Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato D. R. bei Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir nubaustas pagal:

- BK 220 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) 200 MGL (6 600 Eur) dydžio bauda;

- BK 222 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)) 380 MGL (14 440 Eur) dydžio bauda;

- BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 400 MGL (15 200 Eur) dydžio bauda;

- BK 220 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) 150 MGL (5 700 Eur) dydžio bauda;

- BK 222 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) 250 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL (11 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 400 MGL (15 200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 300 MGL (11 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtą baudą nurodyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos – baudą išieškoti priverstinai.

A. K. iš kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. nuo 2014-08-01 iki 2016-10-27, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir veikdamas kartu su A. K. (A. K.), kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Roosikransti (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagamino netikrus dokumentus – teisės į atvaizdą naudojimo sutartis dėl sportininkų atvaizdo pardavimų 2014-08-01 T. R. O. (T. R. O.) už 100 000 Eur, D. M. Lee (J. M. Lee) už 90 000 Eur, R. R. O. (R. R. O.) už 95 000 Eur, 2015-01-02 D. E. A. (J. E. A.) už 53 000 Eur, 2016-01-02 D. D. D. (D. J. D.) už 47 750 Eur, S. M. D. (S. M. D.) už 47 750 Eur, A. K. A. (A. C. A.) už 45 000 Eur, D. B. (D. B.) už 55 500 Eur, A. A. M. (A. A. M.) už 45 500 Eur, R. G. (R. G.) už 14 580 Eur, kuriuose įrašė ir abu pasirašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutarties objektus – sportininkų D. E. A., D. M. L., R. R. O., T. R. O., A. A. M., S. M. D., D. D. D., A. K. A., R. G., D. B. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą ir (ar) pardavimą, mokėjimo tvarką, pagal kurią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apmoka 594 080 Eur A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nors abu žinojo, kad ši pinigų suma A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, išmokėta nebus, ir šių sutarčių pagrindu A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė ir pasirašė sąskaitas: 2014-08-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-09-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-11-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2015-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100, Eur, 2015-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-05-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48300 Eur, viso 594 080 eurų sumai apmokėti už žinomai nesuteiktas paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl sportininkų teisės į atvaizdą naudojimo pardavimą, šių A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, išrašytų sąskaitų pagrindu A. K. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nurodė išrašyti kasos išlaidų orderius: 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) už 338 000 Eur, 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 300 Eur, 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur, 2016-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 500 Eur, viso už 577 280 Eur, apie pinigų išmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirašė, nors realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, taip suklastojo tikrus kasos išlaidų orderius ir šias pagamintas sutartis bei suklastotus tikrus kasos išlaidų orderius panaudojo, pateikdamas įtraukti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti neteisingi duomenys apie turtą ir jo panaudojimą, bei padarė didelę žalą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

1.2. Be to, A. K. būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, nes įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai buhalterei, nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31 apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

1.2.1. nes nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31 išmokėjo 295 374,68 Eur neapskaitytą darbo užmokestį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sportininkams ir darbuotojams – T. R. O. 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėn. 10 627,72 Eur, 2015 m. sausio – vasario mėn. 3 443,91 Eur, viso 14 071,63 Eur, R. R. O. 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėn. 22 790,72 Eur, 2015 m. sausio - gegužės mėn. 20 963,80 Eur, viso 43 754,52 Eur, A. K. A. 2015 m. spalio - gruodžio mėn. 2 788, 49 Eur, 2016 m. sausio – birželio mėn. 13 750,43 Eur, viso 16 538,92 Eur, D. D. D. 2015 m. spalio – gruodžio mėn. 5 116,16 Eur, 2016 m. sausio – birželio mėn. 17 658,23 Eur, viso 22 774,39 Eur, A. A. M. 2016 m. sausio – birželio mėn. 21 903,23 Eur, S. M. D. 2016 m. sausio – birželio mėn. 7 322,19 Eur, V. Š. 2015 m. sausio - gegužės mėn. 10 443, 69 Eur, M. K. 2015 m. sausio - gegužės mėn. 3 425,87 Eur, G. L. 2015 m. sausio – gegužės mėn. 21 768,47 Eur, K. B. 2015 m. sausio – gegužės mėn. 4 049,30 Eur, M. L. 2015 m. sausio – gegužės mėn. 1 370,72 Eur, J. J. 2015 m. sausio - gegužės mėn. 11 500 Eur, R. A. 2014 m. spalio – gruodžio mėn. 12 000 Eur, 2015 m. sausio - gegužės mėn. 36 000 Eur, viso 48 000 Eur, R. G. 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 2 000 Eur, 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 5 872,50 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn., 3 888,75 Eur, viso 11 761,25 Eur, G. P. 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 8 000 Eur, 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. 17 000 Eur, 2016 m. liepos – spalio mėn. 680 Eur, viso 25 680 Eur, G. L. 2014 m. rugpjūčio – 2015 m. rugpjūčio mėn. 1 400 Eur, E. L. 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 2 000 Eur, 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 5 490 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 4 575 Eur, viso 12 065 Eur, S. N. 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 1 400 Eur, 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 3 843 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 3 202,50 Eur, iš viso 8 445,50 Eur, D. B. 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 1 400 Eur, 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 4 200 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 3 500 Eur, viso 9 100 Eur, kurio neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje,

1.2.2. nuo 2015-02-23 iki 2015-05-20 pasirašė kaip kasininkas kasos išlaidų orderiuose 2015-02 23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, 2015-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, 2015-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie piniginių prizų išmokėjimą sportininkams: A. S. – 600 Eur, G. L. – 600 Eur, E. M. – 400 Eur, J. J. – 600 Eur, V. Š. – 600 Eur, M. K. – 600 Eur, R. A. – 600 Eur, K. B. – 200 Eur, R. G. – 200 Eur, V. P. – 600 Eur, viso 5 000 Eur, nors realiai piniginės lėšos 5 000 Eur sportininkams išmokėtos nebuvo, po to nuo 2015-02-23 iki 2015-05-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. pateikė į apskaitą – kasą, įtraukti kasos išlaidų orderius 2015-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, 2015-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, 2015-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – apie piniginių prizų išmokėjimą sportininkams A. S., G. L., E. M., J. J., V. Š., M. K., R. A., K. B., R. G., V. P., kai realiai šios piniginės lėšos – 5 000 Eur išmokėtos nebuvo, šiuos dokumentus buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

1.2.3. nuo 2015-10-29 iki 2015-12-31 pasirašė kaip kasininkas kasos išlaidų orderiuose 2015-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 950 Eur, 2015-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 698 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atlyginimo išmokėjimą sportininkams R. G. – 1 4218 Eur, A. A. M. – 3 922,92 Eur, S. M. D. – 4 671,66 Eur, D. N. – 7 585,43 Eur, viso 30 398, 01 Eur, nors realiai piniginės lėšos 30 398, 01 Eur sportininkams išmokėtos nebuvo, po to 2015-10-29 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. pateikė į apskaitą – kasą, įtraukti kasos išlaidų orderius 2015-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 950 Eur, 2015-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 698 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – apie atlyginimo išmokėjimą R. G., A. A. M., S. M. D., D. N., kai realiai šios piniginės lėšos – 30 398,01 Eur – išmokėtos nebuvo, šiuos dokumentus buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

1.2.4. 2015 m. nepateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. duomenų apie sau grąžinimą 21 000 Eur paskolos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, dėl to buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, 21 000 Eur paskolos grąžinimo neįformino kasos išlaidų orderiu ir neįrašė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. buhalterinę apskaitą,

1.2.5. nuo 2015-08-13 iki 2016-06-07 pasirašė kaip kasininkas kasos išlaidų orderiuose: 2015-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-11-13 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-12-17 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2016-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atlyginimo išmokėjimą G. L. – 1 683,47 Eur, nors realiai piniginės lėšos 1 683,47 Eur, G. L. išmokėtos nebuvo, po to nuo 2015-08-13 iki 2016-06-07 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. pateikė į apskaitą – kasą įtraukti kasos išlaidų orderius: 2015-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-11-13 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-12-17 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2015-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 147,87 Eur, 2016-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, 2016-05-11 Nr. 008 už 159,25 Eur, 2016-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini) už 159,25 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atlyginimo išmokėjimą G. L., kai realiai šios piniginės lėšos – 1 683,47 Eur išmokėtos nebuvo, šiuos dokumentus buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

1.2.6. nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31 veikdamas kartu su bendrininku padėjėju A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kuris, išrašęs ir pasirašęs sąskaitose 2014-08-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-09-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2014-11-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500, Eur, 2014-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, 2015-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39 100 Eur, 2015-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) už 39100 Eur, 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-05-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, iš viso 594 080 Eur sumai, šiais dokumentais įformino faktiškai neįvykusias sportininkų D. E. A., D. M. L., R. R. O., T. R. O., A. A. M., S. M. D., D. D. D., A. K. A., R. G., D. B. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimų ūkines operacijas, po to A. K. šių A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinomai suklastotų bei bendrininko padėjėjo A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktų sąskaitų pagrindu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė ir kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirašė kasos išlaidų orderiuose 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) už 338 000 Eur, 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 300 Eur, 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 27 000 Eur, 2016-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 500 Eur, apie 577 280 Eur apmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, už sportininkų D. E. A., D. M. L., R. R. O., T. R. O., A. A. M., S. M. D., D. D. D., A. K. A., R. G., D. B. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą, bet realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, po to A. K. šias A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinomai suklastotas sąskaitas 594 080 Eur sumai bei kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, suklastotus kasos išlaidų orderius 577 280 eurų sumai, taip pat 16 800 Eur išmokėjimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ be kasos išlaidų orderių, kurie realiai išmokėti nebuvo, per buhalterę A. A., nežinojusią apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 straipsnio 3 dalį – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2015 m., už 2016 m. sausio - spalio mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. Be to, A. K., nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nuo 2014-08-07 iki 2016-10-05 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą deklaracijose ir pranešimuose bei juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o nuo 2016-10-05 iki 2016-10-31 organizavo žinomai neteisingų duomenų apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą įrašymą į deklaracijas ir pranešimus bei jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, šiuos žinomai neteisingus duomenis laikotarpiu nuo 2016-10-05 iki 2017-02-12 įrašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose ir pranešimuose bei juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra:

1.3.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-01-12 pateiktoje 2014 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos 39 316 Eur sumos, nedeklaravo Lietuvos gyventojams išmokėtos 34 570 Eur sumos, nedeklaravo 14 240 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, dėl to 2014 m. nuo apskaičiuoto 73 886 Eur atlyginimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 11 083 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

1.3.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016-04-18 pateiktoje 2015 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos 150 011 Eur sumos, nedeklaravo 22 502 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, nedeklaravo nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos 2 253 Eur sumos, nedeklaravo 338 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, dėl ko 2015 m. nuo apskaičiuoto 152 264 Eur atlyginimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 22 840 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

1.3.3. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017-02-12 pateiktoje 2016 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo iš viso nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos 7 1334 Eur sumos, nedeklaravo Lietuvos gyventojams išmokėtos 18 643 Eur sumos, nedeklaravo 13 496 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, dėl ko 2016 m. nuo apskaičiuoto 89 977 Eur atlyginimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 13 496 Eur gyventojų pajamų mokesčio, viso už 2014 m., 2015 m., 2016 m. 47 419 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

1.3.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31 pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius ataskaitiniu laikotarpiu (forma SAM) ir prieduose apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) S4 stulpelio „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ P20.4 laukelyje 2014 metų neįrašė 13 157,89 Eur, 2015 m. neįrašė 28 289,47 Eur, S5 stulpelio „Įmokų suma“ P20.5 laukelyje 2014 m. neįrašė 5 260,53 Eur, 2015 m. neįrašė 11 310,13 Eur, valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 16 570,66 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą nuo 2014-08-07 iki 2017-02-12 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.4. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad, nuo 2016-04-02 iki 2016-08-17 būdamas faktiniu VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nes duodavo nurodymus VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimais, sprendė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į darbą ir (ar) atleidimą iš darbo, išmokėdavo VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį, veikdamas kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagamino netikrus dokumentus – 2016-04-02 teisės į atvaizdą naudojimo sutartis dėl sportininkų atvaizdo pardavimų D. D. D. už 2 800 Eur, S. M. D. už 2 800 Eur, A. K. A. už 2 800 Eur, D. B. už 2 800 Eur, A. A. M. už 2 800 Eur, šiuose dokumentuose abu pasirašė ir įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ sutarties objektus sportininkų D. D. D., S. M. D., A. K. A., D. B., A. A. M. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą ir (ar) pardavimą, mokėjimo tvarką, pagal kurią VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ apmoka 14 000 Eur A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nors abu žinojo, kad ši pinigų A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, išmokėta nebus „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė ir pasirašė sąskaitą 2016-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 Eur, sumos, apmokėti už žinomai nesuteiktas paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ dėl sportininkų teisės į atvaizdą naudojimo pardavimą, šios A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, išrašytos sąskaitos pagrindu A. K. VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. nurodė išrašyti, o VšĮ (duomenys neskelbtini)direktoriui V. P., nežinojusiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, pasirašyti 2016-08-17 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 Eur sumos, apie pinigų išmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat pateikė pasirašyti A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nors realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, taip suklastojo tikrą kasos išlaidų orderį, ir šias pagamintas sutartis bei suklastotą tikrą kasos išlaidų orderį panaudojo pateikdamas įtraukti į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti neteisingi duomenys apie turtą ir jo panaudojimą, bei padarė didelę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“.

1.5. Be to, A. K., nuo 2015-01-01 iki 2016-02-18 būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2016-02-18 iki 2016-10-31 faktiniu VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, nes duodavo nurodymus VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimais, sprendė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, išmokėdavo VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį ir vykdydamas kasininko pareigas, nes įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai buhalterei, nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31 apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes:

1.5.1. nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31 išmokėjo 36 848,25 Eur neapskaitytą darbo užmokestį VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: R. G. 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 127,50 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn., 1 111,25 Eur, viso 1 238,75 Eur, G. P. 2015 m. rugsėjo - gruodžio mėn. 7 000 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 19 320 Eur, viso 26 320 Eur, G. L. 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 4 200 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 3 500 Eur, viso 7 700 Eur, E. L. 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 510,00 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 425 Eur, viso 935 Eur, S. N. 2015 m. sausio – gruodžio mėn. 357 Eur, 2016 m. sausio – spalio mėn. 297,50 Eur, viso 654,50 Eur, darbo užmokesčio neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nuo 2015-01-20 iki 2015-04-23 pasirašė kaip kasininkas kasos išlaidų orderiuose: 2015-01-20 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, 2015-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 400 Eur, nuo 2015-10-16 iki 2016-04-29 pateikė pasirašyti VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., nežinojusiam apie daromą nusikaltimą, kasos išlaidų orderiuose: 2015-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 008 už 3000 Eur, 2015-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) 009 už 3 000 Eur, 2015-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini) 011 už 3 000 Eur, 2015-11-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 012 už 3 000 Eur, 2015-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 016 už 2 000 Eur, 2015-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 017 už 1 800 Eur, 2016-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 004 už 3 000 Eur, 2016-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 009 už 3 000 Eur, 2016-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, 2016-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, juose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie piniginių prizų išmokėjimą sportininkams: A. S. 2 000 Eur, G. L. 2 000 Eur, E. M. 2 000 Eur, J. J. 400 Eur, V. Š. 400 Eur, M. K. 400 Eur, R. A. 400 Eur, K. B. 400 Eur, K. G. 2000 Eur, A. J. 1600 Eur, P. D. 2 000 Eur, R. G. 1 200 Eur, R. G. 400 Eur, S. M. D. 2 000 Eur, A. A. M. 2 000 Eur, V. P. 2 000 Eur, M. V. 2 000 Eur, D. D. D. 2 000 Eur, viso 25 200Eur, nors realiai piniginės lėšos – 25 200 Eur – sportininkams išmokėtos nebuvo, po to 2015 m. spalio – 2016 m. balandžio mėn. VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. pateikė į apskaitą kasą įtraukti kasos išlaidų orderius: 2015-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2015-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2015-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2015-11-27 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2015-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, 2015-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur, 2016-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2016-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, 2016-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, 2016-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie piniginių prizų išmokėjimą sportininkams A. S., G. L., E. M., J. J., V. Š., M. K., R. A., K. B., K. G., A. J., P. D., R. G., R. G., S. M. D., A. A. M., V. P., M. V., D. D. D., kai realiai šios piniginės lėšos – 25 200 Eur – išmokėtos nebuvo, šiuos dokumentus buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2015 m. spalio mėn. nurodė buhalterei A. A. į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukti 3 000 Eur išmokėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. be išmokėjimą pagrindžiančių dokumento kasos išlaidų orderio, buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kasos knygą įtraukė 3 000 Eur išmokėjimo ūkinę operaciją VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. be išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, 2016-08-17 veikdamas kartu su bendrininku padėjėju A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kuris, išrašęs ir pasirašęs sąskaitoje 2016-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 000 Eur, įformino faktiškai neįvykusią sportininkų D. D. D., S. M. D., A. K. A., D. B., A. A. M. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimų ūkinę operaciją, po to, A. K. šios A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinomai suklastotos bei bendrininko padėjėjo A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktos sąskaitos pagrindu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė ir kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirašė kasos išlaidų orderyje 2016-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14 000 Eur apmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, už sportininkų D. D. D., S. M. D., A. K. A., D. B., A. A. M. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą, bet realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, po to A. K. šią A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinomai suklastotą 14 000 Eur sumos sąskaitą kartu su A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, suklastotu 14 000 Eur sumos kasos išlaidų orderiu, pinigai realiai išmokėti nebuvo, per buhalterę A. A., nežinojusią apie daromą nusikaltimą, įtraukė į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 straipsnio 3 dalyje įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., už 2016 m. sausio – spalio mėn. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.6. Be to, A. K. nuo 2015-01-01 iki 2016-02-18 būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2016-02-18 iki 2016-10-31 faktiniu VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, nes duodavo nurodymus VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimais, sprendė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, išmokėdavo VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį, nuo 2015-09-02 iki 2016-02-03 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ turtą deklaracijose ir pranešimuose bei juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o nuo 2016-03-03 iki 2016-10-31 organizavo žinomai neteisingų duomenų apie VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ turtą įrašymą į deklaracijas ir pranešimus bei jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, o VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, šiuos žinomai neteisingus duomenis laikotarpiu nuo 2016-03-03 iki 2017-04-27 įrašė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose ir pranešimuose bei juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra:

1.6.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016-02-10 pateiktoje 2015 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo Lietuvos gyventojams išmokėtos 15 541 Eur sumos, nedeklaravo 2 331 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, dėl to 2015 m. nuo apskaičiuoto 15 541 Eur atlyginimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 2 331 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

1.6.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017-04-27 pateiktoje 2016 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo Lietuvos gyventojams išmokėtos 31 268 Eur sumos, nedeklaravo 4 690 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, dėl to 2016 m. nuo apskaičiuoto 31 268 Eur atlyginimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 4 690,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, viso 2015 m., 2016 m. 7 021,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

1.6.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir prieduose apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) S4 stulpelio „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ P20.4 laukelyje už 2015 m. neįrašė 11 282,89 Eur, už 2016 m. neįrašė 21 381,58 Eur, S5 stulpelio „Įmokų suma“ P20.5 laukelyje už 2015 m. neįrašė 4 510,90 Eur, už 2016 m. neįrašė 8 548,35 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 13 059,25 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą 2015-09-02 iki 2017-04-27 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiame (duomenys neskelbtini).

2. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingas bei vykdydamas kasininko pareigas, nuo 2014-08-01 iki 2016-10-31, kaip atskaitingas asmuo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 577 280 Eur, padedant bendrininkui padėjėjui A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriui, sudariusiam palankias sąlygas 577 280 Eur paimti ir daliai iš šios pinigų sumos pasisavinti, nes pasirašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose: 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) už 338 000 Eur, 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 55 590 Eur, 2016-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) už 48 300 Eur, 2016-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 300 Eur, 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) už 27 000 Eur, 2016-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 500 Eur apie 577 280 Eur apmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, už sportininkų D. E. A., D. M. L., R. R. O., T. R. O., A. A. M., S. M. D., D. D. D., A. K. A., R. G., D. B. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą, bet realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, taip pat A. K. paėmė 16 800 Eur kaip išmokėjimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ be kasos išlaidų orderių, nuo 2015-02-23 iki 2015-05-20 pagal kasos išlaidų orderius paėmė 5 000 Eur piniginiams prizams išmokėti, bet realiai ši pinigų suma A. S., G. L., E. M., J. J., V. Š., M. K., R. A., K. B., R. G., V. P. išmokėta nebuvo, nuo 2015-10-29 iki 2015-12-31 pagal kasos išlaidų orderius paėmė 30 398,01 Eur sportininkų atlyginimui išmokėti, bet realiai ši pinigų suma sportininkams R. G., A. A. M., S. M. D., D. N. išmokėta nebuvo, nuo 2015-08-13 iki 2016-06-07 pagal kasos išlaidų orderius paėmė 1 683,47 Eur G. L. atlyginimui išmokėti, bet realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo. Viso iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 631 161,48 Eur, iš kurių 295 374,68 Eur panaudojo neapskaitytam sportininkų ir darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui: T. R. O. – 14 071,63 Eur, R. R. O. – 43 754, 52 Eur, A. K. A. – 16 538,92 Eur, D. D. D. – 22 774,39 Eur, A. A. M. – 21 903,23 Eur, S. M. D. – 7 322,19 Eur, V. Š. – 10 443,69 Eur, M. K. – 3 425,87 Eur, G. L. – 21 768,47 Eur, K. B. – 4 049,30 Eur, M. L. – 1 370,72 Eur, J. J. – 11 500 Eur, R. A. – 48 000 Eur, R. G. – 11761,25 Eur, G. P. – 25680 Eur, G. L. – 1 400,00 Eur, E. L. – 12 065,00 Eur, S. N. – 8 445,50 Eur, D. B. – 9 100 Eur, 21 000 Eur paskolos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšų grąžinimui, iš viso 316 374,68 Eur, o pasisavino didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 314 786,80 Eur, nes šių pinigų panaudojimo nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir padarė 314 786,80 Eur žalą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

3. Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2015-01-01 iki 2016-02-18, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2016-02-18 iki 2016-10-31 – faktiniu VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes duodavo nurodymus VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimais, sprendė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, išmokėdavo VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį, vykdydamas kasininko pareigas, būdamas materialiai atsakingas, kaip atskaitingas asmuo iš VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, kasos paėmęs 14 000 Eur, padedant bendrininkui padėjėjui A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriui, sudariusiam palankias sąlygas 14 000 Eur paėmimui ir dalies iš šios pinigų sumos pasisavinimui, nes pasirašė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytame kasos išlaidų orderyje 2016-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 000 Eur apmokėjimą A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, už sportininkų D. D. D., S. M. D., A. K. A., D. B., A. A. M. teisės į atvaizdo naudojimo įsigijimą, bet realiai ši pinigų suma išmokėta nebuvo, taip pat A. K. paėmė 3000 Eur kaip išmokėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. be kasos išlaidų orderių, nuo 2015-01-20 iki 2016-04-29 pagal kasos išlaidų orderius paėmė 25 200 Eur piniginiams prizams išmokėti, bet realiai ši pinigų suma A. S., G. L., E. M., J. J., V. Š., M. K., R. A., K. B., K. G., A. J., P. D., R. G., R. G., S. M. D., A. A. M., V. P., M. V., D. D. D. išmokėta nebuvo, iš viso iš VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ paėmęs 42 200 Eur, iš kurių 36 848 Eur panaudojo nepaskaitytam darbuotojų atlyginimui: R. G. 1 238,75 Eur, G. P. 26 320 Eur, G. L. 7 700 Eur, E. L. 935 Eur, S. N. 654,50 Eur, o pasisavino 5 351,75 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes šios sumos panaudojimo neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir padarė 5 351,75 Eur žalą VšĮ krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1, 2 dalis

17. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, įvertinusi byloje esančius, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimų ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl A. K. inkriminuotų veiksmų teisinio vertinimo.

19. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai pažymėjo, kad, sprendžiant, ar asmuo, kuriam turtas patikėtas (buvo jo žinioje), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą); šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo asmuo, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu: ar jį panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms.

23. Pažymėtina, jog subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog ši nusikalstama veika padaroma, tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.), ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

24. Šioje byloje nenustatyta VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktorių A. K. turėjus tiesioginę tyčią pasisavinti jo žinioje buvusias klubų pinigines lėšas ir taip padaryti įstaigoms turtinę žalą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis rūpinosi klubų finansinėmis galimybėmis, minėtos įstaigos iki šiol sėkmingai veikia, o jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus jis padarė, siekdamas sumažinti į vastybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir kuo daugiau lėšų panaudoti šių įmonių veiklai finansuoti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad A. K. turėjo tyčią veikti, pasisavinant įstaigų pinigines lėšas, ir veikė priešingai įstaigų interesams.

25. Svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina sąlyga –turtinės žalos padarymas. Kvalifikuojant veiksmus, kaip turto pasisavinimą, reikia konstatuoti, ar disponuojant įmonės turtu jai buvo padaryta turtinė žala. Siekiant įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, būtina įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, jog įmonės pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms ir iš tikrųjų žala įmonei nepadaryta, turi būti ištirti bei įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-508-976/2015).

26. Sprendžiant dėl A. K. padarytos žalos VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)”, pažymėtina, jog nė viena įstaiga A. K. jokių turtinių pretenzijų nereiškia. Byloje pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus raštas, kad buvusiam klubo direktoriui A. K. nelieka jokių prievolių dėl skolų padengimo buvusiems ir esamiems VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” žaidėjams, taip pat jog dėl kaltinime išvardintų A. K. veiksmų įstaiga žalos nepatyrė (t. 22, b. l. 27). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinas turto pasisavinimo požymis –turtinės žalos VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” padarymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, argumentuodamas, kad A. K. kaltinime nurodytais savo veiksmais padarė žalą minėtoms įstaigoms, į tai neatsižvelgė.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog A. K. veikė priešingai VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” interesams, t. y. nenustatyta jo veiksmuose tiesioginė tyčia pasisavinti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)”, kurių direktoriumi jis buvo, turtą. Be to, byloje nenustatyta, jog dėl kaltinime nurodytų paimtų piniginių lėšų VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” patyrė žalos. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nenustačius A. K. tyčios pasisavinti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” turtą ir nenustačius būtinojo turto pasisavinimo požymio – turtinės žalos padarymo, apygardos teismas, išteisindamas A. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis šioje dalyje paliekamas galioti.

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų

28. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. K. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

31. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog skundžiamame nuosprendyje niekaip neaptartas ir neįrodinėtas būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo požymis. Dėl to nėra aišku, kuo pasireiškė VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spėti, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu įrašant žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ turtą deklaracijose ir pranešimuose bei juos pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad A. K. pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus kasos išlaidų orderius, kuriuos panaudojo pateikdamas įtraukti į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Šie nuteistojo veiksmai sudarė sąlygas įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ turtą deklaracijose ir pranešimuose ir tokiu būdu sumažinti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių dydį (BK 220 straipsnio 1 dalis). Minėtų netikrų dokumentų bei tikrų kasos išlaidų orderių klastojimas, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, šioje byloje buvo priemonė, sudariusi galimybę A. K. įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie įstaigų turtą, todėl pagrįstai jo nusikalstamos veikos laikytos padarytos idealiąja sutaptimi, tačiau teisėjų kolegijos sprendžia, kad šiais A. K. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“.

32. A. K. šioje byloje buvo kaltintas tuo, kad pasisavino didelės vertės VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ turtą atitinkamai – 314 786,8 Eur ir 5 351,75 Eur, nes šių pinigų panaudojimo nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir padarė 314 786,80 Eur žalą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bei 5 351,75 Eur žalą VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas A. K. dėl šio kaltinimo išteisino, nurodydamas, jog nepaneigti A. K. parodymai, jog kaltinime nurodytas sumas jis panaudojo klubų naudai, o ne jas pasisavino. Tuo pačiu nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog A. K. savo veiksmais kaltinime nurodytos žalos VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius būtinojo turto pasisavinimo požymio – turtinės žalos padarymo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“, sutiktina su apeliantų argumentais, kad A. K. nusikalstamais veiksmais, gaminat netikrus dokumentus ir suklastojant tikrus dokumentus, nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – didelės žalos VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog A. K. pareikšto kaltinimo dėl dokumentų klastojimo būtinasis požymis – didelė žala yra tiesiogiai siejamas su svetimo turto pasisavinimu, o nustačius, kad turto pasisavinimas nepasitvirtino, A. K. negali būti nuteistas dėl to, kad suklastodamas kaltinime nurodytus dokumentus padarė didelę žalą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad dėl VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ A. K. buvo kaltinamas pasisavinimu sumos, kuri neatitinka BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės vertės požymio, todėl teismo vertinimas, kad kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimas padarė šiai įstaigai didelę žalą, ne tik nemotyvuotas, bet ir nelogiškas. Neteisingų duomenų apie klubų turtą pateikimas valstybės įgaliotoms institucijoms tikslu sumažinti į valstybės biudžetą mokamus mokesčius, nesąlygoja konstatavimo, kad tokiu būdu buvo padaryta didelė turtinė žala VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, nenustačius nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – didelės žalos, A. K. veiksmai – netikrų dokumentų pagaminimas ir tikrų kasos išlaidų orderių suklastojimas bei šių dokumentų panaudojimas atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

33. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-251-1073/2018). A. K. veiksmai: dokumentų – teisės į atvaizdą naudojimo sutarčių, kuriose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. netikrų sutarčių pagaminimas, o taip pat ir šių sutarčių pagrindu sąskaitų išrašymas, nurodant šių sąskaitų pagrindu išrašyti kasos išlaidų orderius, t. y. tikrų kasos išlaidų orderių suklastojimas, ir šių pagamintų netikrų sutarčių bei suklastotų kasos orderių panaudojimas, patekiant įtraukti į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, atitinka nusikaltimui keliamą pavojingumo ribą. Pastarieji nuteistojo A. K. veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį, todėl nuteistojo A. K. padarytos veikos perkvalifikuojamos iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

34. Baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už veiksmus laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. jam būnant VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 18 d. būnant VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir nuo 2106 m. vasario 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d. būnant faktiniu šio klubo direktoriumi. Tuo tarpu nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. negali būti atsakingas už VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmus po to, kai jau nėjo šių viešųjų įstaigų vadovo pareigų, dėl to nuteistajam nepagrįstai inkriminuoti veiksmai –VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ pajamų mokesčio deklaracijų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. vasario 12 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

35. Atsakant į skundo argumentus iš pradžių būtina aptarti, kodėl baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas faktinis vadovas, nors jis įstaigos dokumentuose neminimas ir nėra registruotas registrų centre kaip įstaigos vadovas. Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.

36. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktas). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

37. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės atribojimo yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

38. Šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaraciją. Tokios pareigos kyla iš teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

39. Skundžiamu nuosprendžiu A. K.yra nuteistas už VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” dokumentų klastojimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą bei apgaulingą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Kaip jau minėta, A. K. nuteistas kaip VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktorius (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 18 d.) ir kaip faktinis šio klubo direktorius (nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d.).

40. VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2016 m. vasario 18 d. buvo A. K.. Nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. šio klubo direktoriumi buvo paskirtas V. P..

41. Apklaustas teisme A. K. parodė, kad jis buvo abiejų viešųjų įstaigų „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)” direktorius. Nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. veikdamas kartu su A. K., jis pagamino netikrus dokumentus – 2016 m. balandžio 2 d. teisės į atvaizdą naudojimo sutartis, kurių pagrindu A. K. išrašė ir pasirašė 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą. Šios sąskaitos pagrindu A. K. nurodė VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. išrašyti, o VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktoriui V. P. pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderyje apie pinigų išmokėjimą A. K.. A. K. taip pat parodė, kad V. P. buvo ilgametis darbuotojas ir geras žaidėjas, todėl, norėdamas padidinti jam (A. P.) atlyginimą, paskyrė jį direktoriumi. Nors turėjo galimybę sandorį pasirašyti pats, tačiau jį pateikė pasirašyti V. P., kadangi prie tokių reikalų ,,pratino” naują direktorių (V. P.). Be to, A. K. savo parodymuose visiškai prisipažino kaltu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. apgaulingai tvarkęs VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir parodė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo 36 848,25 Eur neapskaitytą darbo užmokestį VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir to neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais bei neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, taip pat prisipažino, kad 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. balandžio 23 d. pasirašė kaip kasininkas kasos išlaidų orderiuose, 2015 m. spalio 16 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 7 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 29 d. pateikė pasirašyti VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)” direktoriui V. P. kasos išlaidų orderiuose, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie piniginių prizų išmokėjimą sportininkams, bei pateikė juos VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. A. įtraukti į buhalterinę apskaitą.

42. Nurodyti nuteistojo parodymai patvirtina, jog jis, nors ir nuo 2016 m. vasario 18 d. nebūdamas VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktorius, toliau atliko veiksmus, kurie priskiriami įmonės vadovui, t. y. sudarinėjo sutartis, disponavo įmonės finansiniais dokumentais, sprendė kitus su įmonės buhalterine apskaita susijusius klausimus, t. y. realiai valdė įmonę, be to, pats savo parodymuose pripažino, kad jog A. P. buvo paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi tik dėl pastarajam mokėtino didesnio atlyginimo.

43. Analizuojant, ar aptariamu laikotarpiu A. K.atitinka įmonės vadovo kriterijus, svarbūs kiti byloje esantys įrodymai. Apklaustas teisme kaip liudytojas V. P. parodė, jog į finansus jis visiškai nesigilino, neturėjo jokių prisijungimo kodų, jis ieškojo komandai paramos, rėmėjų, važinėjo po įmones, iš žaidėjų surinkdavo parašus dėl dalies atlyginimo išmokėjimo kaip piniginių prizų. Liudytojas taip pat parodė, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė nežinodamas, kad juose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016 metų pradžioje A. K. pasiūlius tapti VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jie susitarė, kad jo (V. P.), kaip VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, funkcijos bus ieškoti naujų rėmėjų, pasirašyti su rėmėjais ir naujais žaidėjais sutartis, o finansus toliau tvarkys A. K., kuris turėjo VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir vienintelis galėjo pervesti, išgryninti ir įnešti pinigus į VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ kasą. Liudytojas tvirtino, kad ant kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių jis tik pasirašė, tačiau pinigų nėra matęs ar gavęs. Dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“, jis kasos dokumentų netvarkė, tik pasirašydavo A. A. ir A. K. pateiktuose dokumentuose, taip pat A. K. prašymu pateikdavo pasirašyti sportininkams ir treneriams piniginių prizų išmokėjimo žiniaraščius. 2015-2016 metų sezonui liudytojas pasirašė sporto veiklos sutartis su krepšininkais K. G., G. L., A. S., E. M., P. D., M. K. ir A. J., kurių paruošimu, pasirašymu, vykdymu rūpinosi A. K. (t. 2, b. l. 102-104). Liudytojas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja A. A. teisme parodė, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio pradėjo dirbti buhaltere VšĮ „(duomenys neskelbtini)” ir tvarkė buhalterinę apskaitą, o nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio dirbo ir VšĮ (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)”. Abiejų įstaigų pinigais disponavo direktorius A. K.. Liudytoja patvirtino, kad A. K. mokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais krepšininkams ir darbuotojams, taip pat parodė, jog pagal A. K. kaip kasininko pasirašytus orderius apie išmokėjimus ir jai pateiktus dokumentus būdavo deklaruojami ir mokami mokesčiai. Liudytoja G. L. parodė, jog nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2016 m. spalio – lapkričio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadybininke, tačiau dirbo ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)”. Liudytoja patvirtino, jog dalį atlyginimo A. K. išmokėdavo grynaisiais pinigais, be to, duodavo grynuosius pingus kitoms išlaidoms – kavai, arbatai, svečių priėmimams, varžybų ir švenčių organizavimui, prizams, įvairiems suvenyrams ir pan.

44. Taigi, išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina A. K. parodymus, kad, nors įmonės vadovu buvo paskirtas V. P., tačiau A. K. visą laiką disponavo VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” finansais ir klubo apskaitos buhalteriniais dokumentais, toliau rūpinosi ir vadovavo įmonei. Tai rodo, kad jis atliko veiksmus, kurie priskiriami vadovui. Pažymėtina, kad vienas iš vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobūdis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Šioje byloje susidariusi situacija rodo, kad viso A. K. inkriminuoto laikotarpio, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., metu VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovavo A. K., net ir tuomet kai jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Nors formaliai, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” direktorius, dokumentus pasirašydavo V. P., tačiau būtent A. K. sprendė klubo veiklos, disponavimo piniginėmis lėšomis klausimus, pateikdavo finansinius dokumentus, jam (A. K.) buvo išduodami grynieji pinigai. Byloje nustatyta, kad, atleidus A. K.iš direktoriaus pareigų, jis neperdavė VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” sąskaitų valdymo instrumentų, įmonės turto, neperdavė buhalterijos. Tai reiškia, kad VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” turtas liko jo žinioje ir jis realiai jį valdė. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. veikla buvo nuolatinio pobūdžio, todėl jis atitinka vadovo požymius. Vertinant ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d. A. K. buvo faktinis VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovas.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo faktinis VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovas, yra pagrįsta ir teisinga.

46. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. negali būti atsakingas už VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmus po to, kai jau nėjo šių viešųjų įstaigų vadovo pareigų, dėl to nuteistajam nepagrįstai inkriminuoti veiksmai, 2017 m. vasario 12 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ pajamų mokesčio deklaracijas.

47. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

48. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek ir už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

49. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymas, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ – laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K. buvo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 18 d., be to, nagrinėjamoje byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad A. K. nusikalstamos veikos laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) nebuvo teisės aktų tvarka paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovu, tačiau teisėjų kolegija jau pasisakė, kad būtent A. K. realiai organizavo VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” veiklą ir jai vadovavo, t. y. buvo faktinis klubo vadovas. Formalus VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovas tik pasirašydavo klubo dokumentuose, kai tai nurodydavo padaryti A. K.. Todėl būtent A. K., kaip VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2016 m. vasario 18 d. kaip VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, buvo atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys įmonės finansinę būklę. Būtent A. K. privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose ir ataskaitose nurodomų įstaigos finansinių duomenų teisingumą.

50. Byloje nustatyta, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” 2016 m. pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) atitinkamai 2017 m. vasario 12 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. pateikė buhalterė A. A.. Apeliantai skunde teigia, jog A. K. negali atsakyti už šių deklaracijų pateikimą. Paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad jis nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. spalio 31 d. organizavo žinomai neteisingų duomenų atitinkamai apie VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” turtą įrašymą į deklaracijas ir pranešimus bei jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, o VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” buhalterė A. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, šiuos žinomai neteisingus duomenis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. vasario 12 d. ir nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. įrašė į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” deklaracijas ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Pastaroji teisme patvirtino, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus ruošė ir teikė deklaracijas, mokėjo mokesčius. Kaip matyti iš teismų praktikos išaiškinimų dėl šio nusikaltimo subjektų, jei buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui vadovas pateikia neteisingus dokumentus, o šis, nežinodamas jų turinio neteisingumo, pagal juos sudaro deklaracijas, tokiu atveju buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo atsakomybėn nėra traukiamas, o už neteisingų duomenų apie pelną pateikimą atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantą teisingai pripažino nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Nuteistasis A. K. kaip VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” vadovas bei nuo 2016 m. vasario 18 d. ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” faktinis vadovas buvo atsakingas už tinkamą įstaigos pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos įstaigos finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos. Tai, kad apeliantų ginčijamos deklaracijos buvo pateiktos vėliau, t. y. tuo metu, kai A. K. nebuvo minėtų įmonių vadovas, įvertinus tai, kad deklaracijos buvo surašytos A. K., kaip įmonės vadovo, pateiktų duomenų pagrindu, taip pat paties A. K. parodymus, jog būtent jis organizavo šių deklaracijų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, nuteistojo atsakomybės dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo nešalina.

51. Nesutiktina su apeliantų skundo argumentu, jog A. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitų asmenų atliktus veiksmus dar ir dėl to, kad teisėsaugos institucijos, atlikdamos ikiteisminį tyrimą dėl galimai netinkamo mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo, turėjo imtis priemonių, kad jų tiriamos nusikalstamos veikos būtų nedelsiant užkardytos, o ne leisti šias veikas tęsti ir teikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriose buvo nurodyti teisėsaugos institucijoms žinomai neteisingi duomenys.

52. Visų pirma atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2016 m. spalio 26 d. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. balandžio 3 d., VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” galimai apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita (t. 1, b. l. 1). Ir tik atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, tame tarpe specialių žinių reikalaujantį VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2019 m. liepos 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl nusikalstamų veikų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, t. y. ir dėl galimai neteisingų duomenų apie įmonių turtą pateikimo (t. 1, b. l. 17, 18). Šie duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo užkardyti galimai daromų nusikalstamų veikų, kurios pareigūnams nebuvo žinomos. Be to, įmonių veiklos metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe paimant įmonių dokumentus ir paskyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nėra pagrindas teigti, kad teisėsaugos institucijos faktiškai buvo perėmę jų valdymą, todėl turėjo pareigą nedelsiant užkardyti vėliau daromus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus vertina kaip siekį sušvelninti nuteistojo atsakomybę ir atmeta kaip nepagrįstus.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl 2017 m. vasario 12 d. bei 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų (FR0573) pateikimo organizavimo. Siaurinti kaltinimo apimtį ir šiuo pagrindu taikyti BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d., apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią po 2017 m. sausio 1 d..

Dėl bausmių

54. Teisėjų kolegijai šiuo nuosprendžiu A. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavus į BK 300 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas.

55. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

56. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

57. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

58. Bylos duomenimis A. K. tyčia padarė baigtus du apysunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), veikos padarytos daugiau nei prieš ketverius metus, kurios pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje yra mažiau pavojingos, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo teistas, naujų nusikalstamų veikų po to nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, yra garbaus amžiaus, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, aktyviai dalyvauja įvairioje visuomeninėje veikloje.

59. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

60. Tiesėjų koelgija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principais, už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, A. K. parenka bausmės rūšį – baudą, jos dydį atitinkamai nustatant artimą baudos, numatytos už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) vidurkiui, ir kuri užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams, t. y. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) skiriant 230 MGL (8 661,80 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) – 180 MGL (6 778,80 Eur) baudą. Atsižvelgus į veikos padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).

61. Papildomai pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog Šiaulių apygardos teismas, apskaičiuodamas paskirtų baudų dydžius, laikė, jog 1 MGL atitinka 38 Eur. Tuo tarpu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-348/2008 ir kt.), kvalifikuojant nusikalstamas veikas, taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikų padarymo metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistajam skiria baudas ir parenka jų konkretų dydį vadovaudamasis būtent šiuo MGL dydžiu, t. y. 37,66 Eur.

62. Teisėjų kolegija, vertindama nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad keisti jas pagrindo nėra. Šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta dėl veikos padarymo metu galiojusios BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijos (nuo 2017 m. sausio 1 d.) taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, jog tiek nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusios BK 220 straipsnio 1 dalies, tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijose buvo numatytos identiškos bausmių rūšys, tame tarpe ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Taigi nagrinėjamu atveju A. K. už šių nusikalstamų veikų padarymą paskyrus bausmės rūšį – baudą, bausmės švelninimui gali turėti įtakos tik tinkamas veikų padarymo metu galiojusios BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijos taikymas. Tuo tarpu iš skundžiamu nuosprendžio už nusikalstamų veikų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį padarymą paskirtų baudų dydžių atitinkamai 200 MGL (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) ir 150 MGL (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) matyti, jog pirmosios instancijos teismas taikė būtent apeliantų akcentuojamą iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją, numačiusią mažesnį baudos dydį už nesunkius nusikaltimus – atitinkamai iki 500 MGL dydžio baudą (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d.). Pažymėtina, kad A. K. paskirtų bausmių dydžiai už nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padarymą taip pat atitinka BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą baudos už nesunkų nusikaltimą ribą, galiojusią iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. už sunkų nusikaltimą baudą iki 1 000 MGL. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, klaidingai vadovavosi aktualiomis BK 220 straipsnio ir BK 47 straipsnio redakcijomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.

63. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai prašoma atsižvelgti į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kadangi visi A. K. palankūs duomenys jau buvo įvertinti tiek apygardos teismo parenkant bausmės rūšį – baudą bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tiek ir šiuo nuosprendžiu parenkant nuteistajam bausmės rūšį. Tai, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė siekdamas kuo geriau pasirūpinti Šiaulių miestą reprezentuojančia krepšinio komanda ir paties miesto garsinimu, taip pat nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtas bausmes. Akivaizdu, jog šių tikslų įgyvendinimas įmanomas ir teisėtomis priemonėmis. Be to, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti atitinkamai 47 419 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 16 570,66 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)) bei 7 021 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 13 059,25 Eur (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“), todėl paskyrus apeliantų prašomą galutinę subendrintą baudos dydį neviršijantį 100 MGL dydžio baudos, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, būtų sudarytas pernelyg švelnios bausmės įvaizdis bei nebaudžiamumo efektas. Šiame kontekste pažymėtina, jog A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta BK 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies bei šiuo nuosprendžiu BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Paskirtos baudos yra mažesnės už baudų, numatytų BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose atitinkamai už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog paskirta galutinė subendrinta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, nėra tokio dydžio bauda, kurios A. K., objektyviai vertinant, negalės sumokėti per vienerius metus. Tai, kad nuteistasis yra senatvės pensininkas, nepatvirtina, jog jis neturi turto, kurio pagrindu jis galės sumokėti jam paskirtą baudą ar į kurį galės būti nukreiptas priverstinis išieškojimas.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį atitinka jo padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo rūšį bei dydį nėra aiškiai per griežtos, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Šiuo nuosprendžiu nuteistojo nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikavus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė A. K. sumažėjo 50 MGL ir yra nustatoma 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. Nustatytas baudos dydis atitinka bausmės paskirtį, proporcingas padarytiems nusikaltimams ir neprieštaraujantis teisingumo principui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“).

A. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę 230 MGL dydžio (8 661,80 Eur) baudą.

A. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“), perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 180 MGL dydžio (6 778,80 Eur) baudą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. K. paskirtą baudą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) subendrinti bausmių apėmimo būdu su baudomis, paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), 222 straipsnio 1 dalį (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – 380 MGL (14 310,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. K. paskirtą baudą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“) subendrinti bausmių apėmimo būdu su baudomis, paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“), 222 straipsnio 1 dalį (VšĮ (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“), griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą atmesti.