Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. S. ir antstoliui Jonui Petrikui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, VĮ Registrų centras, A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2014-07-09 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0172/14/00352, dalį, kuria nutarta, kad turtą, 11,16 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko E. S. už 77544 Lt. Pripažinti, kad nurodytą žemės sklypą įsigijo ieškovas A. K. už 81500 Lt. Įpareigoti ieškovą A. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą 74140 Lt. Įpareigoti antstolį Joną Petriką grąžinti E. S. 77544 Lt.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-06-26 ieškovas dalyvavo varžytynėse Nr. 44583, norėdamas įsigyti žemės sklypą. Likus kelioms sekundėms iki varžytynių pabaigos vienas iš dalyvių kainą padidino iki 77544 Lt. Ieškovas spėjo padidinti šią kainą iki 81500 Lt. Kaina buvo padidinta 15.00.00.73 val. Antstolis Jonas Petrikas varžytynių laimėtoju pripažino ne ieškovą, kuris pasiūlė didesnę kainą už parduodamą turtą, o atsakovą E. S.. 2014-07-09 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0172/14/00352, surašytu antstolio Jono Petriko, nuosavybės teisės į varžytynėse parduotą turtą buvo įregistruotos E. S. vardu. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas, kadangi ieškovo laiku pasiūlyta didesnė kaina buvo atmesta neteisėtai. VĮ Registrų centras patvirtino, jog buvo nustatytas tikslus ieškovo pasiūlytos kainos laikas milisekundžių tikslumu, t. y. 15.00.00.73 val. Ieškovas, skųsdamas antstolio veiksmus, kaip garantą ir išreikšdamas poziciją dėl sklypo įsigijimo įmokėjo į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą 7360 Lt, todėl ieškovas įpareigotinas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti antstoliui Jonui Petrikui likusią 74140 Lt sumą. Taip pat reikia įpareigoti antstolį Joną Petriką grąžinti E. S. jo sumokėtą 77544 Lt sumą. Toks restitucijos būdas būtų priimtinas tiek antstoliui, tiek ir atsakovui, kadangi antstolis atsakovui pinigus galėtų grąžinti iš ieškovo įmokėtų pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu 2014-07-09 turto perdavimo iš varžytynių akto Nr. 0172/14/00352 dalį, kurioje nurodyta, kad turtą, 11,16 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko E. S. už 22458,29 EUR (77544 Lt). Pripažino, kad 11,16 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko ieškovas A. K. už 23604,03 EUR (81500 Lt). Įpareigojo ieškovą A. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą likusius 21472,42 EUR už įsigytą 11,16 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įpareigojo antstolį Joną Petriką, ieškovui A. K. sumokėjus į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą 21472,42 EUR sumą, per dešimt dienų nuo pinigų sumokėjimo dienos grąžinti E. S. 22458,29 EUR sumą. Priteisė iš atsakovo E. S. 761,42 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K.. Priteisė iš antstolio Jono Petriko 761,42 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K..Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad elektroninės varžytynės, dėl kurių rezultatų yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, vyko nuo 2014-06-19 10.00.00 val. iki 2014-06-26 15.00.00 val. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, kad tai, jog įstatymo įtvirtinta, jog varžytynės baigiasi ne iki 15.00.00 val., bet 15:00:00 val., teikia pagrindą daryti išvadą, kad iki 15.00.01 val. pateiktas pasiūlymas laikytinas pateiktu laiku. Ieškovo pateiktas varžytynių 81500 Lt (23604,03 EUR) pasiūlymas antstolių informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas 2014-06-26 15.00.00.73 val., t. y. paskutinę termino sekundę. Todėl vertindamas varžytynių eigą ir terminų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, teismas padarė išvadą, kad paskutinę termino sekundę atliktas ieškovo A. K. veiksmas vertinamas kaip atliktas per nustatytą terminą, t. y. laiku, todėl ieškinį patenkino. Ieškovas įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti antstoliui likusią 74140 Lt sumą, kadangi ieškovas skųsdamas antstolio veiksmus į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą 2014-07-04 įmokėjo 7360 Lt, antstolis Jonas Petrikas įpareigotas grąžinti atsakovui E. S. jo sumokėtą 77544 Lt sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-04-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertindamas šalių argumentų, neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus nagrinėdamas ginčą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis bylose dėl varžytynių pabaigos momento, kurios padarytos klaidingai manant, kad laikotarpiu nuo 15.00.00 val. iki 15.00.01 val. tęsiasi paskutinė 15 valandos sekundė. Atsakovas pateikė Fizinių ir technologijos mokslų centro Metrologijos skyriaus laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovo R. M. 2016-01-28 išvadą dėl laiko žymos reikšmės, kurioje nurodyta, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas 15.00.00.730 val. yra ne penkioliktos valandos, o po jos einančios šešioliktos valandos dalis, tačiau teismas motyvuose apie šį įrodymą neužsiminė. Ieškovas analogiškoje byloje, kurioje A. K. yra atsakovas, į analogišką ieškinį teikia visiškai priešingus atsikirtimus apie varžytynių protokolo reikšmę, sistemos galimybes fiksuoti pavėluotus pasiūlymus, todėl ieškovas piktnaudžiauja teise ir yra nesąžiningas. Turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindai nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas nė vienu iš jų, dėl ko konstatuotini CPK 265 straipsnio 1 dalies, 268 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimai.Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas neturėjo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis Jonas Petrikas prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas pritaria visiems atsakovo E. S. apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie motyvai:Apeliaciniame skunde ginčijami ne teismo sprendimo, o ieškinio teisiniai argumentai. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas šioje byloje, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, dėl ko sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Atsakovas kvestionuoja suformuotą kasacinio teismo praktiką, bandydamas įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė loginę klaidą.Išvada dėl laiko skaičiavimo nekeičia bylos faktinių aplinkybių. Laiko ir terminų, nustatytų teisės aktuose, skaičiavimas, nagrinėjant bylas, priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl minėta išvada jokios įrodomosios reikšmės neturi. Nors teismas sprendime nenurodė, kokiu CPK 602 straipsnyje nurodytu pagrindu pripažino varžytynių aktą negaliojančiu, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad aktas pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Argumentas, kad ieškovas neturėjo teisės įsigyti žemės sklypą, nes jo leidimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs 2014-06-13, nepagrįstas, kadangi į bylą buvo pateiktas 2015-07-30 leidimas, kuris galioja iki 2016-07-30. Apeliantas suabsoliutina elektroninę varžytynių sistemą ir dėl to yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų apeliacinį skundą argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą pridėti prie bylos 2015-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą dėl leidimo įsigyti ūkio paskirties žemę galiojimo teritorijos atžvilgiu. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2014-06-13 ieškovui išduoto leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kopiją bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus rašto, kuriame nurodyta, kad ieškovui 2014-06-13 išduotas leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kopiją. Kadangi apeliantas nurodo argumentus dėl to, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo teisės įsigyti ūkio paskirties žemę, šie įrodymai turi reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl pridėtini prie bylos. Ieškovo atstovė 2016-09-23 pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos 2016-08-02 ieškovui išduotą leidimą įsigyti ūkio paskirties žemę, pagrindžiantį, jog ieškovas turi teisę įsigyti ūkio paskirties žemę, apelianto atstovas 2016-10-06 pateikė teismui paaiškinimą dėl ieškovo anksčiau pateikto prašymo. Kadangi papildomi įrodymai į bylą buvo pateikti po apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šie įrodymai galėjo būti pateikti iki apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje, todėl atsisakytina priimti šiuos įrodymus.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0172/14/00352 pradėta vykdyti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro 2014-02-10 išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1-480 pagrindu dėl 192302,28 USD, 1040,06 Lt ir 16 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. D. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai. Antstolio Jono Petriko 2014-05-14 patvarkymu „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių“ 2014-06-19 paskelbtos pirmosios hipoteka įkeisto turto – 111600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės; pradinė varžytynių turto kaina – 73600 Lt. Varžytynių pradžia numatyta 2014-06-19 10.00.00 val., o varžytynių pabaiga – 2014-06-26 15.00.00 val. 2014-06-26 atsakovas E. S. 14.59.56.05 val. pasiūlė 77544 Lt varžytynių kainą, o ieškovas A. K. padidino kainą iki 81500 Lt 2014-06-26 15.00.00.73 val. VĮ Registrų centras 2014-06-26 informavo antstolį, kad varžytynės Nr. 44583 baigėsi, laimėtoju paskelbtas atsakovas E. S., pasiūlęs 77544 Lt kainą. Antstolis 2014-07-09 surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovas 2014-07-07 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-07 nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nutartis, kuria atmestas ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolis įpareigotas peržiūrėti varžytynių Nr. 44583 rezultatus iš naujo. Atsakovas E. S. 2014-12-30 pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9983-793/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi (civilinė byla Nr. A2-1451-792/2015) buvo atnaujintas procesas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-08-08 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9983-793/2014. Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9983-793/2014 panaikino, civilinę bylą Nr. 2-9983-793/2014 nutraukė. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių varžytynių pabaigą, aiškinimo ir taikymo. Apeliaciniame skunde apeliantas kaip vieną iš argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertinti visi į bylą pateikti įrodymai, todėl netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai pritaikyti teisės aktai bei nepagrįstai konstatuota, jog ieškovas pateikė savo pasiūlymą, tai yra padidino iš varžytynių parduodamo turto kainą, laiku, todėl pripažintinas varžytynių laimėtoju. Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja antstolis, elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad elektroninės varžytynės, dėl kurių kilo ginčas, vyko nuo 2014-06-19 10.00.00 val. iki 2014-06-26 15.00.00 val. Nurodytu laikotarpiu vykdytų elektroninių varžytynių tvarka buvo reglamentuojama specialiųjų CPK ir kitų teisės aktų normų, t. y. CPK 713 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1R-321 redakcija), VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo, nuostatomis. Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje (Aprašo 24 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo, kurios įsigaliojo nuo 2014-08-01, kadangi 2014-05-15 įstatymo Nr. XII-889 (TAR, 2014, Nr. 2014-05571) nuostatos taikomos varžytynėms, paskelbtoms po įstatymo Nr. XII-889 įsigaliojimo (2014-08-01) ir šiam ginčui teisinės reikšmės neturi.Kaip jau buvo minėta anksčiau, elektroninių varžytynių metu galiojusiame Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnyje nurodyta, kad varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Jeigu varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar švenčių dieną, varžytynių pabaiga laikoma pirmosios darbo dienos penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Varžytynių metu galiojusiame CPK 713 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog varžytynės baigiasi konkrečią valandą, minutę ir sekundę. Nuosekliai ir išsamiai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, iki kurio laiko pateiktas kainos siūlymas yra laikomas pateiktu laiku. Kasacinis teismas nurodė, jog tik iki 15.00.01 val. pateiktas pasiūlymas laikytinas pateiktu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Šiose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta, kad įvertinus varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kuriose varžytynių pradžia ir pabaiga siejama su valanda, minute bei sekunde, nėra pagrindo taikyti praplėstą iki milisekundžių laiko formatą, nenustatytą elektronines varžytynes reglamentuojančiuose teisės aktuose, vertinant kainos pateikimo laiką ir jos tinkamumą. Elektroninių varžytynių sistemos tvarkytojo (VĮ Registrų centro) pateikiamas milisekundžių fiksavimas negali būti absoliutinamas konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl elektroninėse varžytynėse didžiausią kainą pasiūliusio dalyvio ir varžytynių laimėtojo. Ginčo tarp šalių nėra, kad varžytynių protokole užfiksuota, jog ieškovas 81500 Lt kainą už parduodamą iš varžytynių turtą pasiūlė 2014-06-26 15.00.00.730 val., o atsakovas E. S. 14.59.56.05 val. pasiūlė 77544 Lt. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas pasiūlė kainą 15.00.00 val., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad varžytynių laimėtoju turėjo būti paskelbtas ieškovas.Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šios nutarties 21 punkte nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių išaiškinimais, nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Dėl šių priežasčių bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Apeliacinio skundo argumentas, kad 21 punkte nurodytų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi kasacinio teismo nagrinėtose bylose ginčas buvo kilęs dėl antstolio neteisėtų veiksmų, o šioje byloje ginčijamas pardavimo iš varžytynių aktas, jog kasacinio teismo išaiškinimai padaryti remiantis klaidingomis prielaidomis, taip pat nepagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų. Tiek kasacinio teismo nagrinėtose bylose, tiek šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl normų, reglamentuojančių varžytynių pabaigą, taikymo ir aiškinimo, tai yra ar 15.00.00, 15.00.00.07 ir 15.00.00.730 val. pateikti didžiausi kainos pasiūlymai pagrįstai nepriimti antstolių informacinėje sistemoje kaip laimėję pasiūlymai. Be to, kasacinio teismo suformuota praktika, kad tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti formuojama Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose pateikti išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių varžytynių pabaigą, taikymo.Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo, kadangi nevertino į bylą pateiktos Fizinių ir technologijos mokslų centro Metrologijos skyriaus laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovo R. M. išvados dėl laiko žymos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-316/2010).Atsakovas Fizinių ir technologijos mokslų centro Metrologijos skyriaus laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovo R. M. išvada dėl laiko žymos reikšmės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde įrodinėjo ne tik tai, kad ieškovo kainos pasiūlymas buvo pateiktas šešioliktos valandos pirmąją sekundę, tai yra pasibaigus varžytynėms, bet ir tai, kad anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl varžytynių pabaigos laiko suformuota neteisingai. Pateiktoje išvadoje specialistas nurodė, kad 15.00.00.730 val. laikas yra ne penkioliktos valandos, o šešioliktos valandos pirmos minutės pirmos sekundės 730 milisekundžių. Specialisto teigimu, paskutinė penkioliktos valandos sekundė prasideda 14.59.59.000 val. ir baigiasi 14.59.59.999 val., todėl 15.00.00 val. yra suėjusios visos penkioliktos valandos minutės ir sekundės. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl valandų skaičiavimo reikšmės, o dėl termino, per kurį atliktas veiksmas laikytinas atliktu laiku ir tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vadovaujantis pateikta išvada 15.00.00.730 val. jau yra šešioliktos valandos dalis, o laikrodžiui rodant 15.00.00 pripažintina, kad suėjo visos 15 valandos minutės ir sekundės, neturi reikšmės šiam ginčui, nes ginčas kilo ne dėl to, kad ieškovo kainos siūlymas pateiktas 15 valandą ar 16 valandą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, varžytynių metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys varžytynių organizavimo tvarką, imperatyviai nurodė, kad varžytynių pabaigos terminas skaičiuojamas sekundėmis, dėl to kasacinio teismo išaiškinimas, kad esant nustatytai aplinkybei, kad terminas veiksmui atlikti baigiasi 15.00.00 val., pripažintina, jog iki 15.00.01 val. pateiktas kainos pasiūlymas bus laikomas pateiktu laiku, yra logiškas ir pagrįstas. Esant šių aplinkybių visumai bei atsižvelgiant į 27 punkte nurodytą formuojamą įrodymų vertinimo praktiką, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl minėtos išvados reikšmės nagrinėjamam ginčui, nereiškia, jog šis įrodymas nebuvo įvertintas. Tai, kad priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-750-516/2015 įrodinėjo priešingas šiai bylai aplinkybes, todėl yra nesąžiningas. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, jog minėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl galimų varžytynių sistemos trikdžių. Ieškovas įrodinėjo, kad kainos pasiūlymas užfiksuotas pavėluotai, tai yra pasibaigus varžytynėms, dėl sistemos trikdžių. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja teise.Apeliantas taip pat nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindai nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas nė vienu iš jų, dėl ko konstatuotini CPK 265 straipsnio 1 dalies, 268 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimai.Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriuo CPK 602 straipsnio pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodinėjo, jog jis nepagrįstai pripažintas nelaimėjusiu varžytynių, nors pasiūlė didesnę turto kainą nustatytu terminu, darytina išvada, kad neužfiksavus ieškovo siūlomos turto kainos, buvo neteisėtai atmesta ieškovo pasiūlyta kaina (CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad turto pardavimo iš varžytynių akto dalis pripažinta negaliojančia CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė vieno iš CPK 602 straipsnyje nurodytų pagrindų, nekeičia sprendimo esmės ir nedaro sprendimo negaliojančio.Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015-07-31 Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris galiojo vienerius metus. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2015-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad išduotas leidimas galioja nepriklausomai nuo norimo įsigyti žemės sklypo buvimo vietos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovas neturėjo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias varžytynių organizavimo tvarką (CPK 713 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bei atsakovo antstolio Jono Petriko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš apelianto ieškovui priteistinos 500 EUR atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios neviršija teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 7, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo E. S. 500 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. K..

Atsisakyti priimti ieškovo A. K. atstovės 2016-09-23 pateiktą rašytinį įrodymą ir apelianto E. S. atstovo 2016-10-06 rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo 2016-09-23 prašymo ir grąžinti juos padavusiems asmenims.