Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-273-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
2A-273-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01509-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
Ieškovas
Daugiabučio
Atsakovas
UAB „Arnoldo automobiliai“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-273-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01509-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 35.5; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Arnoldo automobiliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1423-809/2013 pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Arnoldo automobiliai“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ ir UAB „Apostat“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su reikalavimu iš atsakovo UAB „Arnoldo automobiliai“ priteisti 10 281,36 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-06-30, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006-04-10 sudarė Eksploatavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis) su administratoriumi UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ (toliau – Administratorius). Pagal Sutartį Administratorius įsipareigojo Bendrijos vardu sudaryti sutartį su eksploatacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, apskaičiuoti, paskirstyti ir priimti mokesčius iš Bendrijos už bendrąsias eksploatacines išlaidas, teikiamas (duomenys neskelbtini) esančiam namui bei organizuoti jam priskirto žemės sklypo administravimą, priežiūrą. Bendrija įsipareigojo atsiskaityti už administratoriaus teikiamas paslaugas. Atsakovui finansinės nuomos (lizingo) teise priklauso negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo teikiamos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos, už kurių suteikimą buvo pateikiamos sąskaitos apmokėti, tačiau atsakovas už teikiamas paslaugas neatsiskaitė (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Arnoldo automobiliai“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nėra ir nebuvo sudaręs su ieškovu jokios paslaugų teikimo sutarties. Jokių sąskaitų iš ieškovo atsakovas nebuvo gavęs. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros neatitinka įstatyme ir kituose teisės aktuose PVM sąskaitoms faktūroms nustatytų reikalavimų. Iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, kam jos yra išrašytos, t. y. kam ieškovas teikė paslaugas. Patalpomis (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), visą laiką naudojosi ir naudojasi UAB „Apostat“. Iš atsakovo teikiamų sąskaitų faktūrų matosi, jog ieškovas analogiškas sąskaitas, tomis pačiomis sumomis, už tą pačią dieną yra išrašęs ir pateikęs UAB „Apostat“, o šiuo ieškiniu jomis grindžia savo reikalavimus atsakovui (b. l. 90-91).

Trečiasis asmuo UAB „Apostat“ atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ niekada neteikė paslaugų atsakovui, nes faktiškai paslaugas teikė UAB „Apostat“, t. y. atsakovo patalpų subnuomininkui, kadangi nuo 2008-09-01 UAB „Apostat“ iš UAB „Arnoldo automobiliai“ subnuomoja patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Apostat“ sumokėjo administratoriui 7 078 Lt už faktiškai suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-06-30. Administratoriui buvo teikiamos pretenzijos dėl nekokybiškų paslaugų ir faktiškai nesuteiktų paslaugų. Už nesuteiktas ir nekokybiškai suteiktas paslaugas Administratorius išrašė kreditinius dokumentus. Ieškovas nesuteikė informacijos, kuriais dokumentais remiantis Administratorius turėjo teisę jiems teikti paslaugas už nurodytas kainas ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras, nesant sutarties tarp UAB „Apostat“ ir Administratoriaus. UAB „Apostat“ ne kartą kreipėsi į Administratorių dėl sutarties sudarymo, kurios pagrindu būtų nustatytas teikiamų paslaugų objektas, kiekis, šalių pareigos ir teisės sutarties dalyko atžvilgiu. UAB „Apostat“ niekada nebuvo Bendrijos nare, todėl Bendrijos ir jos narių priimti sprendimai, sudarytos sutartys UAB „Apostat“ nesukuria jokių teisių ir pareigų. Bendrovei neatsirado prievolė apmokėti išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už faktiškai nesuteiktas, neužsakytas paslaugas ir dėl kurių nebuvo duota UAB „Apostat“ sutikimo. Administratorius PVM sąskaitas faktūras išrašė dviem skirtingiems juridiniams asmenims, skirtingomis datomis, o tai atitinka nusikalstamos veikos požymius. Prašė atmesti ieškovo ieškinį ir už nesąžiningo ieškinio pareiškimą skirti ieškovui 1 000 Lt baudą (b. l. 186-190).

Trečiasis asmuo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su UAB „Apostat“ visada buvo problemos dėl apmokėjimų, nepamokėtas likutis pateiktas Bendrijai, UAB „Apostas“ teismui pateikė tik 2008 m. rugpjūčio mėn. padarytą pavedimą, o tai rodo, kad įmonė apmokėjo tik ankstesnes skolas ir jokio susitarimo dėl kreditinių sąskaitų, kurias turėtų išrašyti UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad kreditinės sąskaitos išrašytos dėl to, kad Bendrija sutarė dėl eksploatavimo paslaugų ir visas skolas UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ perdavė Bendrijai pasirašant perdavimo aktą. Kreditinės sąskaitos išrašytos vieną dieną, birželio 30 d. UAB „Apostat“. Ta pati suma buvo išrašyta Bendrijai, kuri ją pateikė UAB „Arnoldo automobiliai“. UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, gal reikėjo tą sumą pateikti UAB „Aposta“. Sąskaitos buvo išrašomos kas mėnesį ir UAB „Apostat“ jas gaudavo (b. l. 209-210).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 10 281,36 L Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 10 281,36 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 308 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad namo administravimo ir eksploatavimo paslaugos buvo teikiamos UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovo nurodytas motyvas, kad visos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus vieną, yra išrašytos tą pačią dieną, t. y. 2011-07-01, o ieškovas kildina savo reikalavimus už 2009-09-01 – 2011-06-30 laikotarpį, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes atsakovas lizingo (finansinės nuomos) teise turi patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu šalys pripažino ir dėl to nekilo ginčas, jog ginčo patalpomis naudojosi ir naudojasi trečiasis asmuo subnuomotojas UAB „Apostat“, tą patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 44-45). Trečiojo asmens UAB „Apostat“ teigimu už ginčo laikotarpį jie yra pilnai atsiskaitę su trečiuoju asmeniu UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, tačiau su tuo nesutinka UAB „Vyroko eksploatavimo centras“. Teismas pripažino, jog ieškovui nutraukus sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, pastarasis išrašė kreditines sąskaitas, kad ieškovas galėtų išsiieškoti įsiskolinimus. Atsakovo pareiga mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas kildintina ne iš sutarties, o iš įstatymo ir kitų normatyvinių aktų, todėl atsakovas, kaip nuomininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Šios pareigos atsakovas UAB „Arnoldo automobiliai“ nevykdė, todėl yra pagrindas už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-06-30 priteisti iš atsakovo ieškovo naudai už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 10 281,36 Lt skolą (b. l. 211-213).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Arnoldo automobiliai“ (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad 2005-08-17 UAB „Apostat“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Žvejo dienoraštis“) ir UAB „SEB VB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią UAB „Apostat“ valdė ir naudojosi UAB „SEB VB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). UAB „SEB VB lizingas“ 2005-11-22 UAB „Apostat“ išdavė 2 sutikimus, kad trečiasis asmuo tiesiogiai savo vardu ir sąskaita sudarytų ir pasirašytų sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei dalyvautų steigiant bendriją. 2008-08-28 apeliantas su UAB „SEB VB lizingas“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SP 2005-080136, kurios pagrindu įgijo teisę valdyti ir naudoti patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). 2008-09-01 apeliantas su UAB „Apostat“ sudarė minėtų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią apeliantas perdavė UAB „Apostat“ atlygintinai subnuomos teise valdyti ir naudoti šias patalpas, o UAB „Apostat“ įsipareigojo už patalpas mokėti nuomos mokestį ir visus mokesčius už, be kita ko, komunalines paslaugas. Minėtomis patalpomis nuo 2005-08-17 visą laiką naudojosi ir naudojasi UAB „Apostat“, kuri tiesiogiai atsiskaitydavo už visas komunalines ir kitas paslaugas, kurios buvo teikiamos minėtoms patalpoms, tarp jų su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir vadovavosi formaliais motyvais. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo laikotarpiu apeliantas iš ieškovo negavo jokių PVM sąskaitų faktūrų, todėl apeliantui nėra prievolės už negautas paslaugas atsiskaityti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas suteikė paslaugas. Apeliantas su ieškovu nėra sudaręs jokios sutarties. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, jos išrašytos UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ ieškovui. UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ analogiškas sąskaitas yra išrašęs ir pateikęs UAB „Apostat“. Pagal sąskaitas už ginčo laikotarpį su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ yra visiškai atsiskaitęs UAB „Apostat“. UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ faktiškai paslaugas teikė UAB „Apostat“, kuriam ir teikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Pripažinimas, jog ieškovui nutraukus Sutartį su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, pastarasis išrašė kreditines sąskaitas, kad ieškovas galėtų išsiieškoti įsiskolinimus, teoriškai reiškia reikalavimų perleidimo ir skolos perkėlimo teisinius santykius, kurie kreditinių dokumentų išrašymu nėra įforminami, o skolos perkėlimui yra būtinas skolininko sutikimas. Kreditinė sąskaitos paskirtis yra visai kita (Pridėtines vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis) (b. l. 224-227).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą. Pažymėjo, kad dėl 2008-04-01 visuotinio narių susirinkimo (b. l. 81-83) priimto sprendimo, kuriuo Bendrijos apskaitą faktiškai tvarkė namo Administratorius, apeliantui mokestinius pranešimus pateikdavo ne ieškovas, o Administratorius, tačiau ši aplinkybė nekeičia tarp ieškovo, Administratoriaus ir apelianto susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, t. y. už suteiktas paslaugas pagal Sutartį su Administratoriumi atsiskaitydavo Bendrija, taip įgydama teisę į patirtų išlaidų atlyginimą iš Bendrijos narių, įskaitant apeliantą. Prieš Sutarties nutraukimą Bendrija visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, todėl Administratorius ir nurodo, jog jokio įsiskolinimo jam apeliantas neturi. Administratorius, siekdamas tinkamai įforminti buhalterines operacijas, išrašė kreditinius dokumentus dėl mokestinių pranešimų ir 2011 m birželio mėn. įformino šias buhalterines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis. Bendrija nėra perleidusi jokių reikalavimo teisių trečiajam asmeniui, kuris šiuo atveju tik tvarkė Bendrijos buhalterinę apskaitą bei pateikdavo mokestinius pranešimus. Apelianto motyvai dėl formalių PVM sąskaitų faktūrų trūkumų nėra susiję su apelianto imperatyvia pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas (b. l. 236-239).

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Apostat“ prašo skundą tenkinti, sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko apelianto poziciją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus. Teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų skundžiamu sprendimu perkeldamas pirkėjo Bendrijos teises ir pareigas atsakovui, t. y. perkėlus pareigą atsakovui mokėti už paslaugas, kurias pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras pirko Bendrija, kuri šių paslaugų neperpardavė įstatymų nustatyta tvarka išrašant atsakovui pardavimo sąskaitas faktūras. Teismas iškraipė PVM sąskaitos faktūros buhalterinę ir teisinę paskirtį, formuoja ydingą praktiką dėl sąskaitų faktūrų galiojimo, jai taikomų įstatyme nustatytų reikalavimų ir teisinio vertinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys grindžiamas sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas priteisė skolą atsakovui už laikotarpį, už kurį sumokėjo UAB „Apostat“. Skolos nėra. UAB „Apostat“ sumokėjo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos. Teismas neatsižvelgė į CK 4.83 straipsnio 4 dalies imperatyvą (b. l. 240-243).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonė, lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu valdanti daugiabučiame name esančias komercines patalpas (atsakovas (apeliantas)), privalo atsiskaityti su šio daugiabučio namo savininkų bendrija (ieškovu) už jam tenkančią dalį suteiktų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, kadangi nustatė, jog atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi ieškovas atsakovui jokių paslaugų neteikė, tarp ginčo šalių jokia sutartis nesudaryta, ieškinys grindžiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis), be to, už suteiktas paslaugas su trečiuoju asmeniu UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ visiškai yra atsiskatęs UAB „Apostat“, kuris faktiškai naudojosi ginčo patalpomis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas 2005-08-17 lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu nuo 2008-08-28 nuomojasi patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pats apeliantas savo apeliaciniame skunde, 2005-08-17 UAB „Apostat“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Žvejo dienoraštis“) ir UAB „SEB VB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią UAB „Apostat“ valdė ir naudojosi UAB „SEB VB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). 2008-08-28 apeliantas su UAB „SEB VB lizingas“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SP 2005-080136, kurios pagrindu įgijo teisę valdyti ir naudoti patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nors į bylą nėra pateikta nei 2005-08-17 lizingo (finansinės nuomos) sutarties, nei 2008-08-28 skolos perkėlimo sutarties, tačiau apeliantas pripažįsta, kad jam buvo perleistos ginčo patalpų valdymo ir naudojimo teisės, į kurių turinį pagal bendrą taisyklę taip pat įeina pareiga išlaikyti ir prižiūrėti finansinės nuomos pagrindu išnuomotas patalpas, t. y. be kita ko, tinkamai vykdyti šių patalpų savininko pareigą prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros. Taigi apeliantas ginčo laikotarpiu turėjo pareigą išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už daugiabučio namo (adresu (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Tokia jo, kaip patalpų savininko, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla jam iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), nes butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pareiga mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas kildintina ne iš sutarties, o iš įstatymo ir kitų norminių aktų, nes būdamas patalpų bendrasavininku jis kartu su kitais bendrasavininkais pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ir priežiūra. Ieškovas savo įstatyme įtvirtintą pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vadovaudamasis Bendrijos įstatų 20 punktu (b. l. 29), tinkamai įgyvendino 2006-04-10 su Administratoriumi sudarydamas Sutartį (b. l. 36), pagal kurią Administratorius įsipareigojo Bendrijos vardu sudaryti sutartis su eksploatacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, apskaičiuoti, paskirstyti ir priimti mokesčius iš Bendrijos už bendrąsias eksploatacines išlaidas, teikiamas (duomenys neskelbtini) esančiam objektui, ir organizuoti jam priskirto žemės sklypo administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą, o Bendrija įsipareigojo atsiskaityti už Administratoriaus teikiamas paslaugas ne vėliau kaip per 30 dienų po atliktų darbų priėmimo perdavimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 2.1. 2.2 punktai). Taigi apeliantui už ieškovą bendro turto išlaikymo ir priežiūros paslaugas teikė trečiasis asmuo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ (Administratorius), todėl Bendrijai nutraukus Sutartį su Administratoriumi ir visiškai su juo atsiskaičius, tačiau likus apelianto įsiskolinimui už minėtas paslaugas, Administratorius pagrįstai išrašė Bendrijai (ieškovui) apelianto skolą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), kuriais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą. Tokiu būdu atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliantas neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nes apeliantas su ieškovu nėra sudaręs jokios sutarties, o byloje nėra įrodymų, jog ieškovas suteikė paslaugas.

Pasak apelianto, ieškinio reikalavimo laikotarpiu apeliantas iš ieškovo negavo jokių PVM sąskaitų faktūrų, todėl apeliantui nėra prievolės už negautas paslaugas atsiskaityti, be to, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Minėti apeliacinio skundo argumentai nekeičia priimto sprendimo esmės, nes nepanaikina daugiabučio namo patalpų savininko pareigos padengti proporcingai savo daliai tenkančias išlaidas bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatą buto ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti tik tų išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo jei jos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Kad prašomos apmokėti išlaidos nebuvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, apeliantas įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), o pateiktos sąskaitos faktūros tvirtina, kad mokesčiai paskaičiuoti būtent už statinio ir jam priskirto žemės sklypo priežiūrą. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo patalpos nėra susijusios su viso pastato patalpomis ar jis nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis, arba kad yra sudaręs sutartį su kitu administratoriumi, kuris teikia jų priežiūrą, kad paslaugas jam teikia ne trečiasis asmuo, o kitas administratorius, ar kad pats apeliantas būtų sudaręs tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl buitinių atliekų išvežimo, namui priskirto žemės sklypo jam tenkančios dalies priežiūros. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo skolą Bendrijai (ieškovui) pagrindžiančiuose dokumentuose yra nurodyta neteisingai apskaičiuota jam proporcingai tenkančių apmokėti atitinkamų su bendrojo turto išlaikymu ir priežiūra susijusių išlaidų dalis (t. y. į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų mokėjimo tarifų apeliantas neginčija), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovui 10 281,36 Lt skolą iš atsakovo už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, vadovaujantis į bylą (-as) pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-06-30 (b. l. 8-18; 8-27).

Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal sąskaitas už ginčo laikotarpį su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ yra visiškai atsiskaitęs UAB „Apostat“, nes UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ faktiškai paslaugas teikė UAB „Apostat“, kuriam ir išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-09-01 apeliantas su UAB „Apostat“ sudarė tik dalies ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), subnuomos sutartį (b. l. 88-89), pagal kurią apeliantas įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB „Apostat“ perduoti subnuomos teise naudoti šias patalpas (Patalpų subnuomos sutarties 2.1 punktas), o trečiasis asmuo UAB „Apostat“ (subnuomininkas) įsipareigojo apeliantui (subnuomotojui) pagal pastarojo pateiktas sąskaitas per 10 dienų nuo sąskaitų pateikimo subnuomininkui dienos sumokėti subnuomos mokestį ir per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitų pateikimo subnuomininkui dienos sumokėti mokesčius už vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (Patalpų subnuomos sutarties 2.2, 2.3 punktai). Taigi pagal į bylą pateiktus įrodymus trečiajam asmeniui UAB „Apostat“ nebuvo perleista pareigą už apeliantą atsiskaityti su ieškovu (kuris atitinkamai atsiskaitytų su Administratoriumi pagal Sutarties 2.2 punktą) už Administratoriaus suteiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros paslaugas. Šios išvados nepaneigia kitų įmonių UAB „Apostat“ vardu trečiajam asmeniui UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ atlikti mokėjimo pavedimai bendrai 7 078 Lt sumai (b. l. 191-199), o minėtą išvadą tik papildomai patvirtina trečiojo asmens UAB „Apostat“ atsiliepime į Bendrijos ieškinį nurodyti argumentai, kad UAB „Apostat“ prašė Administratoriaus pateikti dokumentus, kuriais remiantis Administratorius turėtų teisę UAB „Apostat“ teikti namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už nurodytas kainas ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras, nesant sutarties tarp UAB „Apostat“ ir Administratoriaus (b. l. 187). Trečiajam asmeniui UAB „Apostat“ be pagrindo sumokėjus trečiajam asmeniui UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ tam tikrą sumą pinigų, UAB „Apostat“ turi teisę šią sumą išsiieškoti iš Administratoriaus kaip be pagrindo įgytą turtą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantui tinkamai neįforminus pareigos atsiskaityti su ieškovu už namo bendro naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą perkėlimo trečiajam asmeniui UAB „Apostat“, ši apelianto pareiga neišnyko, taigi egzistuoja ir pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį dėl minėtos pareigos nevykdymo ir susiformavusio įsiskolinimo priteisimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pripažinimas, jog ieškovui nutraukus Sutartį su UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, pastarasis išrašė kreditines sąskaitas, kad ieškovas galėtų išsiieškoti įsiskolinimus, teoriškai reiškia reikalavimų perleidimo ir skolos perkėlimo teisinius santykius, kurie kreditinių dokumentų išrašymu nėra įforminami, o skolos perkėlimui yra būtinas skolininko sutikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį, o teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo išnagrinėtos kelios civilinės bylos (Nr. 2A-855-160/2013, Nr. 2A-176-232/2013), kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes ir kuriose teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad aplinkybė, jog Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nėra bendrijos narių susirinkime pasitvirtinusi visų reikiamų taisyklių, kuriomis remiantis reglamentuotų savo veiklą, negali būti laikoma aplinkybe, atleidžiančia daugiabučio namo patalpų savininką, nuo jam tenkančios namui suteiktos paslaugos apmokėjimo; kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo, nutraukę ginčo sutartį, yra visiškai atsiskaitę įskaitydami priešpriešinius reikalavimus, ieškovas turi teisę išsireikalauti iš apelianto jam tekusių neapmokėtų mokesčių už įvairias teiktas paslaugas dalį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas papildant šio sprendimo motyvuojamą dalį anksčiau nurodytais argumentais.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neargumentavo, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasAsta Radzevičienė