Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2012-920/2017 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4328,54 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo, 129,10 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu atsakovei nepilnamečio G. J. išlaikymui priteisė po 125 Lt. Ieškovas atsakovei vaiko išlaikymui sumokėjo 4328,54 Eur, už vykdymo išlaidas 129,10 Eur. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu pripažino, kad ieškovas nėra G. J. tėvas; panaikino duomenis gimimo liudijime apie tai, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Kadangi ieškovas nebuvo vaiko tėvas, atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Reikalavimą grindė CK 6.237, 6.249 straipsniais. Teismo sprendimu atsakovės neteisėti veiksmai pripažinti. Atsakovė laukėsi nuo kito vyro ir tuokėsi su ieškovu, taip pažeidė geros moralės principus, veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo. Atsakovė savo veiksmais padarė žalą nuslėpdama nuo sutuoktinio, kad jis ne vaiko tėvas. Atsakovė ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo valdydama uzufrukto teise lėšas, kurių neturėjo teisinio pagrindo gauti, kadangi išlaikymą turi mokėti tik vaiko tėvas. Dėl atsakovės nutylėjimo, apgaulės ji nepagrįstai praturtėjo. Atsakovės kaltė preziumuojama. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Senaties terminas netaikytinas. Senatis taikoma nuo sužinojimo momento, atsakovės veiksmai buvo tęstiniai. Be to, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, senaties terminas yra dešimt metų. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas prieštarautų sąžiningumo, protingumo principams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės 4328,54 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 129,10 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4457,64 Eur) nuo bylos iškėlime teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.Nustatė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą, t. y. kad jis nėra vaiko tėvas, sužinojo 2014 m. lapkričio 7 d., gavęs ekspertizės išvadą. Ginčą traktuojant kaip kylantį iš civilinės deliktinės atsakomybės santykių, ieškovas pretenduotų į žalos atlyginimą nuo 2011 m. lapkričio 7 d., tačiau ieškovas prašo tenkinti ieškinį nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, rėmėsi CK 6.241 straipsnio 2 dalimi. Atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti 2015 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu. Laikė nesąžiningu atsakovės kaip įstatyminės nepilnamečio sūnaus atstovės elgesį, prigimtinę ir asmeninę jai žinomo biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą perkeliant kitam asmeniui (ieškovui). Toks atsakovės elgesys neapdairus ir nerūpestingas, neatitiko bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsakovės veiksmai lėmė nuostolius ieškovui, neprivalėjusiam teikti išlaikymą. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys. Atsakovė savo kaltės neginčijo. Konstatavo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo faktą, nes ji be teisinio pagrindo priėmė pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčio teisės juos gauti. Atsakovei kilo pareiga grąžinti pinigus ieškovui.Netaikė sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino. Nepagrįsto praturtėjimo atveju taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.Nustatė, kad iš ieškovo buvo išieškota 129,09 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti 2015 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu. Atsakovės elgesys neatitiko bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovės veiksmai padarė išlaidų ieškovui, neprivalėjusiam teikti išlaikymą. Tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė savo kaltės neginčijo. Nustačius visas sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, patenkino reikalavimą dėl 129,10 Eur turtinės žalos priteisimo. Tenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės žalos atlyginimą 1002,66 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d., likusią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinį santykį, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas neteisėtai ginčo santykius kvalifikavo kaip kylančius iš nepagrįsto praturtėjimo instituto. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas nėra galimas. Ieškovo reikalavimas turėjo būti sprendžiamas pagal deliktinės atsakomybės sąlygas. Teismas analizavo atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau, jas nustatęs, priteisė žalą vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Kasacinis teismas panašioje faktinėmis aplinkybėmis byloje, kurioje tėvas po tėvystės nuginčijimo prašė priteisti iš vaiko motinos sumas, jo skirtas vaikui išlaikyti, yra pasisakęs, kad vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir motinos uzufrukto teisėmis tvarkytos lėšos negali būti civilinės atsakomybės objektas. Dėl to negalima išieškoti iš vaikui priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų tvarko uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-239/2009).Teismas nepagrįstai netaikė trijų metų ieškinio senaties termino, taikytino iš delikto atsiradusiai žalai. Ieškovas gali pretenduoti į žalos atlyginimą nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. Sutinka su ieškovo nuo 2012 m. pabaigos iki 2014 m. sumokėto 1002,66 Eur dydžio išlaikymo priteisimu. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. pabaigos ieškovo sumokėto 3325,88 Eur dydžio išlaikymo atžvilgiu yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o ieškovas neprašė šio termino atnaujinti. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 129,10 Eur turtinės žalos delikto pagrindu. Nepasisakė, kodėl netaikė ieškinio senaties termino, kadangi žala atsirado 2009–2011 m. laikotarpiu. Tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1827-254/2016. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo ginčo santykius. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, nė vienoje byloje nebuvo reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nepagrįsto praturtėjimo instituto normos gali būti taikomos, tam yra visos sąlygos. Kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Kauno apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu nuo 2003 m. rugsėjo 8 d. priteisė iš ieškovo atsakovei po 125 Lt kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Piniginės lėšos sprendimu buvo priteistos atsakovei, o ne paskirtos tvarkyti uzufrukto teise. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti išlaikymo, kadangi išlaikymą turi mokėti biologiniai tėvai. Atsakovė, žinodama, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, tyčia nuslėpė šias aplinkybes, kad iš ieškovo gautų išlaikymą. Gaudama išlaikymą, atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Jei atsakovei nėra žinomas vaiko tėvas, atsakovė pareigą išlaikyti sūnų turėjo vykdyti viena. Teismas teisingai netaikė ieškinio senaties termino pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Apeliantė nepagrįstai savo argumentus grindžia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymų 18 straipsnio 2 dalis). Atsakovė netinkamai aiškina ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tai prieštarauja protingumo sąžiningumo ir teisingumo principui, teisės principui ex injuria ius non oritur (iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių). Atsakovė neginčija, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2014 m. lapkričio 7 d., gavęs ekspertizės išvadą. Ieškovas ieškinį pareiškė, nepraleidęs ieškinio senaties termino. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovas gali pretenduoti į žalos atlyginimą nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. kaip į žalą, atsiradusią iš delikto. Atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes atsakovės kaip vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas) lėmė ieškovo, nesančio biologiniu vaiko tėvu, išlaikymo teikimą iki jis gavo 2014 m. lapkričio 7 d. ekspertizės išvadą. Atsakovė nepagrįstai ieškinio senaties terminą taiko sumokėto išlaikymo periodinėms įmokoms. Ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimo pareiškimui teisme, o ne padarytos žalos dydžio paskaičiavimui. Tais pačiais motyvais nepagrįsta nepriteisti 129,10 Eur turtinės žalos. Ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali patirti neigiamų pasekmių, nuostolių, o atsakovė negali nepagrįstai praturtėti ar neatlyginti ieškovui jo visų patirtų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, netaikydamas trijų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo, pagrįstai priteisė visą ieškovo ieškinyje nurodytą nepagrįsto praturtėjimo sumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškinio senaties termino

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinių santykių kvalifikavimui pritaikė netinkamą, t.y. nepagrįstą praturtėjimą, reglamentuojančią materialinės teisės normą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

Remiantis šiomis nuostatomis, nepagrįstas praturtėjimas pirmiausiai siejamas su asmeniu, nepagrįstai gavusiu lėšas iš kitos asmens. Atsiliepime į apeliacinį skundą neteisingai teigiama, jog Kauno apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12362/2014, išlaikymas iš ieškovo buvo priteistas atsakovei. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad išlaikymas skiriamas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Materialinės teisės norma, kuria rėmėsi teismas priimdamas šį sprendimą, yra CK 3.192 straipsnis, nustatantis, jog materialinį išlaikymą tėvai privalo teikti savo vaikams. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį, ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (sprendimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija). Pastarosios normos nuostatų nenurodymas teismo sprendime savaime nereiškia, jog sprendimas yra priimtas dėl atsakovei teiktino išlaikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. V. M. P., bylos Nr. 3K-3-246-378/2016). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovas neįrodinėjo, jog vaikui mokėtą išlaikymą nepagrįstai savo reikmėms sunaudojo jo motina. Jos uzufrukto teisėmis tvarkytos vaiko lėšos negali būti civilinės atsakomybės objektas pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis). Ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tačiau tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-481-248/2016, 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009). Nutarties 12 punkte nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismas faktiškai nustatė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas prašomos priteisti išlaikymo sumos atžvilgiu, o apeliantė jų neginčija. Apeliantė, motyvuodama CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu trijų metų ieškinio senaties terminu reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai teigia ieškovui turinti atlyginti tik tą žalą, kuri ieškovui buvo padaryta nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. mokant išlaikymą jos vaikui. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo teisė reikalauti iš atsakovės sugrąžinti ieškinyje nurodytą vaikui skirto išlaikymo sumą atsirado 2014 m. lapkričio 7 d., gavus tėvystę paneigiančią ekspertizės išvadą (apeliantės vertinimu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo priėmus 2015 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-366-955/2015, kuriuo buvo nuginčyta ieškovo tėvystė). Ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas pareiškė 2016 m. balandžio 8 d., t.y. nepraleidęs trijų metų ieškinio senaties termino nei jį skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 7 d., nei nuo 2016 m. balandžio 8 d. Ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimo pareiškimui teisme, o ne padarytos žalos dydžio apskaičiavimui.

Tų pačių motyvų pagrindu atmestini apeliantės reikalavimai ir dėl 129,10 Eur turtinės žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas neįtakojo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl materialinių ieškovo reikalavimų pagrįstumo, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų, iš apeliantės ieškovui priteistina 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.