Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.2.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1.

2023 m. kovo 28 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė R. K. pateiktu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo R. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „K.“; priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, girtavimo, nesirūpinimo šeima, fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę ir šalių pilnametę dukrą. Dėl atsakovo elgesio ne kartą teko kreiptis į policiją. Atsakovas teistas Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas išvadų nepadarė, toliau elgiasi netinkamai, girtauja ir siautėja, šeima jos išlaikymu ir buitimi nesirūpina. 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovas išdaužė namo plastikinį langą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji yra nukentėjusioji. 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovas sumušė dukrą, pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Tolesnis gyvenimas su atsakovu dėl jo kaltės nebėra galimas. Šeima yra galutinai iširusi ir jos atkurti nebeįmanoma. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ne tik iširo šeima, sugriuvo jos ir dukters gyvenimas, ieškovei padaryta didelė neturtinė žala, kurią vertina 5 000 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovo. Santuokos metu sutuoktiniai bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – „K.“. Yra darbinga, todėl reikalavimo dėl išlaikymo jai teikimo atsakovui nereiškia. Baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų areštą, priteistos žalos sumos išieškojimui užtikrinti.

3. Ieškovė R. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nori nutraukti santuoką, nes su atsakovu gyventi yra nebeįmanoma. Jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas girtas elgiasi agresyviai, plūstasi, namuose viską daužo, laužo. Atsakovas visą laiką buvo ūmaus būdo, tačiau maždaug prieš metus laiko su juo gyventi tapo nebeįmanoma. Buvo daug atvejų, kuomet į policiją nebuvo kreiptasi. Atsakovo alkoholio vartojimas yra jau liga, kurios jis nepripažįsta, nesigydo. Atsakovas jau ne kartą teistas dėl smurto prieš ją ir dukrą. Ir sausio mėnesį atsakovas spyrė dukrai į ranką, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Bendro ūkio su atsakovu neveda apie metus laiko, piniginius reikalus tvarko atskirai, atsakovas mokesčiams kažkiek pinigų duoda. Bendras gyvenimas su atsakovu šeimoje nebėra įmanomas, kadangi jis savo problemų nesprendžia. Ji pati nedirba. Atsakovas savo veiksmais padarė jai turtinės ir neturtinės žalos. Ji pergyvena dėl nutrūkusios santuokos, dukters savijautos. Dėl atsakovo veiksmų jai padaryta moralinė žala. Kiekvieną kartą atsakovui girtaujant tekdavo jo bijoti ir taip jau metus laiko. Atsakovas prieš Naujus metus bandė kartis, dukra ištraukė jį iš kilpos. Dėl to dukrai reikėjo lankytis pas gydytojus. Patyrė stresą tiek ji, tiek dukra. Atsakovas jau šešiolika metų dirba pas ūkininką, yra darbingas. Jis praeitų metų spalio mėnesį pardavė sodybą, kurią paveldėjo po motinos mirties, gavo apie 12 000 Eur. Bendro kilnojamojo, nekilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų neturi.

4. Atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu atsakovas R. K. nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas apie posėdį jam įteiktas asmeniškai, tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, sudaryti galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, rašytinių paaiškinimų negauta. Dėl šių priežasčių byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. K. ir R. K. (pavardė iki santuokos sudarymo – B.) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

7. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie, kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8. Iš ieškovės paaiškinimų ieškinyje, teismo posėdžio metu, rašytinių byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. piktnaudžiauja alkoholiu, žiauriai elgiasi su ieškove ir kartu gyvenančia šalių pilnamete dukra V. K.. Problemos dėl alkoholio vartojimo atsakovas nepripažįsta, nesigydo, savo elgesio nekeičia. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis už tai, kad smurtavo prieš šeimos narius - sutuoktinę ir dukrą, sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą (baudžiamoji byla Nr. 1-654-830/2017, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš dukrą V. K., nežymų jos sveikatos sutrikdymą (baudžiamoji byla Nr. e1-791-1001/2022, el. b. l. 9-11). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už grasinimus nužudyti sutuoktinę ir dukrą V. K., nukentėjusiajai R. K. turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (baudžiamoji byla Nr. e1-1248-1046/2022). Nusikalstamas veikas atsakovas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

9. Atsakovas įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes neteikė ir savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė (CPK 12, 185 straipsniai). Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai pagrindžia, kad būtent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas sukeldamas sutuoktinei, šalių dukrai fizinį skausmą, psichologiškai prieš jas smurtaudamas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas ir šalių santuoka nutrūko. Minėtas atsakovo nusikalstamas ir žiaurus elgesys su ieškove, šalių pilnamete dukra niekaip nėra suderinamas su šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. Nutraukus santuoką ieškovei jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė – K., atsakovui pavardė – K. (CK 3.69 straipsnis).

11. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo smurtavimo prieš ieškovę ir šalių dukrą, žiauraus atsakovo elgesio su jomis. Teismas sprendžia, jog ieškovė dėl santuokos nutraukimo galėjo patirti neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už patirtus neigiamus išgyvenimus 5 000 Eur neturtinę žalą, kurią grindžia savo paaiškinimais teismo posėdžio metu, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovės didelius dvasinius išgyvenimus lėmė besikartojantis netinkamas atsakovo elgesys, dėl ko šalių santuoka iširo. Šalys santuokoje išgyveno 28 metus, kartu turi vieną dukrą, kuri yra pilnametė, tačiau gyvena kartu. Atsakovas yra darbingas, dirba pas ūkininką G. D., gaunamos pajamos apie 850 Eur į mėnesį (el. b. l. 61-62). Bylos duomenimis atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi piniginių lėšų, kadangi yra pardavęs po jo motinos mirties paveldėtą turtą. Įvertinus aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, patirtus ieškovės dvasinius išgyvenimus, šalių santuokoje išgyventą laiką, amžių, turtinę padėtį, ieškovės prašymas priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

14. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų neturi (el. b. l. 6-8, 43). Jų atžvilgiu vykdomų išieškojimų nėra (el. b. l. 28-37). Šalys dalintino kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto taip pat neturi.

15. Reikalavimas dėl sutuoktinių išlaikymo byloje nepareikštas.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

17. Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2023 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. APT-2023-04724 nurodyta, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 320 Eur. Ieškinio reikalavimus iš esmės tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis: 175 Eur (107 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 68 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82, 92 straipsniai).

18. Išaiškinti, kad ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - piniginių lėšų arešto - teismas išspręs nutartimi (CPK 144 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. K. palikti pavardę „K.“, R. K. palikti pavardę „K.“.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtį nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5662.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.