Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Tavo draudimo sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Skunde pažymima, kad pareiškėjas minėtoje byloje buvo laiduotojas, kurio pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba vykdo netinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmąja eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko, šiuo atveju iš UAB „Baltijos fortas“, todėl išieškojimas pirmąja eile iš laiduotojo V. M., o ne iš pagrindinio skolininko UAB „Baltijos fortas“ yra nepagrįstas. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, nedelsiant privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti, įskaitant išieškojimo iš skolininkų eiliškumą. Mano, kad antstolė netinkamai atliko savo pareigą ir vykdomąjį dokumentą priėmė vykdymui neteisėtai, t. y. išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu vykdo pirmiau nei iš pagrindinio skolininko. Todėl antstolė privalo sustabdyti vykdymo veiksmus, iki bus išieškota visa suma iš kitos solidarios skolininkės UAB „Baltijos fortas“.

4. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. 2021 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-21000236 pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir persiuntė pareiškėjo skundą su vykdomąja byla Nr. 0074/21/00635 Klaipėdos apylinkės teismui.

5. Antstolė patvarkyme nurodė, kad išieškotoja UAB „Tavo draudimo sprendimai“ pateikė vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021, pagrindu, kuriuo teismas priteisė solidariai iš UAB „Baltijos fortas“ ir pareiškėjo V. M. 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus ir 3 875,91 Eur netesybų, po 1 815 Eur ir po 907,50 Eur išieškotojos UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai. Šiuo pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/21/00635. Pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti priimtų teismo sprendimų, kadangi CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Antstolės patvarkyme pažymėta ir tai, kad, esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju kreditorius pateikė vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš abiejų solidarių skolininkų ir antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš pareiškėjo V. M., kuris yra solidarus skolininkas, vykdymo normų nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skunde nurodytos aplinkybės (ir argumento), kad CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Papildomai nurodome, kad laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), t. y. pirmąja eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko (šiuo atveju iš UAB „Baltijos Fortas“), todėl išieškojimas pirmąja eile iš laiduotojo V. M., o ne pagrindinio skolininko yra nepagrįstas. Daugiau nei akivaizdu, kad skolą išieškant iš abiejų skolininkų kartu suvaržymų mastas yra dvigubas, išlaidos yra dvigubos, todėl tai akivaizdžiai pažeidžia skolininko (skolininkų) interesus. Tokia situacija lemia, kad pareiškėjo padėtis yra išimtinė, tai taip pat patvirtina, kad bus pažeista ne tik šalių interesų pusiausvyra ir dėl to neabejotinai didelių nuostolių patirs pareiškėjas. Taigi įvertinus skunde ir atskirajame skunde dėstomus motyvus ir nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos priimta nutartis dėl antstolio veiksmų ne tik neužtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyros, tačiau ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolės R. V. veiksmų, kuriuo buvo prašoma įpareigoti antstolę R. V. sustabdyti vykdymo veiksmus, iki bus išieškota visa suma iš kitos solidarios skolininkės UAB „Baltijos fortas“.

23. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad, pareiškėjo teigimu, laiduotojo (šiuo atveju pareiškėjo) pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui (šiuo atveju UAB „Tavo draudimo sprendimai“), o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko (šiuo atveju UAB „Baltijos Fortas“) prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis), t. y. pirmąja eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko, todėl išieškojimas pirmąja eile iš laiduotojo V. M., o ne pagrindinio skolininko yra nepagrįstas.

Pagrindinės faktinės bylos aplinkybės

24. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 ieškovės UAB „Baltijos fortas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Tavo draudimo sprendimai“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., AB Šiaulių bankas, MB „Moringa“, ir atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ patikslintą priešieškinį atsakovams UAB „Baltijos fortas“ ir V. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas, MB „Moringa“, dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, ieškovės UAB „Baltijos fortas“ ieškinys atmestas, atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ priešieškinis patenkintas visiškai ir atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai solidariai iš UAB „Baltijos fortas“ bei V. M. priteista 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus, 3 875,91 Eur netesybų, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 791,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2021 m. birželio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2A-633-513/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai priteista po 907,50 Eur iš UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

25. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad 2021 m. birželio 17 d. išieškotojai UAB „Tavo draudimo sprendimai“ civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 buvo išduoti du Klaipėdos apylinkės teismo vykdomieji raštai tiek dėl skolininkės UAB „Baltijos fortas“, tiek dėl skolininko V. M.. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-227-980/2021 dėl skolos už atliktus remonto darbus, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus skolininko V. M. antstolei R. V. pateiktas vykdyti 2021 m. birželio 22 d. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00635. Pateiktame 2021 m. birželio 17 d. vykdomajame rašte Nr. e2-227-980/2021 nurodyta, kad teismas nusprendė: priteisti solidariai iš UAB „Baltijos fortas“, įmonės kodas 303312061, ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus ir 3 875,91 Eur netesybų bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 791,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Tavo draudimo sprendimai“, įmonės kodas 304096008, naudai; priteisti iš UAB „Baltijos fortas“, įmonės kodas 303312061, ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 815 Eur UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai; priteisti atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai po 907,50 Eur iš UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

26. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

28. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016).

29. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs; jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipė išieškojimo į nurodytą konkretų pagrindinio skolininko turtą, tai kreditorius atsako už po to atsiradusį pagrindinio skolininko nemokumą tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vertė; šios taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

30. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 konstatavo, jog tarp šalių – UAB „Tavo draudimo sprendimai“ – nuomotojos ir UAB „Baltijos fortas“ – nuomininkės ir V. M. – laiduotojo, susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose nuomininkė UAB „Baltijos fortas“ laikoma pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skunde nurodytos aplinkybės (ir argumento), jog skolininkė UAB „Baltijos fortas“ neįvykdė prievolės CK 6.76 straipsnio 1 dalies ir 6.81 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ši aplinkybė jau yra konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021.

31. Tiek Klaipėdos apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2021 m. kovo 22 d. sprendime, tiek jo pagrindu teismo išduotame 2021 m. birželio 17 d. vykdomajame rašte Nr. e2-227-980/2021 nurodyta, kad skola yra solidari, t. y. solidariai išieškoma iš skolininkės UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. (laiduotojo). Vadinasi, nėra pagrindo taikyti CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių, kai laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą.

32. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pirmąja eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko (šiuo atveju iš UAB „Baltijos Fortas“).

33. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-980/2021 konstatavus, jog nagrinėjamu atveju skolininkė (UAB „Baltijos fortas“) neįvykdė prievolės ir kad skolininkė (UAB „Baltijos fortas“) ir laiduotojas (V. M.) atsako kreditorei (UAB „Tavo draudimo sprendimai“) kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis), kreditorė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkė, tiek laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4–6 dalys). Būtent tokia teise kreditorė UAB „Tavo draudimo sprendimai“ ir pasinaudojo antstolei R. V. 2021 m. birželio 22 d. pateikdama vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-227-980/2021 dėl skolos už atliktus remonto darbus, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus skolininko V. M..

34. Teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių laikytini pagal šio CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ išdėstytas taisykles vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas). Taigi išieškotojui atlikti įsiteisėjusių sprendimų vykdymo veiksmus be antstoliui pateikto vykdomojo dokumento draudžiama. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka, reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CPK 651 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti sprendžiama, jog antstolei R. V. priimant vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-227-980/2021 dėl skolos už atliktus remonto darbus, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus skolininko V. M. buvo akivaizdžių kliūčių jį priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad, kaip minėta, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog pirmąja eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, atmestini pareiškėjo argumentai, kad antstolė (galimai) netinkamai atliko savo pareigą ir vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti (anksčiau nei iš pagrindinio skolininko) neteisėtai.

35. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių CPK 626 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų, kai antstolė R. V. privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00635.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti antstolę R. V. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/00635, iki bus išieškota visa suma iš kitos solidarios skolininkės UAB „Baltijos fortas“, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu

37. Suinteresuotas asmuo UAB „Tavo draudimo sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismui parenkant baudos dydį, o pusę baudos sumos priteisiant UAB „Tavo draudimo sprendimai“ naudai.

38. CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo. Tai daryti CPK nėra uždrausta. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens UAB „Tavo draudimo sprendimai“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodyti argumentai ir prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti suinteresuoto asmens UAB „Tavo draudimo sprendimai“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.