Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Mildos Skersienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tavo draudimo sprendimai“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. M., akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, mažajai bendrijai „Moringa“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo draudimo sprendimai“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos fortas“ ir V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, mažajai bendrijai „Moringa“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo, ir patenkintas priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo šalių teisinius santykius (transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų), ginčo dėl jų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų iš naujo nekartoja. Apeliantai argumentuoja, kad nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl atsakovė sutartį nutraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka, tačiau pažymi, jog ne visus pirmosios instancijos teismo nurodytus pažeidimus laiko esminiais.

24. Sutartis dėl transporto priemonės nuomos, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, taip pat ir nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarčių nutraukimą: šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (2 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

25. Nustatyta, kad iniciatyva nutraukti automobilio išperkamosios nuomos sutartį kilo iš nuomininkės UAB „Baltijos fortas“. Šią aplinkybę įrodo atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ (nuomotojos) 2020 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu ieškovei išsiųstas priedas prie Išperkamosios nuomos sutarties Nr. TDSL-19-004 dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, jog nuomininkė informavo nuomotoją, kad nebeturi galimybių vykdyti sutartį ir praneša, kad ją nutraukia bendrosios dalies 9.11 punkto pagrindu (t. y. nuomininko pareiškimu nesant esminių sutarties pažeidimų), o automobilis grąžinamas nuomotojui. 2020 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku ieškovei taip pat nurodyta pristatyti automobilį apžiūrai į UAB „Silberaauto” 2020 m. kovo 24 d. 13 val. Ieškovės atstovas V. M. 2020 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad vienašališko sutarties nutraukimo netvirtina ir griežtai prieštarauja, t. y. sutartį nutraukti atsisakė. Kaip matyti iš bylos duomenų, toliau iniciatyvos nutraukti sutartį ėmėsi nuomotoja dėl esminių nuomininkės padarytų sutarties pažeidimų.

26. UAB „Tavo draudimo sprendimai“ 2020 m. kovo 30 d. pranešimu ieškovei nurodė, jog nuomotoja savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje, įvykdė tinkamai, tačiau nuomininkė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdo, t. y. ieškovei nurodyta iki 2020 m. kovo 31 d. pateikti informaciją apie tai, kokiu pagrindu automobilis perduotas naudotis MB „Moringa“ ir / ar I. R., pateikti duomenis apie UAB „Baltijos fortas” finansinę būklę, nurodyti, kodėl UAB „Baltijos Fortas” nevykdė įsipareigojimo turtą apdrausti, nurodyta sumokėti 13,75 Eur delspinigių bei 2020 m. kovo 31 d. 13 val. pristatyti automobilį apžiūrai į UAB „Silberauto”. Pranešimu nurodyta, kad nepašalinus nustatytų sutarties pažeidimų ir nepristačius automobilio apžiūrai 2020 m. kovo 31 d. 13 val., sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2020 m. balandžio 1 d.

27. Pranešime pažymėta, jog nuomininkei išreiškus pageidavimą nutraukti sutartį buvo parengtas priedas dėl sutarties nutraukimo ir pasirengta automobilio perėmimui, tačiau nuomininkė ne tik atsisakė nutraukti sutartį, bet ir nepristatė automobilio į UAB „Silberauto”, t. y. nesudarė galimybės nuomotojai ne tik perimti automobilį, bet ir patikrinti, ar automobilis yra naudojamas laikantis teisės aktų, gamintojo ir sutarties sąlygų reikalavimų (sutarties 12 punktas). Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, kad 2020 m. kovo 23 d. atsisakius nutraukti sutartį, ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog nebeturi atlikti ir kitų, su sutarties nutraukimu susijusių veiksmų, t. y. 2020 m. kovo 24 d. pristatyti automobilį apžiūrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė, vadovaudamasi sutarties 12.1.1 punktu vis tiek norėjo patikrinti, ar automobilis eksploatuojamas tinkamai, ji turėjo aiškiai tai išreikšti, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Tuo tarpu, ieškovės nuomonės dėl sutarties nutraukimo pakeitimas ir atsisakymas nutraukti sutartį negali būti vertinamas kaip sutarties pažeidimas. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimas ieškovės inicijuotas telefonu, nutraukimo sąlygos derintos elektroniniu paštu, toks bendravimas šalims buvo priimtinas, taigi ir ieškovės atsisakymas nutraukti sutartį elektroniniu laišku atsakovei turėjo būti priimtinas.

28. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad automobilio perdavimas trečiajam asmeniui MB „Moringa“ ir / ar I. R. be atsakovės žinios (rašytinio sutikimo) laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Vadovaujantis sutarties 7.2 punktu nuomininkė įsipareigojo užtikrinti, kad jos santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota nuomotojo ir / ar daikto savininko (nagrinėjamu atveju daikto savininkas yra AB Šiaulių bankas) nuosavybės teisė į daiktą ir imtis visų priemonių, kad išvengtų nuomotojos ar daikto savininko nuosavybės teisės į daiktą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės, t. y. nuomininkė neturi teisės daikto parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, likviduoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti daiktu, ar kitaip jį apsunkinti, o pagal 7.3 punktą nuomininkė turi teisę subnuomoti (suteikti panaudai) daiktą tik gavusi išankstinį rašytinį nuomotojos sutikimą. Šalys sutarties 9.2.3.1 punktu susitarė, kad jeigu nuomininkė sudarys sutartis ar susitarimus, kurie riboja ar apsunkina nuomotojo ar daikto savininko nuosavybės teisę į daiktą, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Baltijos fortas” ir MB „Moringa“ sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. BF190821-01, kuria ieškovė UAB „Baltijos fortas” išnuomojo MB „Moringa“ ginčo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. perdavė jį laikinai valdyti ir naudotis. Dar daugiau, šios nuomos sutarties 1.2 punktu ieškovė patvirtino, kad automobilis priklauso jai nuosavybės teise, nors taip nėra. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos fortas” nei AB Šiaulių banko, nei atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ rašytinio sutikimo subnuomoti automobilį neturėjo, o AB Šiaulių bankas 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu atšaukė 2019 m. liepos 22 d. duotą sutikimą subnuomai ir nurodė nebesutinkantis, kad automobilis būtų perduotas naudotis UAB „Baltijos fortas“, kadangi turtas buvo persubnuomotas trečiajai šaliai be Banko rašytinio sutikimo, tai pažeidė Banko nustatytas subnuomos sąlygas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė automobilį beveik visą ginčo sutarties galiojimo laikotarpį buvo persubnuomojusi MB „Moringa“ be rašytinio UAB „Tavo draudimo sprendimai“ sutikimo. Nors, kaip teigia apeliantai, atsakovė šią aplinkybę žinojo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai neeliminuoja ieškovės pareigos gauti atsakovės rašytinį sutikimą pagal sutarties 7.3 punktą. Duomenų, kad šalys būtų susitarusios šią sutarties sąlygą pakeisti, byloje nėra, todėl sutartis turėjo būti vykdoma joje nustatytomis ir šalių aptartomis sąlygomis. Konstatuotina, jog ieškovė, persubnuomojusi automobilį MB „Moringa“ be rašytinio UAB „Tavo draudimo sprendimai“ sutikimo, apsunkino atsakovės teises į automobilį ir pažeidė ne tik sutarties 7.2 ir 7.3 punktus, bet ir padarė esminį sutarties pažeidimą, numatytą 9.2.3.1 punkte. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

30. Pagal sutarties 9.2 punktą nuomotoja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė padaro esminį sutarties pažeidimą. Pagal sutarties 9.3 punktą prieš nutraukdama sutartį nuomotoja privalo raštu informuoti nuomininkę apie sutarties sąlygų pažeidimą nurodydama terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas (jei pažeidimas gali būti pašalintas). Jeigu pažeidimas negali būti pašalinamas, prieš nutraukdama sutartį nuomotoja privalo raštu informuoti nuomininkę apie sutarties sąlygų pažeidimą ir nurodo datą, kada sutartis nutraukiama (sutartis tokiu atveju nutrūksta nuomotojos pranešime nurodytą dieną). Jeigu po šiame punkte nurodyto pranešimo išsiuntimo nuomininkė nepašalina pažeidimo ir / ar nepateikia nuomotojai tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad sutartis nutrūksta nuomotojos pranešime nurodytą dieną, o nuomininkė privalo grąžinti daiktą, sumokėti visus įsiskolinimus pagal sutartį, susidariusius iki sutarties nutraukimo datos, atlyginti dėl sutarties nutraukimo nuomotojos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro užstato ne mažiau kaip 6 (šešių) mokėjimų pagal sutartį suma, neskaitant nuomotojos nuostolių, patirtų nuomininkei grąžinus sutarties reikalavimų neatitinkantį daiktą. Atsakovė ieškovę dėl sutarties pažeidimo raštu informavo ir davė 1 dienos terminą informacijai pateikti. Sutiktina su apeliantais, kad vienos dienos terminas yra trumpas, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė neprašė atsakovės ilgesnio termino, nesitarė dėl kitos datos ir iš viso į pranešimą nereagavo. Pažymėtina ir tai, jog 2020 m. balandžio 1 d. atsakovė dar kartą siuntė ieškovei pranešimą, nurodė, kad prašytos informacijos iki 2020 m. kovo 31 d. negavo, automobilis apžiūrai nustatytu laiku atgabentas nebuvo bei nurodė, kad ieškovė iki 2020 m. balandžio 2 d. gali pranešti, jeigu pageidauja atnaujinti nuomos santykius ar nuspręs pasinaudoti teise išpirkti turtą. Į šį pranešimą ieškovė taip pat nereagavo, nei prašymo atnaujinti nuomos sutartį, nei prašymo automobilį išpirkti nepateikė, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nutrūkus nuomos sutarčiai automobilio geruoju negrąžino, todėl atsakovė buvo priversta jį susigrąžinti panaudojant specialųjį transportą ir dalyvaujant antstoliui, užfiksavusiam automobilio atsiėmimą 2020 m. balandžio 3 d.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, t. y. nuomos sutarties nutraukimo inicijavimas, vėliau nesutikimas nutraukti sutartį 9.11 punkte įtvirtintomis sąlygomis, t. y. sumokant visas iki sutarties nutraukimo pagal sutartį privalomas sumokėti sumas bei mokestį už sutarties nutraukimą anksčiau laiko, kuris sudaro užstato ir šešių mėnesių mokėjimų sumą, nereagavimas į atsakovės 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. pranešimus, automobilio nepristatymas apžiūrai 2020 m. kovo 31 d., patvirtina, kad ieškovė nebebuvo suinteresuota toliau vykdyti automobilio nuomos sutartį, tačiau taip pat nenorėjo patirti ir su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų. Nagrinėjamu atveju aptartas pačios ieškovės elgesys (neveikimas) lėmė atsakovės veiksmus, t. y. sutarties nutraukimą ir priverstinį automobilio atsiėmimą iš ieškovės, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį piktnaudžiavo ir elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstas ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį CK 6.498 straipsnio 3 punkto pagrindu – kai nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas, t. y. siekiant išvengti sutartyje numatytų piniginių sankcijų už sutarties nutraukimą.

32. Pažymėtina, jog sutarties specialiosios dalies 5.2 punktu nuomininkė patvirtino žinanti, kad pažeidus sutartį ir / ar sutartį nutraukus visi nuomininkės atlikti mokėjimai pagal sutartį, įskaitant ir pirmą įmoką pagal sutartį, lieka nuomotojai ir nėra grąžinami, bei neatleidžia nuomininkės nuo kitų prievolių pagal sutartį įvykdymo, įskaitant sumokėti netesybas, bei atlyginti kitus nuomotojos nuostolius; minėta, sutarties bendrosios dalies 9.3 punktu šalys susitarė, jog nuomotojai vienašališkai nutraukus sutartį dėl nuomininkės padarytų esminių sutarties pažeidimų, nuomininkė privalo grąžinti daiktą, sumokėti visus įsiskolinimus pagal sutartį, susidariusius iki sutarties nutraukimo datos, atlyginti dėl sutarties nutraukimo nuomotojos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro užstato ne mažiau kaip 6 (šešių) mokėjimų pagal sutartį suma, neskaitant nuomotojos nuostolių, patirtų nuomininkei grąžinus sutarties reikalavimų neatitinkantį daiktą; be to, sutarties bendrosios dalies 9.4 punktu šalys susitarė, jog nutraukus sutartį nuomininkės sumokėtas administravimo mokestis, mokėjimai pagal sutartį, kurie laikomi mokėjimais už naudojimąsi daiktu atitinkamą mėnesį, kai nuomininkė naudojosi saiktu, užstatas bei kitos mokėtinos sumos pagal sutartį jai negrąžinami. Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad nuomininkei (apeliantei) buvo žinomos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, todėl nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi jos teiginiai, kad sutarties nutraukimas naudingas atsakovei, nes nutraukus sutartį negrąžinamas sumokėtas pradinis įnašas, siekiantis 25 proc. automobilio vertės, įmokos bei atgaunamas pats automobilis. Teisėjų kolegija pažymi, kad abi sutarties šalys yra kvalifikuoti asmenys, profesionalūs verslo subjektai, todėl ieškovė, sudarydama sutartį aptartomis sąlygomis, turėjo ir galėjo suvokti galinčias kilti teisines pasekmes tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta tiek esant jos pažeidimui, tiek ir sutarties nepažeidus. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nutraukus sutartį ji patyrė turtinę žalą. Juo labiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovės sumokėtos įmokos vykdant sutartį negali būti laikomos žala.

33. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad uz? prievole?s neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji s?alis privalo sumoke?ti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis). Jau minėtu sutarties 9.3 punktu šalys susitarė, kad nuomotojai sutartį nutraukus dėl nuomininkės padaryto esminio sutarties pažeidimo nuomininkė privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo nuomotojos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro užstato ne mažiau kaip 6 (šešių) mokėjimų pagal sutartį suma, be to, pagal 15.2 punktą nuomininkė, negrąžinusi daikto sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka nuomotojai netesybas – baudą, nurodytą bendrosios dalies 9.7 punkte, t. y. 0,05 proc. nuo daikto vertės, nurodytos specialiojoje dalyje (nagrinėjamu atveju 50 295 Eur), už kiekvieną dieną, kai nuomininkė naudojosi daiktu ir / ar jį valdė neturėdama tam teisės. Baudos skaičiavimas pradedamas nuo dienos, kurią įsigalioja sutarties nutraukimas (2020 m. balandžio 1 d.), ir baigiamas nuomotojai susigrąžinus daiktą (kaip minėta, priverstinai 2020 m. balandžio 3 d.). Pagal sutarties 15.1 punktą nuomininkė taip pat įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną nuomotojai mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sumų, kurių mokėjimo terminai yra suėję; delspinigiai skaičiuojami už ne ilgiau kaip 180 dienų. Konstatavus, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos netesybas.

34. Nors apeliantai nesutinka, kad paimtą automobilį reikėjo remontuoti, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Vien aplinkybė, kad automobiliui 2020 m. sausio mėnesį atlikta techninė apžiūra, savaime nepaneigia atsakovės pateiktų įrodymų, kad po automobilio paėmimo jo grąžinimui į sutartyje aptartą būklę išleido 2 916,08 Eur. Automobilio techninė apžiūra patvirtina automobilio atitikimą valstybės nustatytiems techniniams reikalavimams, tačiau detali automobilio techninės būklės diagnostika atlikta specializuotame autoservise. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, kad autoserviso atlikta diagnostika negali būti neginčijamu įrodymu, pagrindžiančiu remonto išlaidų dydį, nes apžiūra atlikta neinformavus ieškovės atstovų. Nustatyta, kad pati ieškovė iš anksto nurodytu laiku 2020 m. kovo 31 d. 13 val. nepristatė automobilio apžiūrai į UAB „Silberauto” ir sutartį nutraukus jo negrąžino, taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, netenka teisės remtis argumentais, kad jai nebuvo pranešta apie automobilio patikrą, ir turi prisiimti dėl savo pačios neveikimo galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką. Tuo tarpu automobilio apžiūra 2020 m. balandžio 10 d. po jo priverstinio paėmimo UAB „Silberauto” autoservise užfiksuota ir 2020 m. balandžio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Sutarties 5.4, 7.10, 9.5 punktais nuomininkė įsipareigojo atlikti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontą, grąžinti nuomotojai techniškai tvarkingą automobilį, tokios būklės ir komplektacijos, kokia perduota, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, taip pat nuomininkė įsipareigojo atlyginti visas su daikto būklės atstatymu susijusias nuomotojos patirtas remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas. Be to, sutarties 7.12 punktu šalys susitarė, kad 7.10 ir 7.11 punktuose nurodytus trūkumus nuomotoja gali tikrinti ir vertinti ir po daikto grąžinimo akto sudarymo, apie juos informuoti nuomininkę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daikto grąžinimo akto sudarymo. Tokiu atveju nuomininkei taikoma bendrosios dalies 7.10 ir 7.11 punktuose nurodyta atsakomybė dėl daikto trūkumų. Nagrinėjamu atveju daikto grąžinimo aktas sudarytas nebuvo, nes ieškovė automobilio sutartį nutraukus negrąžino, atsakovės pateiktus įrodymus apie automobilio remontui patirtas išlaidas paneigiančių įrodymų nepateikė, nepaneigė, kad grąžintai transporto priemonei nebuvo būtini remonto darbai, nurodyti sąskaitose faktūrose, tam, kad ši transporto priemonė atitiktų sutartyje sulygtą būklę ir tokią būklę, kokia buvo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio remonto išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai.

35. Vadovaujantis sutarties 12 punktu nuomotoja turi teisę į informaciją, susijusią su išnuomoto daikto būkle, naudojimu, patikrinti daikto būklę, taip pat į informaciją apie nuomininkės finansinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio nepristatymas apžiūrai, duomenų apie ieškovės finansinę būklę nepateikimas laikytinas teisės į informaciją pažeidimu sutarties 12 punkto požiūriu, tačiau nagrinėjamu atveju nesudaro esminio sutarties pažeidimo. Esminiu sutarties pažeidimu pagal 9.2.3.4 punktą būtų laikoma pablogėjusi nuomininkės finansinė padėtis ar paaiškėjusios kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad iškilo reali grėsmė nuomininkės galimybėms įvykdyti sutartį ir nuomininkė nepateikė nuomotojai papildomų užtikrinimo priemonių sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuomotoja būtų reikalavusi papildomų užtikrinimo priemonių.

36. Pažymėtina, jog pagal sutarties 12.1.2 punktą nuomotojos reikalaujamus dokumentus, susijusius su daikto naudojimu, valdymu ar kita nuomininkės veikla, nuomininkė privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo nuomotojos prašymo gavimo dienos, o pagal 12.2 punktą finansinę nuomininkės padėtį pagrindžiančius dokumentus nuomininkė įsipareigojo pateikti ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo reikalavimo iš nuomotojos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuomotoja, 2020 m. kovo 30 d. pranešimu pareikalavusi iki 2020 m. kovo 31 d. pateikti informaciją, nesuteikė nuomininkei sutartyje numatytų terminų informacijai pateikti. Kita vertus, pati nuomininkė į pranešimą nereagavo ir kitų terminų neprašė, be to pripažįsta, kad vieši duomenys apie jos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iniciatyva nutraukti nuomos sutartį bei prašomų duomenų nepateikimas galėjo sukelti nuomotojai pagrįstų abejonių dėl galimybės toliau vykdyti sutartį. Bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė ne pradėjo kabinėtis prie ieškovės, inicijavusios sutarties nutraukimą, kaip ši nepagrįstai teigia, o siekė realizuoti sutarties 12 punkte įtvirtintą teisėtą interesą į informaciją. Esant šioms aplinkybėms nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti pristatyti automobilį apžiūrai 2020 m. kovo 31 d. ar reikalauti finansinių duomenų, nes tokia atsakovės teisė įtvirtinta sutarties 12 punkte.

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kaip esminio sutarties pažeidimo nevertina ir įsipareigojimo turtą apdrausti nevykdymo bei vėlavimo mokėti nuomos mokestį. Nors ginčo teisiniuose santykiuose turto draudimas yra neabejotinai ypač svarbi sąlyga, o nuomininkės pareiga apdrausti įtvirtinta tiek sutarties specialiosios dalies 4 punkte, tiek bendrosios dalies 6 punkte, iš faktinių apinkybių matyti, jog įsiskolinimą už draudimą ieškovė padengė, nes atsakovė tokio reikalavimo šioje byloje nereiškė. Atsakovės 2020 m. kovo 30 d. pranešime buvo nurodyta, jog automobilį apdraudė nuomotoja, todėl nuomininkei bus pateiktas reikalavimas apmokėti draudimo išlaidas. Nekilus ginčui dėl draudimo įmokų laikytina, kad šalys šį klausimą išsprendė tarpusavyje.

38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės visą sutarties galiojimo laikotarpį mokėjimus pagal sutartį ieškovė atlikdavo ne sutartyje nustatytą mokėjimo dieną (kiekvieno mėnesio 15 d.), tačiau atsakovė tokius mokėjimus priimdavo, pretenzijų nereiškė, o delspinigiai už pavėluotus mokėjimus yra priteisti. Vadovaujantis sutarties 9.2.3.3 punktu esminiu pažeidimu būtų laikoma situacija, kad nuomininkė laiku nesumoka arba sumoka ne visą sutartyje numatytą mokėjimą, kitas mokėtinas sumas, kurių mokėjimo terminai yra suėję pagal sutartį, netesybas ir nepadengia įsiskolinimo per vieną kalendorinį mėnesį nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių aplinkybių nenurodė.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantų išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jie skundžiamą teismo sprendimą vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantai apeliaciniame skunde nurodo analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, nors ir šiek tiek kitais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantai dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, palankią jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimą ar pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – automobilio areštą. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kadangi sprendimas paliktas nepakeistas, o ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), nėra teisinio pagrindo pakartotinai naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Atsakovė prašo priteisti 1 815 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Teisėjų kolegija vertina, kad išlaidos pagrįstos, neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl priteistinos iš apeliantų po 907,50 Eur.

44. Apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo draudimo sprendimai“ naudai po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 centų) iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ ir V. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.