. Nustatyta, kad smūgį nukentėjusiajam į veidą, į nosies sritį sudavė kaltinamasis T. P., jis dėl to prisipažino, pats nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad būtent po šio smūgio jam ir lūžo nosies kaulai, o specialisto išvadoje šis sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad kiti nukentėjusiajam po patirto smurto nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų turinys. Nukentėjusysis V. K. atpažino T. P., kaip asmenį, kuris įvykio metu jam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas bei kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, M. K., kaip asmenį, kuris jam teleskopine lazda sudavė vieną kartą į dešinę koją, o nuo smūgio jam nugriuvus ant žemės, teleskopine lazda sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas bei galvą, taip pat įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, O. K., kaip asmenį, kuris jam gulinčiam ant žemės metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas ir įspyrė ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas. Liudytojas N. G. atpažino O. K. kaip asmenį, kuris įvykio dieną atvažiavo su dviračiu, kartu su moterimi atėjo prie jo ir V. K., išsitraukė iš užnugario mečetę, agresyviai ėjo link jo, o po to jį vijosi, vėliau O. K. nuėjo prie V. K., kuris gulėjo ant žemės. O. K. buvo labai agresyvius ir konfliktiškai nusiteikęs. Taip pat atpažino M. K. kaip asmenį, kuris pribėgo prie V. K. ir rankoje laikyta teleskopine lazda sudavė vieną kartą V. K. į veidą, o po to vieną kartą į viršutinę kūno dalį; T. P. kaip asmenį, kuris metaliniu strypu sudavė vieną kartą į nugarą V. K., o pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant žolės, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas.

Kaltinamasis O. K. kaltę neigė, tvirtino, kad įvykio vietoje net nebuvo, kaltinamasis M. K. kaltę taip pat neigė, teigė, kad nukentėjusiojo nemušė, kad jam atvykus nukentėjusiojo akis jau buvo raudona, matėsi kažkoks nubrozdinimas, bet nežino kas jį primušė, vėliau tvirtino, kad sumušė T. P.. Tačiau vertinant tokius kaltinamųjų parodymus, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad kaltinamieji tiesiog stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tokios jų pozicijos tėra gynybinės versijos.

Kaip jau minėta, tiek nukentėjusysis V. K., tiek ir liudytojas N. G. patvirtino matę, kad nukentėjusįjį mušė visi trys kaltinamieji, liudytojas P. Š. nurodė, kad ir jam N. G. pasakojo, jog nukentėjusįjį sumušė visi trys kaltinamieji. Be to, liudytojai P. Š. bei M. M. patvirtino įvykio vietoje matę visus tris kaltinamuosius, tame tarpe ir O. K., kuris vėliau, nesulaukęs policijos, išvažiavo iš įvykio vietos, kaip nustatyta, M. K. automobiliu. M. K. taip pat išėjo, o paskui sugrįžo. Liudytojas R. R. taip pat nurodė, kad matė įvykio vietoje kaltinamuosius, teigė, kad ten tikrai buvo M. K., T. P., tik dėl O. K. abejojo, tačiau nurodė, kad buvo neblaivus ir todėl ne viską gerai prisimena. Kaltinamasis O. K. buvo atpažintas ir parodymo pagal nuotrauką metu, tiek nukentėjusysis V. K., tiek ir liudytojas N. G. atpažinimo metu dar kartą patvirtino, kad ne tik kaltinamasis T. P., bet ir kaltinamieji M. K. bei O. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Liudytojas P. Š. taip pat atpažino kaltinamąjį O. K. ir į bylą pateiktose nuotraukose, darytose įvykio vietoje, kuriose kaltinamasis O. K. stovi šalia jo paties. Kaltinamasis O. K. savo nekaltumą įrodinėjo liudytojo R. B. parodymais, kuris teigė, kad O. K. pas jį buvo visą dieną, prie užtvankos kartu gėrė alkoholį, tikslios datos ir laiko neprisiminė, tačiau teigė, kad O. K. dviračiu išvažiavo 20.00 val. Teismo vertinimu, šio liudytojo parodymų negalima laikyti patikimais, nes akivaizdu, kad liudytojas taip tik siekia palengvinti savo draugo kaltinamojo O. K. padėtį, nurodydamas tik aplinkybes apie pastarojo buvimą kartu ir išvykimą po byloje nagrinėjamo įvykio. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad liudytojas N. G. matė, jog O. K. į įvykio vietą atvyko dviračiu, vėliau matė, kaip šis įsikėlė dviratį į automobilio bagažinę ir iš įvykio vietos išvažiavo. Todėl net jei O. K. bei R. B. įvykio dieną kartu ir vartojo alkoholį, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis buvo įvykio vietoje, kuri yra nutolusi nuo liudytojo R. B. namų vos kelių kilometrų atstumu ir kaltinamasis į ją galėjo atvykti dviračiu, ką ir paliudijo matęs N. G..

Liudytojai Z. P., I. K., Z. K. ir D. P. tvirtino, kad muštynių nematė, Z. P. nurodė, kad atvyko su M. K. ir šis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, tačiau vertinant jų parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad jų parodymai apie įvykio aplinkybes skyrėsi net tarpusavyje. Liudytojai Z. K. ir D. P. parodė, kad sužalotų asmenų įvykio vietoje nematė, tačiau kartu atvykusi I. K. nurodė, kad nukentėjusiajam buvo nubrozdintas skruostas. Liudytoja Z. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nepastebėjo nukentėjusiajam ant veido sužalojimų, tuo tarpu teisme jau tvirtino, kad jam buvo nubrozdinta prie smilkinio. Liudytoja Z. P. taip pat nurodė, kad būdama įvykio vietoje paskambino seseriai I. K. ir ši netrukus atvyko, tačiau I. K. tvirtino, kad jai niekas neskambino, kad tiesiog atsitiktinai važiavo pro šalį. Pastaroji taip pat tvirtino, kad ir M. K. įvykio vietoje nematė, nors šis buvo, ir yra netgi užfiksuotas nuotraukose šalia Z. P. bei automobilio, kuriuo į įvykio vietą atvyko ir pati I. K.. Vertinant šių liudytojų parodymus, kurie nevisiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, įvertintina ir tai, kad liudytojai yra susiję su kaltinamaisiais bei tarpusavyje giminystės ryšiais, artimai bendrauja, todėl yra šališki ir tikėtina suinteresuoti bylos baigtimi.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog T. P., O. K. ir M. K., veikdami kartu, 2023 m. spalio 21 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia M. K. teleskopine lazda sudavus vieną kartą V. K. į dešinę koją, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, T. P. gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, bei kartu su O. K. ir M. K. spyrė V. K. 15 kartų į įvairias kūno vietas, M. K. teleskopine lazda sudavė 15 kartų V. K. į įvairias kūno vietas, O. K. metaliniu strypu sudavė 15 kartų V. K. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, dešinio smilkinio, dešinės čiurnos sumušimus, t. y. M. K. ir O. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, o T. P. nukentėjusiajam padarė ir nosies kaulų lūžimus, dėl kurių nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų smurtinių veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo T. P. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kiti bendrai kaltinamųjų padaryti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi, tarp tyčinių kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju veikos kvalifikuojamos pagal kilusius padarinius, kuriuos patvirtino specialisto išvada. Kaltinamojo T. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėtį, o kaltinamųjų O. K. ir M. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir kvalifikuoti teisingai.

M. K. taip pat buvo kaltinamas, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), po įvykusio konflikto, tyčia 5 kartus trenkė į žemę, per savo koją perlenkė V. K. priklausantį metalo ieškiklį „DEUS2“, taip sunaikino svetimą, V. K. priklausantį, 1 500 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis M. K. kaltu dėl svetimo turto sunaikinimo neprisipažino. Kaltinamasis T. P. teigė, kad tai jis trenkė ieškiklį į žemę ir taip jį sugadino.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad matė kaip O. K. arba M. K. į asfaltą daužė metalo detektorių, tačiau gulėjo ant žemės, todėl ne viską matė. Teigė, jog yra įsitikinęs, kad sulaužė ne T. P.. Liudytojas N. G. teigė, kad matė kaip moteris kažką trypė, bet nematė ką – V. K. ar metalo ieškiklį, mano, kad metalo ieškiklį sulaužė visi trys kaltinamieji. Matė, kaip O. K. kažką spardė, bet nematė ar V. K. ar ieškiklį, nes buvo aukšta žolė. Kiti byloje apklausti liudytojai apie metalo ieškiklio sugadinimo aplinkybes nieko negalėjo nurodyti. Liudytojas P. Š. teigė, kad jam atvykus į įvykio vietą metalo detektorius jau buvo sulaužytas, liudytoja Z. P. tvirtino, kad metalo ieškiklis gulėjo ant žemės, nebuvo sulaužytas, o liudytoja I. K. nurodė girdėjusi, kaip vyrai reikalavo sumokėti už kažkokį detektorių. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad konflikto metu buvo sugadintas V. K. priklausantis metalo detektorius, apie ką buvo pranešta iškart kviečiant policiją bendruoju pagalbos telefonu, metalo detektorius buvo rastas įvykio vietoje gulintis šalikelėje. Jis buvo apžiūrėtas, užfiksuoti akivaizdūs apgadinimai – įlenktas kotas, rankenos gale esantis riešo laikiklis sulankstytas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta metalo ieškiklio vertė.

Taigi, nors byloje ir nustatyta, kad kilusio konflikto metu buvo sugadintas svetimas, nuketėjusiajam priklausantis, 1 500 Eur vertės turtas, tačiau kaltinimas šį nusikaltimą padarius M. K. iš esmės yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nei vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų negalėjo kategoriškai patvirtinti matęs, jog būtent kaltinamasis M. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus su metalo ieškikliu, jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai to taip pat nepatvirtina, todėl visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos taisykle, teismas daro išvadą, jog nesurinkus neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis pagal šį kaltinimą išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl bausmių skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis T. P. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (2 t., b. l. 152), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 154), nedirba (2 t., b. l. 156), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 158), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 162). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, neteistam kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, mažesnė nei vidurkis, laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. K. neteistas (teistumas išnykęs) (3 t., b. l. 38-41), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 43-45), nedirba (3 t., b. l. 47), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 49), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, vedęs, turi penkis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai (3 t., b. l. 50). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, mažesnė nei vidurkis, laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis O. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 88-97), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (3 t., b. l. 134-135), nedirba (3 t., b. l. 137-138), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 141), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, vedęs, turi mažametį vaiką (3 t., b. l. 142). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti, kaltę neigia, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, didesnę nei vidurkis, laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedama visa Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo. Byloje jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 145-147; 3 t., b. l. 30-32, 80-82), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 170,82 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nes žala buvo atlyginta (4 t., b. l. 36), todėl procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai, tirti ir nagrinėti: 1) metalo ieškiklis, pagal pakvitavimą grąžintas V. K. (1 t., b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam disponuoti savo nuožiūra; 2) vienas kompaktinis diskas su duomenimis, saugomas byloje (2 t., b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos tenkančios kiekvienam kaltinamajam (8 Eur), todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį M. K. yra 489,58 Eur (4 t., b. l. 56-60), o kaltinamąjį T. P. – 456,25 Eur (4 t., b. l. 62-67). Antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. K. teikė advokatas Vytautas Polikaitis, o kaltinamajam T. P. – advokatė Rima Šmigelskytė (4 t., b. l. 21, 23, 24). Atsižvelgiant į kaltinamųjų materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jie nedirba, be to, gynėjai byloje dalyvavo ne jų pačių pageidavimu, jiems gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamųjų M. K. ir T. P. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiojo V. K. interesus atstovavo advokatas Antanas Jarašius (4 t., b. l. 25), kuris prašė priteisti nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas, pateikė jas patvirtinantį 650 Eur pinigų priėmimo kvitą (4 t., b. l. 55). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, teikė prašymus ir kitus dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad prašoma suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina nukentėjusiajam V. K. lygiomis dalimis iš kaltinamųjų T. P., M. K. ir O. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. K. pagal kaltinimą padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudos bausmę, ir paskirti O. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 34 MGL (trisdešimt keturių minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudos bausmę.

Į paskirtą galutinę bausmę (1 700 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas ir/ar išieškotas įmokas) pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos ir/ar išieškotos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 170,82 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamųjų T. P., M. K. ir O. K. po 216,67 Eur (du šimtus šešiolika eurų 67 ct) iš kiekvieno atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam V. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) metalo ieškiklį, pagal pakvitavimą grąžintą V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra; 2) vieną kompaktinį diską su duomenimis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė