- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-185-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- N. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. (D. K.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. (N. K.) ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teisme pareiškė ieškinį, juo prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu D. K. (K.) 2023 m. vasario 15 d. Odesos miesto Primorsko rajono teisingumo valdybos pirmajame civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašas Nr. 22, dėl atsakovo D. K. kaltės; nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų mama N. K.; priteisti iš atsakovo D. K. nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 320 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti N. K. vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo D. K. (K.) nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. – po 960 Eur kiekvienam vaikui; palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – K.; priteisti ieškovei iš atsakovo 3500 Eur neturtinę žalą. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo pagal reiškiamą ieškinį įsiteisėjimo dienos – priteisti iš atsakovo D. K. (K.) nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 320 Eur per mėnesį.
2. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadoje nurodė, jog prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams atitinka jų prioritetinius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 9 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę N. K.. Nutarta nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismo vertinimu, nesant byloje duomenų, kad atsakovas nuosekliai šiuo metu finansiškai remtų savo nepilnamečius vaikus, prisidėtų prie jų išlaikymo, reikalavimas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams yra pagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei, su kuria faktiškai gyvena vaikai.
3.2. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti būtina 600 Eur suma per mėnesį kiekvienam ir prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 320 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu įrodinėja didesnes nei MMA dydžio išlaidas vaikų poreikiams tenkinti,
3.3. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, preliminariai įvertinęs šalių vaikų amžių (16 metų ir 14 metų) bei būtinus tokio amžiaus vaikų poreikius, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti laikiną išlaikymą po 274 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1 Apeliantas teigia, kad pagal faktinę situaciją dėl jo uždarbio ir pajamų, jis gali mokėti po 150 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
4.2 Apeliantas tikina, kad ieškovė jį melagingai apkaltino smurtu prieš ją, ieškinyje teismui nurodė netiesą.
4.3 Jo teigimu, ieškovė duomenų apie vaikams reikalingą išlaikymą neteikia, o jos teismui pateiktas paskaičiavimas yra skirtas deklaratyviai ieškiniui grįsti, nors paskaičiavimas jokiais objektyviais išlaidų dokumentais nemotyvuotas. Apeliantas nurodo, kad jo pajamos per metus, atskaičius mokesčius, nesiekia ir tūkstančio eurų, todėl jis neturi jokios galimybės uždirbti daugiau ir mokėti ieškovės prašomus 320 Eur, o dabar laikinai, net po 274 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
4.4 Ne tik jis, bet ir pati ieškovė ir mūsų vaikai turi tik laikiną teisę gyventi Lietuvoje, todėl net nežinia, kiek apskritai jis dar galės dirbti, gauti darbą ir gyventi Lietuvoje.
4.5 Apeliantas, būdamas profesionalus šokėjas, dabar yra priverstas dirbti statybose. Jam suprantama, kad jis neturi reikiamų profesinių įgūdžių, dirbti tolygiai su statybos darbuotojais, turinčiais statybininko išsilavinimą ar turint didesnį praktinį statybininko patyrimą.
4.6 Apeliantas neatsisako padėti išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sutinka, kad iki teismas priims galutinį sprendimą, būtų priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam sūnui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1 Atsakovas nepalaiko su šeima ryšių ir neteikia išlaikymo.
5.2 Atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams po 150 Eur neužtikrina minimalių vaikų poreikių.
5.3 Ieškovės nuomone, darbo neturėjimas neatleidžia nuo prievolės teikti vaikams išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria priteistas nepilnamečiams vaikams laikinasis išlaikymas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus. Byloje ieškovė prašo nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, PSD įmokų kvitus.
11. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas neformuluoja prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl atsirado būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui, teismas vertina, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku. Siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o teikiamų naujų įrodymų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė su jais susipažino, jie priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, preliminariai įvertinęs šalių vaikų amžių (16 metų ir 14 metų) bei būtinus tokio amžiaus vaikų poreikius, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, teismas nusprendė, jog yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti laikiną išlaikymą po 274 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur / 2 ≈ 274 Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
15. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovas objektyviai negali teikit tokio dydžio išlaikymo. Apelianto teigimu, jis yra profesionalus šokėjas, todėl, dirbdamas statybų sektoriuje, negali atlikti vienodai su profesionaliais statybininkais darbų ir gauti didesnį atlygį. Apeliantas tikina, kad jis neatsisako mokėti vaikams išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, tačiau 274 Eur dydžio išlaikymo teikti negali dėl objektyvių priežasčių – nepakankamų gaunamų pajamų, dėl to, kad jie turi teisę laikinai gyventi Lietuvoje, nežinia, kiek laiko apeliantas turės darbo.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi, kaip minėta, pats atsakovas teigia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti prisidėtų tik po 150,00 Eur per mėnesį suma, tačiau suprantama, kad atsakovui prisidedant prie sūnų išlaikymo tik po 150,00 Eur suma, ieškovei tektų žymiai didesnė išlaikymo našta.
18. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių sūnų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl sūnų poreikių tenkinimo.
19. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (16 metų ir 14 metų), jų vidutinius poreikius, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams sūnums po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinųjų poreikių. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas laikinąjį išlaikymą skaičiavo atsižvelgdamas į vieną iš orientacinių kriterijų – į minimalios mėnesinės algos dydį (MMA), kuris 2023 m. buvo 840 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2024 m. jis yra nustatytas 924 Eur (neatskaičius mokesčių).
20. Pažymėtina, kad atsakovas su atskiruoju skundu pateikė kai kuriuos įrodymus apie jo mažas pajamas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą ir santaupas (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo aspektu pastebėtina tai, kad individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas neatspindi tikrųjų asmens pajamų, nes reikalavimai dėl pajamų individualiai dirbančiam asmeniui ir įmonei yra kitokie. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, minėtas dydis atitinka teismų praktikoje taikomus laikinus išlaikymo dydžius. Be to, nors apeliantas teigia, kad jam sunku Lietuvoje rasti gerai apmokamą darbą, bet byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas kito darbo ieškojo, tik galbūt jam buvo atsakyta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti kito ir(arba) papildomą darbo (profesionalus šokėjas|) ir gauti pajamas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.